Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Dalios Pranckienės ir Igno Totilo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. patikslintą ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. B. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) prašė pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo ir (duomenys neskelbtini) (toliau ir Bendrija) narių bendro visuotinio susirinkimo 1, 4, 5, 8, 11 nutarimus.

2. Nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo ir Bendrijos narių bendro visuotinio susirinkimo, vykusio (duomenys neskelbtini), metu buvo surašytas visuotinio susirinkimo protokolas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esminiai teisiniai argumentai

46. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino šalių pateiktus įrodymus, ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei samprotavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

47. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

48. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo ir Bendrijos narių bendro visuotinio susirinkimo 1, 4, 5, 8, 11 nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo ir Bendrijos narių bendro visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo ir Bendrijos narių bendro visuotinio susirinkimo protokolas.

50. Iš į bylą pateikto aptariamo susirinkimo protokolo priedų – visuotinio butų ir kitų patalpų savininkų narių susirinkimo dalyvių ir visuotinio Bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašų matyti, kad aptariamame susirinkime, su kurio nutarimais nesutinka apeliantas, kaip dalyvaujantys asmenys užsiregistravo 43 nariai (jų atstovai) iš 69 narių taip pat 61 butų ir kitų patalpų savininkas (jų atstovai) iš 106 savininkų, tarp jų – Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, turintis 4 balsus. Šių sąrašų turinyje atsispindi dalyvavusių susirinkime asmenų duomenys ir jų dalyvavimo susirinkime pagrindas, t. y. ar asmuo dalyvavo kaip buto savininkas/Bendrijos narys ar įgaliojimo, ar balso perleidimo sutarties pagrindu, ar kaip juridinio asmens vadovas.

51. Susirinkimo protokolo turinys patvirtina, kad Bendrijos pirmininkas pristatė pasiūlytą susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo išplatinta iš anksto ją paskelbus namo laiptinėse ir pranešimą apie susirinkimą įmetus į gyventojų ir kitų patalpų savininkų pašto dėžutes, kuri atsižvelgus į dalyvaujančiųjų teiktus pasiūlymus, susirinkime buvo patikslinta ir dalyvaujantiems susirinkime asmenims pateikta svarstyti 14 klausimų. Kaip minėta, apeliantas prašo panaikinti bendro visuotinio susirinkimo 1, 4, 5, 8, 11 nutarimus.

52. 1 – uoju darbotvarkės klausimu buvo pateikta informacija apie šiuo metu vykdomus ir planuojamus vykdyti remonto darbus, t. y. 1) Nuo įvažiavimo į namo kiemą iš (duomenys neskelbtini) g. trinkelių klojimo darbus, nurodant, kad numatyta darbų kaina – apie 20 900 Eur, kuriai apmokėti nuspręsta skirti visas lėšas, surinktas už automobilių parkavimą; kita dalis apmokama iš anksčiau surinktų ir negrąžintų kaupiamųjų lėšų, esant poreikiui, gali būti panaudota savininkų vienkartinė įmoka, kurios dydį lemtų galutinė darbų kaina; 2) Suremontuoti pirmosios laiptinės karnizai bei frontonas virš įėjimo į laiptinę, taip pat dviejų butų balkonai. Nurodoma, kad už balkonų remontą mokėjo patys atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkai (kaip nutarta ankstesniame visuotiniame susirinkime).

