- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- eII-1440-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01486-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Advokatai
- Edgaras Burdulis
- Kategorijos
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R. (E. R.) (toliau – ir Pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21060-2025 (toliau – ir nutarimas), ROIK: 25278240145.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21060-2025 E. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, nes jis 2025 m. liepos 9 d., 21.00 val., Vilniaus miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 55 km/val., t. y. važiavo 145 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Paskirta 500 Eur bauda, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas 4 (keturiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu E. R. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr.10-ANR_O-21060-2025 (ištaisytas rašymo apsirikimas), tokio prašymo netenkinant, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skunde nurodoma, kad 2025 m. liepos 9 d. Pareiškėjas vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas maždaug 110 km/val greičiu gatvėje, kurioje leistinas maksimalus greitis yra 90 km/val. Važiuojant prie Pareiškėjo staiga priartėjo nežymėtas policijos pareigūnų automobilis, kuriuo važiuojantys pareigūnai nefiksavo pažeidimo, tačiau nesilaikydami saugaus atstumo ir aktyviai provokuodami ilgą laiką važiavo už Pareiškėjo automobilio, tokiais veiksmais skatindami Pareiškėją didinti automobilio greitį. Pareiškėjas, pastebėjęs nesaugiai staiga priartėjusį automobilį bei siekdamas išvengti susidariusios pavojingos situacijos bei užtikrinti saugų atstumą tarp automobilių, buvo priverstas padidinti automobilio greitį. Pareiškėjo automobiliui viršijus nustatytą leistiną greitį maksimalia ANK nustatyta apimtimi, pareigūnai užfiksavo Pareiškėjo automobilio greitį bei sustabdė Pareiškėją, užfiksuojant pažeidimą.
Pareiškėjas gavo Policijos departamento prie VRM kelių policijos valdybos administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-111190-2025, kuriuo, kaip nurodoma, fiksuotas 2025 m. liepos 9 d. atliktas administracinis nusižengimas, viršijant nustatytą leistiną greitį 55 km/val. Pareiškėjas 2025 m. liepos 24 d. kreipėsi į Policijos departamentą prie VRM su prašymu „Dėl leidimo susipažinti su administracinio nusižengimo medžiaga ir dalyvavimo žodiniame bylos nagrinėjime (ROIK: 25278240145)“, siekdamas gauti pilnos apimties vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti policijos pareigūnų vykdyti sekimo bei provokavimo veiksmai. Nepaisant daugkartinių Pareiškėjo raginimų pateikti pilnos apimties vaizdo įrašą (pradinis prašymas pateiktas 2025 m. liepos 24 d., vėliau pakartotinai el. paštu bei raštu teikti pakartotiniai prašymai: 2025 m. liepos 30 d. el. laiškas; 2025 m. liepos 31 d. el. laiškai (12:28 bei 15:32); 2025 m. rugpjūčio 4 d. el. laiškas; 2025 m. rugpjūčio 6 d. el. laiškas; 2025 m. rugpjūčio 8 d. raštas „Pakartotinis prašymas dėl vaizdo medžiagos pateikimo“; 2025 m. rugpjūčio 11 d. el. laiškas; 2025 m. rugpjūčio 12 d. el. laiškas), tačiau pilnos apimties vaizdo įrašas Pareiškėjui taip ir nebuvo pateiktas: 2025 m. liepos 29 d. pateiktas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimo duomenų protokolas su nuotrauka; 2025 m. liepos 31 d. atsisakyta pateikti vaizdo įrašą, nurodant, jog „[...] byloje nėra video įrašo, tik pažeidimo nuotrauka [...]“; 2025 m. liepos 31 d. atsisakyta pateikti vaizdo įrašą, nurodant, jog „Šis greičio matuoklis nefilmuoja, užfiksuoti pažeidimai nuotraukose“; 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateikta nedidelė vaizdo įrašo dalis prieš pat pažeidimo galutinį užfiksavimą; 2025 m. rugpjūčio 4 d. telefonu Pareiškėjo atstovui susisiekus su policijos specialiste ir paprašius užtikrinti pilno vaizdo įrašo pateikimą ir išsaugojimą, buvo patikinta, jog vaizdo įrašas saugomas ne trumpesnį nei mėnesio laikotarpį ir nebus ištrintas; 2025 m. rugpjūčio 6 d. pateikta ilgesnė, tačiau pakartotinai ne pilnos apimties vaizdo įrašo dalis, kurioje pareigūnų priartėjimas prie Pareiškėjo automobilio bei sekimo veiksmų pradžia ir toliau nėra matomi; 2025 m. rugpjūčio 8 d. raštu atsisakyta pateikti vaizdo įrašą, nurodant, jog „prašomas vaizdo įrašas buvo užfiksuotas prieš daugiau kaip 7 dienas (2025 m. liepos 9 d. nuo 20 val. 58 min. iki 21 val. 00 min. 7 sek.), jo pateikti nėra galimybės, nes vaizdo įrašas nebėra saugomas automobilyje įrengtoje vaizdo duomenų saugykloje“, nors ankstesnės vaizdo įrašo iškarpos teiktos, akivaizdžiai pasibaigus rašte nurodomam terminui (praėjus 20 ir daugiau dienų nuo pažeidimo datos (iškarpos teiktos 2025 m. rugpjūčio 4 d., 2025 m. rugpjūčio 6 d.).
