Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą o būtent: ji, 2021 m. vasario 14 d., laikotarpyje nuo 01.00 val. iki 04.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja A. N., ranka sudavė nukentėjusiajai A. N. vieną smūgį į nosies sritį, taip padarydama A. N. nosies nugarėlės nubrozdinimą su nosikaulių lūžiu, kas pagal specialisto išvadą Nr. G399/2021(1) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl padarytų sužalojimų A. N. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. S., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jos su A. N. abi nukrito, tačiau to, kad ji būtų jai sudavusi smūgį, nebuvo. Nukentėjusiąją ji matė du kartus, jos (V. S.) sugyventinis J. J. ją labai gerai pažįsta. Įvykio dieną ji ir jos sugyventinis atvažiavo pasveikinti A. N. su gimtadieniu. Nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo nežino. Jie nuvažiavo dieną, apie 15 val., tai galėjo būti vasario 14 d. Iki atvažiavimo ji nebuvo išgėrusi, atvažiavę jie atidarė degtinę. Be A. N. buvo jos sugyventinis J., pavardės nežino, dar buvo vienas jos draugas vardu A., bet jis buvo tik pradžioje. Jie penkiese išgėrė kažkur pusę butelio 0,7 l degtinės, tada A. N. nuėjo miegoti ir jie paėmė tą butelį ir nuėjo pas tame pačiame name gyvenančią J. gerti. Tada atėjo A. N. ir pradėjo kažką negražiai apie ją (V. S.) šnekėti. A. N. buto šeimininkė E. sakė eiti namo. A. N. jau buvo išgėrusi, ji gėrė jau nuo penktadienio. Jos (V. S.) sugyventinis nuėjo palydėti A. namo, o jie toliau gėrė po truputį. Ji (V. S.) mėgino atsistoti, bet A. N. ją užkabino už rankos ir jie nugriuvo, ten susistumdė ir viskas, sužaloti viena kitos nebandė. Kai jos buvo nugriuvusios ant žemės, jas matė I. ir E.. Ji A. N. jokio sužalojimo nepadarė. Apie sulaužytą nosį sužinojo tik kai paskambino tyrėja ir ją iškvietė. Ant žemės jos grūmėsi, nes A. N. pradėjo negražiai šnekėti ant jos, ji (V. S.) rūkė virtuvėje su I., o A. N. jau iš kambario ant jos rėkavo. Tačiau jos grūmėsi labiau žodžiais. A. N. iš E. išėjo gal 23.30 val., tai įvyko po jų susistumdymo, I. jai pasakė, kad eitų namo. Civilinių ieškinių ji nepripažįsta. Įvykio metu ji nesijautė stipriai apsvaigusi, viską gerai prisimena.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G399/2021(01) nurodoma, kad A. N. nustatytas nosies nugarėles nubrozdinimas su nosikaulių lūžiu. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos, t.y. 2021 m. vasario 14 d. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 83-84).

2021 m. vasario 14 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad pareiškėja A. N., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. vasario 14 d., apie 04.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. (pavardės nežino), sudavė jai nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį bei į nosį, ko pasėkoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas bei (duomenys neskelbtini) ligoninėje jai buvo nustatytas nosis kaulų lūžis. Dėl nurodyto įvykio jai yra padaryta fizinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltą asmenį (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Apklausta teisiamojo posėdžio metu V. S. kaltės nepripažino, nurodė, jog jos su A. N. abi nukrito, tačiau smūgio jai nesudavė ir jokio sužalojimo nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamoji V. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad konflikto metu A. ją puolė, ji ją stūmė nuo savęs ir jos kartu nukrito ant žemės, jos nei viena kitai kumščiu netrenkė, jos tiesiog stumdėsi ir A., jai besistumdant, spyrė į koja ir užlaužė rankos pirštus, o ji A. netrenkė nei vieno smūgio, ji ją tik pastūmė, tai, galbūt, krentant ji galėjo susižaloti. Įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą V. S. kaltę neigė ir kategoriškai neigė prieš nukentėjusiąją panaudojusi fizinį.

Tai, kad nukentėjusiąją sužalojo kaltinamoji, pati nukentėjusioji, būdama įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, nurodė 2021 m. vasario 14 d. protokole-pareiškime, nurodydama, kad V. (pavardės nežino), sudavė jai nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį bei į nosį, prašė dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklaustas teisme nukentėjusiosios sugyventinis J. K. parodė, kad jo sugyventinė A. N. apie 4.30 val. grįžo sumušta, jos veidas ir rankos buvo kraujuotos, taip pat kraujuoti buvo drabužiai – kelnės ir keliai. Iš karto A. negalėjo nieko paaiškinti, po valandos aiškinimosi, kas nutiko, A. paaiškino, kad susikibo su V. S.. Ji jam pasakė, kad ją sumušė ir konkrečiai nurodė, kas. Liudytoja H. T. apklausta ikiteisminio tyrimo metu teigė mačiusi, kad konfliktą išprovokavo V., kuri konflikto metu ranka trenkė A. į nosies sritį, ko pasėkoje A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Teisme apklausiama H. T. ėmė neigti mačiusi, kaip V. S. sudavė A. N., tačiau vėliau nurodė, kad vis dėlto ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes tikriausiai matė tą smūgį, jei tuo metu taip pasakė. Teisme apklaustas liudytojas J. J., buvęs kaltinamosios sugyventinis, nurodė, jog įvykio naktį, kai jis grįžo palydėjęs draugę, jam E. sakė, kad jo sugyventinė sumušė A., kad davė į nosį ar kažkas tokio. Paaiškino, jog pats įvykio nematė, teigė, kad V. kitą dieną neigė sudavusi A. ir nurodė, kad su V. visko būna, kai ji išgeria. Liudytoja I. B. apklausta teisme teigė, jog tuo metu, kai V. su A. susistumdė, ji buvo virtuvėje ir tik pro nedidelį tarpą matė, kaip A. atsikėlė nuo lovos ėjo link V. ir jos abi nukrito ant žemės. I. B. teigė, kad, jos manymu, V. negalėjo suduoti A., kad A. galėjo susižaloti griūdama, tačiau tokią liudytojos nurodomą galimą įvykių eigą paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Ekspertas Sigitas Chmieliauskas, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad A. N. buvo nustatytas nosies nugarėlės nubrozdinimas su nosikaulių lūžiu, teigė, jog tai galėjo būti padaryta sudavus smūgį ir paaiškino, jog labiausiai tikėtina, kad jeigu nukentėjusioji būtų patyrusi sužalojimus griūnant, krentant, kontaktuojant veido dalimi su plokštuma, būtų užfiksuota daugiau kūno sužalojimų, nei vienas nosies kaulo lūžis. Be to I. B. nurodė, kad A., kai atsikėlė nuo žemės, pradėjo rėkti, kad iškviesti policiją, rėkė jau eidama namo, kas taip pat patvirtina, jog nukentėjusioji buvo sužalota, o ne pati griūdama susižalojo.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklėje bei BPC garso įrašų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusiosios sugyventinis J. K., paskambinęs į BPC, pranešė, kad jo sugyventinė A. N. buvo sumušta. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad įvykio vietoje A. N. paaiškino kad ją sumušė moteris V., pavardės nežino. BMP ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninės slaugytoja pranešė, kad 6.09 val. GMP brigada į ligoninę pristatė A. N., kuri paaiškino, kad ją sumušė pažįstami asmenys, diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, suteikus pagalbą išleista. Liudytojas M. K., policijos pareigūnas, kuris buvo atvykęs pagal iškvietimą, teisme patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą, nukentėjusioji buvo stipriai išgėrusi, tačiau nurodė, kad suprasti ją buvo galima ir kiek prisimena, ji pasakė ją sumušusios kaltininkės vardą, teigė, kad iš nukentėjusiosios paaiškinimų buvo galima suprasti, koks asmuo buvo nurodytas, kaip kaltininkas. Tokias faktines aplinkybes patvirtina body kamerų vaizdo įrašai, apžiūrėti 2021 m. vasario 24 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji moteris sako, kad neatsimena, kas jai atsitiko, tačiau paklausta, kas ją sumušė, moteris sako „V. tokia“. Sako, kad pavardės tos moters nežino, kad ją sumušusi moteris vis dar apačioje, pakartoja, kad tos moters vardas V.. Teismas nenustatė jokių pagrįstų aplinkybių, dėl ko nukentėjusioji, jos sugyventinis ar H. T. galėtų apkalbėti kaltinamąją V. S., nenurodė tokių aplinkybių ir pati kaltinamoji. Aplinkybes, kad A. N. buvo sužalota kaltinime nurodytoje vietoje, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad buto esančio adresu (duomenys neskelbtini) virtuvėje arčiau lovos, ant grindų matoma tamsiai raudonos spalvos, netaisyklingos formos dėmė, nuo kurios buvo paimta nuoplova.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad V. S. smurtavo prieš nukentėjusiąją, apsvaigusi nuo alkoholio, kas savaime nepaneigia jos tyčios ir kartu nešalina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės nepriklausomai nuo girtumo laipsnio ( BK 19 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę ( pvz. kasacinio teismo nutartis 2K-250/2014).

Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai V. S. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymo pasitvirtino. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Dėl kaltinamajai skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – anksčiau neteista (b. l. 92), bausta administracine tvarka (b. l. 93-97), SODRA duomenimis nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 88).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. S. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei padarymo aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, teismo vertinimu, teigiamą poveikį ateityje nebenusikalsti kaltinamajai turės įpareigojimas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), taip pat draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamajai V. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 70,72 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios A. N. gydymo, taip pat prašydama priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 58-60). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad A. N. dėl nosies kaulų lūžio buvo suteiktos neurochirurgo, otorinolaringologo ir radiologo paslaugos, kurių bendra kaina 70,72 Eur (b. l. 61). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamoji V. S. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies nugarėlės nubrozdinimu su nosikaulių lūžiu. Taigi, turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis, patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, buvo padaryta kaltinamosios nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamosios. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamosios V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 70,72 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji A. N. buvo pareiškusi 300 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos (b. l. 68), tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad šio civilinio ieškinio atsisako. Teismas posėdžio metu išaiškino nukentėjusiajai ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, kad atsisakius ieškinio ar jo dalies asmuo negalės tuo pačiu pagrindu reikšti reikalavimo.

BPK 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017-12-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-517-177/2017).CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas šioje byloje nenustatė, jog nukentėjusiosios A. N. ieškinio atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl A. N. ieškinio atsisakymas priimtinas ir procesas dėl dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo nutrauktinas.

CD laikmena, kurioje įrašyti bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys, saugoma voke prie bylos viršelio – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 70,72 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Priimti nukentėjusiosios A. N. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo ir procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti V. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.