53. 4-uoju darbotvarkės klausimu Bendrijos pirmininkas informavo apie teismuose šiuo metu nagrinėjamas tris bylas, kurių šalis yra Bendrija. Bendrijos nariai dėl bylos su V. J. (dėl jo be Bendrijos žinios privatizuotų namo bokšto ir terasos) nepareiškė jokių pasiūlymų, tik kai kurie pasisakė už tai, kad bylinėjimasis būtų tęsiamas. Dėl bylų su UAB (duomenys neskelbtini) (dėl minėtos bendrovės atlikto namo stogo remonto kokybės) ir su G. B. (dėl jo reikalavimo, kad Bendrija jam atlygintų žalą, esą patirtą dėl to, kad minėtas remontas buvo atliktas nekokybiškai) sutarta, jog jos yra susijusios. Aptarimo metu susirinkimo dalyviai pripažino, kad dėl bylinėjimosi su (duomenys neskelbtini) Bendrija ir atskiri jos nariai patyrė nuostolių, kad jei šis neperspektyvus bylinėjimasis būtų tęsiamas, Bendrijos ir jos narių nuostoliai būtų dar didesni. Todėl susirinkimo dalyviai vieningai pasisakė už tai, kad tolesnis bylinėjimasis su (duomenys neskelbtini) yra netikslingas, taigi jį reikia nutraukti atsiimant ieškinį bei nutarė įgalioti Bendrijos pirmininką, jei tam pritartų Bendriją atstovaujantis advokatas, atsiimti prieš (duomenys neskelbtini) paduotą ieškinį, taip pat aptarti su advokatu galimybę derėtis su kita bylos šalimi dėl taikos sutarties sudarymo, kuria būtų susitarta dėl kuo palankesnio patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, Bendrijai atsiėmus ieškinį.

54. 5 – uoju darbotvarkės klausimu Bendrijos pirmininkas informavo, kad auditas nėra atliktas, nors Bendrija (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) vadovu pasirašė sutartį dėl audito atlikimo. Galiausiai (duomenys neskelbtini) Bendrija informuota, kad (duomenys neskelbtini) atsisako atlikti darbą pagal sutartį. Bendrijos pirmininkas taip pat informavo, kad Bendrija revizoriaus neturi, jį reikės išrinkti šiame susirinkime. Finansinės ataskaitos prieš susirinkimą buvo išplatintos elektroniniu paštu Bendrijos nariams. Šiuo klausimu vyko diskusijos, buvo keliamas klausimas ir dėl kaupiamųjų lėšų grąžinimo. Tačiau dauguma susirinkimo dalyvių pritarė, kad klausimas dėl kaupiamųjų lėšų naudojimo ir grąžinimo susirinkimo dienai nėra parengtas, todėl turėtų būti nagrinėjamas kitame susirinkime. Todėl nutarta: patvirtinti Bendrijos finansinės atskaitomybės dokumentus be revizijos ir audito ataskaitos. Įpareigoti Bendrijos pirmininką rasti kitą audito įmonę, kuri galėtų atlikti auditą.

55. 8-uoju klausimu Bendrijos pirmininkas informavo, kad Bendrijos iškviesti darbininkai, taip pat ir jis neturi galimybės patekti į Bendrijai priklausančias namo ketvirtosios laiptinės palėpės patalpas bei ant namo stogo, ant kurio patenkama iš tų palėpės patalpų. Pažymėta, kad Bendrijos palėpės patalpos nėra atribotos nuo G. B. priklausančių patalpų. Nutarta, kad pirmininkas turi įgaliojimus imtis visų įstatymuose numatytų veiksmų, kad būtų užtikrinti Bendrijos interesai, susiję su patekimu ant namo stogo ir į Bendrijai priklausančias namo palėpės patalpas. Aptariamiems nutarimams pritarta bendru sutarimu, nė vienam visuotiniame susirinkime dalyvaujančiam namo buto ar kitos patalpos savininkui neprieštaraujant.

56. 11-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl Ž. D. prašymo nustatyti, kurias patalpas rūsyje jis gali naudoti, nes atitinkamo ploto patalpos rūsyje jam priklauso pagal buto nuosavybės dokumentus, tačiau plane jos nėra aiškiai nurodytos, o tos patalpos, kurios, jo manymu, turi priklausyti jam, yra užimtos ir jis į jas negali patekti. Susirinkimo dalyviams išsakius nuomonę, kad kitose laiptinėse tokiais atvejais sudaroma komisija padėčiai išsiaiškinti, nutarta: pavesti pirmosios laiptinės įgaliotiniams išsiaiškinti, į kurias patalpas rūsyje gali pretenduoti Ž. D. ir apie tai, kas nustatyta, pranešti Bendrijos pirmininkui, kad būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų. Taip pat nutarta, kad Bendrijos pirmininkas turi įgaliojimus nagrinėti panašias situacijas, jei jų susiklostytų ateityje, prireikus – kartu su atitinkamų laiptinių įgaliotiniais, kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais ar Bendrijos nariais.

