Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-07-22 · Byla Nr. N1-377-791/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-07-22
Bylos Nr.
N1-377-791/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-377-791/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26287-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.8.12; 1.1.11.2; 1.1.11.4; 1.1.11.7; 1.1.11.12; 1.2.4.4.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B., V. V.,dalyvaujant prokurorei R. U.,kaltinamajam A. L.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. B.,kaltinamojo atstovei pagal įstatymą D. L.,nukentėjusiajam D. B.,nukentėjusiojo atstovei advokatei J. V.,Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis A. L. 2019 m. birželio 23 d. apie 00.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo D. B. ir M. L. konflikto metu, priėjęs prie D. B. tyčia sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, ko pasėkoje D. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais D. B. padarė poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, nosies kaulų lūžimą, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad iki šio įvykio nukentėjusįjį D. B. pažinojo, tačiau ryšio nepalaikė. 2019 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo šventėje. Nakties metu automobilių stovėjimo aikštelėje laukė atvažiuojančio brolio. Kartu buvo sesė E. L., E. J., M. L.. Visi stovėjo ne vienoje vietoje, buvo išsisklaidę. Jis nukentėjusįjį pamatė tuo metu, kai jis priėjo prie jo pusbrolio M. L. ir jie susistumdė. D. B. nustūmė jo pusbrolį M. L., dėl ko jis nukrito. Kai D. B. norėjo spirti M. L., jis pagalvojo, kad jo pusbroliui reikalinga pagalba, pribėgo prie D. B. ir jam sudavė vieną smūgį į veidą. Nukentėjusysis D. B. nuo jo suduoto smūgio nukrito ant žemės, smūgis buvo stiprus. Po šio smūgio nukentėjusysis atsistojo ant žemės ir visi išsiskirstė. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie aiškinosi aplinkybes. Pripažįsta, kad dėl jo veiksmų buvo sulaužyta nukentėjusiojo nosis. Po suduoto smūgio matė, kad bėgo kraujas. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Ligonių kasai atlygino padarytą žalą, nukentėjusiojo neturtinę žalą vertina 300 eurų suma. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 22 d. jis atvyko su savo draugais į Joninių šventę, kuri vyko (duomenys neskelbtini), prie ežero. Kurią valandą atvyko, negali pasakyti, bet tai buvo šventės pabaiga, galėjo būti 23 val. Draugams likus automobilių aikštelėje, jis nuėjo pažiūrėti į pačią šventę, kur vyko koncertas. Nuėjus prie scenos, prie jo priėjo M. L. ir E. J.. E. J. griebė jį iš nugaros už kaklo, jis parklupo, jam iš kelio spyrė ties raktikauliu vieną kartą. M. L. jį spardė, tačiau kiek smūgių buvo ir į kurias vietas, negali pasakyti. Kažkas iš pašalinių žmonių jį apgynė ir jis vėl grįžo į aikštelę prie savo draugų. Maždaug apie 0.00 val. jis stovėjo automobilių aikštelėje su draugais, tuomet nuo ežero pusės į tą pačią automobilių stovėjimo aikštelę atėjo M. L. su draugais: E. J., A. L., kitų asmenų jis nepažinojo. M. L. pradėjo jį keikti, D. B. jį nuo savęs atsistūmė ir M. L. pargriuvo, tuomet E. J. iššoko iš už automobilio šono ir trenkė kažkokiu daiktu jam į nosį, jis nuo smūgio parklupo. Konfliktas vyko prie jo brolio mašinos. Po smūgio iš nosies jam labai bėgo kraujas. Jis tupėjo prie mašinos, kai atėjo policijos pareigūnai ir pasiteiravo, kas jam yra, jis pasakė, kad buvo sumuštas. Policijos pareigūnai sugavo M. L., E. J. ir jo draugus. Pareigūnai matė ant E. J. rankų kraują, policijos pareigūnai užsirašė jų duomenis ir jie išsiskirstė. Po smūgio kažkokiu daiktu jam lūžo nosis, taip pat tuomet, kai parklupo, jam liko nubrozdinimai ant abiejų kelių, jis jautė fizinį skausmą. Su juo kartu buvo brolis D. B., T. P., M. K.. Minėti jo draugai matė įvykį, kuris buvo automobilių stovėjimo aikštelėje (1 t., b. l. 25-26)

