Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. G. ir J. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjai nurodė, kad nesutarimai jų šeimoje prasidėjo prieš dvejus metus. Tarp jų nuolatos kyla konfliktai, barniai, pastaruoju metu - ir smurtas šeimoje, dėl ko yra iškeltos abiems sutuoktiniams baudžiamosios bylos. Daugiau kaip pusę metų jie faktiškai negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeimyninių santykių, neveda bendro ūkio. Abu sutuoktiniai įsitikinę, kad jų bendras gyvenimas nebeįmanomas, išsaugoti šeimą nėra galimybės, nei vienas iš sutuoktinių taikytis neketina, susitaikymo termino paskirti neprašo, jų teigimu, susitaikyti nėra galimybių, tačiau abu rado kompromisą ir taikiai aptarė visas santuokos nutraukimo sąlygas.

Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagrįstas ir tenkintinas. Nuo šalių santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje yra aptartos visos būtinos sutarties sąlygos, abu sutuoktiniai yra veiksnūs (CK 3.51 str. 1d.).

Iš pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai daugiau kaip pusę metų nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio ir nepalaiko šeimyninių santykių, jų santuokiniai ryšiai nutrūkę, atnaujinti santuokinių santykių neketina, noro taikytis nei vienas iš sutuoktinių neparodė. Kadangi santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę, sutuoktiniai jau ilgą laiką gyvena atskirai, šeimyninių santykių nepalaiko, taikytis atsisako, todėl nėra pagrindo manyti, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu. Šalys prašo santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, gera valia susitarė dėl visų santuokos nutraukimo pasekmių, kas rodo jų neabejotiną apsisprendimą nutraukti santuoką. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširusi galutinai, todėl ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos CK 3.53 str.1-3 d.).

Sutuoktinių M. G. ir J. G. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir jų nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų, todėl, nutraukiant santuoką, abiejų sutuoktinių pasirašyta sutartis tvirtintina. Teismo posėdžio metu abu sutuoktiniai nurodė, kad skolų, kreditorių neturi.

Lietuvos Respublikos CK 3.64 str. 2 d. numato, jeigu sutuoktiniai susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taikomos CK 3.53 str. 3 ir 4 d. nuostatos. Kadangi CPK 83 str. 1 d. 12 p. numatyta, kad sutuoktiniai už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu nuo žyminio mokesčio atleidžiami, todėl šalims susitarus ir sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, M. G., kuris paduodamas teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo (3-5 b. l.), sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (2 b. l.), žyminis mokestis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.53 straipsnio 3 dalimi, CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Santuoką tarp M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2009 m. rugpjūčio 22 d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 133, nutraukti.

Po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams palikti santuokines pavardes – G., G.

Patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis :

1. Po M. G. ir J. G. santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus V. G., gimusio 2009 m. spalio 7 d., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu M. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

2. Buvę sutuoktiniai M. G. ir J. G. netrukdys vienas kitam bendrauti su nepilnamečiu sūnumi V. G., dalyvauti jo auklėjime, domėtis jo ugdymu, bendraus tokiomis sąlygomis :

- J. G. turi teisę bendrauti su sūnumi V. G. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę pasiimant sūnų su savimi nuo sekmadienio 20 val. iki sekančio sekmadienio 20 val.;

- M. G. bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo sekmadienio 20 val. iki sekančio sekmadienio 20 val.;

- J. G. ir M. G. įsipareigoja netrukdyti vienas kitam per kalendorinius metus atostogų laikotarpiui pasiimti su savimi sūnų V. G.;

- tėvai, norėdami išvežti sūnų Vytį iš Lietuvos, duoda raštišką sutikimą konkrečiam laikotarpiui išsivežti sūnų iš Lietuvos. Esant ginčui dėl vaiko išvežimo, ginčą sprendžia Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3. J. G. ir M. G. teikia nepilnamečiui vaikui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pilną materialinį išlaikymą tuo laikotarpiu, kada sūnus Vytis gyvena su vienu iš tėvų pagal šios sutarties nustatytą tvarką.

4. J. G. ir M. G. išlaidas, susijusias su sūnaus V. G. darželio ir mokyklos lankymu pagal gautas sąskaitas, vaistų pirkimo išlaidas vaiko gydymui, visų sezoninių drabužių ir avalynės įgijimo išlaidas mokės lygiomis dalimis iš anksto aptariant pirkinio reikalingumą.

5. Sutuoktinių turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos visiškai save išlaikyti, nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo momento sutuoktiniai materialiai išlaiko save patys ir vienas iš kito išlaikymo neprašo.

6. Bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įgyto turto M. G. ir J. G. neturi.

7. M. G. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso turtas, įgytas iki santuokos įregistravimo :

- lengvasis automobilis BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. G. vardu;

- lengvasis automobilis VW CARAVELLE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas M. G. vardu.

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti M. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėto 2013 m. balandžio 10 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000 (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.