- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-05
- Bylos Nr.
- A-4130-261/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00016-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. V. (M. V.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau – ir Ambasada) 2018 m. gruodžio 5 d. priimtą sprendimą atsisakyti išduoti jam daugkartinę Šengeno vizą (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad planavo keliauti iš Maskvos į Lietuvą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą apsilankyti šeštajame Laisvosios Rusijos forume, vykusiame Vilniuje (toliau – ir Forumas). 2018 m. lapkričio 27 d. Ambasadai pateikė vizai gauti reikalingus dokumentus: prašymą išduoti Šengeno vizą; asmeninį Forumo organizatorių kvietimą; traukinio bilietą Maskva–Vilnius 2018 m. gruodžio 5 d.; traukinio bilietą Vilnius–Maskva 2018 m. gruodžio 9 d.; Rusijos piliečio kelionės pasą; sveikatos draudimo poliso nuorašą; 2018 m. lapkričio 25 d. pažymą iš banko „Moskovskij kreditnyj bank“ apie sąskaitoje esančias lėšas; kambario viešbutyje rezervacijos nuo 2018 m. gruodžio 6 iki 9 d. patvirtinimą; Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso nuorašą; nuotrauką. Pateikti dokumentai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) 14 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio reikalavimus. Jo vardas ir pavardė buvo nurodyti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) į Ambasadą išsiųstame Forumo dalyvių sąraše. Vizos mokestis iš pareiškėjo nebuvo imamas pagal Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalį. Prašyme išduoti Šengeno vizą buvo nurodęs, kad pats apmokės visas su kelione susijusias išlaidas turimais grynaisiais pinigais, banko kortele, be to, buvo įsigijęs transporto bilietus.
3. Pareiškėjas nesutiko su Ambasados sprendimu neišduoti jam vizos Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktyje ir b) punkte numatytais pagrindais, teigdamas, kad šis sprendimas buvo priimtas, pažeidžiant Vizų kodekso 32 straipsnio nuostatas. Pabrėžė, kad kelionės į Lietuvos Respubliką tikslas (dalyvavimas Forume) buvo patvirtintas, jo vardas ir pavardė buvo įtraukti į Ministerijos Ambasadai pateiktą Forumo dalyvių sąrašą, taip pat pateikė asmeninį kvietimą atvykti į Forumą. Buvo visų iki tol vykusių penkių Forumų dalyviu ir planavo dalyvauti šeštajame, dėl ko pateikė prašymą išduoti vizą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose pažymėjo, kad jo politinės pažiūros yra opozicinės dabartinės Rusijos Federacijos valdžios atžvilgiu, todėl Forumas, kuriame lankosi panašių politinių požiūrių žmonės, negalėjo jo nesudominti, dėl ko dalyvavo beveik visuose jo renginiuose, jo aktyvų dalyvavimą Forumo veikloje patvirtina susirašinėjimas su Forumo organizatoriumi, Forumo dalyvio vardinių dalyvių kortelių nuotraukos bei nuotraukos su kitais Forumo dalyviais.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad ginčijame sprendime nenurodoma, jog pateikti dokumentai apie kelionės tikslą yra neva nepakankami dėl to, kad juose yra klaidų, jie netikri arba trūksta kažkurio dokumento. Priešingai, išvada apie jų nepakankamumą kelionės tikslui ir sąlygoms pagrįsti daroma iš esmės remiantis su Forumu visiškai nesusijusiomis aplinkybėmis. Ambasados išvada, kad pareiškėjo vizito tikslas nėra dalyvavimas Forume, bet patekimas į Šengeno erdvę, yra nepagrįsta.
6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Tačiau šis sprendimas buvo priimtas, nes pareiškėjo žmonos įmonė Lietuvos Respublikoje buvo pripažinta neatitinkanti Įstatymo reikalavimų. Pareiškėjas toje įmonėje nedirbo ir nebuvo jos akcininkas, todėl teigiamo sprendimo atveju jis būtų gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos susijungimo pagrindu. Taigi jis nebuvo tiesiogiai susijęs su tos įmonės veikla ir, atitinkamai, jos neatitikimo Įstatymo reikalavimams. Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimu nebuvo konstatuoti pažeidimai, buvo prieita išvados, kad pareiškėjo įmonė neatitinka Įstatymo reikalavimų, su kurių įvykdymu siejamas leidimo laikinai gyventi išdavimas. Šių aplinkybių nepakanka ir negalima naudoti prieš pareiškėją priimant sprendimą dėl vizos išdavimo / neišdavimo.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teigė, kad jam ir jo žmonai viza buvo išduota tuo pagrindu, kad jie ketino mokytis Vilniaus verslo kolegijoje Lietuvos Respublikoje. Vėliau pareiškėjo ir jo žmonos planai pasikeitė, todėl sutartį su šia mokymo įstaiga jie nutraukė abipusiu susitarimu, apie ką patys informavo Ambasadą. Taigi viza buvo panaikinta pareiškėjo iniciatyva.
