Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-08 · Administracinė byla Nr. I-1743-596/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-03-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-06-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-08
Bylos Nr.
I-1743-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00016-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
M. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
Advokatai
Virgilijus Kaupas, Michailas Parchimovičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1743-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00016-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Michailui Parchimovičiui (Michail Parchimovič),atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2018 m. gruodžio 5 d. priimtą sprendimą atsisakyti išduoti jam vizą.

Nurodo, kad planavo keliauti iš Maskvos į Lietuvą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą apsilankyti šeštajame Laisvosios Rusijos forume, vykusiame Vilniuje (toliau – ir Forumas). Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. Ambasadai pateikė vizai gauti reikalingus dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą; asmeninį Forumo organizatorių kvietimą; traukinio bilietą Maskva–Vilnius 2018 m. gruodžio 5 d.; traukinio bilietą Vilnius–Maskva 2018 m. gruodžio 9 d.; Rusijos piliečio kelionės pasą; sveikatos draudimo poliso nuorašą; pažymą iš banko „Moskovskij kreditnyj bank“ apie sąskaitoje 2018 m. lapkričio 25 d. esančias lėšas; kambario viešbutyje „Ratonda Centrum Hotels“ rezervacijos nuo 2018 m. gruodžio 6 iki 9 d. patvirtinimą; Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso nuorašą; nuotrauką. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti dokumentai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), (toliau – ir Vizų kodeksas) 14 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio reikalavimus.

Pabrėžia, kad jo vardas ir pavardė buvo nurodyti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) į Ambasadą išsiųstame Forumo dalyvių sąraše. Vizos mokestis iš pareiškėjo nebuvo imamas pagal Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalį. Pažymi, kad prašyme išduoti Šengeno vizą buvo nurodęs, kad pats apmokės visas su kelione susijusias išlaidas turimais grynaisiais pinigais, banko kortele, be to, buvo įsigijęs transporto bilietus.

Nesutinka su Ambasados sprendimu neišduoti jam vizos Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje ir b) punkte numatytais pagrindais, teigdamas, kad šis sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant Vizų kodekso 32 straipsnio nuostatas. Pabrėžia, kad kelionės į Lietuvos Respubliką tikslas (dalyvavimas Forume) buvo patvirtintas, jo vardas ir pavardė buvo įtraukti į Ministerijos Ambasadai pateiktą Forumo dalyvių sąrašą, taip pat pareiškėjas pateikė asmeninį kvietimą atvykti į Forumą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas buvo visų iki tol vykusių penkių Forumų dalyviu ir planavo dalyvauti šeštajame, dėl ko pateikė prašymą išduoti vizą (b. l. 1–2).

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo šias faktines aplinkybes :

1) 2015–2016 metais pareiškėjas gyveno Lietuvoje, turėdamas leidimą joje laikinai gyventi. 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. liepos 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą gyventi laikinai Lietuvoje. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza atvykti į Lietuvą nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 2 d. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikino vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

2) 2018 m. liepos 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, tikslu vykti studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje. Pareiškėjui, kaip studentui, 2018 m. liepos 13 d. buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2019 d. sausio 31 d. Kadangi pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, t. y. nesimokė kolegijoje.

3) 2018 m. spalio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti daugkartinę vizą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 7 d., nurodydamas kelionės tikslą – „turizmas“. 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Ambasados konsulas atsisakė išduoti pareiškėjui vizą, nes pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi: pareiškėjas yra ilgą laiką gyvenęs Lietuvoje, jo deklaruojamas tikslas vykti į Lietuvą 90 dienų turizmo tikslu kelia pagrįstų abejonių; pareiškėjas pateikė „Swedbank“ išrašą (nepatvirtintą banko) už 17 dienų, kuriame nurodyta 1 477 Eur suma, o kadangi pareiškėjas yra bedarbis ir ketina būti Lietuvoje 90 dienų, deklaruojamų lėšų dydis yra nepakankamas (tėra 16 Eur vietoj būtinų 40 Eur per dieną). Pareiškėjas šio sprendimo neskundė.

4) 2018 m. spalio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į Italijos ambasadą Maskvoje su prašymu išduoti Šengeno vizą nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., nurodęs kelionės tikslą – „turizmas“. 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Italijos Ambasada Maskvoje atsisakė pareiškėjui išduoti vizą, kadangi „buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą“.