Dėl Bendrijos ir/ar butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo procedūrinių klausimų

57. Apeliantas vienu iš savo argumentų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo nurodo tai, kad buvo atlikti procedūriniai aptariamo visuotinio susirinkimo sušaukimo, informavimo apie sprendžiamus klausimus pažeidimai bei nebuvo savininkų ir Bendrijos narių kvorumo, kad būtų galima priimti ginčijamus nutarimus. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

58. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalis numato, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus (dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų), apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Iš esmės analogiško turinio norma dėl bendrijos narių susirinkimo šaukimo yra įtvirtinta ir Bendrijos įstatų 6.3.1 punkte, kuris be kita ko detalizuoja, kad Bendrijos narių susirinkimus Bendrijos pirmininkas šaukia, prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos pranešdamas apie tai viešai Bendrijos laiptinių skelbimų lentoje ir/arba el. paštu, o teisės aktų numatytais atvejai – ir raštu kiekvienam savininkui, bei paskelbdamas susirinkimo vietą, datą, laiką ir darbotvarkę, nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Įstatų 6.3.2 punktas nustato, kad jei visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti sprendimus dėl savininkų bendrų interesų tenkinimo, apie visuotinį susirinkimą kiekvienam Bendrijos nariui pranešama raštu (pranešimas pateikiamas į namo patalpose esančias pašto dėžutes arba el. paštu).

59. Apelianto argumentus, kad šaukiant visuotinį susirinkimą buvo pažeistos pranešimo apie jį procedūros, nes Bendrijos nariams bei (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkams nebuvo tinkamai pranešta apie vyksiantį susirinkimą, kad pranešime nebuvo nurodyta darbotvarkė, spręstini klausimai ir pan., t. y. pranešimas buvo neinformatyvus, teisėjų kolegijos vertinimu paneigia byloje esantys duomenys.

60. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) aktas „Dėl informavimo apie (duomenys neskelbtini) šaukiamą namo butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių visuotinį susirinkimą“, leidžia spręsti, kad apie įvyksiantį namo butų ir kitų patalpų savininkų bei Bendrijos narių visuotinį susirinkimą informacija suinteresuotiems asmenims pateikta tos pačios dienos ryte, įmetant pranešimus į savininkų pašto dėžutes bei pakabinant pranešimus apie šį susirinkimą kiekvienos laiptinės skelbimų lentoje.

61. Akte padarytas rašymo apsirikimas dėl susirinkimo datos – (duomenys neskelbtini), nesuponuoja vertinimo apie netinkamą Bendrijos narių ir savininkų informavimą, nes klaida nurodant praeitus iki susirinkimo datos metus yra akivaizdi. Be to, akte yra aiškiai apibrėžiama, kad savininkai ir Bendrijos nariai informuoti būtent apie (duomenys neskelbtini) vyksiantį visuotinį susirinkimą. Tokį vertinimą sustiprina tai, kad susirinkime dalyvavo dauguma butų ir kitų patalpų savininkų ir Bendrijos narių (ar juos atstovauti, ar balsavimo teisę turinčių asmenų) ir nei vienas nepareiškė pretenzijų dėl netinkamo pranešimo apie šaukiamą namo butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Be to, būtina pažymėti, kad daliai šaukiamų į susirinkimą butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių buvo išsiųstas ir pranešimas į elektroninį paštą dėl susirinkimo datos, vietos, nurodant ir darbotvarkę.

