Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-14 · Civilinė byla Nr. 2A-602-267/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
2A-602-267/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06058-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Rasa Bartašienė
Ieškovas
G. V.
Kategorijos
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-602-267/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06058-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 42.6.; 42.11.2.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Kursevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės ūkininkės D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-936-641/2014 pagal ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ patikslintą ieškinį atsakovei ūkininkei D. M. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės ūkininkės D. M. priešieškinį ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ dėl nesąžiningos naftos produktų pirkimo pardavimo sutarties sąlygos 6.2 p. pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ dokumentinio proceso tvarka pareiškė ieškinį atsakovei atsakovei ūkininkei D. M., kuriuo prašė priteisti 2720,00 Lt skolą, 397,12 Lt delspinigius, 7,28 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 3117,12 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 47,00 Lt žyminį mokestį bei 363,00 Lt išlaidas, advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Šiaulių apylinkės teismas 2013-09-16 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino.

Atsakovė D. M. Šiaulių apylinkės teismui 2013-09-26 pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, o 2014-01-30 buvo priimtas atsakovės priešieškinis, kuriuo atsakovė prašė pakeisti Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4798 6.2 p. sąlygą, kurioje numatyta, kad už atsiskaitymo terminų pažeidimą pirkėjas sumoka pardavėjui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos, į sąlygą, jog už nurodytą pažeidimą pirkėjas sumoka pardavėjui 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Be to, prašė iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė atmesti, taikyti ieškinio senatį, pripažino, kad skolą sumokėjo pavėluotai, todėl mažesnius, nei numatyta sutartyje, delspinigius ji būtų sutikusi sumokėti. Nurodė, kad su ieškove bendradarbiauja nuo 1994 m., sutartį ji buvo priversta pasirašyti jai nepriimtinomis sąlygomis, kadangi Šiaulių regione iš esmės nėra kitų įmonių, prekiaujančių ūkininkams skirtu dyzelinu, manė, kad ieškovė, reikalaudama 0,2 procentų dydžio delspinigių, elgiasi nesąžiningai, siekdama pasipelnyti atsakovės sąskaita.

Šalies argumentai

Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ prašė 2013-09-16 preliminarų sprendimą pakeisti, patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies ir iš atsakovės ūkininkės D. M. priteisti 397,12 Lt delspinigių, 7,28 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė pagrindinę 2720,00 Lt skolą sumokėjo, priešieškinį prašė atmesti, kadangi 2014-02-19 ieškovė sutartį vienašališkai nutraukė, sutiko, kad sutartyje numatytas delspinigių dydis yra per didelis, todėl galėtų būti mažintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas preliminarų sprendimą pakeitė – ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ūkininkės D. M. ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ 198,56 Lt delspinigius, 7,28 % metines procesines palūkanas už priteistą 198,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-09-10 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė, priešieškinį taip pat atmetė.

Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog visą 2720,00 Lt skolą atsakovė sumokėjo, preliminarus sprendimas keistinas ir ieškinio dalis dėl minėtos skolos priteisimo atmestina.

Įvertinęs ieškovės prašomų iš atsakovės priteisti delspinigių dydį ir atsižvelgęs į tarp šalių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, į tai, jog sutartis buvo sudaryta tarp verslininkų, vienas kurių verčiasi prekyba naftos produktais, kitas – ūkininkas, užsiimantis ūkine komercine veikla iš žemės ūkio, siekiantis iš jos pelno, į tai, jog atsakovė turi patirtį verslo bei derybų srityje, į prašomų priteisti delspinigių laikotarpį – tik 73 d., ir kt., siekdamas išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą, jog sutartyje nustatytos netesybos netaptų baudinėmis, neleistų ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, preliminarų sprendimą teismas pakeitė, iš atsakovės ieškovei priteistų netesybų dydį sumažindamas iki 0,1 procento, priteisiant ieškovei 198,56 Lt delspinigių.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 4 d., CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d., sprendė, kad atsakovė ieškovei privalo sumokėti 7,28 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 198,56 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-09-10 iki teismo sprendimo įvykdymo.

Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio teismas nurodė, kad ieškovė 2014-02-19 pranešė atsakovei, jog nuo 2014-02-27 nutraukia sutartį, todėl atsižvelgęs į tai, kad atsakovė vienašališko sutarties nutraukimo neginčijo, o pagal minėtą sutarties 11.2. p. nuostatą nuo 2014-02-27 sutartis yra nutraukta, konstatavo, kad nesant galiojančios sutarties, jos sąlygos modifikavimas nėra galimas, todėl priešieškinį atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas įvertino tai, kad pagrindinė skolos suma sumokėta po ieškinio pareiškimo teisme (CPK 93 str. 2 d.), todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 44,00 Lt žyminio mokesčio bei 341,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, susidariusias iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, klausimą, įvertinęs tai, kad nors priešieškinis atmestas, jis buvo atsakovės paduotas iš esmės siekiant atsikirsti į vieną iš ieškinio reikalavimų dėl delspinigių, kurie teismo pripažinti akivaizdžiai per dideliais, priteisimo, be to, įvertinęs tai, jog priešieškinio atmetimą sąlygojo ieškovės vienašališkas sutarties nutraukimas, teismas priteisė iš atsakovės 121,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o atsakovės naudai iš ieškovės priteisė 250,00 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Atsakovė D. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo galutinį 2014-03-12 sprendimą panaikinti, civilinę bylą išspręsti iš esmės bei patenkinti priešieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patirtoms sąnaudoms iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ir Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Šiaulių apylinkės teismo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad teisminio proceso metu Šiaulių apylinkės teismo teisėjai, nagrinėjusiai šią bylą, atsakovė buvo pareiškusi nušalinimą dėl akivaizdaus pataikavimo teisminio proceso metu ieškovės atstovui, dėl negalimumo toliau nagrinėti tam pačiam teisėjui bylą, jeigu jo priimta nutartis šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovės atžvilgiu aukštesnės instancijos teismo pripažinta neteisėta ir panaikinta, teismo posėdžio metu pateiktų rašytinių paaiškinimų teismui atmetimo, primygtinio siūlymo sudaryti taikos sutartį ir kt. Mano, kad teismas akivaizdžiai pažeidė teismo etikos reikalavimus, buvo vienašališkas, papildomai didino bylinėjimosi kaštus, kurie šioje byloje turi būti priteisiami ne iš ieškovės, o iš valstybės, už jos įgalioto asmens vykdyti teisingumą pareigų neatlikimą.Nurodo, kad ieškovė prašė priteisti ieškinyje palūkanas remdamasi negaliojančia teisės norma, teismas tenkino tokį ieškovės prašymą ir neteisėtai bei nepagrįstai priteisė 7,28 procento metinių palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, mano, kad ieškovei priklauso 5 procentų metinės palūkanos pagal įstatymą.Dėl naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4798 nutraukimo nurodo, kad atsakovė prašė minėtą sutartį modifikuoti nuo jos sudarymo dienos (nuo 2009 metų), todėl šio prašymo aktualumas nebuvo pradingęs, dėl to, kad galimai neteisėtai ieškovė nutraukė su atsakove ginčo sutartį. Atsakovė nurodo, kad ji jokių esminių sąlygų nepažeidė, nebuvo absoliučiai jokių teisėtų ir pagrįstų motyvų nutraukti su atsakove naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, tokie teismo veiksmai užkirto kelią ateityje, galimai teismui pripažinus naftos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, išnagrinėti šios sutarties 6.2 punkto pagrįstumą ir teisėtumą, nes šis prašymas būtų atmestinas tuo pagrindu, kad antrą kartą teismas tuo pačiu klausimu nepasisako. Mano, kad toks Šiaulių apylinkės teismo sprendimas pažeidžia atsakovės turtinius interesus, nes pats pirmos instancijos teismas pripažino, kad numatyti delspinigiai ginčo sutartyje yra teisiškai nepagrįsto dydžio ir mažintini. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės atstovavimo ir bylos rengimo išlaidos yra neadekvačios patirtoms sąnaudoms ir turi būti mažinamos. Mano, kad vadovaujantis realumo, būtinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat įvertinus byloje nagrinėtų teisinių klausimų apimtį, teisinės pagalbos laiko sąnaudas, pagrįstomis atstovavimo išlaidomis tokioje byloje būtų galima pripažinti 56,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“ prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-12 galutinį sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės D. M. ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apeliantė klaidingai teigia, jog teismas neteisėtai priteisė delspinigius, nes ji pati teisme nurodė, jog prašo delspinigių dydį sumažinti dėl jų dydžio, o ne dėl to, kad jie reikalaujami neteisėtai. Be to, bylos nagrinėjimo metu apeliantė patvirtino, kad jeigu delspinigiai būtų buvę mažesni ji juos būtų sumokėjusi be teisminio ginčo. Mano, kad apeliantės prašymas pripažinti delspinigius neteisėtais peržengia priešieškinio reikalavimo ribas ir prieštarauja CPK 312 str. normai. Taip pat neteisėtas apeliantės reikalavimas nagrinėti naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo teisėtumą, nes šis reikalavimas nebuvo reiškiamas priešieškinyje ir bylos nagrinėjimo metu, sutarties nutraukimo teisėtumas negali būti siejamas su skoliniais šalių santykiais, kurie buvo nagrinėjamos bylos dalykas. Nurodo, kad apeliantė nepagrįstai ir nemotyvuotai ginčija ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes šalių patirtos teismo išlaidos tarp šalių buvo teisėtai padalintos atsižvelgiant į CPK VIII skyriaus teisės normų reikalavimus bei neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodytų maksimalių dydžių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas civilinėje byloje, kurioje iš atsakovės už netinkamą sutarties vykdymą buvo priteisti sumažinti sutartyje numatyti delspinigiai bei įstatyminės palūkanos, o atsakovės priešieškinis dėl sutarties sąlygos, nustatančios delspinigių dydį, pakeitimo buvo atmestas tuo pagrindu, kad tarp šalių sudaryta sutartis nutraukta. Atsakovė, pateikusi apeliacinį skundą nurodo, kad teismas šioje byloje buvo šališkas, kad ieškovei nepagrįstai priteisti delspinigiai ir per didelės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos, kad nepagrįstai atmestas ieškovės priešieškinis, kadangi, pasak atsakovės, sutartis nutraukta neteisėtai.