5) 2018 m. lapkričio 27 d. pareiškėjas Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame pagrindiniu kelionės tikslu nurodė – „Foram of free Russia“ (Forumas). 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (58.4.3.2) NV58-387 (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčio ir b) punkto pagrindu.

Nurodo, kad konsulinis pareigūnas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog: 1) pareiškėjo deklaruojamas kelionės tikslas (vykti į Forumą Vilniuje) kelia abejonių, nes aplinkybės apie pareiškėjo anksčiau gautas vizas ir jų panaikinimą, prašymų turinys gauti vizas Italijos ambasadai Maskvoje ir Ambasadai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas įvairiais būdais siekia patekti į Šengeno erdvę, taigi jo deklaruojamas ketinimas dalyvauti Forume tėra siekis gauti daugkartinę Šengeno vizą; 2) kelia abejonių pareiškėjo finansiniai dokumentai, t. y. jis pateikė vienos dienos (2018 m. lapkričio 25 d.) Maskvos kreditinio banko išrašą, todėl nėra aišku, kokiais finansiniais ištekliais jis realiai disponuoja, nes yra bedarbis.

Vadovaudamasi ginčui aktualiu atsiliepime pacituotu teisiniu reglamentavimu, Europos Sąjungos Teisingumu Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia teisės normas, nustatančias Šengeno vizos išdavimą, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes jam svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl šio asmens vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, todėl jis turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Mano, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas (b. l. 43–49).

Šalies argumentai

Pareiškėjas papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jo politinės pažiūros yra opozicinės dabartinės Rusijos Federacijos valdžios atžvilgiu – jis yra dalyvavęs daugelyje politinių akcijų, mitingų ir piketų, nukreiptų prieš dabartinę valdžią, todėl Forumas, kuriame lankosi panašių politinių požiūrių žmonės, negalėjo jo nesudominti, dėl ko dalyvavo beveik visuose jo renginiuose, jo aktyvų dalyvavimą Forumo veikloje patvirtina susirašinėjimas su Forumo organizatoriumi, Forumo dalyvio vardinių dalyvių kortelių nuotraukos bei nuotraukos su kitais Forumo dalyviais.

Nurodo, kad pareiškėjo prašymų dėl vizų išdavimo chronologija bei jo situacijos, lyginant su sutuoktinės situacija, kuri gavo ir tebeturi daugkartinę Šengeno vizą, ypatumas aiškiai rodo, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės buvo priimtas dėl to, kad 2018 m. spalio 9 d. Ambasada atsisakė išduoti jam Šengeno vizą. Tačiau ši viza jam buvo neišduota dėl techninių priežasčių, nes pareiškėjas nepateikė išrašo iš banko sąskaitos apie lėšų pakankamumą, manydamas, kad pasienio pareigūnai patikrins, ar jis turi pakankamai lėšų. Mano, kad ši aplinkybė nėra pakankama įtarti, jog pareiškėjas nori neteisėtai imigruoti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę. Atitinkamai, Ambasada ir atsakovė neturėjo jokio pagrindo abejoti, jog pareiškėjo vizito į Lietuvos Respubliką tikslas yra išimtinai dalyvavimas Forumo renginyje.

Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą dėl Šengeno vizos išdavimo, pateikė pažymą iš banko „Moskovskij kreditnyj bank“ apie jo sąskaitoje 2018 m. lapkričio 25 d. esančias lėšas – 72 244,42 Rub, t. y. apie 1 000 Eur. Kadangi planavo Lietuvos Respublikoje išbūti 4 dienas, teigia, jog ši suma daug kartų viršija minimaliai reikalingą lėšų sumą vienai dienai. Nurodo, jog nei Vizų kodeksas, nei Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nenustato reikalavimo pateikti banko išrašą su istorija. Nors Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Vizų išdavimo tvarka) 6.6.2 papunktis numato, kad pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), tačiau atsakovė ignoruoja kitas šios nuostatos dalis, pagal kurias pragyvenimo lėšų įrodymais gali būti ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, kurį pareiškėjas pateikė Ambasadai. Teigia, kad Ambasada nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 ir 13 punktuose įtvirtintų principų, kadangi savo sprendimą grindžia tuo, ko iš pareiškėjo net nebuvo prašoma ir kas nėra nurodoma jos internetiniame tinklalapyje.

