Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. G., gim.1979m. birželio 26d. Pasvalyje, Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis Kelmės r. UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. G. 2013m. kovo 15d. apie 23val. Kelmės rajone, Kakoniškės kaime, Statybininkų g. 20, gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia penkis kartus kumščiais sudavė į galvą ir į kitas įvairias kūno vietas savo žmonai J. G., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to jis 2013m. kovo 17d. apie 23val. Kelmės rajone, Kakoniškės kaime, Statybininkų g. 20, gyvenamajame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia septynis kartus kumščiu sudavė į galvą ir į kitas įvairias kūno vietas savo žmonai J. G. dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to gulinčiai įspyrė nenustatytą skaičių kartų ir kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus į galvą ir į kitas įvairias kūno vietas bei tempė už plaukų į lauką, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. G. teismo posėdyje nurodė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltę pripažįsta pilnai, tačiau teikti paaiškinimą ir atsakyti į užduodamus klausimus atsisako, nes su nukentėjusiąja susitarė visus ginčus / dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio kaltinimų ir kt. / užbaigti taikiai ir nenori viešinti šeimos gyvenimo problemų. Dėl savo veiksmų gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė ir prašo baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. G. paaiškino, kad 2013-03-15 apie 21val. jis grįžo į namus blaivus. Namuose jo 3,5 m. amžiaus vaikas Vytis jau miegojo. Žmona Jolita buvo neblaivi ir miegamajame, kuriame miegojo sūnus, keldama triukšmą garsiai klausėsi televizoriaus, rūkė. Jis atsigulė miegoti, tačiau dėl didelio triukšmo ir tabako dūmų negalėjo užmigti, todėl Jolitos prašė patildyti televizorių bei neberūkyti. Jolita pradėjo prieštarauti ir taip kilo žodinis konfliktas, kuris galėjo užtrukti iki 23val. Po to jis palaukė, kol Jolita užmigs ir pats užmigo. Kitą rytą Jolitos paklausė, ar ji atsimena, kas vakar vakare buvo. Ši atsakė, kad nieko nebuvo. Tą vakarą prieš Jolitą nenaudojo jokio smurto ir nematė jokių sužalojimų ant jos kūno.