Atsakovė apeliacinio skundo motyvus dėl teismo šališkumo grindžia tuo, kad ta pati teisėja byloje priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurią apeliacinės instancijos teismas panaikino, priėmė neteisėtą nutartį atsisakyti priimti atsakovės priešieškinį, todėl teisėja negalėjo toliau nagrinėti bylos. Pažymėtina, kad visi šie atsakovės argumentai jau buvo išnagrinėti Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės 2014-01-08 priimtoje nutartyje, kuria atsakovės ūkininkės D. M. prašymas dėl teisėjos R. M. nušalinimo netenkintas, nenustačius teisėjos tiesioginio ar netiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi objektyviąja ar subjektyviąja prasme, ar kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjos nešališkumo. Papildomai atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teisėja nepriėmė jos teiktų rašytinių paaiškinimų, primygtinai siūlė sudaryti taikos sutartį, buvo palanki tik ieškovei, tačiau šie atsakovės argumentai iš esmės grindžiami teismo priimtų procesinių sprendimų, kuriuos numato civilinio proceso kodeksas (pvz., CPK 180, 231 str.), nepagrįstumu ir neteisingumu. Pažymėtina, kad teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Kadangi apeliaciniame skunde kitų CPK 65–66 straipsniuose nurodytų aplinkybių, kurios keltų pagrįstas abejones teismo šališkumu apeliantė nenurodė, o civiliniame procese galioja rungimosi principas, tai yra kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.), nesant įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kurios keltų abejonių bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumu, objektyvumu, kompetencija, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl teisėjos šališkumo (CPK 185 str.). Be to, atsakovės argumentai apie, jos manymu, dėl teismo kaltės patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CK 6.272 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl atsakovės apeliacinio skundo argumento dėl pirmosios instancijos teismo priteistų palūkanų dydžio, visų pirma atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, vadovavosi negaliojančiu įstatymu, nes, pasak atsakovės, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas yra pakeistas 2013 metais, o šio įstatymo nuostatos taikomos tik toms komercinėms sutartims, kurios sudarytos po šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas buvo priimtas dar 2003 m. gruodžio 9 d., buvo pakeistas 2004 m. liepos 15 d. ir būtent ši įstatymo redakcija galiojo Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4798 sudarymo metu, todėl teismas, priteisdamas 7,28 proc. dydžio metines palūkanas, vadovavosi ieškovės ir atsakovės naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusia minėto įstatymo redakcija ir visiškai pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovės minėto dydžio palūkanas už atliktus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus už perduotas prekes (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 str.).

