Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas cituoja ginčui aktualias Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ), Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) nuostatas ir teigia, kad priimant ginčijamą Raštą jų nebuvo laikomasi. Laikosi pozicijos, kad VRK interneto svetainėje nustatyta tvarka skelbia rinkimų įstatymuose nurodytą ir pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją išimtinai tik rinkimų, rinkėjų informavimo, rinkimų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais, todėl pasibaigus Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimams ir išnykus VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatytiems tikslams nelieka pagrindo taikyti ir Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto VRK 2019 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. Sp-73 (toliau – ir Aprašas), 33 punkto nuostatų, kadangi tokiu atveju aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nustatyta kitaip (2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 6 ir 17 straipsniai).

Nurodo, kad pagal VRK klaidingai suprantamą prasidėjusį, bet niekada nesibaigiantį pareiškėjo, kaip kandidato į Seimo narius, statusą, jo 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose pareiškinių dokumentų duomenys (anketa, biografija, turto ir pajamų deklaracijos, privačių interesų deklaracija, nuotrauka) pagal Aprašo 33 punktą viešai VRK interneto svetainėje būtų skelbiami 100 metų, kas, pareiškėjo nuomone, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir logikai.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad sistemiškai taikant Aprašo 3.10. papunkčio ir Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas yra akivaizdu, kad asmuo kandidato į Seimo narius statusą įgyja tik VRK paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus ir tęsiasi iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos), o pareiškėjo neišrinkus į Seimą jo, kaip kandidato (pretendento) į Seimo narius, statusas pasibaigė, dėl ko jis iš viešojo asmens tapo privačiu. Kadangi VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte numatyti tikslai yra išnykę, nėra pagrindo taikyti ir Aprašo 33 punkto nuostatų, o VRK kitų teisinį pagrindą atitinkančių konkrečių teisės normų Rašte nenurodė. Raštas turėtų būti panaikintas ir dėl to, kad VRK neteisingai aiškino bei netinkamai taikė Aprašo 33 punkto nuostatas, kurios prieštarauja aukštesnės teisinės galios Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio, BDAR 6 ir 17 straipsnių nuostatoms, taigi atsakovė pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nesutinka su skundo argumentu, kad VRK neteisėtai interneto svetainėje skelbia pareiškėjo asmens duomenis, nes pareiškėjas jau nėra kandidatas į Seimo narius. Pažymi, jog remdamasi BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktu, Rašte nurodė asmens duomenų tvarkymo teisinius pagrindus ir terminus bei išsamiai paaiškino, dėl ko negali tenkinti Prašymo. Atkreipia dėmesį, kad asmens duomenų tvarkymas nagrinėjamu atveju buvo nulemtas VRK, kaip duomenų valdytojai, taikoma teisine prievole, viešojo intereso labui atliekama užduotimi bei vykdant viešosios valdžios funkcijas, todėl pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir pagrįstai.

Atsakovė, atsikirsdama į skundo argumentus dėl nenurodytos Rašto apskundimo tvarkos pažymi, kad šios aplinkybės neginčija ir teigia, kad tai nesutrukdė pareiškėjui, kuris yra teisininkas, dirbęs Administracinių ginčų komisijoje, advokatu, tinkamai ir laiku apskųsti VRK Raštą, todėl jo naikinti dėl šio trūkumo nėra pagrindo.

VRK nesutinka su pareiškėjo skunde reiškiamu reikalavimu ištrinti duomenis, t. y. teise būti pamirštam, ir pažymi, kad pagal BDAR nuostatas ši teisė netaikoma, kai duomenų tvarkymas yra būtinas siekiant laikytis Europos Sąjungos ar valstybės narės teisės, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, arba siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui, arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju VRK pareiškėjo asmens duomenis tvarkė viešojo intereso tikslais ir įgyvendindama VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkte ir Aprašo 33 punkte numatytą teisinę prievolę, kas atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c ir e punktų ir 17 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas. Laikosi pozicijos, kad jokio Aprašo 33 punkto nuostatų neatitikimo BDAR 6 ir 17 straipsniams nėra, o BDAR 17 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta pareiškėjo teisė reikalauti ištrinti jo asmens duomenis, remiantis jo nurodyta priežastimi, t. y. išnykus duomenų skelbimo tikslams, nėra taikoma.

