- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- I-785-629/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03694-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė, Ingrida Kisieliūtė
- Pareiškėjas
- M. V., A. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Eglei Krūminytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. V. (M. V.) ir A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai Rusijos Federacijos piliečiai M. V. ir A. A. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-2)11U-1672(01774;01775) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams M. V. ir A. A., panaikinimo“.
Pareiškėjai nurodė, kad pareiškėjui M. V. priklauso 1/3 dalis UAB „Alvalita“ (toliau – ir Bendrovė) akcijų. Pareiškėjo turimų akcijų skaičius neužtikrino jam galimybės lemti Bendrovės sprendimų priėmimo, be to, pareiškėjas Bendrovėje dirbo informacinių technologijų specialistu ir jo užimamos pareigos nebuvo vadovaujančios, taigi pareiškėjas negalėjo kontroliuoti kasdieninės Bendrovės veiklos. Pareiškėjas nepalaikė sprendimo dėl samdomų darbuotojų atleidimo iš darbo, teikė pasiūlymus UAB „Alvalita” vadovui dėl Bendrovės veiklos pagerinimo ir aktyvinimo, tačiau nebuvo išgirstas.
Pareiškėjai taip pat pažymėjo, kad jų atleidimas iš darbo nebuvo su jais suderintas, tačiau pareiškėja akcentavo, kad turi ekonominį ir socialinį ryšį su Lietuvos Respublika ir aktyviai integruojasi į Lietuvos Respublikos socialinį gyvenimą. Paaiškino, jog nuo 2017 m. kovo 3 d. pareiškėjas M. V. vykdo individualią veiklą, o 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos valstybinio turizmo departamento kelionių organizatoriaus pažymėjimą. Pareiškėjai vykdo atvykstamąjį turizmą, t. y. priiminėja Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos, Kazachstano, Italijos ir kitų šalių turistus, užsako viešbučius ir vietas Lietuvos sanatorijose, organizuoja ekskursijas, formuoja atvykstantiems į Lietuvą turistinių paslaugų paketą. Apie vykdomą ūkinę-komercinę veiklą pareiškėjai periodiškai teikia ataskaitas valstybiniam turizmo departamentui, be to, pareiškėjas M. V. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos valstybinio turizmo departamento kelionių organizatorių sąrašą. Pareiškėja A. A. turi filologinį išsilavinimą, moka italų kalbą ir dažnai dalyvauja Italijoje organizuojamose turistinės veiklos parodose, reklamuojant Lietuvos Respubliką kaip turistams patrauklią šalį, o M. V. gauna pinigines įplaukas iš vykdomos turistinės veiklos. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog jie aktyviai dalyvauja visuomeniniame Lietuvos gyvenime, intensyviai studijuoja lietuvių kalbą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 60–74). Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas yra UAB „Alvalita“ akcininkas, Bendrovėje įsteigtos 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbo Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat į tai, kad įmonė atitiko kitus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio reikalavimus, 2017 m. gegužės 12 d., vadovaujantis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo priimtas sprendimas pakeisti pareiškėjui M. V. leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2017 m. liepos 31 d. buvo priimtas sprendimas ir dėl leidimo pareiškėjo sutuoktinei A. A. išdavimo. Tačiau patikrinus duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje, buvo nustatyta, kad UAB „Alvalita“ nėra įdarbinti Lietuvos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Trys šioje bendrovėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių darbo sutartis pareiškėjas pateikė kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, buvo atleisti 2017 m. spalio 9 d., be to, ir pats pareiškėjas M. V. buvo atleistas iš UAB „Alvalita“ 2017 m. spalio 9 d., nors kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi jis pateikė darbo sutartį, kurioje buvo nustatyta, kad jis dirba šioje bendrovėje informacinių technologijų specialistu ir jam nuo 2017 m. balandžio 1 d. mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. VSDFV informacinės sistemos duomenimis, darbo sutartyje nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis M. V. buvo mokamas tik 2017 m. balandžio mėnesį, o vėliau jis gavo maždaug 50 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį. Taigi padaryta išvada, jog M. V. neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir neturi Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kadangi nemokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos. Migracijos departamento teigimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, buvo priimtas ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi. Atsakovas pabrėžė, jog UAB „Alvalita“, kurios akcininkas yra pareiškėjas, neatitiko imperatyvių UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. įmonėje nėra visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, taip pat pareiškėjas nesikreipė į atsakingas migracijos institucijas ir neinformavo apie pasikeitusias aplinkybes, taip pat, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi, nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atkreipė dėmesį, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja UTPĮ, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos (šiuo atveju nuo 2017 m. gegužės 20 d.) nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, ir Migracijos departamentas tokiais atvejais pagrįstai nusprendžia panaikinti užsieniečiui leidimą.
Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi nebuvo pirmasis pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, todėl ir teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su teisėtos veiklos vykdymu, būtinybė juos atitikti, pareiškėjui turėjo būti puikiai žinomi. Pareiškėjas M. V. turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolat sekti, ar Bendrovė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad tiek jis, tiek jo valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas laiku nesiėmė veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad UAB „Alvalita“ atitiktų įstatyme numatytus reikalavimus, o to rezultatas – ginčijamu sprendimu panaikintas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad turi piniginių įplaukų iš vykdomos turistinės veiklos, tačiau atsakovas pažymėjo, kad prašymo dėl leidimo laikinai gyventi 7 eilutėje pareiškėjas M. V. nurodė, kad UAB „Alvalita“ darbo užmokestis yra jo pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje šaltinis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.6 papunktis nustato, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti arba pakeisti leidimą turi pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, ne mažesnių už Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. Al-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktu nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena minimali mėnesinė alga (ginčijamo sprendimo priėmimo metu – 380 Eur). Surinkti duomenys aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taigi pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai remiantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu. Paaiškino, jog, įvertinus tai, kad pareiškėjas negavo darbo sutartyje nustatyto darbo užmokesčio ir šiuo metu nebedirba UAB „Alvalita“, buvo padaryta išvada, kad M. V. neturi ir Lietuvos Respublikoje galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas ir nedirbo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose numatytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat, jog jis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Migracijos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Alvalita“ ne tik neatitinka UTPĮ 45 straipsnio reikalavimų, bet ir neperveda priklausančių įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, UAB „Alvalita“ deklaruotų mokesčių mokestinės nepriemokos suma sudaro 441,92 Eur. Šios aplinkybės parodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis ir mokestinių prievolių, numatytų pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Paaiškino, kad ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Kadangi pareiškėjo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 3 dalimi, jo sutuoktinės leidimas laikinai gyventi taip pat buvo panaikintas. Be to, buvo įvertinti ir VSDFV informacinės sistemos duomenys, pagal kuriuos A. A. nebedirba UAB „ABK Travel“.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas M. V. vykdo individualią veiklą, gauna iš jos pajamas ir yra apsidraudęs, todėl Migracijos departamento sprendimo išvados nepagrįstos. Be to, pareiškėjai pabrėžė, jog juos su Lietuva sieja ekonominiai bei socialiai ryšiai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vertinant būtent Bendrovės veiklą, nes jokių duomenų apie kitas pareiškėjo veiklas Migracijos departamentui nebuvo pateikta. Pareiškėjų ryšiai su Lietuva buvo vertinti tik visų aplinkybių kontekste.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-2)11U-1672(016774; 01775) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams M. V. ir A. A., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas M. V. 2017 m. balandžio 11 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Alvalita“ akcininkas (I t., b. l. 139–148).
2017 m. gegužės 12 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, nenustatęs UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2 metams (I t., b. l. 148).
2017 m. gegužės 21 d. pareiškėjui buvo įformintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2019 m. gegužės 21 d. (II t., b. l. 95).
2017 m. gegužės 24 d. prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu Migracijos departamentui pateikė ir pareiškėjo M. V. sutuoktinė pareiškėja A. A., nurodydama, jog ketina gyventi Lietuvos Respublikoje su savo sutuoktiniu pareiškėju M. V. (I t., b. l. 75–83).
Atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 5 dalimi ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2017 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi A. A. ir išduoti jai naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2019 m. gegužės 21 d. (iki galios jos sutuoktinio M. V. leidimas laikinai gyventi) (I t., b. l. 122–123).