Nurodo, kad pareiškėjas turėjo priežasčių prašyti būtent daugkartinės Šengeno vizos, kadangi negalėjo atmesti tikimybės, kad norės dalyvauti ir kitame Forume (jis paprastai vyksta du kartus per metus), todėl siekė pasinaudoti galimybe po pusės metų vėl nesikreipti dėl Šengeno vizos. Du Forumai tęstųsi apie savaitę, todėl dalyvauti abiejuose Forumuose lėšų pakaktų. Be to, teigia, kad tuo metu aktyviai ieškojo darbo ir bet kuriuo metu galėjo būti paprašytas atvykti į pokalbį dėl darbo, todėl norėjo turėti galimybę operatyviai išvykti iš Forumo į Rusijos Federaciją ir vėl grįžti į Forumo baigiamąjį etapą. Mano, jog pareiškėjo prašymas išduoti daugkartinę vizą nesaistė Ambasados konsulo ir leido jam priimti sprendimą dėl vienkartinės Šengeno vizos išdavimo.

Teigia, kad Sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas pagal jo atitiktį teisės aktams ir tik visapusiškai išanalizavus faktines aplinkybes, tačiau jokiu būdu ne teisinantis atsakovės ar Ambasados diskrecija.

Nurodo, jog šiuo konkrečiu atveju Sprendimas yra grindžiamas Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto i) ir iii) papunkčiais, pažymėdamas, kad pareiškėjas apie sprendimą buvo informuotas atsisakymo forma, kurioje varnelė uždėta tik pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto i) papunktį (nepagrįstas vizito tikslas), o apie Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto iii) papunkčio (lėšų trūkumas) taikymą jam tapo žinoma tik gavus atsakovės atsiliepimą su priedais.

Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo Ambasadai pateikti dokumentai nėra autentiški ir neatitinka tikrovės (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) papunktis). Jokių abejonių dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos Respublikos taip pat negalėjo būti, nes praeityje pareiškėjas visada iš Lietuvos Respublikos išvykdavo laiku, nepažeisdamas teisės aktų (b. l. 102–110).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus bei poziciją, išdėstytą skunde ir pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, ir, vadovaudamasis jais, prašė skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepimo motyvus ir prašė skundą atmesti. Atkreipė dėmesį į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas siekė gauti daugkartinę Šengeno vizą, nors vyko į konkretų renginį Lietuvoje keturioms dienoms, tuo pripažindamas, jog siekė išvengti teikti prašymus išduoti jam vizas ateityje. Todėl jau vien ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes tai sukėlė konsulei abejonių dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Pažymėjo, kad konsuliniam pareigūnui turėjo būti pateiktas pareiškėjo bankinės sąskaitos išrašas už ne mažesnį nei trijų mėnesių laikotarpį. Be to, konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą, jokių duomenų neprivalo reikalauti, o jį priima pagal tuos dokumentus, kurie jam yra pateikiami, t. y. turi įsitikinti, ar sprendimo priėmimo metu neegzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl vykimo į Šengeną tikslų ir sąlygų, įskaitant lėšų ar darbo turėjimą, be to, asmeniui siekiant gauti nacionalinę ar Šengeno vizą, yra taikomi skirtingi reikalavimai. Jei asmuo įrodinėja, kad vešis grynuosius pinigus, nurodydamas tai pats asmeniškai užpildytame teikiamame prašyme, tuo turi įsitikinti pasienio pareigūnai pasienio kontrolės metu, o ne konsulinis pareigūnas, priimantis sprendimą dėl vizos išdavimo / neišdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris Ambasadai 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, prie jo pridėdamas: VšĮ „Pilietinis solidarumas“ kvietimą pareiškėjui dalyvauti šeštajame Laisvosios Rusijos forume, vyksiančiame 2018 m. gruodžio 7–8 d. Vilniuje, Lietuvoje; elektroninius traukinio bilietus maršrutu Maskva–Vilnius (išvykimas 2018 m. gruodžio 5 d., atvykimas 2018 m. gruodžio 6 d.) bei maršrutu Vilnius–Maskva (išvykimas 2018 m. gruodžio 9 d., atvykimas 2018 m. gruodžio 10 d.); Rusijos Federacijos piliečio paso kopiją; Šengeno šalyse nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. galiojantį tarptautinį draudimo polisą; išrašą apie banko „Moskovskij kreditnyj bank“ kortelės savininko (pareiškėjo) atliktas operacijas ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. ir nuosavų lėšų likutį (72 244,42 Rusijos rublių) šio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje; viešbučio Vilniuje rezervaciją trims naktims nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d.; Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso kopiją (b. l. 5–31, 50–53).