62. Beje, apeliantas savo ieškinyje taip pat aiškiai nurodė, kad susirinkime nedalyvavo dėl ligos, kas leidžia spręsti, kad jo nedalyvavimą susirinkime lėmė ne pranešimo apie susirinkimą procedūriniai pažeidimai.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės pagrindžia, jog Bendrijos nariai ir butų bei kitų patalpų savininkai apie vyksiantį susirinkimą buvo informuoti, kaip tai numato DNSBĮ 11 straipsnis bei tuo metu galiojusių Bendrijos įstatų 6.3 punktas bei jo papunkčiai. Taip pat iš byloje pateikto pranešimo apie visuotinį susirinkimą matyti, jog buvo skelbiama, kad (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), įvyks visuotinis butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kartu vyks ir bendrijos narių susirinkimas, skelbime nurodyta ir susirinkimo darbotvarkės klausimai, tame tarpe: „Vykdomi ir planuojami remonto darbai“ (1 klausimas); „Dėl teismuose nagrinėjamų bylų” (4 klausimas); „Dėl audito” (5 klausimas); „Dėl patekimo ant namo stogo ir į bendrijai priklausančias patalpas palėpėje” (8 klausimas); „Dėl Ž. D. prašymo” (11 klausimas).

64. Nors atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad pranešimuose buvo paskelbti siūlomų sprendimų projektai arba nurodyta vieta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, toks procesinis pažeidimas negalėtų būti laikomas pagrindu pripažinti visą visuotinį susirinkimą bei jame priimtus sprendimus neteisėtais, atsižvelgus į tai, kad susirinkime dalyvavo didžioji dalis bendrijos narių ir namo butų ir kitų patalpų savininkų, nei vienas iš jų, išskyrus ieškovą, kuris į susirinkimą neatvyko, nekėlė klausimo dėl netinkamo pranešimo apie šaukiamą namo butų ir kitų patalpų savininkų bei bendrijos narių visuotinį susirinkimą, neaiškios darbotvarkės, sprendimų projektų ir pan. Priešingai, atsižvelgus į susirinkusiųjų išsakytas kiekvienu klausimu pastabas, jas išdiskutavus (kaip galima spręsti iš susirinkimo protokolo) darbotvarkė dar buvo bendru sutarimu patikslinta.

65. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apelianto teiginiai, kad Bendrijos nariai bei namo butų ir kitų patalpų savininkai negalėjo žinoti apie vyksiantį visuotinį susirinkimą, susirinkime spręstinus klausimus, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, liko neįrodyti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad buvo pažeista visuotinio susirinkimo šaukimo iniciatyvos teisė, kad Bendrijos nariams ir/ar butų ir kitų patalpų savininkams apie šaukiamą susirinkimą nebuvo pranešta, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais, kad (duomenys neskelbtini) susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarka nebuvo pažeista, o pripažinti jį neteisėtu šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo.

66. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 11 dalis numato, kad visuotinio susirinkimo protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo susirinkimo dienos. Prie visuotinio susirinkimo protokolo pridedamas šio susirinkimo dalyvių sąrašas, įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys teisę balsuoti bendrijos narių vardu visuotiniame susirinkime, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad bendrijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį susirinkimą.

Dėl susirinkime dalyvavusiųjų kvorumo

69. DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 11 straipsnio 5 dalis numato, jog visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių.

70. Iš į bylą pateikto aptariamo susirinkimo protokolo priedų – visuotinio butų ir kitų patalpų savininkų narių susirinkimo dalyvių ir visuotinio Bendrijos narių susirinkimo dalyvių sąrašų matyti, kad aptariamame susirinkime, su kurio nutarimais nesutinka apeliantas, kaip dalyvaujantys asmenys užsiregistravo 43 Bendrijos nariai (jų atstovai) iš 69 narių, ir 61 butų ir kitų patalpų savininkas (jų atstovai) iš 106 savininkų, tarp jų – Vilniaus miesto savivaldybės atstovas, turintis 4 balsus.