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. B. parodė, kad maždaug prieš puse metų, per Joninių šventę, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, į Joninių šventę. Jis atvažiavo su savo broliu D. B. ir jo draugais M. K. ir T. P.. Jiems atvažiavus ir išlipus iš automobilio, susitiko su D. A.. Brolis su draugais liko su D. A. automobilių aikštelėje, o jis nuėjo į šventę. Jam atėjus į šventę, netoli scenos buvo M. L., kuris jį iškeikė, elgėsi labai agresyviai, vadino gaidžiu ir necenzūriniais žodžiais. Prie jo priėjęs M. L. jį nustūmė. Su M. L. buvo E. J., A. L. ir dar 3 ar 5 jų draugai, kurių jis nepažįsta. Tada E. J. jį paėmė iš nugaros už megztuko ir jį patraukė į save, kad jis pargriūtų. Jis nugriuvo ant kelių, tada E. J. prispaudė jo galvą savo ranka per kaklą, prispaudė sau prie krūtinės. E. J. trenkė jam iš kelio į raktikaulį. M. L. ir A. L. spardė jį, sudavė apie 5 smūgius, tuo metu jį vis dar laikė E. J. Atėjo N. V. ir jį apgynė. Kai N. V. atėjo, jie visi jau stovėjo. N. M. pasakė, kad nelįstų prie jo, pagrasino jiems policija. Tada jis kartu su N. M. nuėjo į šoną. Jis nuėjo link automobilio, norėdamas važiuoti namo. Atėjęs prie automobilio pamatė, kad prie jo brolio automobilio stovi M. L., E. J, A. L. ir jų draugai, kurių jis nepažįsta. Jam atėjus M. L. suspaudęs kumščius ir jį įžeidinėdamas ėjo link jo. Jis gindamasis pastūmė M. L. abiem rankomis, M. L. nukrito ant nugaros ant žemės. Kai M. L. nukrito, nes buvo neblaivus, jis pasuko galvą ir pamatė E. J., matė, kad jis nori jam trenkti, tačiau nespėjo išvengti smūgio. E. J. jam trenkė į nosį. E. J. jam trenkė ranka, mano, kad jis kažką rankoje turėjo, kadangi smūgis buvo stiprus. Jis po smūgio nukrito, trumpam buvo praradęs sąmonę. Po to atsikėlė, nuėjo prie D. A. automobilio nusivalyti kraują. Jam labai stipriai bėgo kraujas iš nosies. Tada prie jo priėjo du policijos pareigūnai, jie jam davė servetėlę kraujui nusivalyti. Jis parodė, kur E. J., M. L. ir A. L., E. L. ir kiti jų draugai. Policijos pareigūnai nuėjo prie jo parodytų asmenų, juos atsivedė prie jo. Matė, kad ant E. J. buvo kraujo, ant kurios rankos, dabar neprisimena. E. J. prie pareigūnų prisipažino, kad jam trenkė, pareigūnai užsirašė E. J. duomenis. Pareigūnai patikrino blaivumą, jam nenustatė jokio girtumo. Kitiems blaivumo netikrino, nors jam jie atrodė neblaivūs, svirduliavo, svyravo, buvo agresyvūs. Tada visi išsiskirstė, jis išvažiavo namo. Grįžęs į namus, jis viską papasakojo tėvams, jam tėvai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje jam peršvietė nosį ir pamatė, kad ji lūžusi. Kai pasakojo apie tai, kad atėjo prie automobilio ir pamatė prie brolio automobilio E. J., M. L. ir A. L., jo brolis ir jo draugai taip pat buvo netoliese ir jie viską matė. Kai M. L. nukrito, jis nesakė, kad jam lūžo ranka. A. L. mamos niekur nematė, kai po įvykio pareigūnai juos visus atvedė, buvo ir A. L. mama. M. L. ankščiau buvo jo tėvų namus apdažęs ir dėl to buvo ir baudžiamoji byla. Mano, kad M. L. dėl to jį puola (1 t. b. l. 31 – 33).

Liudytoja J. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-06-23, būnant su vyru J. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 1 val. nakties, į namus iš Joninių šventės, buvusios (duomenys neskelbtini), grįžo jos sūnus D. B.. Ji pamatė, kad sūnus kruvinas, todėl vyras iškvietė medikus. Tuo tarpu sūnus jai paaiškino, jog (duomenys neskelbtini), Joninių šventės metu nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje be jokios priežasties M. L., A. L., E. J. ir dar keli asmenys, kurių ji nepažįsta, sumušė jį. M. L. su dešinės rankos kumščiu trenkė jos sūnui į kairės pusės veido sritį, E. J. vieną kartą ranka trenkė jos sūnui į nosį, todėl sūnus prarado sąmonę. Taip pat sūnus dar jautė bent vieną smūgį, suduotą į dešinės pusės šoną, kas jį sudavė, jis nematė. Sūnus dėl sumušimo jautė fizinį skausmą. Nuvežus sūnų į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, jam buvo nustatyta nosies kaulo lūžimas, sukrėtimas. (1 t., b. l. 20-21).

Liudytoja T. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra M. L. močiutė. M. L. yra labai ramaus būdo vaikinas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jų kaime, t. y. (duomenys neskelbtini), gyvena D. B.. Kiek jai yra žinoma, D. B. ne kartą kabinėjosi prie M. L., jį įžeidinėjo, keikė, provokavo, šmeižė ir grasino sumušti. 2019-06-23 D. B. M. L. sudavė smūgį į galvą, dėl to jis parkrito ir susilaužė kairės rankos riešą. Ji pati viso šio įvykio nematė, mano, kad M. L. jai būtų nieko nesakęs, nes yra labai uždaro būdo, tačiau apie įvykusį įvykį jai papasakojo jos dukra D. L., kuri tuo metu buvo šventėje ir matė įvykį. Ji jai sakė, kad D. B. sudavė smūgį M. L., dėl to jis nukrito ir susilaužė rankos riešą. Kad jam lūžo riešas, sužinojo tik po to, kai kartu su M. L. nuvyko į ligoninę dėl didelio rankos skausmo. (1 t., b. l. 90-91)