Ambasada, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu ir b) punktu, 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-387, kuriuo: 1) atsisakė išduoti Šengeno C vizą pareiškėjui; 2) nurodė apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką pareiškėją informuoti įteikiant Vizų kodekso VI priede nustatytą pranešimo formą (b. l. 56). Ši pranešimo forma pareiškėjui buvo įteikta tą pačią dieną - 2018 m. gruodžio 5 d. (b. l. 3–4, 57–58).

Ginčo teisiniams santykiams aktualios teisės aktų nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas arba UTPĮ); 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009, nustatančiame Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/399; 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas); 2010 m. kovo 19 d. Europos Komisijos sprendime Nr. C (2010) 1620, kuriuo teikiamas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovas“ bei jį iš dalies keičiančiame 2011 m. rugpjūčio 4 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendime Nr. K (2011) 5501; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Vadovaujantis UTPĮ 6 straipsnio 1 dalimi, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (6 straipsnio 2 dalis). Kelionės dokumentas – tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 2 straipsnio 10 dalis). Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis). Pagal UTPĮ 11 straipsnio l dalį, užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (2 straipsnio 33 dalis). UTPĮ 12 straipsnis nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą; 2) nacionalinę vizą.

Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinti, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: a) ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; b) prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; e) kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12)).

Taigi, nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardytus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2613-822/2015, 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis Nr. eA-4285-624/2017).

Byloje ginčijamas Ambasados 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendimas atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui yra priimtas motyvuojant tuo, kad: 1) nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 2 punkte; 2) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 8 punkte. Pareiškėjas apie atsisakymą išduoti vizą buvo supažindintas Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. jam įteikiant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje nurodyta, kad sprendimas grindžiamas priežastimis, nurodomomis šios formos 2 punkte (nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas) ir 8 punkte (informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima) (b. l. 3–4, 57–58). Į bylą su atsiliepimu pateiktas ginčijamas Ambasados 2018 m. gruodžio 5 d. Sprendimas, kuriame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo pagrindimas (b. l. 56).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, jog atsisakymas išduoti pareiškėjui vizą yra grindžiamas ir Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto iii) papunkčiu (lėšų trūkumas), kadangi tiek iš ginčijamo Sprendimo turinio, tiek iš jo rezoliucinės dalies matyti, jog šiuo pagrindu (nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų) priimant Sprendimą nebuvo vadovaujamasi.

Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016).

Patvirtinamųjų dokumentų, kuriais gali remtis kompetentingos institucijos ir kurių neišsamus sąrašas pateiktas Vizų kodekso II priede, ir priemonių, kurias gali naudoti šios institucijos, įskaitant minėto kodekso 21 straipsnio 8 dalyje numatytą pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu, įvairovė patvirtina, kad prašymai išduoti vizą nagrinėjami išsamiai. Kompetentingos institucijos šį prašymą juo labiau turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. minėtą ESTT sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką). Tačiau pažymėtina, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu, siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos, remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3469-756/2016).

Taigi Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė tinkamai: prieš priimdama ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus, dėl kurių sudarė galimybę pateikti paaiškinimus, įvertino kartu su Migracijos departamento surinktais duomenimis, susijusiais su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje, taip pat susijusiais su pareiškėjo atžvilgiu priimtais sprendimais, kuriais jam buvo atsisakyta išduoti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar šis leidimas panaikintas, neišduotos ar panaikintos vizos, taip pat Užsieniečių registro vizų modulyje užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegijos nuomone, spręsti dėl ginčijamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, o jo pateikta informacija, siekiant juos pagrįsti, yra nepatikima, galima tik įvertinus ne tik pareiškėjo pateiktus duomenis, bet ir kompetentingų institucijų su pareiškėju susijusios turimos informacijos, kuria rėmėsi Ambasada, priimdama Sprendimą, visuma ir jos išsamia analize.