Teismų praktikoje pripažįstama contra spoliatorem prezumpcija, pagal kurią šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal bendrąjį in dubio pro reo (lot. bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai. Nepaisant to, kad nuo pat nusižengimo proceso pradžios Pareiškėjas aiškiai ir nedviprasmiškai prašė pateikti pilnos apimties vaizdo įrašą (pilnos apimties vaizdo įrašą nuo policijos pareigūnų automobilio priartėjimo prie Pareiškėjo automobilio momento), šie prašymai nebuvo tinkamai įvykdyti bei pilnos apimties vaizdo įrašas taip ir nebuvo pateiktas. Pareiškėjo manymu, pareigūnų atsisakymas pateikti pilnos apimties vaizdo įrašą leidžia daryti prezumpciją, jog vaizdo įraše yra užfiksuoti Pareiškėjui naudingi duomenys, kurie laikomi pasitvirtinusiais, t. y. jog Pareiškėjas iki pareigūnų priartėjimo prie Pareiškėjo automobilio važiavo stabiliu greičiu, greitį viršijant ne didesne nei ANK 416 straipsnio 3 dalyje nustatyta apimtimi, o greičio viršijimas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį buvo išprovokuotas pareigūnų veiksmais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas kategoriškai nesutinka su Nutarime nurodytais teiginiais bei nurodo, kad Policijos pareigūnų veiksmai Pareiškėjo atveju atitinka provokacijos požymius, kadangi jie neapsiribojo padaryto pažeidimo pagal ANK 416 straipsnio 3 dalies pasyviu stebėjimu ar fiksavimu, bet aktyviai savo veikla darė įtaką Pareiškėjo elgesiui, sukurdami sąlygas, kurios nulėmė didesnį pažeidimą, nei būtų fiksuotas iki tol. Provokacija laikytini tokie veiksmai, kai pareigūnai savo daroma įtaka kursto nusižengimą, kuris kitaip nebūtų padarytas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą procesą apima ir draudimą provokuoti padaryti nusikalstamą veiką, todėl visi įrodymai, gauti provokacijos metu, pripažįstami neleistinais, t. y. gautais neteisėtais būdais. 2008 m. vasario 5 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija, išnagrinėjusi bylą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), savo sprendime priėmė teismų praktikai reikšmingą išaiškinimą, kad visi įrodymai, gauti kurstymo veiksmais, privalo būti atmesti, kaltinamojo prisipažinimas taip pat negali būti naudojamas išprovokuotam padaryti nusikalstamą veiką asmeniui nepalankioms teismo išvadoms pagrįsti. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog teisėsaugos institucijų veikla, kai naudojami teisės pažeidimą imituojantys veiksmai, negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių, panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus, o nesant duomenų, patvirtinančių, kad pažeidimas galėjo būti padarytas ir be policijos pareigūnų įsikišimo, bei nustačius, jog policijos pareigūnų veikla neapsiribojo pasyviu asmens galimai neteisėtos veiklos tyrimu, bet buvo daroma tokia įtaka, kad sukurstytų asmenį įvykdyti teisės pažeidimą, darytina išvada, jog asmuo buvo išprovokuotas įvykdyti pažeidimą.