71. Pagal VĮ Registro centro (duomenys neskelbtini) duomenis pastate buvo 107 butai (patalpos). Iš pateikto (duomenys neskelbtini) Pastato butų ir kitų patalpų savininkų dalyvių sąrašo matyti, kad jame yra 61 parašas, iš kurių 17 pasirašiusių asmenų nurodė, kad pasirašo pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis, 2 asmenys nurodė, kad pasirašo pagal įgaliojimą ir 1 asmuo nurodė, kad pasirašo kaip įmonės direktorius. Taip pat nustatyta, jog Bendrijoje iš viso yra 69 nariai, tuo tarpu (duomenys neskelbtini) Bendrijos susirinkime dalyvavo 43 nariai bei jų atstovai, taigi priešingai nei teigia apeliantas, susirinkime buvo įstatyme numatytas kvorumas, nes susirinkime dalyvavo daugiau nei pusė Bendrijos ir butų bei kitų patalpų savininkų.

73. Pirmiau aptartų sąrašų turinyje atsispindi dalyvavusių susirinkime asmenų duomenys ir jų dalyvavimo susirinkime pagrindas, t. y. ar asmuo dalyvauja kaip buto savininkas/Bendrijos narys ar įgaliojimo, ar balso perleidimo sutarties pagrindu, ar kaip juridinio asmens vadovas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad kuris nors iš dalyvavusiųjų susirinkime, būtų veikęs be teisėto pagrindo, nesilaikydamas ar viršydamas jam suteiktus įgaliojimus ir pan. Pažymėtina ir tai, kad visais darbotvarkės klausimais visuotiniame susirinkime butų ir kitų patalpų savininkai bei Bendrijos nariai balsavo vienbalsiai. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog konstatuoti (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo sprendimų neteisėtumą tuo pagrindu, kad jame balsavo nepakankamas narių skaičius, nėra pagrindo.

Dėl ginčijamų Bendrijos ir/ar butų ir kitų patalpų savininkų visuotinio susirinkimo nutarimų teisėtumo

74. DGNKPPSBĮ 21 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, jog butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus CK 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

75. Kaip jau minėta, susirinkimo 1 – uoju nutarimu bendru dalyvavusiųjų susirinkime sutarimu, nė vienam visuotinio susirinkimo dalyviui neprieštaraujant pritarta jau vykdomiems darbams ir jų tęsimui, o konkrečiai – nuo įvažiavimo į namo kiemą iš (duomenys neskelbtini) trinkelių klojimui ir pirmosios laiptinės karnizų bei frontono virš įėjimo į laiptinę, taip pat dviejų butų balkono remontui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš ieškovo procesinės pozicijos nėra aišku, kodėl šis nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, ir kokias neigiamas pasekmes jis sukelia ar sukels ieškovui.

76. Susirinkime buvo aiškiai nurodyta, kad numatyta trinkelių klojimo kaina yra 20 900 Eur, kad darbams apmokėti bus skiriamos visos lėšos, surinktos už automobilių parkavimą, kita dalis apmokama iš anksčiau surinktų ir negrąžintų kaupiamųjų lėšų ir, kad esant poreikiui gali būti panaudotas savininkų vienkartinė įmoka. Bendrijos pirmininkas informavo, kad šie darbai bus baigti rugsėjo mėnesį. Kai kurie susirinkimo dalyviai net teiravosi dėl galimybės trinkeles kloti didesniame plote, tačiau Bendrijos pirmininkas atsakė, kad dėl to jokių sprendimų nėra priimta. Kai tuo tarpu už pirmos laiptinės balkonų remontą apskritai susimokėjo atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkai, kas buvo nutarta dar ankstesniame visuotiniame susirinkime. O pirmosios laiptinės karnizų bei frontono virš įėjimo į laiptinę remonto darbai vykdomi pagal viso namo fasadų tvarkybos projektą, pagal kurį buvo atlikti pirmosios laiptinės fasado frontono bei karnizų remonto darbai ir suremontuoti dviejų butų balkonai. Nuspręsta, kad pavasarį šie darbai bus tęsiami.

