- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2-936-641/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06058-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Ieškovas
- Ginto Vaičėno įmonės „ŠOKLYS“
- Advokatai
- Petras Labanauskas
- Kategorijos
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ginto Vaičėno įmonės „ŠOKLYS“ patikslintą ieškinį atsakovei ūkininkei D. M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovės ūkininkės D. M. priešieškinį ieškovei Ginto Vaičėno įmonei „ŠOKLYS“ dėl nesąžiningos naftos produktų pirkimo pardavimo sutarties sąlygos 6.2 p. pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės Ginto Vaičėno įmonės „ŠOKLYS“ atstovas prašo 2013-09-16 preliminarų sprendimą pakeisti, patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės ūkininkės D. M. priteisti 397,12 Lt delspinigių, 7,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 397,12 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 47,00 Lt žyminio mokesčio bei 363,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Papildomai prašo priteisti 242,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą teisme. Nurodo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė pagrindinę skolą, t. y. 2 720,00 Lt sumokėjo, todėl prašo šioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti. Priešieškinį prašo atmesti. Pažymi, kad atsakovei skolą sumokėjus pavėluotai, pagal naftos produktų pirkimo pardavimo sutarties (toliau tekste – sutarties) 6.2 p., jai atsirado pareiga mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atstovas sutiko, jog pagal susiklosčiusią teismų praktiką sutartyje numatytas delspinigių dydis yra per didelis, todėl galėtų būti mažintinas. Priešieškinys turi būti atmestas, kadangi 2014-02-19 ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė.
Atsakovė ūkininkė D. M. palaiko priešieškinį, prašo pakeisti sutarties 6.2 p. numatytą sąlygą, jog už atsiskaitymo terminų pažeidimą pirkėjas sumoka pardavėjui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, į sąlygą, jog už nurodytą pažeidimą pirkėjas sumoka pardavėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Be to, prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašo atmesti, taikyti ieškinio senatį, taip pat pažymi, jog mažesnius, nei numatyta sutartyje delspinigius ji būtų sutikusi sumokėti, nes pripažįsta, kad skolą sumokėjo pavėluotai. Nurodo, jog su ieškove bendradarbiauja nuo 1994 m. Sutartį ji buvo priversta pasirašyti jai nepriimtinomis sąlygomis, kadangi Šiaulių regione iš esmės nėra kitų įmonių, prekiaujančių ūkininkams skirtu dyzelinu. Ieškovė, reikalaudama 0,2 procentų dydžio delspinigius, elgiasi nesąžiningai, siekdama pasipelnyti atsakovės sąskaita.
2013-09-16 preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad tarp Ginto Vaičėno įmonės „ŠOKLYS“ ir ūkininkės D. M., jų pasirašytos 2009-04-20 sutarties Nr. 4798 pagrindu, susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 str. 1 d., 4 b.l.). Pardavėjas Ginto Vaičėno įmonė „ŠOKLYS“, kaip numatyta sutarties 1 str. 2 d., 5 str. 1 d., įsipareigojo parduoti naftos produktus, pirkėjas ūkininkė D. M. – už juos sumokėti per 30 kalendorinių dienų po PVM sąskaitos – faktūros išrašymo ir naftos produktų gavimo dienos. Atsakovei, pažeidus atsiskaitymo terminą, ji turi mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (sutarties 6.2 p.). Byloje esanti PVM sąskaitos – faktūros Nr. 0167971 kopija patvirtina, jog 2013-05-09 atsakovė nusipirko gazolio už 2 720,00 Lt, tą pačią dieną išrašyta ir minėta PVM sąskaita – faktūra (5 b.l.). Pagal nurodytą sutarties 5 str. 1 d. nuostatą atsakovė privalėjo atsiskaityti iki 2013-06-08. Iki ieškinio pareiškimo dienos – 2013-08-26 – atsakovė nebuvo atsiskaičiusi, todėl ieškiniu buvo prašoma priteisti 2 720,00 Lt skolos bei 397,12 Lt delspinigių už 73 pradelstas atsiskaityti dienas (6 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu 2013 m. spalio – lapkričio mėn. atsakovė pagrindinę skolą ieškovei sumokėjo. Ginčas kilo dėl prašomų priteisti delspinigių dydžio. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, be to, pareiškė priešieškinį dėl sutarties sąlygos, numatančios delspinigių priteisimą, modifikavimo (103-105 b.l.). Ieškovė 2014-02-19 pranešė atsakovei, jog nuo 2014-02-27 nutraukia sutartį (172 b.l.).