Nors Pareiškėjui nebuvo pateiktas pilnos apimties vaizdo įrašas, kuris objektyviai patvirtintų, jog iki pareigūnų priartėjimo Pareiškėjas laikėsi pastovaus greičio, leistiną greitį viršijant ~20 km/val, tačiau tokios abejonės vadovaujantis contra spoliatorem prezumpcija bei bendruoju teisės principu in dubio pro reo bei principu, vertintinos Pareiškėjo naudai. Be to, į bylą pateikta vaizdo įrašo iškarpa patvirtina, jog Pareiškėjo automobilio greitis pradėjo didėti tik tuomet, kai policijos pareigūnai staiga pavojingai nežymėtu automobiliu priartėjo prie Pareiškėjo automobilio ir pradėjo jam važiuoti iš paskos. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad iki policijos pareigūnų veiksmų Pareiškėjo greitis nebuvo toks, koks užfiksuotas protokole, o protokole užfiksuotas viršijimas buvo nulemtas pareigūnų veiksmų. Be to, pareigūnų elgesys buvo provokuojamojo pobūdžio: jie važiavo dideliu greičiu priartėdami tokiam greičiui pavojingai mažu atstumu, ~ 3 – 4 kartus pažeisdami minimalų saugų atstumą tarp automobilių (atstumas apskaičiuotas, atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą leistiną minimalų saugų atstumą bei vaizdo įraše matomą juostas skiriantį žymėjimą), judėjo tarp eismo juostų ir vėl grįždavo į tą pačią juostą, taip sąmoningai indikuodami Pareiškėjui imtis veiksmų bei darydami jam spaudimą, kas objektyviai nulėmė Pareiškėjo elgesį ir paskatino Pareiškėją viršyti greitį.
Papildomai pažymi, kad vaizdo įrašo pradžioje dešinė eismo juosta buvo užimta, todėl, nors galimybė persirikiuoti niekaip nepaneigia pareigūnų aktyvaus prisidėjimo prie pažeidimo padarymo (faktinio provokavimo), tačiau Pareiškėjas net ir objektyviai neturėjo galimybės imtis kitokių veiksmų – pavyzdžiui, persirikiuoti į dešinę juostą. Tai dar labiau patvirtina, kad Pareiškėjas buvo pastatytas į situaciją, kurioje vienintelė objektyvi reakcija buvo greičio didinimas. Policijos pareigūnų veiksmai neapsiribojo pažeidimo fiksavimu, tačiau neabejotinai prisidėjo (netgi lėmė) pažeidimo pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį padarymą, nulėmė pažeidimo padarymo mastą. Tokie veiksmai kvalifikuotini kaip provokacija, todėl visi šių veiksmų pagrindu gauti įrodymai laikytini neleistinais.
Kaip matyti iš pateiktų vaizdo įrašų ištraukų, pareigūnai turėjo galimybę ir privalėjo fiksuoti pastebėtą pažeidimą pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tačiau pažeidimo nefiksavo bei ilgą laiką toliau važiavo paskui Pareiškėjo automobilį, vykdydami sekimo veiksmus bei sąmoningai laukdami kol bus padaryti sunkesni pažeidimai (ne vieną kilometrą trunkantis sekimas matomas ir iš pateiktos vaizdo įrašo ištraukos, tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, jog pilnas įrašas nepateiktas – laikytina, jog sekimas truko netgi dar gerokai ilgesnį laikotarpį). Toks elgesys neabejotinai neproporcingas bei nesuderinamas su pareigūnams pavesta funkcija fiksuoti daromus pažeidimus, tai prieštarauja tiek teisės aktų tikslams, tiek visuomenės lūkesčiams, kad policijos veikla bus orientuota į eismo saugumo užtikrinimą, o ne į maksimalių sankcijų „išgavimą“, kas sudaro savarankišką pagrindą nutarimą panaikinti.
Nesant kaltės, negalima administracinė atsakomybė. Turi būti taikomi aukšti įrodinėjimo reikalavimai, o nustatoma turi būti ne tik objektyvioji pusė, bet ir subjektyvioji pusė bei pažeidėjo kaltė. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi, kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7–9 straipsniai). Šiuo atveju Pareiškėjas, pastebėjęs pavojingai priartėjusį ir pavojingai manevruojantį automobilį iš paskos, bei nežinodamas, kad tai yra nežymėta policijos transporto priemonė, vertino situaciją kaip pavojingą eismo saugumui ir didino greitį siekdamas užtikrinti saugų atstumą bei išvengti galimo eismo įvykio. Tokie veiksmai eliminuoja kaltės buvimą subjektyviąja prasme.
Administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik esant asmens kaltei. Šiuo atveju, jeigu būtų buvęs fiksuotas pradinis greičio viršijimas, Pareiškėjo veiksmai būtų vertinami pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, tačiau nusižengimas buvo užfiksuotas tik tuomet, kai greitis buvo viršytas didesniu mastu, leidžiančiu taikyti ANK 416 straipsnio 6 dalį. Minėtą pažeidimą lėmė ne paties Pareiškėjo kaltė ar sąmoningas pasirinkimas viršyti greitį iki ribos nurodytos ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o aplinkybės, nepriklausiusios nuo Pareiškėjo valios – policijos pareigūnų veiksmai. Taigi, laikytina, kad nebuvo pagrindo konstatuoti Pareiškėjo kaltės dėl pažeidimo, nurodyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, o atsakomybė nurodytu pagrindu negalėjo būti taikoma.
Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, yra galimybė taikyti švelnesnę atsakomybę nei įstatymo numatyta, neskiriant administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ar trumpesnį šios poveikio priemonės taikymo laikotarpį. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į Pareiškėjo kaltės formą ir tai, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo neabejotinai prisidėjo pačių policijos pareigūnų veiksmai, nes jeigu policijos pareigūnai nebūtų aktyviai provokavę Pareiškėjo didinti greitį, tokio masto pažeidimas nebūtų buvęs padarytas. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių, Pareiškėjas pripažįsta ANK 416 straipsnio 3 dalyje nustatytą pažeidimą bei dėl jo gailisi, taip pat į tai, jog nesant pareigūnų veiksmų ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatytas pažeidimas neabejotinai nebūtų buvęs padarytas, šiuo atveju minėtos aplinkybės, Pareiškėjo įsitikinimu, sudaro faktinį bei teisinį pagrindą taikyti švelnesnę atsakomybę nei įstatymo numatyta, neskiriant administracinio poveikio priemonės specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Skundą padavęs asmuo E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija buvo tokia, kad vairavo įprastu greičiu, viršijo greitį, su tuo sutinka, po to, netikėtai iš paskos prisiartino juodas automobilis, gavosi tokia natūrali reakcija, kad pradėjo didinti greitį, kad palaikyti saugesnį atstumą. Teigė, kad nenorėjo, kad įvažiuotų į automobilio galą. Jam atrodė, kad jie gali atsitrenkti į jo automobilį, to pasekoje jis norėjo persirikiuoti, bet nebuvo galimybių. Kol priartėjo automobilis, jo greitis buvo iki 110 kilometrų per valandą. Važiavo su vaikais. Kita juosta buvo užimta.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu E. R. atstovas advokatas skunde išdėstytas aplinkybes palaikė, papildomai nurodė, kad nežymėtas policijos automobilis privažiavo staiga, nesilaikydamas saugaus atstumo, kaip jie yra pateikę išskaičiavimą, pagal žymėjimus, matomus ant gatvės, pagal greitį, matoma iš vaizdo įrašo, kad atstumo buvo nesilaikyta, privažiuota 5 - 6 kartus mažesniu atstumu, nei yra leistinas pagal KET reikalavimus, tai yra iš tiesų pavojinga situacija. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, taip pat pareigūnų automobilis pavojingai manevravo, buvo persirikiuojama, atvažiuojama tarp juostų, vėl grįžtama į eismo juostą, tokiais akivaizdžiais veiksmais, sąmoningai rodant tą ir raginant pareiškėją imtis tam tikrų priemonių. Reaguodamas į tą situaciją, kadangi tuo metu, kai buvo privažiuota šalia, greta, kitoje juosta važiavo kiti automobiliai, vienintelė reakcija, kuri ir buvo manoma ar galima, tai yra padidinti automobilio greitį, kad būtų išvengta pavojingos situacijos, ką pareiškėjas ir padarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. M. nurodė, kad dirba Policijos departamento Kelių policijos valdyboje. 2025 m. liepos 9 d., administracinio nusižengimo protokolą surašė vietoje. Prisimena įvykį, dirbo su kolega, specialiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu automobiliu, kuris fiksuoja greitį. Į darbo pabaigą jie važiavo antra eismo juosta ir trečia eismo juosta pro juos pravažiavo automobilis. Siekė užfiksuoti jo greitį, pradėjo važiuoti paskui, užfiksavo greičio viršijimą. Automobilis buvo sustabdytas, surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jie automobilių nesirenka. Prietaisų skydelyje matosi greičio fiksavimas, tada stebi. Fiksuoja tuomet, kai ekrane jau matosi valstybinis numeris. Jis asmeniškai nedalyvavo teikiant vaizdo įrašą. Greitis rodomas ekrane, bet neatsimena, kokiu greičiu važiavo. Iš karto nestabdė automobilio, nes jis didino greitį. Neatsimena, kad buvo jų automobilio manevravimas.