77. Atkreiptinas dėmesys, kad susirinkime buvo aptarta, kad visi dokumentai dėl kompensacijos už fasado dalies tvarkybos ir avarinės situacijos likvidavimo darbus teikiami Kultūros paveldo departamentui. Svarstant šį nutarimą buvo keliamas klausimas ir dėl savivaldybės prisidėjimo prie remonto darbų, tačiau pirmininkas informavo dalyvius, kad savivaldybė įsipareigojo atlikti fasadų avarinės būklės likvidavimo ir jų restauravimo darbus, kontroliuoja, kad jie būtų vykdomi, o Kultūros paveldo departamentas ne tik kontroliuoja šį procesą, bet ir yra sudaryta speciali komisija priimti atliktus darbus.

78. Sutikti su apeliantu, jog priimant susirinkimo 1 – ąjį nutarimą, buvo nesilaikyta CK 4.85 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą nuostatų, ar, kad prieš sprendžiant šį klausimą ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalėjo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą, kaip, kad numato DGNKPPSBĮ 19 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.

79. Apelianto minimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas, nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką (1 punktas). Nagrinėjamu atveju, visuotiniame susirinkime lėšų darbams pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus klausimas nebuvo nagrinėjamas, kaip jau minėta buvo sprendžiama tik dėl trinkelių klojimo ir dalies fasado remonto atlikimo ir tęsimo. O svarstant 5 – ąjį darbotvarkės klausimą kaip tik ir buvo pasisakyta, jog klausimas dėl kaupiamųjų lėšų naudojimo ir grąžinimo neparengtas, todėl turėtų būti nagrinėjamas kitame susirinkime.

80. Subjektyvus apelianto vertinimas, kad Bendrija nesinaudoja savivaldybės akcijomis, kad eikvoja ar švaisto savininkų lėšas, nėra pagrįstas įrodymais. Sprendimas atlikti ir tęsti pradėtus remonto darbus priimtas butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl 1 – ojo nutarimo panaikinimo atmetė pagrįstai.

82. Tokie argumentai laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo išvadai apie dalyvavusiųjų balsų dauguma priimto nutarimo neteisėtumą. Protokole detaliai atskleidžiama dėl kokių priežasčių savalaikiai nebuvo atliktas Bendrijos auditas, t. y. dėl pasitelktos atlikti auditą bendrovės vienašališko atsisakymo atlikti darbus pagal sutartį. Atitinkamai protokole aiškiai aptarta kokių priemonių ėmėsi Bendrijos pirmininkas, t. y. jis kreipėsi į Auditorių rūmus dėl minėtos bendrovės vadovo elgesio įvertinimo profesinės etikos ir atitikties įstatymų reikalavimams, taip pat prašė rekomenduoti Bendrijai patikimą audito įmonę.

83. Susirinkimo dienai Bendrija neturėjo revizoriaus, nes buvusioji revizorė I. J. prieš kelis mėnesius atsistatydino. Daliai Bendrijos narių išsakius nuomonę, kad finansinėms ataskaitoms galima pritarti, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad tuometinė Bendrijos revizorė dėl Bendrijos atsiskaitymų ir kitų išlaidų, pastabų neturėjo, neturi jų dabar, bei apsvarsčius, kad klausimas dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo ir grąžinimo nėra parengtas, todėl nagrinėtinas kitame susirinkime, šiam nutarimui pritarta bendru sutarimu. Beje 6-uoju nutarimu buvo išrinktas naujas Bendrijos revizorius – J. L..

84. Šiuo atveju spręsti, kaip, kad teigia apeliantas, apie DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktų, 17 straipsnio 2 ir 3 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 3 ir 4 dalių, 25 straipsnio 3 dalies, Bendrijos įstatų 9.1, 9.2 ir 9.5 punktų pažeidimus nėra pagrindo.

85. DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai numato bendrijos pirmininko atsakomybę už metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą; sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo. To paties įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį bendrijos įstatuose nustatyta tvarka tvirtina visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) (2 dalis), o bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius). Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai (3 dalis). DGNKPPSBĮ 18 straipsnis reglamentuoja bendrijos revizijos komisijos narių (revizoriaus) išrinkimo ir atšaukimo tvarką, funkcijas bei bendrijos valdymo organo pareigą pateikti revizijos komisijai (revizoriui) arba auditoriui paaiškinimus ir visus patikrinimui (auditui) atlikti reikalingus dokumentus ir kita. To paties įstatymo 25 straipsnis reglamentuoja bendrijos lėšų sudėtį, o 3 dalis, kuria apeliantas argumentuoja ginčijamo nutarimo neteisėtumą – privalomumą bendrijai, kaip ir kitų teisinių formų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, turėti atskirą kaupiamųjų lėšų sąskaitą ir šių lėšų apskaitos klausimus. Bendrijos įstatų 9.1, 9.2 ir 9.5 punktai taipogi reglamentuoja bendrijos revizoriaus funkcijas ir išrinkimo bei atšaukimo tvarką.

86. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti apie priimto 5 – ojo nutarimo neteisėtumą. Kaip matyti iš susirinkimo protokolo, auditas nebuvo atliktas dėl trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kas ir aptarta susirinkime bei ieškota išeičių šiai problemai išspręsti. Susirinkimo dienai, kaip jau minėta, Bendrija revizoriaus neturėjo, nes buvusioji revizorė atsistatydino iš šių pareigų, o naujasis revizorius kaip tik ir išrinktas susirinkime. Todėl dėl susidariusios specifinės situacijos, buvusiai revizorei neišreiškus pastabų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų bendru sutarimu, jie ir buvo patvirtini kaip, kad numato DGNKPPSBĮ 17 straipsnio 2 dalis.

87. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl reikalavimo panaikinti susirinkimo 4-ąjį nutarimą, kuriuo bendru sutarimu, nesant balsavusių prieš, pritarta įgalioti Bendrijos pirmininką, jei tam pritartų Bendriją atstovaujantis advokatas, atsiimti prieš (duomenys neskelbtini) paduotą ieškinį, taip pat aptarti su advokatu galimybę derėtis su kita bylos šalimi dėl taikos sutarties sudarymo, kuria būtų susitarta dėl kuo palankesnio patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, Bendrijai atsiėmus ieškinį.

88. Pažymėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, kuri yra steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, turi įgaliojimus, be kita ko, reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymui ir naudojimui pagal paskirtį užtikrinti <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2023). Atitinkamai ji per savo valdymo organus (visuotinį Bendrijos narių susirinkimą) turi teisę ir spręsti dėl tolimesnio bylinėjimosi tikslingumo, juolab, kad patiriamų dėl to išlaidų našta tenka visiems Bendrijos nariams. Įvertinus tai, kad pagal DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 8 dalį bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą, spręsti, kad susirinkimo 4-uoju nutarimu nustatytas įgaliojimas Bendrijos pirmininkui neatitinka teisinio reguliavimo ar prieštarauja Bendrijos narių interesams, kai pats nutarimas priimtas, esant Bendrijos narių kvorumui vienbalsiu pritarimu, nėra jokio pagrindo.

89. Argumentai, kad susirinkimo dalyviai buvo suklaidinti susirinkimo darbotvarkės, į kurią nebuvo įtrauktas ieškinio atsisakymo konkrečioje byloje klausimas, atmestini kaip nepagrįsti. Darbotvarkės 4-asis klausimas suformuluotas aiškiai, t. y. svarstytinas klausimas dėl teismuose nagrinėjamų bylų, kurių šalis yra Bendrija. Šiuo atveju Bendrijos nariams buvo sudaryta, be kita ko, galimybė spręsti ar tęsti bylinėjimąsi su (duomenys neskelbtini), atlikusia stogo remonto darbus, ar visgi bylinėjimąsi nutraukti.

90. Šiuo klausimu Bendrijos nariai diskutavo, buvo pasisakyta, kad dėl šio bylinėjimosi atskiri nariai patyrė nuostolių ir kartu sutarta, kad bylinėjimasis neperspektyvus, todėl jį reikia nutraukti. Tam pritarė visi dalyvavę Bendrijos nariai. Subjektyvus apelianto vertinimas, kad pritarusieji šiam nutarimui buvo suklaidinti, ar, kad nesuprato bylinėjimosi nutraukimo pasekmių, nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimo šiuo klausimu nekeičia.