Atkreipia dėmesį, kad nuo 2022 m. sausio 1 d., t. y. įsigaliojus Seimo rinkimų įstatymo 39¹ straipsnio (2020 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XIII2783 redakcija) nuostatoms, kandidatų į Seimo narius analogiškų duomenų teikimo terminas jau yra įtvirtinamas įstatyminiu lygiu ir numatytas kandidatų į Seimo narius asmens duomenų skelbimo VRK svetainėje terminas yra didesnis, nei atsiliepimo pateikimo metu numato Aprašas. Apibendrindama atsakovė teigia, kad ginčijamas Raštas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei jos įpareigojimo atlikti veiksmus.

Proceso dalyvių paaiškinimais ir administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. elektroniniu paštu atsakovei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2020 m. vykę rinkimai į Seimą jau beveik metus yra baigti, todėl prašo iš VRK tinklapio panaikinti viešai skelbiamus jo asmens duomenis, t. y. fotonuotrauką, biografiją, turto ir pajamų deklaraciją ir kitus jo asmeninius duomenis (toliau – ir Prašymas). Prašyme nurodė, kad kandidatavo Seimo rinkimuose Centro partijos-tautininkų sąraše (sąrašas Nr. 6) Nr. 22 ir Nr. 41 Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje.

VRK, išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, 2021 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. 2-667(1.19) ,,Dėl prašymo“ informavo pareiškėją, kad VRK interneto svetainėje (www.vrk.lt) skelbiamų pareiškėjo, kaip kandidato 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose pareiškinių dokumentų duomenų (anketa, biografija, turto ir pajamų deklaracijos, privačių interesų deklaracija, nuotrauka) remiantis VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punkto, Aprašo 33 straipsniu panaikinti negali, kadangi viešas jų paskelbimas numatytas teisės aktuose.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Raštu, pateikė skundą teismui.

Ginčo teisiniams santykiams aktualus teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Seimo rinkimų įstatyme, VRKĮ, Apraše, taip pat VAĮ bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės).

Seimo rinkimų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) 38 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyti pareiškiniai dokumentai, kuriuos turi įteikti partija Vyriausiajai rinkimų komisijai, t. y. kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbo ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir gyventojų pajamų mokesčio bei gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus tos mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos, taip pat kandidato privačių interesų deklaraciją ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus. Partija turi pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos biografiją. Aprašo 33 punktas nustato, kad kandidatų pareiškinių dokumentų duomenys, kurių skelbimas yra privalomas pagal įstatymus, yra skelbiami 100 metų, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kitaip.

VAĮ 2 straipsnio 18 dalyje yra apibrėžta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. VAĮ sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis). Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (VAĮ 11 straipsnio 1 dalis).

Taisyklių 35 punkte nustatyta, kad prašymus ar skundus institucijos nagrinėja ir į juos atsako pagal teisės aktais joms nustatytą kompetenciją. Taisyklių 45 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (45.4 punktas). Atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 47 punktas).