Liudytoja D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra A. L. motina. Jos sūnus nekonfliktiškas, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, mokslai sekasi gerai, jokių problemų su A. L. neturėjo. Jis niekada nėra turėjęs reikalų su policija. A. L. su M. L. yra pusbroliai. M. L. taip pat yra labai ramaus būdo. 2019-06-22, vakare, ji kartu su savo vaikais buvo (duomenys neskelbtini) vykstančioje šventėje, buvo Joninės. Jos sūnus A. L. buvo su M. L., E. J., jos dukra E. L., (duomenys neskelbtini) ir dar vienu draugu, kurio vardo nežino. Tuo metu, kai įvyko konfliktas tarp M. L. ir D. B., ji buvo atskirai nuo jų, tačiau konfliktą matė. Konfliktas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastebėjo, kaip D. B. priėjo prie M. L.. Tuo metu M. L. stovėjo prie D. B., D. B. brolio automobilio, tačiau jis pats to nežinojo. Atėjęs D. B. M. L. pastūmė. Kaip M. L. nukrito, ji nežino, nes iš karto skubėjo prie vaikų. Kai ji atėjo, M. L. jau gulėjo ant asfalto, jam buvo kruvina alkūnė, kurios rankos, neprisimena. M. L. minėjo, kad jam skauda alkūnę, tačiau apie riešą nieko neužsiminė. Matė, kaip jos sūnus A. L. staiga pribėgo prie D. B. ir sudavė jam vieną smūgį tiesiai į nosį. Daugiau niekas D. B. jokių smūgių nesudavė, nes iš karto prisistatė policijos pareigūnai. Po konflikto, kai grįžo į namus, jai A. L. pasakojo, kad D. B. dar norėjo smūgiuoti M. L., tačiau nespėjo, nes A. L. sudavė jam vieną smūgį į nosį. Taip pat minėjo, kad D. B. rašinėjo žinutes, jog jį sumušė su kastetu, tačiau taip nebuvo. D. B.sudavė vieną smūgį tik jos sūnus A. L.. Kitą dieną ji sužinojo, kad M. L. lūžo ranka, kai jis nukrito pastumtas D. B. D. B. yra labai konfliktiškas žmogus, jis ne kartą yra grasinęs, kad sumuš jos sūnų A. L., kad padegs ir susprogdins jų namus (1 t., b. l. 93-94)

Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su D. B. yra pažįstami dvejus metus. Jis yra labai konfliktiškas žmogus, yra ne kartą jam skambinėjęs naktimis ir grasinęs, kad sulaužys jam rankas ir kojas. Jis yra nepilnametis, jam turbūt 16 arba 17 metų. 2019-06-22 jį dėdė nuvežė į šventę. Jis buvo su savo draugais, kai apie 23:30 vai. susitiko su kita draugų kompanija, kurioje buvo M. L., A. L., E. J. ir dar kažkoks asmuo, kurio jis nepažįsta, jų tarpe buvo ir merginų. D. B. šventės metu kabinėjosi prie jo, keikė, įžeidinėjo, kvietė eiti muštis, tačiau jis į konfliktą nesivėlė. Vėliau, bendraujant su M. L., jis taip pat pasakė, kad D. B. kabinėjosi ir prie jo. Konfliktas įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje, jis ten buvo su anksčiau išvardintais žmonėmis, su jais kalbėjo ir laukė, kol atvažiuos pasiimti jo ir draugų. Būnant automobilių aikštelėje, nekreipė dėmesio į aplinką ir nematė D. B.. Tik po kurio laiko pamatė jį ateinantį nuo scenos pusės. Tuo metu M. L. buvo atsirėmęs į automobilį, tačiau kieno jis buvo, nežino. Kai pamatė ateinantį D. B., jis (D. B.) kažką pasakė M. L. ir trenkė jį stumdamas, savo abi rankas buvo įrėmęs M. L. į pečius. M. L. parkrito ant žemės, viskas vyko labai greitai, todėl gali būti, kad kažką ir praleido, tačiau jis matė, kaip D. B. stūmė M. L. ir todėl jis parkrito ant žemės, atsitrenkė šonu. Tuo metu D. B. dar norėjo spirti M. L., tačiau tada pribėgo A. L. ir trenkė D. B. vieną kartą ranka į veido sritį. D. B. susiėmė už nosies ir paėjo šiek tiek tolėliau. Jis: tuo metu priėjo prie M. L. ir padėjo jam atsikelti. Iš karto po smūgio M. L. neminėjo, kad jam skauda, jis tai pasakė tik tuo metu, kai prie jų priėjo policijos pareigūnai, liepė parodyti rankas ir M. L. pasakė, kad jam skauda dešinę ranką. Tada policininkai nuėjo prie D. B. kompanijos. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Po kurio laiko sužinojo, kad M. L. lūžo ranka. Jų kompanija konflikto metu buvo blaivi, D. B. taip pat atrodė blaivus (1 t., b. l. 96-97).