Kaip matyti iš atsakovės apeliacinio skundo, ji ginčija Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4798 nutraukimą, laiko jį neteisėtu. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikšti reikalavimai dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, todėl visi atsakovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su sutarties nutraukimu, teisėjų kolegijos nenagrinėjami, kadangi įstatyme yra numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.). Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė sutiko, kad praleido prievolės mokėjimo terminą, sutiko mokėti delspinigius, tik mažesnius, ir ieškovės reikalavimo mokėti delspinigius iš esmės neginčijo, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentams dėl delspinigių neteisėtumo taip pat taikytinas CPK 312 straipsnis. Be to, neturi teisinės reikšmės ir atsakovės argumentai apie atsakovės įmokų paskirstymą, nes šiuo atveju ginčo dėl ieškovės sumokėtų sumų paskirstymo nėra, ieškovė pirmosios instancijos teisme pripažino, kad ieškovė sumokėjo visą 2700 Lt skolą ir prašė priteisti delspinigius, palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas, o tai reiškia, kad realiai jokių įskaitymų ieškovė neatliko.

Atsakovė apeliaciniame skunde nesutikdama su jos priešieškinio atmetimu, mano, kad teismo veiksmai atmetant ieškinį užkirto kelią ateityje, pripažinus naftos pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą neteisėtu, išnagrinėti šios sutarties 6.2 punkto pagrįstumą ir teisėtumą, nes šis prašymas būtų atmestinas tuo pagrindu, kad antrą kartą teismas tuo pačiu klausimu nepasisako. Atsakovės teigimu, pirmos instancijos teismas pripažino, kad numatyti delspinigiai ginčo sutartyje yra teisiškai nepagrįsto dydžio, bet priešieškinį vis tiek atmetė. Su tokiais atsakovės argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Pažymėtina, kad sutarties nutraukimas yra juridinis faktas, be kita ko, lemiantis sutarties sąlygų, išskyrus sąlygų, nustatančių ginčų nagrinėjimo tvarką ir kitų sąlygų, kurios pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo, galiojimo pabaigą (CK 6.221 straipsnio 1 ir 3 dalys), todėl gali būti keičiamos, pirma, galiojančios sutarties sąlygos, antra, nutrauktos sutarties sąlygos, kurios de jure galioja, t. y. kurių galiojimas nepriklauso nuo kitų sutarties sąlygų — sąlygos, kurios nustato ginčų nagrinėjimo tvarką, ir sąlygos, kurių esmė lemia šių sąlygų galiojimą ir po sutarties nutraukimo. Kadangi sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad sutarties sąlygos, kuriose numatytas delspinigių dydis už laiku neįvykdytą prievolę, galioja ir po sutarties nutraukimo, o tuo pačiu tokios sąlygos gali būti ir keičiamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nesant galiojančios sutarties, jos sąlygos modifikavimas nėra galimas, tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja anksčiau minėtoms CK 6.221 straipsnio nuostatoms. Vis dėlto, teisėjų kolegija įvertinusi šios bylos aplinkybes ir Naftos produktų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4798 6.2 punkto, numatančio delspinigių skaičiavimo tvarką, prasmę, atsižvelgusi į tai, kad įstatyme yra įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju sutarties sąlygos, reglamentuojančios delspinigius, pakeitimas nėra tikslingas ir prieštarautų CK 6.156 straipsniui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad sutartyje numatyti delspinigiai yra per dideli ir nusprendus juos sumažinti iki 0,1 procento, iš esmės buvo pagrindas atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies, kadangi sumažinus priteistinų delspinigių dydį esminis atsakovės priešieškinio reikalavimas iš dalies buvo patenkintas. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiamas galutinis sprendimas keistinas, nurodant, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Be to, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, o kitą dalį ieškinio atmesdamas (dėl sumokėtos 2700 Lt skolos), neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio ar jo dalies atsisakymą. Kaip matyti iš ieškovės pozicijos pirmosios instancijos teisme, ji atsisakė savo reikalavimo dėl 2700 Lt skolos priteisimo iš atsakovės, prašė teismo priteisti tik delspinigius, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. CPK 293 str. 4 p. numatyta, kad byla nutraukiama, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė, todėl nagrinėjamu atveju ieškinio dalis neturėjo būti atmetama — bylos dalis dėl 2700 Lt skolos priteisimo turėjo būti nutraukta ieškovei atsisakius šio reikalavimo, o ieškovei grąžintas 41 Lt žyminis mokestis (CPK 430 str. 9 d.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir dėl šios galutinio teismo sprendimo dalies.