Pažymėtina, jog individualiems administraciniams aktams yra taikomi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, tarp kurių ir reikalavimas, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti VRK Raštą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą), atsisakymo tenkinti prašymą ar skundą, suteikti informaciją ir kt. yra laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją, turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Administraciniame sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14). Nurodytos nuostatos taip pat patvirtina, jog individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Pažymėtina ir tai, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinoma ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas Raštas, kuriuo iš esmės buvo netenkintas pareiškėjo Prašymas, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-7 punktų reikalavimų. Kaip matyti iš Rašto turinio, jame atsakovė nurodo tik teisinį reglamentavimą, aktualų pareiškėjo Prašymo nagrinėjimui, tačiau nepasisako ir išsamiai nepaaiškina, dėl kokių priežasčių pareiškėjo Prašymas negali būti tenkinamas. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 11 d. Seimo rinkimuose į Seimą nebuvo išrinktas, nėra, taigi pareiškėjas laikytinas buvusiu kandidatu į Seimo narius. Atsakovė Rašte visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo, kaip kandidato į Seimo narius, statuso, atsiradimo ir pasibaigimo, galimai lemiančio atitinkamų duomenų skelbimo VRK tinklapyje tikslingumą, ypač atsižvelgiant į tai, kokiu tikslu šie duomenys yra skelbiami. VRKĮ 3 straipsnio 2 dalies 19 punktas nustato, kad VRK rinkimų, referendumo, Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Europos Sąjungos piliečių iniciatyvos, politinių kampanijų, politinių partijų finansavimo, rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos tikslais Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbia pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus parengtą informaciją apie kandidatus, kandidatų gautus balsus, rinkimų, referendumo komisijų narių, stebėtojų, atstovų, iniciatyvinių grupių narių, politinės kampanijos aukotojų sąrašus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Taigi, atsakovė turėjo vertinti, ar šie duomenų apie buvusį kandidatą į Seimą skelbimo VRK tinklapyje tikslai (rinkėjų informavimo, rinkimų ir referendumų procesų skaidrumo bei demokratinės sistemos veikimo valstybėje užtikrinimo, kandidatų sąžiningos konkurencijos ir kt.), pareiškėjo neišrinkus Seimo nariu ir tapus ne viešuoju, o privačiu asmeniu Prašymo pateikimo metu neišnyko, ir, įvertinusi pareiškėjo statusą, spręsti dėl pareiškėjo Prašyme nurodytų asmens duomenų pašalinimo iš VRK interneto svetainės pagal jo pateikimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės Raštas negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu bei atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą Raštą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių atsakovė nurodė atsiliepime, neturi įtakos vertinant ginčijamo Rašto teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007; LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Taigi nagrinėjant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tik esant konkretiems sprendimo priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju skundžiamas Raštas yra be aiškiai suformuluotų motyvų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, o būtent - pateikti motyvuotą ir aiškų sprendimą. Atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero administravimo principo imperatyvų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos Prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kuomet į pareiškėjo Prašymą atsakoma iš esmės vien tik cituojant teisinį reglamentavimą, nepateikiant aiškaus atsakymo į Prašyme keliamus klausimus ir nenurodant motyvų, pripažįstamas pažeidžiančiu ir gero administravimo principą.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos Prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgyja teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 722,73 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: skundo parengimas (700 Eur) ir žyminis mokestis (22,50 Eur + 0,23 Eur papildomos išlaidos). Pareiškėjas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2021 m. rugsėjo 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21-060-JK 700 Eur sumai ir 2022 m. liepos 4 d. pinigų priėmimo kvito kopiją, serija LAT Nr. 1139752, patvirtinančią 700 Eur sumokėjimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2021 m. I ketvirčio bruto užmokestis buvo 1 517,4 Eur, todėl už skundo parengimą maksimaliai priteistina suma sudaro 3 793,5 Eur (1 517,4 x 2,5). Pareiškėjo prašoma priteisti 700 Eur suma už skundo parengimą, neviršija maksimalių galimai priteisti dydžių, todėl priteistina.

Teikdamas skundą teismui pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį bei patyrė 0,23 Eur su jo apmokėjimu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui priteistinas visas sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo teismui pateikimą ir 0,23 Eur papildomos su tuo susijusios išlaidos.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta pareiškėjui J. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos iš viso priteistina 722,73 Eur (700 Eur + 22,50 Eur + 0,23 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (E. Ž. Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2021 m. rugsėjo 9 d. raštą Nr. 2-677 (1.19) ,,Dėl prašymo“ ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo J. K. 2021 m. rugpjūčio 26 d. prašymą Nr. 1-1164(1.19) bei priimti pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjo J. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 722,73 Eur (septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir septyniasdešimt trijų centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.