- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-533-806/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20561-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nida Vigelienė, Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens J. G. (toliau ir – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos K. L. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 23 d., specialiosios teisės sustabdymo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. G. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. birželio 23 d. apie 13.20 val., įvažiavime nuo kelio A2 Vilnius-Panevėžys link Nuotekų gatvės, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kuomet policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu J. G. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 16 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones – taikymo ir nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą sumažinti iki 1 metų.
3. Skunde teigiama, kad 2021 m. birželio 23 d. apeliantė pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai. Niekada anksčiau taip nesielgdavo, o šiuo atveju taip pasielgė dėl sudėtingos gyvenimiškos situacijos. Tada ji buvo labai sukrėsta dėl pakankamai rimtų priežasčių, todėl vartojo alkoholį.
4. Apeliantė pabrėžia, kad jokio nekilnojamojo turto neturi, turi tik automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris naudojamas šeimos ir darbo poreikiams. Šiuo metu apeliantė viena augina nepilnametę dukrą.
5. Skunde pabrėžiama, kad 2021 m. liepos 2 d. jai buvo nustatytas 6 savaičių nėštumas. Kai įvykio metu ji vartojo alkoholį ir vėliau būdama neblaivi vairavo automobilį, apie šią aplinkybę nežinojo. Teigia, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, o aptariamas jos elgesys yra vienkartinis ir daugiau nepasikartos.
Šalies argumentai
6. Apeliantė nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo labai pergyvena. Taip pasielgė dėl to, kad išsiskyrė su draugu. Žinios dėl nėštumo ją dar labiau sukrėtė, dėl alkoholio vartojimo ji labai pergyveno.
7. Skunde nurodoma, kad ji padarė išvadas dėl netinkamų ir nusikalstamų savo veiksmų, supranta visas kilusias pasekmes ir savo veiksmų nusikalstamumą. Pilnai prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi. Teigia, kad ja pasitikėti galima, nes ji savo veiksmus vertina neigiamai.
Šalies argumentai
8. Skundu prašoma įvertinti ir tai, kad apeliantė savo veiksmais žalos tretiesiems asmenims nepadarė.
9. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu dirba Ukmergės nestacionarių paslaugų centre slaugytojos padėjėja, gyvena kartu su savo nepilnamete dukra bei savo seserimi K. L. (kuri yra paskirta jos laiduotoja), kartu gyvena ir jos mama. Apeliantei iš namų į savo darbo vietą Ukmergėje reikia vykti automobiliu, kadangi iš gyvenamosios vietos viešasis transportas nevažiuoja.
10. Skunde nurodoma, kad apeliantė savo nepilnametę dukrą kiekvieną dieną veždavo į Ukmergės „Šilo“ progimnaziją ir po pamokų parveždavo atgal namo. Apeliantės nuomone, teismo skirta baudžiamojo poveikio priemonė sudarys daug nepatogumų jai pristatyti nepilnametę dukrą į mokymo įstaigą, taip pažeidžiant ir pačios dukros interesus. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga ir pačios apeliantės vykimui į darbą, o 2022 m. vasario mėn. gimus kūdikiui jai bus būtina važinėti su kūdikiu į gydymo įstaigas ir pan.
Šalies argumentai
11. Apeliantė prašo teismo įvertinti jos nurodytas aplinkybes, atsižvelgti į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y., kad ji pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atsižvelgti į jos nepilnametės dukros ir ateityje gimsiančio kūdikio interesus.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7‑ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintas Vaičiūnas prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 16 d. nuosprendis yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas. Teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, sprendimą priėmė remdamasis BK įtvirtintomis nuostatomis, jas tinkamai pritaikė ir išaiškino. Teismas J. G. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukė, jai paskyrė pačias švelniausias baudžiamojo poveikio priemones, ji neturi teistumo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas.
13. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o J. G. gynėja – tenkinti.
14. Teismo posėdžio metu teismui taip pat pateiktas VĮ Ukmergės ligoninės 2021 m. rugpjūčio 4 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame J. G. diagnozuotas nesivystantis nėštumas (Graviditas II (II)-9hb. Missed abortion).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
J. G., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apeliacinis skundas atmetamas
15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino. Atsižvelgiant į tai, bei byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmės
16. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija veikos kvalifikavimo ir kaltės, tik ginčija jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
17. Skundžiamu nuosprendžiu J. G., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 1 metus ir 6 mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. birželio 23 d. Apeliantė prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalaus – 1 metų.
18. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).
19. Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
20. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.
21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos taikymo trukme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui – pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Individualizuodamas apeliantės atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant neblaiviai, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, dienos metu – taip keliant pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad apeliantė prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. G. neteista, kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (Administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 1 dalį ir 416 straipsnio 3 dalį).
22. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis, nei 1,5 promilių neblaivumas – jos iškvėptame ore rasta 2,27 prom. etilo alkoholio koncentracija, kas ženkliai viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, dėl ko jos veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas, kas rodo apeliantės padarytos veikos pavojingumą.
23. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių nuteistajai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones (poreikis nuvykti į darbą Ukmergės mieste bei pristatyti nepilnametę dukrą į mokyklą) ir dėl kurių ji prašo draudimo naudotis šia teise terminą kiek įmanoma sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels J. G. tam tikrų nepatogumų, tačiau pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar sutrumpinti jos terminą. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės nurodytas aplinkybes jau įvertino pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nekonfiskuoti apeliantei priklausančio automobilio, kuriuo ji padarė nusikalstamą veiką.
24. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į tai, jog, kaip pirmosios instancijos teisme nurodė ir pati apeliantė, draudimo vairuoti transporto priemones laikotarpiu jos dukrą į mokyklą galėtų nuvežti apeliantės pusseserė, kuri gyvena šalia jos tame pačiame kaime (bylos lapai 129, 130). Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateiktas VĮ Ukmergės ligoninės 2021 m. rugpjūčio 4 d. medicinos dokumentų išrašas, kuriame J. G. diagnozuotas nesivystantis nėštumas (Graviditas II (II)-9hb. Missed abortion). Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad dėl apeliantei taikomos baudžiamojo poveikio priemonės reikšmingai nukentėtų kitų asmenų interesai.
25. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. asmenybei. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, J. G., kuri atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apylinkės teismas pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonę – taikymo terminą, kuris šiuo atveju artimas minimaliam, t. y. 1 metams ir 6 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, spręsdamas neskirti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo poveikio priemonės termino minimumo, įstatymo nepažeidė ir apeliantei paskyrė proporcingą ir jos padarytą nusikalstamą veiką atitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę, todėl pagrindo trumpinti nustatyto jos termino nėra.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau tekste ir – VGTPT) baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, atstovavimo išlaidų
26. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Virginija Bradulskienė. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-5752 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta, kad J. G. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos yra 264,88 Eur ir kad šios išlaidos priteistinos valstybei.
27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 redakcija). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-41-697/2021 ir kt.). Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė atleista nuo baudžiamosios atsakomybės J. G., jos apeliacinio skundo esminiai reikalavimai nėra tenkinami, tačiau apeliacinės instancijos teisme ji gynėjo nepasirinko ir pati nepasikvietė, pastarajai Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Virginija Bradulskienė. Atsižvelgdama į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-1073/2020), ir į kitas pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą J. G., kuriai dėl veikos baudžiamasis procesas nutrauktas, apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.???
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. apeliacinį skundą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidas valstybei.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.