Ginčijame Sprendime nurodyta, kad jį priimant, be kita ko, buvo vadovautasi Migracijos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nacionalinių vizų Nr. 003494582 ir Nr. 003494583 panaikinimo Rusijos Federacijos piliečiams A. A. ir M. V.“ (toliau – ir 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas) pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. A. atsisakė išduoti leidimus laikinai gyventi bei panaikino jiems išduotas daugkartines nacionalines vizas (b. l. 153–163). Iš šio sprendimo matyti, jog 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjo sutuoktinė kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tuo pagrindu, kad ji yra UAB „F1“ (toliau – ir Bendrovė) dalyvė, o pareiškėjas – dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šeimos susijungimo pagrindu. Migracijos departamentas, chronologine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjui ir jo sutuoktinei anksčiau išduotų leidimų laikinai gyventi išdavimo, taip pat ir panaikinimo pagrindus, prie naujo prašymo pateiktus dokumentus (verslo planą, prekių tiekimo sutartis, banko sąskaitos išrašo duomenis, duomenis apie klientus, iš jų gaunamas pajamas, jų tarpusavio sąsajas ir kt.), įvertinęs juos pagal prašymui nagrinėti aktualų teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į duomenų visumą, be kita ko, padarė išvadas, kad pareiškėjo sutuoktinės su prašymu pateikti dokumentai savaime nepatvirtina ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikimo Bendrovės veiklos vykdymo Lietuvos Respublikoje; Bendrovėje gaunamos pajamos iš susijusių asmenų valdomų bendrovių, siekiant imituoti įmonių veiklą; pareiškėjo sutuoktinė yra susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant leidimus laikinai gyventi; pareiškėjo sutuoktinė nėra suinteresuota realiai vykdyti ūkinę ir komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje; pareiškėjas ir jo sutuoktinė siekia gauti leidimus laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, įvertinęs patikrinimo, kuris buvo atliktas Bendrovės atžvilgiu kilus atitinkamiems įtarimams, metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, konstatavo, jog pareiškėjo sutuoktinė pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis apie Bendrovės veiklą, apie tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (jos tikslas ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o tik formaliai atitikti Įstatymo nustatytas sąlygas ir gauti leidimą laikinai gyventi), jog ji siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, turėdama tikslą tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, dėl ko yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė, todėl atsisakė jai išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip neatitinkančiai Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 12 ir 14 punktuose nustatytų sąlygų. Atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei, jam leidimą laikinai gyventi taip pat atsisakyta išduoti, kaip neatitinkančiam sąlygų, numatytų Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkte (šeimos susijungimo atveju). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei, kaip užsieniečiams, pateikusiems prašymus išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal Migracijos departamento 2018 m. kovo 20 d. sprendimus 2018 m. kovo 21 d. buvo įformintos daugkartinės nacionalinės vizos, galiojančios nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 2 d., šios vizos jiems buvo panaikintos. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė Migracijos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo teismine tvarka neginčijo.

Ginčijamame Sprendime taip pat nurodyta, jog 2018 m. liepos 13 d. pareiškėjas gavo nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 70.2 punktą (studentas), tačiau 2018 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentas panaikino vizą, nes pareiškėjas nestudijavo. Šias sprendime nurodytas aplinkybes patvirtina Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 62–63) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjas 2018 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Maskvoje pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą su tikslu vykti studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje, kuri jam, kaip studentui, buvo išduota 2018 m. liepos 13 d., ir kuri galiojo nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjui vizą panaikino, nurodydamas priežastį – pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, o pastabose nurodydamas, jog pareiškėjas išbrauktas iš studentų sąrašų.