Pagal CPK 93 str. 5 d., jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 611 Lt (minusavus grąžintiną žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų (1 t., 8, 9, 18, 179 b. l.), o atsakovė – 500 Lt. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka buvo priversta kreiptis dėl atsakovės kaltės (laiku nesumokėtos skolos), tačiau iškėlus bylą teisme atsakovė skolą sumokėjo, tiek ieškovės, tiek atsakovės reikalavimai dėl delspinigių tenkinti iš dalies, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, priešingai nei nurodo atsakovė, atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, yra proporcingos ir pagrįstos, iš atsakovės ieškovei priteistinos 200 Lt bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas paliekamas nepakeistas.

Paskirstant bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-15 nutartimi atsakovei ūkininkei D. M. buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pagal CPK 80 str. 4 d., už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Kadangi atsakovė apeliaciniame skunde reiškė reikalavimą panaikinti teismo sprendimą ir jos priešieškinį tenkinti, t. y. reiškė reikalavimą dėl sutarties pakeitimo, už apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 500 Lt žyminį mokestį. Todėl atsakovės apeliacinį skundą patenkinus tik iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistina 350 Lt, o iš ieškovės 150 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas tik iš dalies priimtas atsakovės naudai, t. y. įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi ieškovės pateiktus dokumentus, pagrindžiančius ieškovės turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme (2 t., 9 b. l.), ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ iš atsakovės D. M. priteisia 350 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-16 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės ūkininkės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969, buveinė – Pramonės g. 8, Šiaulių m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), 198,56 Lt (vieno šimto devyniasdešimt aštuonių litų 56 ct) delspinigius, 7,28 % metines procesines palūkanas už priteistą – 198,56 Lt – sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-09-10 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylos dalį dėl skolos priteisimo nutraukti.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovės ūkininkės D. M. ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ 200,00 Lt (vieno šimto dvidešimt vieno litų) bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės G. V. įmonės „Šoklys“ ir atsakovės ūkininkės D. M. po 16,08 Lt (šešiolika litų 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Grąžinti ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969, buveinė – Pramonės g. 8, Šiaulių m., atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), 41 Lt (keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai“.

Priteisti ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969, iš atsakovės ūkininkės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės G. V. įmonė „Šoklys“, juridinio asmens kodas 175787969, 150 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovės ūkininkės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 350 Lt žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą.

TeisėjaiRasa BartašienėDanutė BurbulienėVytautas Kursevičius