Ieškinio reikalavimai dėl skolos, delspinigių, palūkanų priteisimo. Ieškinio senaties taikymas.
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 2 720,00 Lt skolos. Kaip nurodė ieškovės atstovas, bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2013-10-18 atsakovė sumokėjo 1 600 Lt, 2013-11-11 – 1 120,00 Lt skolos. Atsižvelgiant į tai, kad visą 2 720,00 Lt skolą atsakovė sumokėjo, preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys dalyje dėl minėtos skolos priteisimo atmestinas.
Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo ir jų nepriteisti, tuo pačiu pažymėdama, kad ieškovės prašomas priteisti delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, ieškovė tuo siekia pasipelnyti jos, kaip ūkininkės, sąskaita.
Netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra dvejopa: tai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.71 str., 6.258 str.). Viena iš netesybų atliekamų funkcijų yra skatinamoji - skolininkas skatinamas tinkamai ir laiku įvykdyti prievolę ir taip išvengti neigiamų turtinių padarinių; skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, taigi, netesybos atlieka ir kompensuojamąją funkciją. Netesyboms taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių), taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Atsižvelgiant į įstatymo normas ir teismų formuojamą praktiką, iš atsakovės ieškovei gali būti priteisti delspinigiai už ne ilgesnį laikotarpį, kaip už paskutiniuosius šešis mėnesius (180 dienų) iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo teismui (2013-08-26), nes tokiam terminui ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Minėta, kad ieškovė prašo priteisti delspinigius tik už 73 d., todėl akivaizdu, jog senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo nėra praleistas.
Pagal CK 6.73 str. 2 d. yra nustatyta žemiausia netesybų mažinimo riba - jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 str. 3 d. Nuostoliai gali būti sutartiniai arba nustatomi įstatymo. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės forma.
Sutartinės netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartimi, kreditoriui nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Tokios minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos turi sutapti su minimaliais nuostoliais ar įrodytais nuostoliais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių įvykdymo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 str. 2 d., 6.156 str.). Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d., turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str., 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, neįvykdytos prievolės terminą, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, tarpusavio santykius, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių, ir kitas aplinkybes kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje byloje. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos" (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos" (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija ne kartą pažymėjo, kad kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negali būti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Kilus sutarties šalių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija.
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 0,2 procentų dydžio delspinigius už 73 pradelstas dienas sumokėti 2 720,00 Lt skolą. Vertindamas ieškovės prašomų iš atsakovės priteisti delspinigių dydį ir atsižvelgęs į tarp šalių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, į tai, jog sutartis buvo sudaryta tarp verslininkų, vienas kurių verčiasi prekyba naftos produktais, kitas - ūkininkas, užsiimantis ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, siekiantis iš jos pelno, į tai, jog atsakovė turi patirtį verslo bei derybų srityje, kaip ji pati nurodė, jog su Ginto Vaičėno įmone „ŠOKLYS“ bendradarbiavusi nuo 1994 m., į tai, kad prievolė tinkamai neįvykdyta neilgą laiko tarpą – kelis mėnesius, į prašomų priteisti delspinigių laikotarpį - tik 73 d., siekiant išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą, jog sutartyje nustatytos netesybos netaptų baudinėmis, neleistų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, preliminarus sprendimas keistinas, iš atsakovės ieškovei priteistų netesybų dydis mažintinas iki 0,1 procento, t. y. priteistina 198,56 Lt delspinigių.
Patikslintu ieškiniu ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 7,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 117,12 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., 6.261 str. 1 d. skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, o praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. nustato, kad ūkio subjektui, vėluojančiam atsiskaityti už suteiktas paslaugas, gali būti skaičiuojamos palūkanos, lygios vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai 7 procentiniais punktais. Pagal Lietuvos banko viešai skelbiamus duomenis, 2013-08-26 vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma buvo 0,28, todėl atsakovė ieškovui privalo sumokėti 7,28 proc. dydžio metines palūkanas (Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.). Įvertinus tai, kad 2 720,00 Lt skolą atsakovė sumokėjo, priteistinų delspinigių suma sumažinta iki 198,56 Lt, preliminarus sprendimas keistinas, palūkanos priteistinos už 198,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-09-10 iki teismo sprendimo įvykdymo
Priešieškinio reikalavimas modifikuoti sutartį.