Liudytoja D. G., apklausta baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26839-19, parodė, kad ji yra R. G. motina. R. G. mokosi profesinėje mokykloje, gyvena pas jos dukterėčios vyrą. Su sūnumi R. G. nuolat bendrauja. Apie įvykį, kuris įvyko (duomenys neskelbtini), šventėje per Jonines, ji žino tik tiek, kiek jai pasakojo sūnus R. G. Jis sakė, kad D. B., kurio pavardės ji nežino, šventės metu kabinėjosi prie jo, tačiau jis nesileido į konfliktą. R. G. taip pat paminėjo, kad tai tas pats paauglys, kuris anksčiau jam skambinėjo naktimis ir grasino sulaužyti rankas ir kojas. R. G. šventėje buvo su savo draugais. Jai sakė, kad D. B. pats pirmas pradėjo konfliktą su M. L., jį pastūmė ir sudavė vieną smūgį. Dar sūnus jai paminėjo, kad kažkuris iš jo draugų sudavė vieną smūgį ir D. B. į nosį. Taip pat sakė, kad M. L., krisdamas nuo suduoto smūgio, susilaužė ranką. (1 t., b. l. 99-100)

Liudytojas D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. B. yra jo brolis. Jis gyvena su savo broliu D. B. ir tėvais adresu (duomenys neskelbtini). Jo nuomone, brolis nėra konfliktiškas. Tikslios dienos neprisimena, tačiau žino, kad buvo Joninės, jis kartu su broliu D. B., draugu M. K. ir T. P. vyko į šventę (duomenys neskelbtini) prie ežero. Jiems atvykus į šventę, jo brolis D. B. paminėjo, kad eina prie scenos, o jis su draugais liko automobilių stovėjimo aikštelėje. Po pusvalandžio ar valandos brolis grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę. Jis pasakojo, kad prie jo prisikabino trys asmenys, ar brolis minėjo, kas jie tokie, neprisimena. D. B. jam paminėjo, kad tarp jo ir minėtų asmenų buvo fizinis kontaktas, tačiau kaip, ir kas ten vyko, nežino. Brolis buvo šiek tiek susijaudinęs, balsas virpėjo, pasirodė, kad buvo išsigandęs. Buvo tamsus paros metas, todėl ar jis buvo sužalotas, nematė. Jiems bestovint prie jo draugo automobilio, pastebėjo, kad prie automobilio, su kuriuo jis pats buvo atvažiavęs, stovi M. L. kartu su savo kompanija. Jis su savo draugais stovėjo ir kalbėjo, kai pamatė ateinantį M. L. link jų kompanijos, jam pasirodė, kad jis buvo neblaivus. M. L. ateidinėjo vienas, jis tuo metu kažką garsiai kalbėjo, šūkavo. M. L. priėjo prie jo brolio ir jį ar tai pastūmė, ar smūgiavo, tiksliau pasakyti negali, neprisimena. Tada jo brolis D. B. abiem rankom pastūmė M. L.. M. L. parkrito ant asfalto, o šalia buvęs E. J. sudavė vieną smūgį jo broliui D. B. tiesiai į nosį. D. B. pradėjo bėgti kraujas iš nosies, jis priklaupė. Labai greitai atėjo policijos pareigūnai, kurie bendravo tiek su M. L. kompanija, tiek su jais. Po to jie grįžo namo ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. D. B. dėl sužalotos nosies buvo nustatytas nosies kaulų lūžimas (1 t., b. l. 103-105).

Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-06-22 kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus patruliu G. G. patruliavo Alytaus rajone. Tuo metu (duomenys neskelbtini), vyko Joninių šventė, budėtojui leidus vyko į minėtą šventę. Miestelyje užtikrinant viešąją tvarką, buvo ramu, jokių muštynių ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų nepastebėjo. Jiems su kolega stovint prie tinklinio aikštelės, netoli scenos, maždaug apie 00.00 val. prie jų priėjo mergina, kuri neprisistatė ir nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta muštynės. Nuskubėjus į nurodytą vietą, pastebėjo dvi asmenų kompanijas, asmenų buvo labai daug. Kompanijos stovėjo skirtingose automobilių stovėjimo aikštelės pusėse. Priėjusi prie pirmos kompanijos ir su jais bendraujant, asmenys nurodė, kad prie jų prikibo kita kompanija, kuri buvo kitame automobilių aikštelės gale, tačiau nurodė, kad joks fizinis kontaktas nevyko, jokių muštynių nebuvo, niekas niekam jokių pretenzijų neturi. Po to kita kompanija nurodė, kad keli asmenys apsistumdė. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nurodyta, kad kažkas apsižodžiavo dėl merginos, tačiau niekas niekam jokių pretenzijų neturėjo, pareiškimus rašyti atsisakė, pasiteiravus ar kam nors reikia medikų pagalbos, asmenys nurodė, kad jokios pagalbos niekam nereikia, todėl buvo liepta išsiskirstyti. Iš pažiūros tiek vienos kompanijos asmenys, tiek kitos buvo blaivūs. Pokalbio metu asmenys nurodė, kad keli iš jų tarpusavyje konfliktuoja jau kurį laiką, dėl to ir kilo nesusipratimas šventėje (1 t., b. l. 109-111).

Liudytojas G. G., apklaustas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-26839-19, parodė, kad jis yra Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. 2019-06-23 jis su kolega M. J. dirbo (duomenys neskelbtini) kaime vykusioje Joninių šventėje. Maždaug apie 00.00 val. jam su kolega stovint, prie jų priėjo moteris ir nurodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje mušasi jaunuoliai. Jiems nuskubėjus į nurodytą vietą, pastebėjo nedidelę kompaniją, kuri tuo metu ėjo nuo šventės. Pasiteiravus, ar reikia medikų pagalbos, D. B. nurodė, kad medikų pagalbos nereikia, niekam jokių pretenzijų neturi. D. B. nurodžius asmenį, jis bendravo su E. J., kuris iš pradžių prisistatė ne savo vardu ir pavarde. Po to pasakius teisingus asmens duomenis, E. J. prisipažino, kad smūgį į veidą sudavė būtent jis. Galiausiai asmenys nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, pareiškimus rašyti atsisakė. Visai netrukus, apie 01.00 val., buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities ligoninės, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas D. B.. Nuvykus pagal iškvietimą, D. B. buvo patikrintas blaivumas, jis buvo blaivus, nurodė, kad jį sumušė E. J. (1 t., b. l. 115-117)

Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis su D. B. yra geri pažįstami. Per Jonines kartu su D. B., M. K. ir D. B. nuvyko į šventę. Alkoholio nevartojo, visi buvo blaivūs. Jis liko su M. K. automobilių stovėjimo aikštelėje, o D. B. kartu su savo broliu nuėjo kažkur į šventės gilumą. Po kurio laiko prie jų vėl prisijungė D. B., o D. B. buvo dar kažkur šventėje. Visai neilgai trukus D. B. sugrįžo prie jų, sakė, iš 5-6 asmenys iš M. L. kompanijos, jį pradėjo stumdyti, dėl ko jis parkrito ant žemės. Po to jam su draugais būnant automobilių stovėjimo aikštelėje, atėjo kompanija asmenų, tarp kurių buvo M. L.. Jis tų asmenų nepažįsta. Matė, kad kai kurie iš jų atsirėmę į D. B. automobilį. Taip pat pamatė, kaip D. B. susistumdė su M. L.. D. B. pastūmė M. L. M. L. parkrito ant žemės. Tada vienas iš M. L. draugų sudavė D. B. smūgį į veidą. Po suduoto smūgio D. B. atėjo prie jų. Matė, kaip iš nosies D. B. bėgo kraujas (1 t., b. l. 127-129).

Liudytojas T. P. papildomai paaiškino, kad smūgį į veidą D. B. sudavė E. J. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Kalbantis su pareigūnais, girdėjo, kaip E. J. prisistatė ne savo pavarde ir pasakė pareigūnams, kad tai jis sudavė smūgį. Taip pat parodė, kad D. B. sakė, kad šventėje jį buvo užsipuolęs M. L. ir jo draugai, tačiau ant D. B. jis jokių sužalojimų nematė (1 t., b. l. 133-135).

Liudytojas M. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-06-22 jis kartu su savo draugais E. J., savo pusbroliu A. L., jo seserimi E. L. ir R. G. buvo Joninių šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ežero. Apie 23 val. jis nuo savo draugų trumpam atsiskyrė, buvo nuėjęs prie kioskelio, o draugai buvo likę prie scenos. Jam einant jau link draugų, priėjo D. B. ir nieko nesakęs jį pastūmė, pradėjo įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir jie abu susistumdė. Nepažįstami žmonės šventėje juos išskyrė. Po šio konflikto jis grįžo pas savo draugus, neprisimena, ar papasakojo draugams apie incidentą su D. B. Apie 00.00 val. jie visi ėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės, kur jų turėjo atvažiuoti pasiimti jo pusbrolis P. L.. Į aikštelę ėjo jis, R. G., E. J. ir A. L., nuėję į aikštelę, sustojo ir laukė atvažiuojant jo pusbrolio. Tuomet prie jo priėjo D. B. ir pradėjo jį įžeidinėti, matė, kad D. B. buvo agresyviai nusiteikęs, jam priėjus prie pat jo, jis atstūmė jį nestipriai nuo savęs ir tuomet D. B. trenkė jam į galvos sritį kumščiu. Po šio D. B. smūgio jis nugriuvo ant žemės, tuomet D. B. norėjo jam gulinčiam spirti į galvos sritį. Jis užsidengė galvą ir išgirdo smūgio garsą, atsidengė ir pamatė, kad D. B. suklupęs ant kelių ant žemės. D. B. atsistojo ir nubėgo pas savo draugus, o jie nuėjo link parduotuvės. Jam draugai pasakė, kad A. L. sudavė D. B., nes norėjo jį apginti. Paėjus maždaug apie 20 metrų nuo muštynių vietos, prie jų atvyko pareigūnai, pasiteiravo, kas mušasi, jie pasakė, kad nieko nežino, pareigūnai užsirašė jų duomenis ir jie išsiskirstė. Po maždaug keturių dienų po konflikto jis sužinojo, kad D. B. lūžo nosis. Priėjęs su pareigūnais prie D. B. matė, kad jam iš nosies bėga kraujas (1 t., b. l. 139-141).??

Liudytojas N. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio mėnesį vyko Joninių šventė (duomenys neskelbtini) kaime, prie ežero. Jis minėtoje šventėje buvo su savo šeimos nariais. Šventėje apie 22 ar 23 valandą, pastebėjo D. B.. D. B. pastebėjo netoli scenos, prie jo buvo dar du arba trys jaunuoliai, kuriems galėjo būti iki 20 metų. Jaunuolių jis nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Į D. B. jis atkreipė dėmesį dėl to, kad vienas iš buvusių prie D. B. jaunuolių šokinėjo, lyg norėdamas pradėti muštynes. Kadangi D. B. pažįsta, jis prie jų priėjo ir vaikinui, kuris šokinėjo muštis, pasakė, kad pasitrauktų, nes kitaip jis pakvies policijos pareigūnus. Po jo šių žodžių vaikinas apėjo jį ir vėl pradėjo šokinėti, lyg norėdamas muštis su D. B. D. B. visą laiką buvo ramus, nepuolė muštis, nešokinėjo. Kadangi minėtas vaikinas neapsiramino, jis nuėjo prie policijos pareigūnų. Pareigūnai buvo apie 30-40 metrų nuo jų atstumu. Jis policijos pareigūnams papasakojo apie situaciją ir parodė pirštu, kur stovėjo D. B. ir vaikinai. Pareigūnams pradėjus eiti link vaikinų, jis pastebėjo, kad minėtas vaikinas, kuris šokinėjo prieš D. B., pradėjo šalintis tolyn link laužo. Po to jis nuėjo pas savo šeimos narius, daugiau nieko nematė. Jam matant, D. B. niekas smūgių nesudavė, jis taip pat niekam nesudavė. Ant D. B. ir kitų vaikinų jokių sužalojimų nematė. (1 t., b. l. 145-147)