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimo, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, nepateikė.
Į teismo posėdį neatvyko Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas (apie teismo posėdį pranešta el. paštu), todėl byla buvo išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Iš skundo turinio matyti, kad E. R. ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo faktą, mano, kad jo padarytas administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje nustatyta, kad E. R. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 9 d., 21.00 val., Vilniaus miesto sav., vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 55 km/val., t. y. važiavo 145 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą).
Teismas, patikrinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. R. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje įrodyta ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu.
ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas nustatytą greitį viršijo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą.
KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nekyla ginčo dėl to, kad Pareiškėjas visgi važiavo 145 km/val. greičiu, t. y. net 55 km/val. viršijo nustatytą 90 km/val. greitį – šios neabejotinai bylos medžiaga įrodytos aplinkybės patvirtina, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Ginčas šiuo atveju kyla dėl to, kad toks važiavimo greitis, kaip teigia Pareiškėjas, buvo iš esmės pareigūnų provokuojančio elgesio padarinys, o turint mintyje tai, kad visi įrodymai, gauti provokacijos metu, pripažįstami neleistinais ir jais negalima remtis priimant atitinkamą sprendimą, Pareiškėjas negalėjo būti patrauktas atsakomybėn dėl greičio viršijimo daugiau nei 50 km/val., kai tokį greičio viršijimą išprovokavo policijos pareigūnai.
Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad Pareiškėjas važiavo trečia eismo juosta, už jo, taip pat trečia eismo juosta, važiavo policijos automobilis. Matyti, kad policijos automobilis priartėja prie Pareiškėjo automobilio, po to atitolsta – tai kartojasi kelis kartus. Iš vaizdo medžiagos taip pat matyti, kad policijos pareigūnai pažeidėjo iš karto nestabdė, šviesos ir garso signalo taip pat iš karto neįjungė. Į šias aplinkybes vertinant provokavimo faktą atsižvelgiama. Teismas reikšminga laiko ir tą aplinkybę, kad viso pažeidimo fiksavimo metu, kelio ruožo antroji eismo juosta buvo neperpildyta, galimybė pasirinkti kitą, teisėtą veikimo variantą, o būtent saugiai, papildomai nedidinant greičio, kuomet ir taip važiuojama pakankamai dideliu greičiu, persirikiuoti į kitą, antrąją eismo juostą buvo neapribota. Teismo vertinimu, Pareiškėjas net du kartus turėjo galimybę saugiai atlikti manevrą ir persirikiuoti į kitą juostą, nesukeliant jokių neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams, išvengiant ženklaus greičio viršijimo.
Tai, kad kiti eismo dalyviai, vairuoja nesilaikydami KET reikalavimų, važiuoja pernelyg dideliu greičiu, pavojingai manevruoja, nesuteikia teisės kitiems eismo dalyviams nesilaikyti teisės aktais įtvirtintų taisyklių ir jas pažeidinėti, ir tikėtis, kad už tokį jų elgesį nebus baudžiama teisės aktais nustatyta tvarka. Pareiškėjas negali savo netinkamo ir teisei priešingo elgesio teisinti policijos pareigūnų elgesiu, t. y. negali pavojingai didelio greičio pateisinti motyvuodamas tuo, kad jam iš paskos neženklintu automobiliu važiavo policijos pareigūnai tokiu pačiu greičiu ir išprovokavo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymą. Teismas pakartotinai atkreipia dėmesį į esminę aplinkybę vertinant nagrinėjamą situaciją – Pareiškėjas, jau pradėjęs didinti greitį, neabejotinai turėjo galimybę elgtis kaip atsakingas vairuotojas ir tokio savo neteisėto elgesio nebetęsti, o priešingai, saugiai persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Pareiškėjas, žinodamas savo neteisėto elgesio pasekmes, suvokdamas, kad važiuoja didesniu nei leistinas greičiu ir, kad tokie jo veiksmai ne tik užtraukia administracinę atsakomybę, bet kelia grėsmę jam pačiam ir kitiems eismo dalyviams, nenutraukė savo neteisėtų veiksmų ir veikdamas tyčia padidino vairuojamo automobilio greitį. Taigi, teismas Pareiškėjo argumentą, kad vienintelė objektyvi reakcija buvo greičio didinimas, laiko nepagrįstu. Šiuo atveju teismas neįžvelgia policijos pareigūnų veiksmuose pažeidėją provokuojančio elgesio, policijos pareigūnai, važiuodami dideliu greičiu paskui Pareiškėjo automobilį, neapribojo Pareiškėjo galimybės pasirinkti teisėtą, kitiems eismo dalyviams pavojaus nekeliančio veikimo būdą, be to, kaip paaiškino liudytojas M. M., iš karto nestabdė automobilio, nes automobilis didino greitį; o prietaisas fiksuoja pažeidimą tuomet, kai ekrane jau matosi valstybinis numeris.