Atsakovė priešieškiniu prašė modifikuoti sutarties sąlygą, numatančią 0,2 procentų dydžio delspinigių priteisimą. Ieškovė 2014-02-19, t. y. penkios dienos iki teismo posėdžio, kurio metu byla išnagrinėta iš esmės, pranešė atsakovei, jog nuo 2014-02-27 nutraukia sutartį (172 b.l.). Kaip numatyta sutarties 11.2. p., sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, įspėjus kitą šalį raštu iš anksto prieš 7 kalendorines dienas, jeigu ši šalis nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališko sutarties nutraukimo neginčijo, pagal minėtą sutarties 11.2. p. nuostatą nuo 2014-02-27 sutartis yra nutraukta, o nesant galiojančios sutarties, jos sąlygos modifikavimas nėra galimas, todėl priešieškinys atmestinas.
Kadangi 2013-09-16 preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, susidariusios iki preliminaraus sprendimo priėmimo priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų (94 %) ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, įvertinus tai, kad pagrindinė skolos suma sumokėta po ieškinio pareiškimo teisme (CPK 93 str. 2 d.), t. y. iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 44,00 Lt žyminio mokesčio bei 341,00 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias po preliminaraus sprendimo priėmimo: 242,00 Lt ieškovės išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą teisme, 500,00 Lt atsakovės žyminio mokesčio, sumokėto paduodant priešieškinį bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, teismas nukrypsta nuo CPK 93 str. 1 d., 2 d. ir 3 d. numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinant tai, kad nors priešieškinys atmestas, tačiau jis atsakovės paduotas iš esmės siekiant atsikirsti į vieną iš ieškinio reikalavimų dėl delspinigių, kurie teismo pripažinti akivaizdžiai per dideliais, priteisimo, be to, įvertinus tai, jog priešieškinio atmetimą sąlygojo ieškovės vienašališkas sutarties nutraukimas, realizuotas keletą dienų iki teismo posėdžio, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, kai tuo tarpu sutartį ieškovė galėjo nutraukti jau nuo bylos iškėlimo teisme metu – 2013-09-10 ar netgi nuo prievolės atsiskaityti už pateiktus degalus pažeidimo dienos - 2013-06-08. Galiojančios sutarties nebuvimas, akivaizdu, būtų lėmęs tai, kad procesas pagal priešieškinį dėl sutarties sąlygų modifikavimo nebūtų pradėtas. Atsižvelgiant į tai, nurodytos bylinėjimosi išlaidos tenkintinos 50 %, ieškovės naudai priteisiant iš atsakovės 121,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovės naudai iš ieškovės priteisiant 250,00 Lt žyminio mokesčio. Taip pat iš šalių valstybei priteistina po 16,08 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 – 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-16 preliminarų sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės ūkininkės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei Ginto Vaičėno įmonei „ŠOKLYS“, juridinio asmens kodas 175787969, buveinė – Pramonės g. 8, Šiaulių m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, 198,56 Lt (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių litų 56 ct) delspinigius, 7,28 % metines procesines palūkanas už priteistą – 198,56 Lt – sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-09-10 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 44,00 Lt (keturiasdešimt keturis litus 00 ct) žyminio mokesčio bei 341,00 Lt (trijų šimtų keturiasdešimt vieno lito) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Papildomai priteisti iš atsakovės ūkininkės D. M. ieškovei Ginto Vaičėno įmonei „ŠOKLYS“ 121,00 Lt (vieno šimto dvidešimt vieno lt) išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 16,08 Lt (šešiolika Lt 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Papildomai priteisti iš ieškovės Ginto Vaičėno įmonės „ŠOKLYS“ atsakovei ūkininkei D. M. 250,00 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimt lt) žyminio mokesčio bei valstybei 16,08 Lt (šešiolika Lt 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.