Liudytojas D. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pažįsta D. B., D. B., M. K., kadangi su jais mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, jis buvo (duomenys neskelbtini) kaimo Joninių šventėje. Apie 00 val. jis buvo šalia šventės esančioje automobilių aikštelėje. Jis sėdėjo automobilyje ir laukė savo draugo. Jam belaukiant draugo, prie jo automobilio priėjo D. A., M. L. ir dar kažkoks jų draugas. Jis atsidarė langą, su jais bendravo, o vėliau jie atsisėdo į jo automobilį. D. B. su jais nebuvo. Jiems sėdint ir bekalbant matė, kad prie D. B. BMW automobilio priėjo apie 5 ar 6 asmenys. Tų žmonių jis nė vieno nepažino. D. B. beeinant link jų, kažkuris vienas iš minėtų nepažįstamų asmenų pradėjo šaukti ant D. B. D. B. eidamas link jų turėjo praeiti pro minėtus asmenis. Tas vaikinas mosavo kumščiais, ar D. B. sudavė nežino, tačiau D. B. tą asmenį pastūmė nuo savęs abiem rankom. Jis gerai nematė, bet lyg tas asmuo suklupo. Po to pamatė, kaip prie D. B. atbėgo dar vienas asmuo ir trenkė D. B. į veido sritį, į nosį. Nuo smūgio D. B. nukrito ant žemės. Ar vaikinas, kuris trenkė D. B., turėjo kažką rankoje nežino, nematė. Vėliau matė, kad D. B. iš nosies stipriai bėgo kraujas. Kaip minėti asmenys atrodė nežino, nupasakoti negali, tik visi buvo trumpais plaukais. Jų veido bruožų neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų (1 t., b. l. 151-153).

Liudytojas M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasaros laiku, vakare su savo draugais buvo (duomenys neskelbtini) vykusioje Joninių šventėje. Vienu momentu jis pastebėjo, kad M. L. abiem rankomis į krūtinę pastūmė D. B.. Tuo metu prie D. B. priėjo M. L. draugai E. J. ir A. L., pavardės nežino. E. J. paėmė D. B. su ranka už kaklo iš nugaros, parklupdė ant kelienių jį ir sudavė vieną smūgį į krūtinę. Tuo metu kaip D. B. buvo parklupdytas, M. L. su A. L. jį spardė, kiek kartų įspyrė negali pasakyti, neskaičiavo, bet viskas vyko apie pusė minutės. M. L. su A. L. D. B. spardė į šonus. Tada pašalinis asmuo, vyriškis, kurio jis nepažįsta, apgynė D. B., atitraukdamas M. L., A. L. ir E. J. Kas toliau vyko nematė, stebėjo koncertą (1 t., b. l. 158-159).

Liudytojas M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. vasarą (duomenys neskelbtini) kaime vyko šventė. Vakare, prieš 12 val. jis su D. B., D. B. ir T. P. važiavo į minėtą šventę. Automobilį BMW vairavo D. B.. Jiems atvykus į šventę, tai yra į aikštelę, kuri buvo netoliese šventės, neapšviesta, jis su D. B. ir T. P. nuėjo pas kitus draugus, kurie buvo toje pačioje aikštelėje. D. B. nuėjo į šventę. Maždaug už 5 ar 10 minučių pamatė, grįžtantį prie jų D. B.. Tuo metu kai D. B. ėjo prie D. B. automobilio, stovėjo M. L., A. L., E. J., E. L. ir dar apie 10 asmenų, kurių nepažino. D. B. einant aikštele link jų, M. L. ėjo link D. B. rėkdamas necenzūriniais žodžiais. M. L. ėjo agresyviai, tai yra ėjo sugniaužęs kumščius, kaip boksininko pozoje, lyg pasiruošęs trenkti. M. L. priėjus prie D. B., D. B. jį savo rankomis ties krūtine atsistūmė nuo savęs. Jis mano, kad D. B. M. L. atstūmė tik dėl to, kad norėjo apsiginti, kadangi M. L. atrodė agresyviai ir atrodė, kad jis nori primušti D. B. Nuo D. B. atstūmimo, M. L. nukrito žemės. Tada E. J. trenkė D. B. į veido sritį. Tada D. B. nukrito ant žemės. Tai pamatę jis su D. B. ir T. P. iškarto nuėjo prie D. B., jis gulėjo ant žemės be sąmonės. Po to E. J., M. L., A. L. ir visi kiti žmonės buvę su jais pradėjo šalintis. Netrukus policijos pareigūnai atsivedė E. J., M. L., A. L. ir visus kitus asmenis. Su jais taip pat buvo dar kažkokia vyresnė moteris. Tada D. B. parodė, kad jam smūgį sudavė E. J.. Policijos pareigūnai E. J. paprašė parodyti rankas. E. J. dešinės rankos krumpliai buvo kraujuoti. Vėliau policijos pareigūnai užsirašė E. J., M. L. ir A. L. duomenis ir juos paleido. Jis su D. B., D. B., T. P. išvažiavo pas D. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime. Jiems atvykus pas D. B., jo tėvai iškvietė greitąją medicinos pagalbą (1 t., b. l. 165-167).