8. Pareiškėjas nurodė, kad paraiška dėl vizos išdavimo galėjo būti įvertinta kaip neišsami, kadangi jis nepateikė dokumentų apie pakankamą lėšų sumą savo sąskaitoje, nes manė, kad užteks turėti grynuosius pinigus, kuriuos patikrins pasienio pareigūnai.
9. Pareiškėjas nesutiko, kad Italijos ambasados 2018 m. spalio 22 d. atsisakymas išduoti Šengeno vizą gali būti naudojamas prieš pareiškėją, kadangi Italijos ambasada nurodė, jog neigiamą sprendimą priėmė iš esmės dėl Lietuvos Respublikos tarnautojų pozicijos pareiškėjo atžvilgiu. Be to, pareiškėjo žmonai, kurios atžvilgiu buvo priimti minėti Migracijos departamento sprendimai atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir kuri taip pat kartu su pareiškėju turėjo vizą studijoms Lietuvos Respublikoje, Šengeno vizą Italijos ambasada išdavė.
10. Pareiškėjas tvirtino, kad niekada nebuvo pažeidęs Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės migracinio režimo, t. y. visada savanoriškai ir laiku palikdavo atitinkamas šalis.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodė, kad jo prašymų dėl vizų išdavimo chronologija bei jo situacijos, lyginant su sutuoktinės situacija, kuri gavo ir tebeturi daugkartinę Šengeno vizą, ypatumas aiškiai rodo, kad ginčijamas sprendimas iš esmės buvo priimtas dėl to, kad 2018 m. spalio 9 d. Ambasada atsisakė išduoti jam Šengeno vizą. Tačiau ši viza jam buvo neišduota dėl techninių priežasčių, nes pareiškėjas nepateikė išrašo iš banko sąskaitos apie lėšų pakankamumą, manydamas, kad pasienio pareigūnai patikrins, ar jis turi pakankamai lėšų. Ši aplinkybė nėra pakankama įtarti, jog pareiškėjas nori neteisėtai imigruoti į Lietuvos Respubliką ar Šengeno erdvę. Atitinkamai, Ambasada ir atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, jog pareiškėjo vizito į Lietuvos Respubliką tikslas yra išimtinai dalyvavimas Forumo renginyje.
12. Pareiškėjas akcentavo, kad kreipdamasis į Ambasadą dėl Šengeno vizos išdavimo, pateikė pažymą iš banko „Moskovskij kreditnyj bank“ apie jo sąskaitoje 2018 m. lapkričio 25 d. esančias lėšas – 72 244,42 Rub, t. y. apie 1 000 Eur. Kadangi planavo Lietuvos Respublikoje išbūti 4 dienas, ši suma daug kartų viršija minimaliai reikalingą lėšų sumą vienai dienai. Nei Vizų kodeksas, nei Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) nenustato reikalavimo pateikti banko išrašą su istorija. Nors Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimo „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ (toliau – ir Vizų išdavimo tvarka) 6.6.2 papunktis numato, kad pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), tačiau atsakovas ignoruoja kitas šios nuostatos dalis, pagal kurias pragyvenimo lėšų įrodymais gali būti ir kiti dokumentai, pvz., kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, kurį pareiškėjas pateikė Ambasadai. Ambasada nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 8 ir 13 punktuose įtvirtintų principų, kadangi savo sprendimą grindžia tuo, ko iš pareiškėjo net nebuvo prašoma ir kas nėra nurodoma jos internetiniame tinklalapyje.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas teigė, kad turėjo priežasčių prašyti būtent daugkartinės Šengeno vizos, kadangi negalėjo atmesti tikimybės, kad norės dalyvauti ir kitame Forume (jis paprastai vyksta du kartus per metus), todėl siekė pasinaudoti galimybe po pusės metų vėl nesikreipti dėl Šengeno vizos. Du Forumai tęstųsi apie savaitę, todėl dalyvauti abiejuose Forumuose lėšų pakaktų. Be to, tuo metu aktyviai ieškojo darbo ir bet kuriuo metu galėjo būti paprašytas atvykti į pokalbį dėl darbo, todėl norėjo turėti galimybę operatyviai išvykti iš Forumo į Rusijos Federaciją ir vėl grįžti į Forumo baigiamąjį etapą. Prašymas išduoti daugkartinę vizą nesaistė Ambasados konsulo ir leido jam priimti sprendimą dėl vienkartinės Šengeno vizos išdavimo.
14. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinamas pagal jo atitiktį teisės aktams ir tik visapusiškai išanalizavus faktines aplinkybes, tačiau jokiu būdu ne teisinantis atsakovo ar Ambasados diskrecija. Ginčijamas sprendimas grindžiamas Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto i) ir iii) papunkčiais, pažymint, kad pareiškėjas apie sprendimą buvo informuotas atsisakymo forma, kurioje varnelė uždėta tik pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto i) papunktį (nepagrįstas vizito tikslas), o apie Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto iii) papunkčio (lėšų trūkumas) taikymą jam tapo žinoma tik gavus atsakovo atsiliepimą su priedais.