2013-03-17 jis, žmona ir vaikas buvo namuose. Apie pietus Jolita išėjo pas kaimynę į svečius, o jis su sūnumi apie 16val. išvažiavo pas draugus, kurie taip pat turi nepilnamečių vaikų. Čia jis buvo iki 20val., vartojo alkoholį ir išgėrė apie 150g. 38 laipsnių stiprumo trauktinės, tačiau nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Grįžus į namus Jolitos dar nebuvo ir apie 21val. jis su sūnumi nuėjo miegoti. Apie 23val. 30min. į namus su triukšmu grįžo Jolita ir iškart atėjo į kambarį, kuriame jis su sūnumi miegojo. Akivaizdžiai matėsi, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, be to, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ji įsijungė televizorių ir klausė labai garsiai, pradėjo rūkyti, įsijungusi visas įmanomas kambaryje esančias lempas pradėjo jam reikšti nepasitenkinimą gyvenimu su juo. Jis Jolitai sakė, kad eitų miegoti, nerūkytų ir nekeltų triukšmo, klausantis televizoriaus prašė, kad netrukdytų jam ir vaikui miegoti. Tačiau Jolita jam toliau priekaištavo. Konfliktas vyko iki 2val., tuomet jis netekęs kantrybės dėl jos triukšmo namuose paėmė Jolitai už rankos ir jėga nuvedė iki lauko durų sakydamas, kad ji eitų į lauką triukšmauti ir rūkyti arba sugrįžtų pas tą draugę, kur buvo. Jolita nėjo į lauką, tik toliau jam priekaištavo, gąsdino vaiko atėmimu skyrybų metu. Visiškai netekęs kantrybės jis suėmė Jolitai už plaukų ir taip ištempė už durų. Jolita lauke buvo palikta apsiavusi kojinėmis, apsimovusi kelnes, ir apsivilkusi ilgomis rankovėmis marškinėlius, t.y. kasdieniniais naminiais rūbais. Tada jis jai pasakė, kad nueitų į garažą ir ten apsiautų batus bei apsivilktų striukę. Per duris Jolita sakė, kad įleistų. Tada jis jai nurodė, kad ji jo atsiprašytų ir prižadėtų, kad eis miegoti. Gal po 10 minučių, stovėdama už durų, ji jo atsiprašė ir prižadėjo eiti miegoti, todėl jis ją įsileido. Grįžusi Jolita nuėjo miegoti. Kai Jolita rengėsi jis pastebėjo, kad ant jos kūno, t.y. kairės pusės šlaunies ir alkūnės, buvo nubrozdinimai ar mėlynės. Tą vakarą jis jos nei kumščiais, nei kojomis nežalojo. Kodėl Jolita sako, kad jis ją mušė abu vakarus, nežino. Jis žino, Jolita geria kažkokius raminančius vaistus, tačiau pas gydytojus nesilanko. Dėl Jolitos sužalojimų gali pasakyti, kad 2013-03-16 Jolita su vaiku buvo išvažiavusi pas bendradarbę į svečius ir grįžus apie 22val. jis matė, kaip atsidariusi automobilio dureles Jolita iškrito iš automobilio dėl to, kad buvo išgėrusi alkoholio, o vaiką iš automobilio išlaipino automobilio vairuotojas. Paėjusi kelis metrus link namų po to, kai išlipo iš automobilio, Jolita vėl griuvo ant žemės ir taip galėjo susižaloti. Tai matė ir jo mama S. G. bei vairuotojas D. L.. Namas kuriame gyvena jis, Jolita ir vaikas, priklauso jo mamai, tačiau ši leidžia gyventi. Šis namas yra tuo pačiu adresu kaip ir mamos namas, tačiau yra pastatytas atskiras / 29, 38 l. /.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. G. kaltė įrodyta jo pareiškimu apie kaltės pripažinimą teismo posėdyje, baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji J. G. teismo posėdyje pareiškė, kad su kaltinamuoju M. G. susitaikė, jam atleido ir nori, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. Kadangi yra kaltinamojo sutuoktinė, duoti parodymus ir atsakinėti į klausimus atsisako.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2013-03-15 dieną Mindaugas blaivus grįžo į namus, ji tuo tarpu tvarkėsi, sūnus Vytis buvo pas Mindaugo mamą. Po kiek laiko ji skambino S. G., ar pas ją yra jos sūnus Vytis su Mindaugu. Ši nurodė, kad Vytis ir Mindaugas yra namuose, tačiau jų namuose nebuvo. Po kiek laiko M. G. su Vyčiu grįžo. Matėsi, kad Mindaugas yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Priėjusi pamatė, kad Mindaugas telefonu rašo sms žinutes. Su Vyčiu grįžo į namus, netrukus grįžo Mindaugas, kuriam pradėjo priekaištauti dėl to, kad galbūt šis turi kitą moterį. Mindaugas įniršo ir kumščiais sudavė į galvos sritį ir įvairias kūno vietas ne mažiau 5 kartus. Pamatęs, kad Mindaugas ją muša, Vytis atsigulė ant lovos ir gulėjo nuleidęs galvą. Kodėl Mindaugas tąkart nurimo, neprisimena.

2013-03-17 dienos metu ji išėjo pas draugę, o Mindaugas su Vyčiu išvažiavo pas draugus. Apie 23val. ji grįžo į namus būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau orientavosi aplinkoje, suprato savo veiksmus. Vytis jau miegojo, o Mindaugas buvo išgėręs. Tada ji pradėjo Mindaugui priekaištauti dėl galimai turimų kitų moterų. Mindaugas įniršo ir liepė eiti miegot, bet ji nėjo. Tada Mindaugas puolė ant jos suduodamas ne mažiau 7 kartus į įvairias kūno vietas ir į galvos sritį. Dėl mušimo ji pargriuvo ant žemės. Gulinčiai ant žemės Mindaugas kojomis spyrė ir kumščiais sudavė ne mažiau 5 kartus į įvairias kūno vietas ir į galvos sritį. Mušdamas Mindaugas tempė už plaukų ir taip išpešė kuokštą plaukų. Taip pat Mindaugas tempdamas už plaukų ją ištempė į lauką, kur paliko ir užrakino duris. Po kokių 20 minučių Mindaugas ją įleido. Įleidęs į namus Mindaugas pasakė, kad jai reikėjo eiti miegoti ir būtų nieko neatsitikę. Anksčiau sakydama, ištempė kad už kojų, ji susimaišė, nes buvo strese.