91. CK 4.82 straipsnio 1 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Kaip numato Bendrijos įstatų 2.4 punktas Bendrija turi teisę valdyti ir naudoti bendrojo naudojimo patalpas, namo konstrukcijas ir inžinerinę įrangą, priskirtą žemės sklypą.

92. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostata, kad Bendrijos pirmininkas atsako už jam visuotinio susirinkimo <...> pavestų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą, nesuponuoja vertinimo, kad susirinkimo 8-asis nutarimas, kuriuo bendru sutarimu nutarta, jog pirmininkas turi įgaliojimus imtis visų įstatymuose numatytų veiksmų, kad būtų užtikrinti Bendrijos interesai, susiję su patekimu ant namo stogo ir į Bendrijai priklausančias namo palėpės patalpas, pažeidžia kurio nors Bendrijos nario ar buto ir kitų patalpų savininko teises ir teisėtus interesus. Šiuo nutarimu, priešingai nei interpretuojama apeliaciniame skunde, palėpėje esančių patalpų nuosavybės teisė konkrečių savininkų atžvilgiu nėra nei kvestionuojama, nei apsunkinama.

93. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad susirinkimo dalyvių išsakyta nuomonė šio klausimo svarstymo metu dėl patekimo į palėpės patalpas problematikos, negali būti pagrindu pripažinti patį nutarimą neteisėtu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimas panaikinti šį nutarimą ginčijamu sprendimu atmestas pagrįstai.

94. Pasisakant dėl apelianto argumentų dėl susirinkimo 11-ojo nutarimo neteisėtumo, atkreiptinas dėmesys, jog bendrijos narių visuotinis susirinkimas kaip aukščiausiasis bendrijos organas (DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 1 dalis) nutarė tik pavesti pirmosios laiptinės įgaliotiniams išsiaiškinti, į kurias patalpas rūsyje gali pretenduoti vienas iš butų savininkų – Ž. D., ir apie tai, kas nustatyta, pranešti Bendrijos pirmininkui, kad būtų galima spręsti dėl tolesnių veiksmų. Taip pat nutarta, kad Bendrijos pirmininkas turi įgaliojimus nagrinėti panašias situacijas, jei jų susiklostytų ateityje, prireikus – kartu su atitinkamų laiptinių įgaliotinais, kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais ar Bendrijos nariais.

95. Nors Ž. D. iškeltas klausimas nėra susijęs, su bendro naudojimo patalpų naudojimu, tačiau aplinkybių į kurias patalpas rūsyje vienas iš namo buto savininkų galėtų pretenduoti, ar šios patalpos nėra užimtos, kas jomis naudojasi, išsiaiškinimas, nerodo, nei, kad tokiu būdu buvo peržengta aukščiausio bendrijos organo kompetencija, nei, kad yra pagrindas tokio nutarimo naikinimui. Šiuo atveju akivaizdu, kad Ž. D. kreiptis teisminės gynybos galėtų tik tuo atveju, kai įsitikinama, jog jo nuosavybės teisė pažeidžiama ir nustačius, kas ją galimai pažeidžia.

96. Apelianto argumentai, kad jis jokių Ž. D. nuosavybės teise priklausančių rūsio patalpų nėra užėmęs, kad patalpas rūsyje įsigijo teisėtai, kad jomis naudojasi daugiau kaip dešimt metų, nepagrindžia ginčijamo nutarimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, nes toks vertinimas nutarimo turinyje neatsispindi. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik po pirmosios laiptinės įgaliotinių atlikto vietoje situacijos išsiaiškinimo, galėtų būti keliami klausimai butų ir kitų patalpų savininkų ir Bendrijos visuotiniame susirinkime dėl apelianto akcentuojamos būtinybės atlikti rūsio patalpų matavimus, jų inventorizavimo.

Dėl procesinės bylos baigties, kitų skundo argumentų

97. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tiksliai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį iš esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.