Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. nuteistas už tai, kad būdamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-666/2013 pripažintas kaltu dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir nuteistas 30 parų arešto bausme, bausmę atliekant areštinėje, tačiau dar nesuimtas, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. sausio 29 d., išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), ir slėpdamasis (duomenys neskelbtini), tikslus adresas nenustatytas, vengė atlikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 30 parų arešto bausmę.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvida Sabaliauskienė prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendį ir pripažinti V. Z. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prie paskirtos bausmės pridėjus Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos arešto bausmės dalį, galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams 10 dienų, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant V. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Prokurorės nuomone, priimtas nuosprendis keistinas, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė, nes teismas, priimdamas nuosprendį, nepagrįstai netaikė BK 64 ir 65 straipsnių nuostatų, ir dėl to netinkamai subendrino bausmes.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Prokurorės teigimu, jokių išimčių dėl galimybės nebendrinti bausmių šiuo atveju baudžiamasis įstatymas nenumato. BK 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtintose bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėse numatyta, jog teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. O bauda yra nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Tačiau teismas nesivadovavo šia įstatymo nuostata ir savo nuosprendžiu paskirtos baudos nesubendrino su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme.

Pasak prokurorės, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas BK 64 ir 65 straipsnių nuostatas pritaikė netinkamai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, nesivadovavo BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, t. y. į tai, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, yra trunkamojo pobūdžio, nusikalstami veiksmai buvo tęsiami beveik vienerius metus, kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, paskutinį kartą nuteistas Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs, šiuo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė neatlikta. BK 56 straipsnyje numatyta, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Teismas nuosprendyje neatsižvelgė į BK 27 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas, nesivadovavo BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl kaltinamajam paskyrė neteisingą bausmę, t. y. savo rūšimi ir dydžiu aiškiai per švelnią bausmę.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis V. Z. prašo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendį.

Nuteistasis mano, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas už veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, motyvuotai paskyrė 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą ir netaikė minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės.

Nurodo, kad arešto bausmę, kuri buvo paskirta 2013 m. vasario 12 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, yra atlikęs. Tai patvirtina pridedamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų arešto bausmės skyriaus pažymėjimas apie paleidimą.

Sutinka, jog arešto bausmę turėjo atlikti anksčiau, dar 2013 metais. Nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad jis nesislapstė nuo policijos pareigūnų ir piktybiškai nevengė atlikti jam paskirtos bausmės. Susiklosčius labai nepalankiai šeimyninei situacijai – mažas vaikas, nedirbanti sutuoktinė, jokių galimybių rasti darbą Lietuvoje – išvyko su šeima pagal pasiūlytą sutartį dirbti į (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką kol gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai buvo informuoti apie jo konkrečią buvimo vietą. Grįžimas į Lietuvą užtruko, nes darbdavys laiku neišmokėjo sutartyje sulygto darbo užmokesčio.

Nuteistojo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo savo nuostatą nebendrinti bausmių, paskirtų Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, nurodydamas, jog „Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė yra atliekama šiuo metu, kad nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamasis galimai jau bus atlikęs arešto bausmę ir kad šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė – bauda – su 2013-02-12 baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė nebendrinama“. Mano, kad apeliaciniu skundu nepagrįstai prašoma pakeisti jau įsiteisėjusią Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę – 30 parų areštą pakeičiant į laisvės atėmimą bausmės vykdymą atidedant.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai V. Z. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę.

Prokurorė apeliaciniame skunde kaltės dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam griežtesnę bausmę ir subendrinti jam paskirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, neviršydamas jo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. Z. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas įvertino tai, kad yra V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad V. Z. anksčiau teistas 3 kartus, tačiau padaryti buvo nesunkūs, neatsargūs ir apysunkiai nusikaltimai, neišnykus teistumui padarė visai kitos rūšies nusikalstamą veiką, duomenų apie kitas naujas nusikalstamas veikas nėra, šiuo metu atlieka arešto bausmę, kurią vengė atlikti, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė bendražmogiškai suprantamos priežastys – nuolatinio pobūdžio ir gerai apmokamas darbas užsienyje, siekis išlaikyti neseniai 2012 m. gruodžio mėnesį sukurtą šeimą ir 2013 m. sausio mėnesį gimusį vaiką, kad V. Z. vengimo vykdyti arešto bausmę laikotarpiu oficialiai dirbo (duomenys neskelbtini), bendravo su policijos pareigūne dėl bausmės atlikimo, pats grįžo į Lietuvą ir prisistatė į policijos komisariatą. Taip pat įvertino tai, kad V. Z. yra jaunas, darbingas, turi šeimą, augina ir išlaiko mažametį vaiką. Bendrovė, kurioje kaltinamasis dirbo nuo 2011 m. ir vengimo atlikti arešto bausmę laikotarpiu, nurodo, kad turi jam darbo 2014 m.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis BK 27 straipsniu V. Z. yra recidyvistas ir todėl vadovaujantis BK 56 straipsniu jam turėjo būti skirta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Pažymima, kad BK 56 straipsnyje įtvirtinta taisyklė skirti laisvės atėmimo bausmę recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą nėra imperatyvi ir turi būti vertinama bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs V. Z. asmenybę, t. y. kad jis teistas 3 kartus, praeityje buvo teistas už neatsargių, nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, kad jam paskirtos arešto bausmės nevykdė dėl nors ir nepateisinamų, tačiau suprantamų priežasčių – nenoro prarasti darbą, reikalingumo išlaikyti šeimą, tuo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje, pats grįžo į Lietuvos Respubliką ir prisistatė į policijos komisariatą, gyvenamosios vietos seniūnijoje dėl jo elgesio negauta nusiskundimų, yra vedęs, turi mažametį vaiką, jo padaryto nusikaltimo pavojingumo ir jo pobūdį, kad skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, daro išvadą, kad šiuo atveju laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. Z. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai paskyrė švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Prokurorė prašo vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam paskirtą bausmę subendrinti su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausme.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos ar iš daleis sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendį turėjo V. Z. paskirtą bausmę subendrinti su Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tačiau dėl objektyvių priežasčių to nepadarė. Byloje nėra duomenų apie tai, kada V. Z. pradėjo atlikinėti jam Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, įvertino tai, kad įsiteisėjus priimtam nuosprendžiui V. Z. jau gali būti atlikęs jam skirtą arešto bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimas nėra esminis, nes vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme, todėl reikšmės galutinės bausmės skyrimui neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo ištaisyti negali, nes iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų Arešto bausmės skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad V. Z. jau yra atlikęs jam Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės apeliacinį skundą.