Teismas taip pat atsižvelgia į Pareiškėjo argumentą, kad pareigūnų atsisakymas pateikti pilnos apimties vaizdo įrašą leidžia daryti prezumpciją, jog vaizdo įraše yra užfiksuoti Pareiškėjui naudingi duomenys. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra vaizdo įrašas, kuriame matosi pažeidimas laiku nuo 21:00:07 val. iki 21:00:40 val. Vaizdo medžiagoje matomos visos aptartos reikšmingos pažeidimo aplinkybės – tiek policijos pareigūnų automobilio priartėjimas ir atsitraukimas nuo Pareiškėjo transporto priemonės, tiek policijos pareigūnų važiavimo greičio didėjimas nuo 113 km/val. iki 158 km/val., rodantis ir Pareiškėjo važiavimo greičio analogišką didėjimą. Teismo vertinimu, byloje esanti vaizdo įrašų medžiaga yra išsami, ir niekaip nekeičia pažeidimo esmės; teismui nekyla jokių abejonių, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Vaizdo medžiagos trūkumas nepaneigia jau teismo nustatytos aplinkybės, kad nusižengimas nebuvo išprovokuotas policijos pareigūnų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu E. R. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą paskirta sankcijoje numatytą baudos dydžio vidurkį atitinkanti nuobauda, t. y. 500 Eur bauda, o administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatytas 4 (keturiems) mėnesiams.
Pareiškėjas prašė teismui nusprendus nepanaikinti skundžiamo nutarimo, pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. netaikyti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjo kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, įrodyta byloje surinktų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinis nusižengimas pagal ANK 416 straipsnį padarytas pakartotinai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpyje ne vieną kartą baustas administracine tvarka, be to, didelė dalis padarytų pažeidimų susiję su greičio viršijimu. Būtent ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja pareiškėją, nepaisant to, kad visos jam paskirtos baudos sumokėtos.
Pareiškėjo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, viršijant greitį daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. Pareiškėjas 55 km/val. viršijo didžiausią leistiną 90 km/val. greitį, nusižengimas padarytas Vilniaus mieste, vasarą, darbo dieną, vakare, iš bylos medžiagos matyti, kad eismas buvo pakankamai intensyvus, nors neapsunkintas. Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad Pareiškėjas automobiliu vyko ne vienas, kartu su juo važiavo vaikai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys rodo, kad E. R. nepadarė iš esmės jokių reikšmingesnių išvadų dėl ankstesnių jam paskirtų administracinių nuobaudų ir neįvertino savo elgesio kritiškai. Be kita ko, pareiškėjo veiksmai sumokant jam paskirtas baudas niekaip nešvelnina jo padėties ir niekaip nepagrindžia ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Taigi, Pareiškėjo elgesys vairuojant transporto priemones nėra pavyzdingas, padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam atimta specialioji teisė, negali būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, matomas neigiamas požiūris į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas eismo dalyvių saugumo taisykles, o dažnai pasikartojantis analogiškų teisės pažeidimų darymas leidžia daryti išvadą, kad vien tik baudų skyrimas neatgraso E. R. nuo neteisėto elgesio pasikartojimo.
Administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį už E. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju, E. R. buvo numatytas 4 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad E. R. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik eismo saugumui bei sau pačiam, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, t. y. vairuodamas transporto priemonę daugiau kaip 50 km/val. viršijo leidžiamą greitį. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai leidžia teigti, jog jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų nesilaikyti.
Taigi, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog nepaskyrus administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, nebūtų užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, todėl teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas E. R. paskirtas pagrįstai, o terminas pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį nėra maksimalus, taigi nėra neproporcingas padarytam pažeidimui.
Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21060-2025 paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. (E. R.) skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-21060-2025 palikti nepakeistu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.