Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. O. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. liepos 19 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2023 m. rugsėjo 4 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas N. O. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 19 d. 11.17 val. iki 2023 m. liepos 20 d. 12.03 val. ir nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.15 val. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. 16.47 val. (4 dienos).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. N. O. nuteista už tai, kad neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, turėdama tikslą ją platinti ir pasikėsino išplatinti, o būtent: ji, iki 2023 m. liepos 19 d. 11 val., laikė su savimi 7 folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios bendroji masė yra 0,000079 g, dalį kurios – 5 folijos lankstinukus narkotinės medžiagos – karfentanilio, parduodama už 30 Eur, pasikėsino išplatinti I. O. Vilniaus autobusų stotyje, prie įėjimo į tualetus suktuko, Vilniuje, Sodų g. 22, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes pamačiusi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnus, apie 11.17 val., minėtas narkotines medžiagas išmetė, pinigų už narkotinę medžiagą nepaėmė.

2. Taip pat, N. O. nuteista už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti ar parduoti, o būtent: ji, 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.15 val., būdama pastato, esančio Vilniuje, Mindaugo g. 25, pirmame aukšte, prie įėjimo, iš anksto susitarusi, A. M. neteisėtai, už 6 Eur, pardavė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė yra 0,000022 g, o tris folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – karfentaniliu, kurios masė yra 0,000106 g, neteisėtai laikė prie savęs iki 2023 m. rugsėjo 4 d. 17.15 val., kol šalia parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Mindaugo g. 25, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji N. O. prašo skirti jai kitą – švelnesnę bausmę. Nurodo, kad tuo metu nežinojo, ką daro, galvojo, kad tiesiog padeda žmogui, iš to jokio pelno neturėjo, dėl savo veiksmų labai gailisi. Pažymi, kad ji niekada nėra susidūrusi su tokia situacija, tai yra niekada nėra atlikusi laisvės atėmimo bausmės, todėl labai bijo įkalinimo įstaigos, kad pabuvus ten, jos gyvenimas pasikeis į blogąją pusę. Teigia, kad ji tik pradėjo po truputį keltis ant kojų – kol kas dirba neoficialiai (statybose), bet pradėjo tvarkyti dokumentus, dabar nevartoja ir mano, kad po to, kas nutiko, ji niekada į rankas nepaims karfentanilio (narkotikų). Be to, šiuo metu ji gyvena kartu su neįgalumo pensiją gaunančia motina, pensininku tėvu, taip pat neįgaliu sūnumi, labai padeda savo tėvams.

4. Teismo posėdžio metu nuteistoji N. O. prašė tenkinti jos skundą ir paskirti kitą bausmę, nes toks dalykas jai nutiko pirmą kartą gyvenime. Nuteistosios gynėja palaikė savo ginamosios skundą ir taip pat prašė jį tenkinti bei skirti jos ginamajai kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pažymėjo, kad nepalankiai susiklostė situacija, tai nebuvo platinimas siekiant pasipelnyti, nes už kiek nusipirko, už tiek ir žadėjo perleisti lankstinuką. N. O. buvo sunkus periodas, pati vartojo, šiuo metu padarė išvadas, suprato savo kaltę, atsisakė narkotikų, stojasi ant kojų, legalaus darbo neturėjo, nes neturi dokumento. Be to, ji neturi vyro, jos vaikas serga sunkia nepagydoma liga ir jeigu ji atlikinės laisvės atėmimo bausmę, nebus kam rūpintis vaiku. Prokurorė prašė skundą atmesti, nes apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios N. O. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą.

6. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji N. O. nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, veikų kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jai paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją švelninti – paskirti kitą bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina apeliacinio skundo ribose, tai yra tik dėl nuteistajai N. O. skirtos bausmės.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai N. O. paskirtos bausmės pagrįstumo, pirmiausia, pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai N. O. bausmę, tai yra parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, taip pat bendrindamas bausmes, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus bei nuteistosios asmenybę atitinkančią, adekvačią padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, o apeliaciniame skunde nuteistosios ir apeliacinės instancijos teisme jos gynėjos papildomai nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta ar neproporcinga.