E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad 2019-06-22 jis su savo drauge E. L. buvo (duomenys neskelbtini), Joninių šventėje, atvyko tarp 17-18 val. Jam būnant šventėje su drauge ir jos tėvais, jis susitiko savo draugus A. L., M. L. ir R. G.. Jie visi kartu linksminosi. Pabuvę šventėje jis ir jo minėti draugai, patraukė link automobilių aikštelės. Jo draugė dar liko šventėje. Jiems einant automobilių aikštele, iš nugaros atbėgo D. B. ir trenkė M. L. kumščiu į galvos sritį, M. L. po D. B. suduoto smūgio nukrito ant žemės, tuomet pamatė, kaip D. B. norėjo spirti nukritusiam M. L. į galvą, tačiau A. L., tai pamatęs, gynė M. L. nuo D. B.. A. L. sudavė smūgį D. B. kumščiu į veido sritį. D. B. pabėgo prie savo kompanijos. Ar D. B. pargriuvo ant žemės, kuomet A. L. jam sudavė smūgį į veidą, nematė. Kai D. B. atbėgo prie M. L., jis negirdėjo, kad tarp jų būtų įvykęs konfliktas. Konfliktas įvyko labai greitai, automobilių aikštelėje buvo tamsu, ji buvo nepašviesta (1 t., b. l. 179-180).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusiojo D. B. atstovė motina J. B. 2019 m. birželio 23 d. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2019 m. birželio 23 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini), Joninių šventės metu nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje M. L., A. L., E. J. ir dar keli asmenys, kurių ji nepažįsta, sumušė jos sūnų D. B., sudavė jam nemažiau trijų smūgių į galvos sritį, taip sukeldami fizinį skausmą ir sulaužydami nosį (1 t., b.l. 1).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes (1 t., b.l. 12 – 15).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad D. B. dėl poodinės kraujosruvos kairiame akies apatiniame voke, kairio raktikaulio srityje, odos nubrozdinimų nosies nugarėlės, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, nosies kaulų lūžimo galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje, tiek smūgiuojant, tiek krentat ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis galėjo justi fizinį skausmą (1 t., b.l. 61 – 62).

Iš akistatos tarp kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiojo D. B. protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu esminiai prieštaravimai parodymuose buvo nepašalinti. Nukentėjusysis D. B. parodė, kad smūgį į veidą jam sudavė E. J., gi įtariamasis A. L. parodė, kad jis, gindamas savo pusbrolį M. L., sudavė D. B. vieną smūgį į veido sritį. Po šio smūgio D. B. parkrito, tačiau kaip, neatsimena. Taip pat parodė, kad D. B. galėjo nematyti, kas sudavė jam smūgį, kadangi jis (A. L.) smūgį sudavė iš šono. Į advokato klausimą D. B., nukentėjusysis D. B. atsakė, kad jis nematė, kas jam sudavė smūgį į veidą, bet matė jo draugai (1 t., b.l. 44 – 46).

Iš akistatos protokolo tarp G. G. ir E. J. matyti, kad liudytojas G. G. parodė, kad, paklausus pas sužalotą asmenį - D. B., kas jį sumušė, jis parodė į vaikiną, kuris sėdi priešais jį akistatos metu. Iš pradžių šis vaikinas pasakė, kad yra A. L., o vėliau prisipažino, kad yra E. J.. E. J. parodė, kad policijos pareigūnams prisistatė ne savo pavarde, kadangi A. L. išsigando policijos pareigūnų, todėl jis bandė apsimesti juo. Kažkuris iš pareigūnų pasakė: "ateikit, kuris trenkė". A. L. pasakė, kad neis, todėl jis nuėjo vietoj jo (1 t., b. l. 121-123).

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. L. 2019 m. birželio 23 d. nakties metu apie 00.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo D. B. ir M. L. konflikto metu, priėjęs prie D. B. tyčia sudavė vieną smūgį D. B. į veido sritį, ko pasėkoje D. B. nukrito ant žemės, tokiais veiksmais D. B. padarė poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, kairio kelio sąnario srityje, dešinio kelio sąnario srityje, nosies kaulų lūžimą, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė žalą nukentėjusiojo D. B. sveikatai, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, padarytas sužalojimas atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada. Kaltinamasis, tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad gali būti padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai ir sąmoningai leido tai žalai atsirasti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Civiliniai ieškiniai