Ambasada, priimdama Sprendimą, vertino ir tai, kad 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje neigiamą atsakymą išduoti Šengeno vizą, nes kilo abejonė dėl jo kelionės tikslo (turizmas) ir kelionės trukmės (90 dienų). Šias aplinkybes patvirtina Užsieniečių registro vizų modulyje (b. l. 60–61) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjas kreipėsi dėl daugkartinės vizos 90 dienų turizmo tikslais į Lietuvos Respubliką išdavimo laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas 2016–2018 m. pareiškėjas gyveno Lietuvoje, turėdamas leidimą laikinai gyventi, į tai, kad 2018 m. gegužės 31 d. Migracijos departamento sprendimu jam buvo panaikinta nacionalinė viza ir atsisakyta išduoti (pratęsti) laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat į tai, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 13 d. buvo gavęs vizą kaip studentas, tačiau 2018 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentas šią vizą panaikino, nes pareiškėjas nestudijavo, padarė išvadą, kad: pareiškėjas ilgą laiką gyveno Lietuvoje, joje galimai vykdė kažkokią veiklą, todėl jo ketinimas atvykti turizmo tikslais kelionės trukmei – 90 dienų, kelia abejonių, t. y. tikslai yra kiti, jis akivaizdžiai linkęs ieškoti būdų, kaip likti Lietuvoje; pareiškėjo deklaruojamų lėšų dydis prašomam 90 dienų vizos laikotarpiui yra nepakankamas, nes jis yra bedarbis, o iš nepatvirtinto banko išrašo už 17 dienų matyti, kad jo sąskaitoje yra 1 477 Eur (sudaro 16 Eur, o ne 40 Eur vienai dienai), o kiti dokumentai, kad jis gali legaliai gauti lėšų, nepateikti. Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto i) ir iii) papunkčiais, 2018 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno C vizą, nes jis nepagrindžia numatomo buvimo tikslų ir sąlygų bei nepagrindžia, kad turi pakankamų pragyvenimo lėšų numatomo buvimo trukmei ir grįžimui į savo kilmės šalį arba gyvenamąją vietą, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį. Duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų buvęs ginčijamas, byloje nėra.

Priimdama Sprendimą, Ambasada taip pat vertino aplinkybę, jog 2018 m. spalio 22 d. Italijos ambasada Maskvoje atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Italijos ambasadą Maskvoje dėl 90 dienų trukmės vizos turizmo tikslais į Italiją išdavimo laikotarpiui nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., tačiau 2018 m. spalio 22 d. sprendimu vizą jam buvo atsisakyta išduoti, nurodant atsisakymo priežastis – buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą (b. l. 59).

Ambasada, įvertinusi visas šias paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog akivaizdu, kad pareiškėjas įvairiais būdais siekia patekti į Šengeno erdvę, todėl jo ketinimas dalyvauti Forume kelia abejonių, nes jis galimai tokiu būdu siekia gauti daugkartinę Šengeno vizą, t. y. nepagrindžia kelionės tikslų ir sąlygų. Be to, nurodoma, jog abejonių kelia ir pareiškėjo finansiniai dokumentai, nes jis pateikė Maskvos kreditinio banko išrašą už vieną dieną (2018 m. lapkričio 25 d.) ir nėra aišku, kokiais finansiniais ištekliais jis disponuoja, be to, jis yra bedarbis, todėl kilo abejonių dėl jo pateiktos informacijos apie finansinę padėtį patikimumo.

Kartu pažymėtina, kad pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – ir „Liteko“) nustatyta, kad iki pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymo, dėl kurio buvo priimtas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimas, pateikimo (pateiktas 2018 m. vasario 2 d.), Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) dar nebuvo baigtas nagrinėti ginčas administracinėje byloje Nr. I-785-629/2018 (byla buvo išnagrinėta 2018 m. vasario 3 d. vykusiame teismo posėdyje, o 2018 m. vasario 26 d. paskelbtas teismo sprendimas, kuris apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs). Šioje byloje buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo ir jo sutuoktinės A. A. skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 11U-1672 (01774; 01775) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams M. V. ir A. A., panaikinimo“ (toliau – ir 2017 m. spalio 20 d. sprendimas). Šiuo VAAT sprendimu, be kita ko, buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad: pareiškėjas 2017 m. balandžio 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „A1“ akcininkas; 2017 m. gegužės 12 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 2 metams; 2017 gegužės 21 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2019 m. gegužės 21 d.; 2017 m. gegužės 24 d. pareiškėjas ir jo sutuoktinė A. A. pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamentas, 2017 m. spalio 19 d. patikrinęs duomenis apie UAB „A1“ ir nustatęs, kad joje nuo 2017 m. spalio 10 d. dirba tik vienas asmuo, o pats pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 10 d. joje nebedirba, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais bei 3 dalimi, priėmė 2017 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti pareiškėjui ir jo sutuoktinei išduotus leidimus laikinai gyventi, konstatuodamas, jog A. A. ir M. V. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jų atvykimo ir gyvenimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šių užsieniečių atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Šiuo VAAT sprendimu nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina Ambasados Sprendime padarytų išvadų pagrįstumą.

Pastebėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas administracinėje byloje skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, atsižvelgus į tai, kokiu pagrindu buvo prašyta daugkartinės Šengeno vizos, kokie dokumentai Ambasadai buvo pateikti ir kokios aplinkybės buvo nurodytos prašymo pateikimo metu. Taigi nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti visus pateiktus ir jos pačios turimus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų išduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamame Sprendime nurodyti duomenys, kuriais Ambasada vadovavosi, priimdama Sprendimą, ir kurie teismo prieš tai yra detaliai aptarti, sudarė Ambasadai pagrindą suabejoti pareiškėjo pateiktos informacijos, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, patikimumu: pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau joje užsiimti teisėta veikla, o jo sutuoktinei – šeimos susijungimo pagrindu; pareiškėjui ir jo sutuoktinei šie leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimu, kuris buvo ginčytas teismine tvarka ir pripažintas teisėtu ir pagrįstu; nepasibaigus teisminiam ginčui dėl minėtų leidimų laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjas ir jo sutuoktinė kreipėsi dėl naujų leidimų išdavimo: pareiškėjo sutuoktinė – kaip užsienietis, užsiimantis ir ketinantis toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas – šeimos susijungimo pagrindu; leidimus pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo atsisakyta išduoti Migracijos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu (tuo pačiu sprendimu jiems buvo panaikintos ir daugkartinės nacionalinės vizos); praėjus vos 10 dienų po minėto sprendimo priėmimo (2018 m. liepos 10 d.), pareiškėjas kreipėsi dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tikslu studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje, kuri jam buvo išduota, tačiau panaikinta Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, pareiškėją išbraukus iš studentų sąrašų; netrukus po šio sprendimo priėmimo (2018 spalio mėn. pradžioje) pareiškėjas kreipėsi dėl daugkartinės nacionalinės vizos turizmo tikslais išdavimo, kurią jam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje 2018 m. spalio 9 d. sprendimu; praėjus nepilnoms dviem savaitėms po šio sprendimo priėmimo, pareiškėjas vėl siekė gauti vizą, kreipdamasis į Italijos ambasadą Maskvoje, kuri 2018 m. spalio 22 d. sprendimu vizą jam atsisakė išduoti. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Ambasada ginčijame Sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo ketinimas dalyvauti Forume kelia abejonių, nes jis galimai tokiu būdu siekia gauti daugkartinę Šengeno vizą, t. y. nepagrindžia kelionės tikslų ir sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą, jai nepateikė jokios informacijos ir duomenų apie savo dalyvavimą ankstesniuose penkiuose Forumuose, kas patvirtintų jo siekį toliau dalyvauti šeštajame Forume, šie dokumentai (b. l. 131–144) buvo pateikti teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą, todėl Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, pagrįstai vadovavosi tik tais dokumentais ir informacija, kurie jai buvo pateikti.

Pažymėtina, jog pareiškėjo prie rašytinių paaiškinimų pateiktas 2018 m. lapkričio 23 d. vykęs elektroninis susirašinėjimas (b. l. 111–114) patvirtina, jog pareiškėjas su Forumo organizatoriais aptarinėjo klausimus, susijusius su jo patvirtinimu dalyvauti Forume, vyksiančiame 2018 m. gruodžio 7–8 dienomis, tačiau šio susirašinėjimo metu nebuvo pateikta jokios informacijos apie numatomų / planuojamų kitų galimų Forumų organizavimą artimiausiu metu ar bent jau vienerių metų laikotarpiu ar pareiškėjo išreikštą valią būti į juos pakviestam. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, duoda pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti daugkartinę Šengeno vizą, nors jo tikslas buvo dalyvauti šeštajame Forume, kurio tiksli data ir trukmė buvo žinoma, negalėjo turėti planų ateityje taip pat būti realiai pakviestam į panašaus pobūdžio renginius ir tuo pagrindu prašyti gauti atitinkamą laikotarpį galiojančią daugkartinę Šengeno vizą, suteikiančią jam galimybę lankytis Šengeno valstybėse narėse daugelį kartų, kiekvieno vykimo atveju neteikiant atskirų prašymų, taigi ir nepagrindžiant nei atvykimo sąlygų, nei tikslų.