10. Skundžiamu nuosprendžiu N. O. nuteista už dviejų baigtų tyčinių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kurie priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padarymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas vertintinas kaip itin pavojingas, nulemiantis įvairių socialinių problemų, su kurių sprendimu turi susidurti tiek privatūs asmenys, tiek valstybės institucijos, kilimą visuomenėje. Skirdamas N. O. bausmę, apylinkės teismas įvertino ne tik nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, bet ir kitas su nusikalstamomis veikomis susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad N. O. neteisėtai laikė su savimi narkotinę medžiagą – karfentanilį bei pirmu atveju – pasikėsino išplatinti (parduoti) I. O., o antru atveju – pardavė A. M.. Taigi matyti, kad veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos padarytos tyčia, siekiant gauti ir turtinės naudos. Nors apeliaciniame skunde N. O. teigia, kad nežinojo, jog platina narkotinę medžiagą, galvojo, kad tiesiog padeda žmogui ir iš to jokio pelno neturėjo, tai akcentavo ir jos gynėja apeliacinės instancijos teisme, vis tik tokius teiginius paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, N. O. analogiškas nusikalstamas veikas padarė per nepilnus du mėnesius, po to, kai minėtą narkotinę medžiagą bandė parduoti I. O. ir jos atžvilgiu dėl šios veikos buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei jai skirtos kardomosios priemonės, ji padarė analogišką veiką parduodama narkotinę medžiagą A. M., o tai leidžia spręsti, kad N. O. suprato, jog platina narkotinę medžiagą ir norėjo taip veikti, nes nusikalstamo elgesio neatsisakė net ir žinodama, kad dėl pasikėsinimo padaryti analogišką nusikalstamą veiką jos atžvilgiu jau yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas.

11. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė N. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir pagrįstai nustatė vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, apeliantė, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl abiejų jai inkriminuotų nusikaltimų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu nėra pagrindo.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistosios asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos (4 t., b. l. 18–24) matyti, kad N. O. anksčiau vieną kartą teista už kitos rūšies nusikaltimą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. baudžiamuoju įsakymu ji nuteista pagal BK 284 straipsnį) ir nusikaltimus, už kuriuos nuteista skundžiamu nuosprendžiu (nusikaltimai padaryti atitinkamai 2023 m. liepos 19 d. iki 2023 m. rugsėjo 4 d.), ji padarė turėdama neišnykusį teistumą, be to, kaip minėta, antrą jai inkriminuotą nusikaltimą ji padarė žinodama, kad jos atžvilgiu jau yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo padaryti analogišką veiką. Taip pat, N. O. ne vieną kartą bausta administracine tvarka (daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, taip pat už smulkias vagystes) (4 t., b. l. 14–17), jai skirtų baudų nemoka. Be to, administracinius nusižengimus ji darė net ir po to, kai jos atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai – 2023 m. rugpjūčio 2 d. važiavo troleibusu be bilieto, 2023 m. rugpjūčio 3 d. nakties metu namo laiptinėje garsiai ir stipriai stukseno į duris, tuo sukeldama didelį triukšmą ir sutrikdydama žmonių ramybę bei poilsį, o 2023 m. rugsėjo 22 d. iš parduotuvės pavogė tris butelius degtinės. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip apklausiama baudžiamojo proceso metu patvirtino ir pati nuteistoji, ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų. Nors apeliaciniame skunde N. O. ir pažymėjo, kad šiuo metu narkotikų nevartoja ir mano, kad po to, kas nutiko, jų daugiau nevartos, o jos gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad jos ginamoji atsisakė narkotikų, vis tik byloje nėra jokių objektyvių tokius teiginius patvirtinančių duomenų (pvz. kad nuteistoji pradėjo gydytis atitinkamoje įstaigoje ir pan.). Be to, N. O. neturi oficialaus pajamų šaltinio, niekur oficialiai nedirba (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, apskritai nėra dirbusi, jos teigimu, neoficialiai dirba statybose), Užimtumo tarnyboje nuo 2022 m. gegužės 30 d. neberegistruota (4 t., b. l. 12, 13). Nors gynėja akcentavo, kad N. O. negalėjo registruotis Užimtumo tarnyboje ir dirbti legalaus darbo, nes neturi asmens dokumento – jis dingo, bei apeliacinės instancijos teismui pateikė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus 2024 m. balandžio 9 d. pažymą, kuria patvirtinama, jog N. O. iš tiesų kreipėsi į policijos komisariatą dėl dingusių dokumentų (Rusijos Federacijos užsienio piliečio paso ir leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje), kad dokumentai dingo 2023 m. gruodžio 1 d., tačiau kolegija atkreipia dėmesį, į tai, jog N. O., kaip jau paminėta, Užimtumo tarnyboje neberegistruota žymiai anksčiau, t. y. nuo 2022 m. gegužės 30 d., o oficialaus darbo apskritai niekada nėra dirbusi, nepriklausomai ir nuo turimų dokumentų. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja N. O., rodo, kad ji dėl savo ankstesnio nusikalstamo bei priešingo teisei elgesio teigiamų išvadų iš esmės nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra linkusi nesilaikyti įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau jai skirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė bei nuobaudos (baudos) nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai įvertino ne tik padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet ir apeliantę charakterizuojančių duomenų bei kitų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą ir pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną nusikaltimą paskyrus N. O. tik BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