2013-03-15 ir 2013-03-17 juto fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų ji kreipėsi pas med. ekspertus, kurie užfiksavo sužalojimus. Pas ekspertus kreipėsi tik po savaitės. Neiškart rašė pareiškimą ir kreipėsi pas ekspertus, nes buvo gėda, nejauku. Be to, ne pirmą kartą patiria smurtą ir nutyli; taip galvojo ir šįkart, tačiau pasipasakojus artimiesiems jų iniciatyva kreipėsi. 2013-04-16 ji buvo išvykusi su vaiku ir grįžo į namus, tačiau ar griuvo ant žemės, tikrai neprisimena, nes yra stresinėje būsenoje dėl jai iškeltos bylos. Šiai dienai ji civilinio ieškinio nereiškia / 19- 20, 22 l. /.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. G. parodė, kad ji yra M. G. mama. Mindaugas su Jolita turi 3,5m. amžiaus sūnų Vytį. Mindaugas ir Jolita jau seniai konfliktuoja, pykstasi dėl įvairių Jolitai iškilusių nepasitenkinimų. Apie tai, kad 2013-03-15 ir 2013-03-17 Mindaugas pykosi su Jolita jis sužinojo iš Mindaugo. Be to, dar Vytis sakė, kad pykosi tėvai. Ar Vytis matė, kaip šie pykosi, ji nežino. Mindaugas daugiau apie tai nieko nesakė. 2013-03-16 vakare, jau buvo tamsu, į kiemą netoli jos namo įvažiavo automobilis, kuris ilgokai stovėjo su įjungtomis šviesomis. Tada ji pasižiūrėjo ir pamatė, kad šalia to automobilio stovi Jolita. Buvo slidu, ji matė, kaip Jolita griuvo ant nugaros, paskui paėjusi vėl griuvo ant nugaros. Tada ji su Vyčiu atėjo pas ją ir ieškojo Mindaugo. Pas ją namuose Jolita užlipo laiptais į viršų, o neradusi Mindaugo išėjo. Kai Jolita lipo žemyn, ji girdėjo bildesį, todėl suprato, kad nukrito. Tą dieną Jolita turėjo stipriai susižaloti, bet tų sužalojimų ji nematė / 24 l. /.

Dėl sumušimo į Kelmės rajono PK nukentėjusioji J. G. kreipėsi 2013m. kovo 21d. apie 17val. / 4, 14 l. / nurodydama, kad ją kovo 15d. apie 23val. ir kovo 17d. apie 23.30val. namuose sumušė sutuoktinis M. G. / 7 l. /.

Iš policijos pareigūno dokumento / galimai tik jo dalies – 5-6 l. / matyti, kad nukentėjusiajai smurtą galinčių rodyti požymių neužfiksuota / 5 l. /. Iš specialisto išvadų matyti, kad J. G. 2013-03-21d. 13val. apžiūros metu nustatyti nubrozdinimai kairiame dilbyje, dešinėje alkūnėje ir kairio kelio priekiniame paviršiuje, kraujosruvas kairėje alkūnėje, dešiniame žaste, dešinio klubikaulio sparno projekcijoje ir abiejose šlaunyse, kurie padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais maždaug prieš 3-6 paras iki pažiūrėjimo / 9 l. /. Sužalojimams padaryti reikėjo 12 smūginių kontaktų, jie nebūdingi traumai iškrentant pro atidarytas automobilio dureles. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas / 12 l. /.

Savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji J. G. ir kaltinamasis M. G. patvirtino akistatos metu / 32-33 l. /.

Kaltinimas M. G. dėl fizinio skausmo sukėlimo J. G. kovo 15d. grindžiamas tik nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra. Vertinant šiuos parodymus būtina atsižvelgti, kad sutuoktinių santykiai tiek įvykio, tiek bylos tyrimo metu yra priešiški, ką patikimai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės / dėl jų nuolatinių konfliktų ir kt. /, santuokos nutraukimo faktas civilinėje byloje Nr. 2-338-446/2013 ir baudžiamosios bylos Nr. 1-112-446/2013 duomenys / 72-75 l. /. Tokioje situacijoje vien nukentėjusio asmens, kuris gali būti suinteresuotas apkaltinimu, parodymai įprastai nelaikomi įrodymu, patikimai patvirtinančiu kaltinamojo kaltę. Tačiau pačiam kaltinamajam pareiškus apie kaltės pripažinimą ir jam bei nukentėjusiajai atsisakius duoti parodymus teismas nebeturi galimybių pilnai ištirti įvykio aplinkybes. Todėl remiantis kaltinamojo kaltės pripažinimu ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais pripažįstama nustatytu, kad kaltinamasis M. G. tyčia suduodamas 5 smūgius ranka į įvairias kūno vietas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 140str. 1d.

Surinktais įrodymais / tame tarpe – specialisto išvadomis, kurių objektyvumu abejoti nėra pagrindo / taip pat nustatyta, kad kaltinamasis M. G. kovo 17d. kaltinime nurodytais veiksmais sumušė nukentėjusiąją J. G., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši jo veika taip pat atitinka Lietuvos BK 140str. 1d.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi / Lietuvos BK 59str. 1d. 2p. /. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kovo 17d. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio / Lietuvos BK 60str. 1d. 9p. /.

Kaltinamasis M. G. nusikalto pirmą kartą, įvykdė Lietuvos BPK 407str. numatytas nusikalstamas veikas, pripažino kaltę ir susitaikė su nukentėjusiąja. Pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jei nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu Lietuvos BPK 407str. nurodytos nusikalstamos veikos padarymu / Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. /. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką remiantis Lietuvos BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu baudžiamasis procesas nutraukiamas tokiu atveju, kai nukentėjusysis susitaiko su asmeniu, kaltinamu BPK 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu tik tada, kai BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų padarymu asmuo kaltinamas privataus kaltinimo bylų proceso tvarka. BPK 409 straipsnyje numatyti atvejai, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų veikų vyksta bendra tvarka. Baudžiamajam procesui dėl BPK 407 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų vykstant bendra tvarka, susitaikymas BPK XXX skyriaus nustatyta tvarka yra negalimas, atitinkamai baudžiamasis procesas negali būti nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Tokiais atvejais nukentėjusiajam susitaikius su kaltininku, pastarasis, jei tam yra BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės / LR Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 apžvalgos Nr. AB-33-1 išvadų 4p. /.

Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad BPK 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl BPK 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka : 1) kai BPK 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Tokiais atvejais baudžiamąjį procesą dėl šių veikų turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. LR Konstitucinio Teismo 2006m. sausio 16d. nutarime pabrėžta, kad prokuroras, įgyvendindamas arba atsisakydamas įgyvendinti savo įgaliojimus, nustatytus BPK 409 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi pagrįsti sprendimą teisiniais argumentais, t.y. visada turi būti surašytas motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomi išsamūs argumentai, pagrindžiantys BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytos bent vienos aplinkybės buvimą / LAT nutartis byloje Nr. 2K-67/2007 /. Tačiau vėliau priimtame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme / 2011-05-26 Nr. XI-1425 / nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų / 1str. 1d. /. Vertintina, kad įstatyme preziumavus šios veikos priskyrimą visuomeninę reikšmę turinčios veikoms papildomas motyvavimas prokuroro sprendime / 1 l. / nėra reikalingas.

Dėl aptartų argumentų ši baudžiamoji byla Lietuvos BPK 3str. 1d. 5p. pagrindu negali būti nutraukiama, todėl spręstinas klausimas tik dėl jos nutraukimo Lietuvos BK 38str. pagrindu.

Kaltinamasis M. G. nusikalto pirmą kartą / 42 l. /, per trumpą laikotarpį, esant itin priešiškiems santykiams su sutuoktine, prieš ją įvykdė du nesunkius smurtinius nusikaltimus šeimyninių konfliktų metu, vienu atveju - abiems esant neblaiviems, yra keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau tik už KET pažeidimus ir daugiau kaip prieš metus laiko / 45-47 l. /. Įvertintina, kad 2013-05-30 Kelmės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-338-446/2013 santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra nutraukta patvirtinant sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių / LITEKO sistemos duomenys /. Nors sprendimas yra neįsiteisėjęs, ši aplinkybė patvirtina, kad sutuoktiniams tarpusavio konfliktus pavyko išspręsti taikiai ir nėra pagrindo manyti, kad šie konfliktai tęsis ateityje. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nebepateks į situacijas, sudarančias sąlygas smurtauti prieš nukentėjusiąją. Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamų veikų priežastis, aplinkybes bei pasekmes, kitą jį charakterizuojančią medžiagą / 43, 44, 48, 50, 52 l. /, todėl pripažįstama esant pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas tik pareiškimu ir atsisakė duoti parodymus. Toks kaltės pripažinimas gali būti vertinamas kaip nepilnas, ypač atsižvelgiant į kaltės nepripažinimą ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau šioje konkrečioje situacijoje matyti, kad kilę konfliktai ne tik tarp sutuoktinių, bet ir kitų artimųjų / kaltinamojo motinos S. G. – 74 l. /, yra sprendžiami įmanomai taikiausiais būdais, sutuoktiniai atsisako duoti parodymus siekdami neviešinti asmeninio gyvenimo problemų, todėl toks kaltinamojo kaltės pripažinimas vertinamas kaip pakankamas Lietuvos BK 38str. 1d. 1p. prasme. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja / 96 l. /, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius / Lietuvos BK 38str. /, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukiama / Lietuvos BPK 303str. 4d. /, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti / 39, 40 l. / panaikinama.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes / kaltinamasis su nukentėjusiąja susitaikė, tačiau bylos tyrimo metu santuoką nutraukė ir tarpusavio konfliktus išsprendė taikiai / taikyti smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones / nurodomo įstatymo 5str. 3d. / ar įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose / Lietuvos BK 72-2str. / pripažįstama nesant būtinumo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. G., padariusį Lietuvos BK 140str. 1d. numatytas nusikalstamas veikas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos BK 38str. kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. G. panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.