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad kreipėsi dėl daugkartinės Šengeno vizos išdavimo ir dėl to, kad prašymo pateikimo metu aktyviai ieškojo darbo ir bet kuriuo metu galėjo būti paprašytas atvykti į pokalbį, todėl norėjo turėti galimybę operatyviai išvykti iš Forumo į Rusijos Federaciją ir vėl grįžti į Forumo baigiamąjį etapą. Pažymėtina, kad šios pareiškėjo teismui nurodytos aplinkybės taip pat nebuvo nurodytos jam kreipiantis į Ambasadą, be to, atsižvelgiant į Forumo trukmę (2 dienos) ir kelionės traukiniu trukmę iš Vilniaus į Maskvą ir atgal (kelionės trukmė į vieną pusę yra daugiau kaip pusė paros), laikytinos negalimomis realiai įgyvendinti. Pastebėtina ir tai, kad iš pareiškėjo pateikto elektroninio susirašinėjimo ir darbdavio patvirtinimo apie tai, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 17 d. įsidarbino RAB „M1“ (b. l. 121–128), matyti, kad šis susirašinėjimas vyko jau po to, kai buvo priimtas ginčijamas Sprendimas atsisakyti išduoti vizą, t. y. Sprendimas priimtas 2018 m. gruodžio 5 d. 7 val. 15 min. (b. l. 54–55), o susirašinėjimas prasidėjo 2018 m. gruodžio 5 d. 14 val. 58 min. Taigi pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia buvus daugkartinės Šengeno vizos išdavimo pagrindų.

Paminėta chronologinė seka, kurią patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas, jam panaikinus išduotą leidimą laikinai gyventi, įvairiais būdais, nurodydamas vis kitus tikslus, siekė atvykti tiek į Lietuvos Respubliką, tiek į Šengeno valstybes nares, kas patvirtina ginčijamame Sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslų ir sąlygų.

Ambasada, priimdama Sprendimą, taip pat nurodė, kad atsisakymas išduoti pareiškėjui vizą grindžiamas ir Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punktu (informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima), kadangi pareiškėjas pateikė tik vienos dienos – 2018 m. lapkričio 25 d., Maskvos kreditinio banko išrašą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši Sprendimo dalis taip pat yra pagrįsta, kadangi Vizų išdavimo tvarkos 6.2.2 papunktis nustato, kad prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų, kuriais gali būti : a) nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai tris paskutinius mėnesius); b) kreditinė (-s) kortelė (-s) ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas; c) grynieji pinigai konvertuojama valiuta; d) kelionės čekiai; e) algalapiai; f) darbo pažymėjimas; g) registruotas rėmimo ir (arba) privataus apgyvendinimo patvirtinimas. Kadangi pareiškėjas jokių kitų įrodymų, išskyrus 2018 m. lapkričio 25 d. Maskvos kreditinio banko išrašą apie jo turimą lėšų likutį, nepateikė nei Ambasadai, nei ginčą nagrinėjant teisme, yra pagrindas daryti išvadą, kad jo pateikto dokumento vertinimas atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkto prasmę, kadangi, nesant pateiktų jokių kitų įrodymų, kurie nurodyti Vizų išdavimo tvarkos 6.2.2 papunktyje, vienos dienos pareiškėjo turimų lėšų dydis, o ne trijų paskutinių mėnesių pareiškėjo turimų lėšų judėjimas, laikytinas neatitinkančiu informacijos patikimumo kriterijų, kadangi iš jos negalima spręsti apie tai, kokie buvo realūs pareiškėjo finansiniai ištekliai.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ambasada tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Ina KirkutienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė