Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį dėl netesybų priteisimo iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Teksnija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl netesybų išieškojimo, pažeidus prievolės įvykdymo terminą. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 64 777,91 eurų skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindžia ieškovo su atsakovu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centru 2014 m. lapkričio 10 d. pasirašyta prekių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. KPS-412 prisiimtų prievolių netinkamu vykdymu, dėl ko ieškovas patyrė prašomus priteisti minimalius nuostolius. Atsakovas pagal sutartį lauko uniformos komplektus turėjo pristatyti per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t.y. iki 2015 m. gegužės 14 d., o darbinį etaloną suderinti ir patvirtinti per 60 dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Atsakovas darbinį etaloną su ieškovu suderino sutartyje numatytais terminais. Tačiau atsakovas prekės pristatė vėluodamas, t.y. vien pirmąją 150 vnt. lauko uniformos drėgnam orui komplektų partiją pristatė pasibaigus sutartyje numatytam terminui, t.y. 2015 m. gegužės 15 d., kai šiuo laiku jau turėjo būti pristatytos visos prekės pagal sutartį, o atsakovas prekes pristatė etapais iki 2015 m. rugsėjo 11 d., t.y. bendrai vėlavimas truko apie 4 mėnesius. Atsakovas pripažįsta netinkamai įvykdęs prievolę, nes 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SR-4600-750 „Dėl priskaičiuotų delspinigių sumažinimo“ kreipėsi į Lietuvos kariuomenę, prašydamas sumažinti 2015 m. spalio 21 d. sąskaitoje faktūroje FTT Nr. 1547 nurodytos sumos dydį iki 32 388,98 eurų sumos.Dublike ieškovas papildomai nurodė, kad:nesutinka su atsakovo argumentu dėl senaties termino taikymo, nes prievolės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, o teisė kreiptis ieškiniu į teismą atsirado 2015 m. lapkričio 9 d. (kadangi 2015 m. lapkričio 7 d. buvo šeštadienis, tai pirmąja diena laikoma 2015 m. lapkričio 9 d.), ieškovas, nepraleidęs šešių mėnesių sutrumpinto ieškinio senaties terminio, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2016 m. gegužės 6 d. nėra pagrindo mažinti netesybų. Paaiškino, kad Greitojo reagavimo pajėgų karių ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinimas lauko uniformos apranga ir ekipuote nebuvo planuotas rengiant ir organizuojant įsigijimus, o Lietuvos kariuomenė neturi pakankamo kiekio lauko uniformų aprūpinti tuo laiku būsimus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius, todėl net jeigu ir būtų turėjusi lauko uniformų rezervą kariams aprūpinti jo nebūtų pakakę visų karių aprūpinimui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kariuomenė yra didelė organizacija ir kiekvieno kario aprūpinimas užima nemažai laiko, bei į tai, kad atsakovas prekes pateikė 2015 rugsėjo mėn, kai uniformomis jau turėjo būti aprūpinti kariai, buvo sukelti nepatogumai Lietuvos kariuomenei, kadangi dalies karių aprūpinimas vėlavo, Lietuvos kariuomenė negalėjo tinkamai vykdyti savo funkcijų. Lietuvos kariuomenės vadas 2015 m. balandžio 17 įsakyme Nr. V-506 „Dėl pasirengimo aprūpinti nuolatinės privalomosios karo tarnybos karius lauko uniforma ir ekipuote“ nustatė, kad nauja lauko uniformos apranga aprūpinami tik naujai priimti profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai, taip pat kariai vykstantys atlikti tarnybos į tarptautinės operacijos rajonus, Greitojo reagavimo pajėgų kariai, Lietuvos karo akademijos kariūnai, bei jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujantys kariai. Vien tai, kad