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 66 – 67) 61,04 eur sumai už asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Pinigų perlaidos Nr. PP2229493 duomenys (2 t., b.l. 160) patvirtina, kad A. L. 2020 m. liepos 7 d. į Valstybinės ligonių kasos sąskaitą sumokėjo 61,04 eur už D. B. gydymą, todėl ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 152 – 158), kuriuo prašo priteisti 50 eurų turtinės žalos, 2000 eurų neturtinės žalos, 1030 eurų bylinėjimosi išlaidas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. B. atsisakė reikalavimo dėl turtinės žalos, todėl šis reikalavimas atmestinas.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais dėl nusikaltimo. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalies nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus. Nukentėjusysis lankėsi pas gydytojus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusiojo prašomą 2000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti laiko pernelyg didele ir nepagrįsta. Apsprendžiant žalos dydį būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pirmas konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis D. B., kurio veiksmais buvo sužalotas kaltinamojo pusbrolis M. L.. Dėl šio įvykio teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, tai patvirtina Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (bylos numeris N1-309-878/2020), kurioje 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla D. B. atžvilgiu nutraukta, D. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu už jo padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje.

Tai laikytina provokuojančiu nukentėjusiojo elgesiu. Kaltinamojo A. L. veiksmus paskatino netinkamas nukentėjusiojo D. B. elgesys, dėl kurio taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Dėl padaryto nesunkaus sveikatos sužalojimo, susijusio su nosies kaulų lūžimu, sužalojimo liekamųjų pasekmių nėra. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Todėl įvertinus visas įvykio aplinkybes, duomenis dėl sužalojimo, kaltinamojo A. L. ir jo šeimos sunkią turtinę padėtį, sprendžiama, kad D. B. prašoma priteisti 2 000 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, teisinga kompensacija už nukentėjusiojo patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 1 000 Eur suma, kuri priteistina iš kaltinamojo (CPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).

Kaltinamasis A. L. yra nepilnametis. Tais atvejais, kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnis). Tokiu atveju išieškojimas iki kaltinamojo pilnametystės nukreiptinas į nepilnamečio kaltinamojo įstatyminius atstovus, jų atsakomybė yra subsidiari (CK 6.276 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl atstovavimo išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusysis kartu su civiliniu ieškiniu 2020 m. liepos 8 d. pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus, patvirtinančius jo turėtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti 1030 eurų sumai ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų kopijų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. spalio mėnesio iki 2020 m. sausio 21 d. D. B. motina J. B. advokatei A. L. K. sumokėjo 630 eurų (2 t., b.l. 157 – 158). Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kokias konkrečiai paslaugas advokatė A. L. K. suteikė nukentėjusiajam šiame ikiteisminiame tyrime, kadangi ieškinys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pareikštas, todėl įvertinus bylos duomenis, teismas priteisia 50 eurų advokatės A. L. K. atstovavimo išlaidas už advokatės suteiktas paslaugas 2019 m. lapkričio 22 d. liudytojo D. B. apklausoje (1 t., b.l. 31 – 34), šias atstovavimo išlaidas patvirtina 2019 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1047933 (2 t., b.l. 157) ir 2019 m. lapkričio 22 d. advokato orderis Nr. 577660 (1 t., b.l. 27). Be to, pinigų priėmimo kvitai pateikti ne originalūs dokumentai, o jų kopijos, nenurodant ikiteisminio tyrimo numerio, o iš bylos duomenų žinoma, kad dėl šio įvykio vyko du ikiteisminiai tyrimai. Todėl kitos išlaidos 580 eur sumai už advokatės A. L. K. paslaugas atsisakytinos priteisti. Nukentėjusysis už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatei J. V. sumokėjo 400 eurų, tai patvirtina 2020 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0995211 (2 t., b.l. 158). Advokatė J. V. ruošė ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, taip pat atstovavo nukentėjusįjį teisiamojo posėdžio metu, todėl šios išlaidos yra teisingos, proporcingos proceso trukmei bei bylos sudėtingumui, todėl priteistinos iš kaltinamojo A. L..

Bausmės skyrimo klausimai

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, todėl jam taikomos BK XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai“ nuostatos (BK 81 straipsnio 1 dalis).

A. L. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, taip pat atlygino civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis yra nepilnametis. Jo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Anksčiau neteistas, nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 39). Atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą ieškinį. Tiek kaltinamasis ir jo gynėjas prašo, tiek prokurorė siūlo A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti BK 93 straipsnio 1 dalies numatytais pagrindais kaip nepilnametį, pirmą kartą padariusį nesunkų nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino, kad kaltinamojo šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašus dėl netinkamo tėvo elgesio. Kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų neturi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, kritiškai vertina šį savo elgesį. Bylos faktinės aplinkybės ir charakterizuojantys duomenys rodo, kad jo elgesys buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio. Šių aplinkybių visuma ir atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje, teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis A. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, BPK 254 straipsnio 5 dalis, 303 straipsnio 4 dalis). Jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas ir nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalis, 87 straipsnio 1 dalis 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, paskirti A. L. auklėjamojo poveikio priemones - elgesio apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant A. L. tęsti mokslą bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., ir 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. L. nukentėjusiajam D. B. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti. Ieškinį dalyje dėl 50 eurų turtinės žalos priteisimo atmesti. Nepilnamečiui A. L. neturint turto, pakankamo žalai atlyginti, jo padarytos ir neatlygintos žalos dalį išieškoti iš atstovės pagal įstatymą D. L..

Priteisti iš A. L. nukentėjusiajam D. B. 450 eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas, likusioje dalyje reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Vilma Dapkevičienė