13. Pažymėtina, kad už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už pirmą iš padarytų nusikaltimų paskyrė N. O. minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę ‒ laisvės atėmimą 2 metams, o už antrą – artimą minimaliai bausmę ‒ laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams, nors N. O. charakterizuojama pakankamai neigiamai. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajai palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas mažiau nei pusę (10 mėnesių) švelnesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat, atsižvelgęs į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir N. O. visiškai pripažino savo kaltę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę dar sumažino vienu trečdaliu (iki 2 metų). Taigi paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta. Nagrinėjamu atveju dar labiau mažinti skirtos bausmės dydį ar skirti kitą, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatytą, švelnesnę bausmės rūšį, nėra jokio pagrindo. Tokios aukštesnės instancijos teismo išvados nepaneigia ir apeliantės bei jos gynėjos nurodomos aplinkybės, kad ji šiuo metu gyvena kartu su neįgalumo pensiją gaunančia motina, pensininku tėvu, kuriems labai padeda, taip pat su neįgaliu sūnumi, kuriuo turi rūpintis, kadangi ir iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo N. O. turėjo tėvus ir sūnų, kuriam, pagal advokatės pateiktą kopiją, neįgaliojo pažymėjimas išduotas dar iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo, tai yra 2023 m. gegužės 29 d., tačiau tai nesulaikė jos nuo nusikalstamų veikų padarymo, nors ji anksčiau jau buvo traukta baudžiamojon atsakomybėn ir neabejotinai žinojo apie gresiančią atsakomybę.

14. Apeliacinio skundo kontekste taip pat pastebėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo N. O. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos minimalaus dydžio (dėl pirmo nusikaltimo) ir artimos minimaliam dydžiui (dėl antro nusikaltimo) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas N. O. aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistosios asmenybės ir jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors išskirtinė teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantė, o apeliaciniame skunde nuteistosios akcentuojamos bei posėdžio metu jos gynėjos pažymėtos ir jau pirmiau šioje nutartyje minėtos aplinkybės, kad N. O. gyvena su pensininkais tėvais ir neįgaliu sūnumi, kuriais rūpinasi, neoficialiai dirba ir šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, dėl anksčiau jau nurodytų motyvų, nėra pakankamos tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog jai turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu.

15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. O. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padarytais nusikaltimais, tiek su apeliantės asmenybe, ir paskyrė N. O. savo rūšimi bei dydžiu ne per griežtą bausmę, kurią švelninti apeliaciniame skunde bei apeliacinės instancijos teisme nuteistosios ir jos gynėjos nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2024 m. birželio 3 d. pažymą Nr. APD-2024-06014 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės J. Damanskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai N. O. (4 t., b. l. 177–180). Pažymoje nurodoma, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikimo N. O. suma yra 145,83 Eur.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021 ir kt.).

18. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios N. O. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Tačiau pastebėtina, kad šioje byloje nuteistajai N. O. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja (advokatė J. Damanskienė) buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi (4 t., b. l. 170), esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), tai yra gynėjas N. O. buvo paskirtas ne dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, byla iš esmės išnagrinėta per vieną teismo posėdį. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, taip pat į N. O. turtinę padėtį (oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios N. O. (N. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 16 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti iš nuteistosios N. O. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.