2017 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjai A. A. buvo įformintas naujas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2019 m. gegužės 21 d. (I t., b. l. 130).
2017 m. spalio 19 d. Migracijos departamentui patikrinus UAB „Alvalita“ duomenis VSDFV informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad nuo 2017 m. spalio 10 d. Bendrovėje dirba tik vienas asmuo – leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turintis D. S. (D. S.) (II t., b. l. 92). Be to, buvo nustatyta, kad ir pats pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 10 d. nebedirba Bendrovėje (II t., b. l. 91).
2017 m. spalio 20 d., įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovas, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais bei 3 dalimi, priėmė ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 6–9).
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui M. V. metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo. UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustatė, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2¹ ar 2² punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Iš Migracijos departamento pateiktų 2017 m. spalio 19 d. VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje nuo 2017 m. spalio 10 d. dirba tik 1 užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi darytina išvada, kad Bendrovė nuo 2017 m. spalio 10 d. nebeatitiko UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje
visą darbo laiką turi dirbti Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Pažymėtina, kad UTPĮ nenustato jokių išimčių, kada užsienietis galėtų nesilaikyti nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjų teiginiai, jog pareiškėjas M. V. negalėjo daryti įtakos Bendrovei dėl darbuotojų atleidimo, nesudaro pagrindo atsakovui nesivadovauti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis. Sutiktina su Migracijos departamentu, kad pareiškėjas M. V., kuriam leidimas laikinai išduotas tuo pagrindu, kad jis yra Bendrovės akcininkas, turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai ir domėtis Bendrove, jos veikla, darbuotojais.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų, sprendimas panaikinti pareiškėjui M. V. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas ir vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Migracijos departamento teigimu, šiuo atveju egzistavo UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5, 7 ir 14 punktuose nurodyti pagrindai.
Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 7 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame UTPĮ nustatytu pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas būtent tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra UAB „Alvalita“ dalyvis. Prašyme dėl leidimo išdavimo savo pragyvenimo Lietuvoje lėšomis pareiškėjas buvo nurodęs būtent UAB „Alvalita“ gaunamą 380 Eur darbo užmokestį, nors iš Migracijos departamento surinktų duomenų matyti, kad pareiškėjas M. V. tokį darbo užmokestį gavo tik 2017 m. balandžio mėn., o vėliau iki pat atleidimo jam buvo mokamas daug mažesnis darbo užmokestis (apie 50 Eur, neatskaičius mokesčių). Pareiškėjų teismui pateikti M. V. sąskaitos išrašai, nors ir patvirtina, jog pareiškėjas gauna tam tikras pajamas, tačiau šie dokumentai atsakovui nebuvo pateikti, taigi atsakovas, neturėdamas jokių kitų duomenų apie pareiškėjo gaunamas pajamas pragyvenimui ir pareiškėjui nurodžius, jog vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra iš Bendrovės gaunamas darbo uždarbis, nustatęs, jog pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 10 d. Bendrovėje nedirba, darbo užmokesčio negauna, padarė pagrįstą išvadą, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktuose numatytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas M. V. neturi pakankamai lėšų ir negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat, jog jis nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir teismui nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad jis turi galiojantį sveikatos draudimą.
Teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad Bendrovėje nebuvo visą darbo laiką dirbančių Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Taigi vien ši aplinkybė sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą. Pareiškėjas nebeatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui M. V. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal UTPĮ 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio įstatymo nustatytu pagrindu. Kadangi pareiškėjai A. A. leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šeimos susijungimo pagrindu, panaikinus leidimą jos sutuoktiniui – pareiškėjui M. V., Migracijos departamentas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti ir leidimą išduotą pareiškėjai A. A..
Pažymėtina, kad patys pareiškėjai nurodo, jog šiuo matu užsiima kitokia veikla nei buvo nurodyta jų prašymuose išduoti leidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Teismo vertinimu, skundžiamo Migracijos departamento sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento sprendimą, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjų M. V. (M. V.) ir A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.