Lietuvos kariuomenės vadas teikia nurodymus, kokie kariai yra aprūpinami nauja lauko uniforma leidžia suprasti, kad naujų lauko uniformų Lietuvos kariuomenė neturi tiek, kad jomis galėtų aprūpinti visus Lietuvos kariuomenėje tarnaujančius karius.Atsakovas nors ir yra biudžeto lėšų išlaikoma organizacija, tačiau vienas iš šio atsakovo pajamų šaltinių – lėšos, gautos iš ūkinės, mokslinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas. Tokiu atveju biudžetinės įstaigos statusas savaime neatleidžia nuo prievolės pažeidimo pasekmių taikymo. Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centras (toliau – FTMC) prašo ieškovo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su ieškiniu tiek atsiliepime, tiek triplike grindžia tuo, jog:praleistas 6 mėnesių ieškinio terminas delspinigių išieškojimui. Atsakovas paskutinę prekių partiją pristatė 2015-09-11, taigi tokiu būdu jis visiškai įvykdė pagrindinę prievolę, todėl nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Ieškovas dėl nesumokėtų delspinigių išieškojimo nepraleidęs senaties termino galėjo kreiptis per šešis mėnesius, t. y. iki 2016-03-11, o kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo 2016-05-06.;yra pagrindas mažinti netesybų dydį, nes atsakovas 2015-02-02 konkurso būdu su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Teksnija“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P150202-01 dėl audinių, skirtų 2014-11-10 sutartyje numatytų prekių siuvimui, tiekimo, kurioje sulygtu grafiku nepristatė atsakovui audinių, reikalingų uniformų siuvimui. Gaminiai, atitinkantys ieškovo reikalavimus, buvo suprojektuoti pagal 2013 m. FTMC mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros sutartį su UAB „Teksnija“, audinys viršutiniam sluoksniui buvo sukurtas pagal Tekstilės instituto mokslinio tyrimo ir eksperimentinės plėtros sutartį su Lietuvos kariuomene 2009 m. netesybų mažinimas pagrįstas ir tuo, kad atsakovo apsisprendimui sudaryti Sutartį turėjo įtakos faktas, kad iki tol jis buvo vienintelis Lietuvoje, įsisavinęs šių sudėtingų gaminių gamybos technologijas ir jei atsakovas nebūtų dalyvavęs konkurse, ieškovas 2015 m. rudenį būtų likęs be jam gyvybiškai reikalingų gaminių;atsakovas buvo geranoriškas, siekė jog jo pagamintos prekės atitiktų aukščiausios kokybės standartus, pranešė ieškovui iš anksto apie vėlavimo priežastis prašydamas pratęsti Sutarties terminą. Vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nes veikdamas ieškovo interesais, norėdamas pagerinti viršutiniam sluoksniui naudojamo maskuojančio audinio jutimines savybes – grifą ir minkštumą, su UAB ,,Teksnija“ aptarė visas tam tikslui pasiekti technologines marginimo proceso galimybes – pagerinti audinių grifą, minkštumą, sumažinti šiugždesį. UAB ,,Teksnija“ jau po kelių savaičių po 2015-02-02 Sutarties sudarymo informavo, kad 2015-02-02 sutartyje numatytų audinių tiekimo terminų laikytis negalės dėl to, kad Jungtinės Karalystės kompanija „Pincroft“ dėl nežinomų priežasčių atsisako numarginti gaminiams reikalingus audinius. UAB „Teksnija“ teko skubiai ieškoti naujo audinių margintojo, turinčio technines galimybes užtikrinti aukštus margintų audinių kokybinius reikalavimus. Šios paieškos pareikalavo daugybės bandymų ne vienoje įmonėje ir, kol buvo rastas tinkamas technologinis sprendimas, suderintus audinių tiekimo grafikus UAB „Teksnija“ pažeidė ir vėlavo tris mėnesius – audiniai siuvimui buvo gauti likus mažiau nei mėnesiui iki sutarties su Ieškovu pabaigos (2015-04-22). Kaip matyti iš pridedamo Atsakovo rašto Ieškovei, Atsakovas dar 2015-03-18 kreipėsi į Ieškovą prašydamas pratęsti 2014-11-10 Lauko uniformos komplektų drėgnam orui pirkimo – pardavimo sutarties terminą;ieškovas turėjo ir lauko uniformų rezervą, todėl nuostolių nepatyrė. Be to, ieškovas nurodo, kad lauko uniformą drėgnam orui kariai dėvi tik nuo ankstyvo rudens, taigi faktiškai Ieškovas pripažįsta, jog nei gegužės mėnesį, nei vasaros laikotarpiu jis atsakovo pristatytų prekių realiai nenaudojo pagal paskirtį, o paskutinė partija uniformų buvo pristatyta 2015 m. rugsėjo mėnesį, t.y. iš esmės tinkamu uniformoms naudoti metu. Atsakovo pateiktas į bylą straipsnis portale „Delfi“ įrodo, kad Greitojo reagavimo pajėgos pradėjo veikti dar 2014-11-01, kai jos jau turėjo būti aprūpintos lauko uniformų komplektais, todėl jų aprūpinimas uniformomis nėra susijęs su 2014-11-10 Prekių viešojo pirkimo – pardavimo sutartimi (dėl lauko uniformų pirkimo), kuri turėjo būti įvykdyta 2015 m. gegužę;atsakovas FTMC yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga; viešasis juridinis asmuo, vykdantis valstybei, visuomenei, tarptautiniam bendradarbiavimui ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Priteisus netesybas, būtų pažeistas racionalumo principas, kuris reiškia, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas;prašoma delspinigių suma turi būti sumažinta iki 0,02 procento, kadangi ji aiškiai per didelė. Be to, turi būti įvertintas atsakovo siekis bendradarbiauti ir geranoriškumas. Ieškovo atstovė A. L. 2016-05-05 telefonu informavo atsakovą, kad Lietuvos kariuomenė sutinka sumažinti susidariusius delspinigius pagal sutartį iki pusės sumos, t.y. iki 32 388,96 eurų. Tai patvirtina ir pridedamas FTMC darbuotojos A. D. 2016-05-05 elektroninis laiškas Atsakovo advokatei. Tai rodo, ir pačios ieškovo nesąžiningus veiksmus: viena vertus pripažinęs, kad netesybos, susidariusios pagal 2014-11-10 sutartį yra neprotingai didelės ir nutaręs jas sumažinti per pusę, ieškovas kreipiasi į teismą prašydamas priteisti visą 64 777,91 eurų sumą.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje „Swedbank“, AB pateikė atsiliepimą, nurodydamas, jog Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 2014 m. lapkričio 11 d. „Swedbank“, AB pateikė prašymą išduoti 238 000 (du šimtai trisdešimt aštuoni tūkstančiai) litų garantiją įvykdyti sutarties sąlygas (sutarties įvykdymo garantiją) pagal 2014 m. lapkričio 11 d. sutartį Nr. 6000-S336/01/KPS-412 dėl lauko uniformos komplektų drėgnam orui pardavimo, kuri galiotų iki 2015 m. liepos 14 d. „Swedbank“, AB ir Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 2014 m. lapkričio 14 d. pasirašė Banko garantijos išdavimo sutartį Nr. 14- 087910-GM ir „Swedbank“, AB išdavė Sutarties įvykdymo garantiją Nr. 14-087910-GM. Sutarties įvykdymo garantijoje Nr. 14-087910-GM nurodyta, kad ji galioja iki 2015 m. liepos 14 d. (imtinai), jei jos galiojimo laikotarpiu „Swedbank“, AB nebus gavęs Lietuvos kariuomenės tinkamo mokėjimo reikalavimo (originalo) kartu su Lietuvos kariuomenės banko patvirtinimu (originalu), arba pasibaigs anksčiau, jei iki garantijos galiojimo termino pabaigos garantinis raštas bus grąžintas „Swedbank“, AB ar Lietuvos kariuomenė pateiks „Swedbank“, AB tinkamą raštišką pranešimą apie savo teisių pagal garantiją atsisakymą (originalą). Kadangi „Swedbank“, AB iki 2015 m. liepos 14 d. (imtinai) negavo Lietuvos kariuomenės tinkamo mokėjimo reikalavimo (originalo) kartu su Lietuvos kariuomenės banko patvirtinimu (originalu), „Swedbank“, AB 2014 m. lapkričio 14 d. Sutarties įvykdymo garantija Nr. 14-087910-GM pasibaigė.Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje UAB „Teksnija“ atsiliepime į ieškinį paaiškino, jog FTMC ir UAB „Teksnija“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P150202-01 dėl audinių, skirtų 2014-11-10 sutartyje numatytų prekių siuvimui, tiekimo. Pagal minimą sutartį prekės turėjo būti pristatytos dviem etapais, t. y. 50 proc. prekių ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sutarties pasirašymo datos, o likusioji dalis prekių – 50 proc. iki 2015-03-15. Trečiasis asmuo jau po kelių savaičių po sutarties pasirašymo, informavo atsakovą dėl to, kad aptariamoje sutartyje numatytų audinių tiekimo terminų laikytis negalės, nes Jungtinėje Karalystėje veikianti kompanija „Pincroft“ dėl nenurodytų priežasčių atsisako numarginti gaminiams reikalingus audinius. Trečiasis asmuo dėl netikėtai susiklosčiusios situacijos ėmėsi ieškoti naujo ūkio subjekto, galinčio numarginti audinius, turinčio technines galimybes, užtikrinančias aukštus margintų audinių kokybinius reikalavimus. Paieškos procesas užtruko dėl audinių techninės specifikacijos ypatumų, o galiausiai dėl patvirtinimo, kad audinių marginimas atitiks techninės specifikacijos reikalavimus praktiškai, t.y. griežtus kokybės reikalavimus. Pabrėžė, kad 2015-02-24 sąskaitos – faktūros Nr. 2150207 ir Nr. 2150208, kurių viso suma sudaro 139 922,03 Eur, patvirtina tai, kad šis įsipareigojimas buvo įvykdytas 68,16 proc. Iki kovo 15 d. buvo pateikta audinių už 1 394,89 Eur. Tai reiškia, kad trečiasis asmuo per aptariamoje sutartyje nustatytą terminą pateikė audinių iš viso už 141 316,92 Eur. Tai patvirtina aplinkybę, jog sutartyje numatytu terminu sutartis buvo įvykdyta 35 proc. Sekantį kartą audiniai buvo pateikti 2015-04-17, už 129 963,20 Eur, t.y. pirmasis audinių pateikimas, sekęs po nustatyto sutartyje termino pabaigos, buvo įvykdytas po vieno mėnesio. Tolimesni audinių tiekimai buvo įvykdyti dar po mėnesio t.y. 2015-05-13, 2015-05-22. Taigi sutartis visa apimtimi buvo baigta vykdyti, praėjus dviem su puse mėnesio nuo nustatyto termino pabaigos. Iki 2015 m. rugsėjo 11 d. lauko uniformos ieškovui buvo tiekiamos atskiromis partijomis ir, akivaizdu, kad didžioji dalis poreikių buvo patenkinti. Todėl teigti, kad ieškovas patyrė nuostolius, reiškia prieštarauti teisingumo, protingumo principams. Trečiasis asmuo mano, jog ieškovas neįrodė, kad dėl pavėluoto dalies uniformų pristatymo jis patyrė nuostolius ir tai, kad jo patirtų nepatogumų finansinė vertė atitinka prašomų priteisti netesybų dydį.Teismo posėdžio metu šalys palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, iš esmės jų nekeisdamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centras 2014 m. lapkričio 10 d. pasirašė prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. KPS-412, kuria įsipareigojo ne vėliau kaip per 60 dienų po sutarties įsigaliojimo suderinti su pirkėju ir patvirtinti prekės darbinį etaloną bei per 6 (šešis) mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo datos pristatyti sutarties reikalavimus atitinkančias prekes, t.y. 2000 vnt. lauko uniformos komplekto striukių drėgnam orui (margintų Lietuvos kariuomenės slepiamuoju (miško) piešiniu), bei 2000 vnt. lauko uniformos komplekto kelnių drėgnam orui (margintų Lietuvos kariuomenės slepiamuoju (miško) piešiniu). Vadovaujantis sutarties bendrosios dalies 12.1 punkto nuostata „sutartis įsigalioja Šalims ją pasirašius ir Pardavėjui pateikus Pirkėjui sutarties įvykdymo užtikrinimo banko garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą“, sutartis įsigaliojo 2014 m. lapkričio 14 d., kadangi AB „Swedbank“ sutarties įvykdymo garantija Nr. 14-087910-GM pasirašyta ir ieškovui pateikta 2014 m. lapkričio 14 d. Atsakovas pagal sutartį lauko uniformos komplektus turėjo pristatyti per 6 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t.y. iki 2015 m. gegužės 14 d., o darbinį etaloną suderinti ir patvirtinti per 60 dienų nuo sutarties įsigaliojimo. Atsakovas darbinį etaloną su ieškovu suderino sutartyje numatytais terminais. Tačiau atsakovas prekės pristatė vėluodamas, t.y. vien pirmąją 150 vnt. lauko uniformos drėgnam orui komplektų partiją pristatė pasibaigus sutartyje numatytam terminui, t.y. 2015 m. gegužės 15 d., kai šiuo laiku jau turėjo būti pristatytos visos prekės pagal sutartį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas paskutinę prekių partiją pateikė 2015-09-11, t.y. pažeidęs sutarties įvykdymo terminą apie 4 mėnesius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovas įrodinėja, jog nuo datos, kai jis pristatė paskutinę prekių partiją, t.y. 2015-09-11, turi būti skaičiuojamas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka 2016-05-06 kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 64 777, 91 eurų delspinigių bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš skolininko FTMC. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė prievolė įvykdyta 2015-09-11, ieškovas dėl nesumokėtų delspinigių išieškojimo nepraleidusi senaties termino galėjo kreiptis per šešis mėnesius, t. y. iki 2016-03-11.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas 2015-09-11 pristatė paskutinę prekių partiją, apskaičiavo 0,1 procentų dydžio netesybas už uždelsimo laiką ir 2015 m. spalio 21 d. išrašė sąskaitą faktūrą serija FTT Nr. 1547, nurodydamas atsakovui reikalavimą sumokėti 64 777,91 eurų iki 2015 m. lapkričio 6 d. Atsakovas šios sąskaitos neapmokėjo. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškinio senaties terminas turi būti siejamas su paaiškėjimo apie teisės pažeidimą momentu, kadangi pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad nebus vykdoma prievolė sumokėti sutartines netesybas ieškovui galėjo paaiškėti nuo tada, kai baigėsi terminas 2015 m. spalio 21 d. išrašytai sąskaitai faktūrai serija FTT Nr. 1547 apmokėti. Taip pat sutinka su argumentu, jog Lietuvos kariuomenė pagrįstai tikėjosi iki nurodyto termino, t.y. 2015 m. lapkričio 6 d., prievolės įvykdymo. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo 2015 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. SR-4600-750, 2016 m. sausio 12 d. raštas Nr. SR-4600-28, kuriais buvo kreiptąsi į Lietuvos kariuomenę, prašant sumažinti minimalius sutartus nuostolius. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas ne atsisakė mokėti sutartas netesybas, o prašė jas sumažinti. Taigi ieškovas turėjo pagrįstų lūkesčių susitarti dėl delspinigių sumokėjimo geranoriškai, nesikreipiant į teismą (CK 1.5 straipsnis).Teismas sprendžia, kad ieškovo teisė kreiptis ieškiniu į teismą atsirado 2015 m. lapkričio 9 d. (kadangi 2015 m. lapkričio 7 d. buvo šeštadienis, tai pirmąją diena laikoma 2015 m. lapkričio 9 d.), todėl ieškovas nepraleido šešių mėnesių sutrumpinto ieškinio senaties terminio 2016 m. gegužės 6 d. paduodamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 2 dalimi ieškinio senaties terminas yra nutraukiamas, kai skolininkas atlieka veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.Atsakovas įrodinėja, kad 2015 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. SR-4600-750, 2016 m. sausio 12 d. raštas Nr. SR-4600-28 neįrodo, jog jis pripažino prievolę mokėti netesybas. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, kreipėsi į Lietuvos kariuomenę prašydama sumažinti minimalius sutartus nuostolius, atmeta tokį argumentą kaip nepagrįstą (CPK 12 straipsnis).

Dėl netesybų dydžio

Šalys Sutarties 9.1.5 punktu susitarė, kad laiku nepristatęs prekių atsakovas mokės 0,1 procentų dydžio nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną pavėluotą dieną šalių iš anksto sutartus minimalius nuostolius. Kaip minėta aukščiau Sutartinę prievolę atsakovas įvykdė tik 2015 m. rugsėjo 11 d., t.y. pavėlavęs pateikti visą prekių kiekį beveik 4 mėnesius.CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.Taigi šalių sudarytas susitarimas dėl netesybų atitinka įstatymo reikalavimą dėl jo rašytinės formos, delspinigiai apskaičiuoti neperžengiant sutrumpinto senaties termino ribų pagal galiojančios Sutarties sąlygas, 0,1 procento delspinigiai buvo nustatyti šalių valia. CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius.Ieškovas įrodinėja, kad sutartinis netesybų dydis kompensuoja jo nuostolius, neįrodinėdamas konkretaus jų dydžio. Be to, Sutartis buvo sudaryta pagal viešojo pirkimo procedūras. Atsakovas įrodinėja, kad ieškovas, jei atsakovas nebūtų dalyvavęs konkurse, 2015 m. rudenį būtų likęs be reikalingų gaminių, todėl yra pagrindas jį atleisti nuo sutartinės atsakomybės mokėti delspinigius. Teismas nurodo, kad ribotas tiekėjų skaičius nereiškia, jog tai yra aplinkybė, kuri savaime atleidžia nuo sutartinių netesybų mokėjimo už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Atsakovas, kaip jis paaiškino, yra vienintelis Lietuvoje, įsisavinęs uniformos drėgnam orui gaminių gamybos technologijas. Jis yra veikiantis šioje rinkoje ne vienerius metus, žinojo, kad dar per pirmąjį 2013 m. gaminių tiekimą, reikės pirkti specialius audinius. Taigi ir 2014-11-10 Sutarties įvykdymui 2015-02-02 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P150202-01 su UAB ,,Teksnija“ dėl audinių, skirtų Sutartyje numatytoms prekėms siuvimui, tiekimo. Kita vertus, kaip nurodė pats atsakovas, jis žinojo ir delspinigių dydį, Sutarties neįvykdymo atveju, o aplinkybė, kad Lietuvos kariuomenė kreipėsi į atsakovą, aiškindamasi jo nedalyvavimo konkurse priežastis, įrodo, kad jis galėjo derėtis dėl Sutarties sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodinėjo, kad jis vedė derybas dėl delspinigių dydžio ar/ir ieškovas ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai (CK 6.163 straipsnis), atsakovo argumentas, kad jis turi per se būti atleistas nuo netesybų yra atmetamas.Kaip minėta, šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).Kasacinis teismas išaiškino, kad kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; kt.).Įvertinus tai, kad Sutarties kaina 3 400 000 litų, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju 0,1 procento delspinigių dydis nėra akivaizdžiai prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Atsakovas nenurodė, kad visiškas nuostolių atlyginimas galėtų jam sukurti nepriimtinų ar sunkių padarinių. Kaip matyti iš 2016-01-12 rašto Nr. SR-4600-28, pagrindinis atsakovo argumentas dėl delspinigių klausimo sprendimo atidėjimo yra siejamas su trečiojo asmens UAB „Teksnija“ pradėtu ginču dėl netesybų. Atsakovas įrodinėja, jog Greitojo reagavimo pajėgos pradėjo veikti 2014-11-01, t.y. dar prieš viešojo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą, todėl ieškovui nebuvo būtinos prekės ir dėl to jis negalėjo patirti nuostolių. Be to, lauko uniformos, kurios skirtos vėsiam orui, nebūtų naudojamos jas pristačius net ir laiku, o uniformų stygiaus negalėjo pajusti, nes turėjo jų rezervą. Atsikirsdamas dėl šių argumentų ieškovas nurodė, jog Lietuvos kariuomenė neturi pakankamo kiekio lauko uniformų aprūpinti tuo laiku būsimus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karius, todėl net jeigu ir būtų turėjusi lauko uniformų rezervą kariams aprūpinti jo nebūtų pakakę visų karių aprūpinimui. Kita vertus, Lietuvos kariuomenė yra didelė organizacija ir kiekvieno kario aprūpinimas užima nemažai laiko, todėl atsakovui prekes pateikus 2015 rugsėjo mėnesį, kai uniformomis jau turėjo būti aprūpinti kariai, sukėlė nepatogų Lietuvos kariuomenei.Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovo teiginiai dėl ieškovo vidinės veiklos organizavimo negali paneigti Sutarties neįvykdymo fakto ir ieškovui sukeltų nepatogumų dėl pavėluoto prekių pristatymo. Savaime aišku, kad institucija vykdo pirkimus ir nustato sutartimis terminus, atsižvelgdama į žmogiškuosius išteklius, t.y. turimus darbuotojus ir jiems galimų skirti darbų apimtis, planuojamas pavesti užduotis per protingus terminus. Ieškovas aiškiai nurodė, kad aprūpinimas uniformomis vyksta pagal konkretų planą, o ne pagal situaciją. Be to, būtina įvertinti ieškovo veiklos, kaip karinės organizacijos, specifiką. Lietuvos kariuomenės vado 2015 m. balandžio 17 įsakyme Nr. V-506 „Dėl pasirengimo aprūpinti nuolatinės privalomosios karo tarnybos karius lauko uniforma ir ekipuote“ numatyta, kad nauja lauko uniformos apranga aprūpinami tik naujai priimti profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai, taip pat kariai vykstantys atlikti tarnybos į tarptautinės operacijos rajonus, Greitojo reagavimo pajėgų kariai, Lietuvos karo akademijos kariūnai, bei jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujantys kariai. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad planuojant įsigijimus nebuvo planuotas privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinimas tokiu mastu, koks buvo nustatytas Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos ribinių skaičių ir statutinių tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymu, kuriame buvo numatyta, kad 2015 metais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti 2015 metais yra šaukiama 3000- 3500 karo prievolininkų, todėl kitų karių aprūpinimas naujomis uniformomis tapo apsunkintas. Atsižvelgdamas į tai, sprendžia, jog ieškovas įrodė patirtų nuostolių faktą (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas įrodinėja, jog aplinkybė, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, ne pelno siekianti organizacija, sudaro pagrindą mažinti netesybų dydį. Be to, atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2016 pateiktu išaiškinimu dėl CK 6.975 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, kadangi šioje byloje nėra sprendžiamas atsakovo statuso vertinimas šio straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu.Teismas nesutinka su atsakovo argumentu, jog ieškovas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi, nurodyta šio sprendimo 27 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2016 55 punkte aiškiai nurodyta, jog „Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.975 straipsnio 3 dalį, pagrįstai sprendė, kad nors Fizinių ir technologinių mokslų centras yra biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, pagal įstatus – ne pelno siekianti organizacija, tačiau jis nėra vien iš biudžeto lėšų išlaikoma organizacija, vienas iš šio atsakovo pajamų šaltinių – lėšos, gautos iš ūkinės, mokslinės veiklos, taip pat už teikiamas paslaugas. Remdamasis tuo, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Fizinių ir technologinių mokslų centro įsipareigojimas pasiūti 1000 vienetų lauko uniformų komplektų susijęs su jo ūkine veikla. Taigi šiuo argumentu yra pasisakyta dėl atsakovo atsakomybės teisinių pagrindų santykyje su jo statusu. Kita vertus, jei civilinės atsakomybės taikymas priklausytų nuo juridinio asmens statuso, reikštų lygybės prieš įstatymą principo pažeidimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Tokiu atveju daroma išvada, jog jei jau atsakovas galėjo pasirašyti sutarties sąlygą dėl netesybų taikymo, tai laikyta, kad tokiai prievolei buvo tiek teisinis pagrindas, tiek faktinis pagal vykdomos veiklos pobūdį. FTMC yra biudžetinė įstaiga, o jos įstatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 1500 „Dėl Lietuvos tekstilės instituto reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 302 „Dėl chemijos instituto, fizikos instituto ir puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“ pakeitimo“, 42.3 punktas numato, kad FTMC lėšų šaltiniu yra ir pajamos gautos iš ūkinės veiklos. Taigi subjektui gaunančiam pajamas iš ūkinės veiklos ir veikiančiam civiliniuose santykiuose negali būti taikomos išimtys, nesant tam teisinio pagrindo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nagrinėjamoje byloje teismas jau atmetė atsakovo argumentus, kad netesybos neprotingai didelės. Tačiau teisingumo principas įpareigoja atsižvelgti į tai, kad atsakovas darbinį etaloną su ieškovu suderino sutartyje numatytais terminais, t.y. įvykdydamas dalį įsipareigojimų nežeisdamas sutarties sąlygų. Be to, atsakovas, kai tik paaiškėjo aplinkybė dėl negalėjimo įvykdyti sutartį, 2015-03-18 kreipėsi į ieškovą prašydamas pratęsti 2014-11-10 Lauko uniformos komplektų drėgnam orui pirkimo – pardavimo sutarties terminą. Sutartis turėjo būti įvykdyta iki 2015 m. gegužės 14 d., atsakovas pirmą dalį prekių (150 vnt. lauko uniformų) pristatė vėluodamas vieną dieną, t.y. 2015 m. gegužės 15 d., o paskutinę prekių partiją pateikė 2015-09-11. Šie veiksmai įrodo, kad atsakovas stengėsi prievolę vykdyti nors iš dalies. Kita vertus, atsakovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad konkurso būdu FTMC ir UAB ,,Teksnija“ 2015-02-02 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P150202-01 dėl audinių, skirtų 2014-11-10 Sutartyje numatytoms prekėms siuvimui, tiekimo. Pagal minimą sutartį prekės turėjo būti pristatytos pirkėjui – 50 procentų prekių ne vėliau kaip per 1 mėnesį po sutarties pasirašymo datos (t.y. 2015-03-02), o kita 50 procentų prekių iki 2015-03-15 (2015-02-02 Sutarties 1.2. p.). Tačiau UAB „Teksnija“ vėlavo pateikti audinius. Šią aplinkybę patvirtina 2015-04-17 sąskaita – faktūra, Serija TSF, Nr. 2150404, 2015-05-13 sąskaita – faktūra, Serija TSF, Nr. 2150503, 2015-05-13 sąskaita – faktūra, Serija TSF, Nr. 2150504, 2015-05-22 sąskaita – faktūra Serija TSF, Nr. 2150507. Sąskaitos įrodo, kad sutartyje numatytu terminu audinių atsakovui buvo pateikta 35 proc., o baigtas – 2015-05-22.Atsižvelgiant į sprendimo 31 punkte nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti netesybas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė sumažinti delspinigius iki 0,02 procentų, t.y. 12 955,58 eurų sumos. Šalių susirašinėjimas įrodo, kad atsakovas lygosi dėl netesybų sumos sumažinimo per pusę, t.y. iki 32 388,96 eurų (2015 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. SR-4600-750, 2016 m. sausio 12 d. raštas Nr. SR-4600-28). Į bylą pateiktas elektroninis laiškas patvirtina, kad iki kreipimosi į teismą šalys susitarė dėl 32 388,96 eurų sumos (2016-05-05 laiškas G. M.). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su tokia suma nebesutinka. Tačiau teismas įvertinęs tai, kad Sutartimi buvo sulygta dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną pavėluotą dieną, o atsakovas visas prekes pristatė jau po sutartyje numatyto termino, sprendžia, kad 0,05 proc. delspinigių dydis yra teisingas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus pirkimo sumą (984 708,06 eurų), todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 32 388,96 eurų kaip minimalių nuostolių atlyginimą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovo 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (32 388,96) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas 50 proc., todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, tai iš dalies patenkinus ieškinį, mokėtinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš Fizinių ir technologinių mokslų centro priteistina 351 eurų (32 388,96 eurų priteista suma x 75 proc. / 50 proc.) už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio. Atsakovas patyrė 2 520 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jo naudai priteisiama iš ieškovo 1 260 eurų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis). UAB „Teksnija“ už teisines paslaugas sumokėjo 826 eurų, todėl iš ieškovo jo naudai priteisiama 413 eurų, kaip ir iš atsakovo, t.y. 413 eurų, nes ieškinys patenkintas 50 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurai sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

iš dalies tenkinti ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinį.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro, j.a.k. 302496128, ieškovui Lietuvos kariuomenei, j.a.k. 188732677, 32 388,96 eurų (trisdešimt du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 96 centus) minimalių nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti kitą ieškovo Lietuvos kariuomenės ieškinio dalį.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos kariuomenės, j.a.k. 188732677, atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro, j.a.k. 302496128, naudai 1 260 eurų (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų

Priteisti iš Lietuvos kariuomenės, j.a.k. 188732677, 413 eurų (keturis šimtus trylika eurų) UAB „Teksnija“, j.a.k. 125816457, naudai teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro, j.a.k. 302496128, 351 eurų (tris šimtus penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio už ieškinį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologinių mokslų centro, j.a.k. 302496128, 413 eurų (keturis šimtus trylika eurų) UAB „Teksnija“, j.a.k. 125816457, naudai teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.