15. Pareiškėjas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjo Ambasadai pateikti dokumentai nėra autentiški ir neatitinka tikrovės (Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) papunktis). Jokių abejonių dėl ketinimo išvykti iš Lietuvos Respublikos taip pat negalėjo būti, nes praeityje pareiškėjas visada iš Lietuvos Respublikos išvykdavo laiku, nepažeisdamas teisės aktų.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas nurodė, kad 2015–2016 metais pareiškėjas gyveno Lietuvoje, turėdamas leidimą joje laikinai gyventi. 2018 m. vasario 2 d. pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. liepos 3 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą gyventi laikinai Lietuvoje. Tuo pagrindu pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza atvykti į Lietuvą nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. liepos 2 d. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu panaikino vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Pareiškėjas 2018 m. liepos 10 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą, tikslu vykti studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje. Pareiškėjui, kaip studentui, 2018 m. liepos 13 d. buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2019 d. sausio 31 d. Kadangi pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų sąrašų, Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu panaikino vizą, nes pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, t. y. nesimokė kolegijoje. Pareiškėjas 2018 m. spalio 3 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti daugkartinę vizą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. sausio 7 d., nurodydamas kelionės tikslą – „turizmas“. 2018 m. spalio 9 d. sprendimu Ambasados konsulas atsisakė išduoti pareiškėjui vizą, nes pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi: pareiškėjas yra ilgą laiką gyvenęs Lietuvoje, jo deklaruojamas tikslas vykti į Lietuvą 90 dienų turizmo tikslu kelia pagrįstų abejonių; pareiškėjas pateikė „Swedbank“ išrašą (nepatvirtintą banko) už 17 dienų, kuriame nurodyta 1 477 Eur suma, o kadangi pareiškėjas yra bedarbis ir ketina būti Lietuvoje 90 dienų, deklaruojamų lėšų dydis yra nepakankamas (tėra 16 Eur vietoj būtinų 40 Eur per dieną). Pareiškėjas šio sprendimo neskundė. Pareiškėjas 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi į Italijos ambasadą Maskvoje su prašymu išduoti Šengeno vizą nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., nurodęs kelionės tikslą – „turizmas“. 2018 m. spalio 22 d. sprendimu Italijos Ambasada Maskvoje atsisakė pareiškėjui išduoti vizą, kadangi „buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą“. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, kuriame pagrindiniu kelionės tikslu nurodė – „Foram of free Russia“ (Forumas). 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (58.4.3.2) NV58-387 pareiškėjui atsisakyta išduoti Šengeno vizą Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčio ir b) punkto pagrindu.
18. Atsakovas pažymėjo, kad konsulinis pareigūnas, priimdamas ginčijamą sprendimą, iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir gautos informacijos analizės padarė išvadą, jog: 1) pareiškėjo deklaruojamas kelionės tikslas (vykti į Forumą Vilniuje) kelia abejonių, nes aplinkybės apie pareiškėjo anksčiau gautas vizas ir jų panaikinimą, prašymų turinys gauti vizas Italijos ambasadai Maskvoje ir Ambasadai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas įvairiais būdais siekia patekti į Šengeno erdvę, taigi jo deklaruojamas ketinimas dalyvauti Forume tėra siekis gauti daugkartinę Šengeno vizą; 2) kelia abejonių pareiškėjo finansiniai dokumentai, t. y. jis pateikė vienos dienos (2018 m. lapkričio 25 d.) Maskvos kreditinio banko išrašą, todėl nėra aišku, kokiais finansiniais ištekliais jis realiai disponuoja, nes yra bedarbis.
19. Atsakovas, vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia teisės normas, nustatančias Šengeno vizos išdavimą, darė išvadą, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes jam svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl šio asmens vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi nepateikta patikima informacija apie numatomo vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvoje laikotarpiu, todėl jis turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą. Pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, kad pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo posėdyje atsakovo atstovas atkreipė dėmesį į pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas siekė gauti daugkartinę Šengeno vizą, nors vyko į konkretų renginį Lietuvoje keturioms dienoms, tuo pripažindamas, jog siekė išvengti teikti prašymus išduoti jam vizas ateityje. Todėl jau vien ši aplinkybė duoda pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes tai sukėlė konsulei abejonių dėl pareiškėjo pateikto prašymo. Konsuliniam pareigūnui turėjo būti pateiktas pareiškėjo bankinės sąskaitos išrašas už ne mažesnį nei trijų mėnesių laikotarpį. Be to, konsulinis pareigūnas, priimdamas sprendimą, jokių duomenų neprivalo reikalauti, o jį priima pagal tuos dokumentus, kurie jam yra pateikiami, t. y. turi įsitikinti, ar sprendimo priėmimo metu neegzistuoja aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl vykimo į Šengeną tikslų ir sąlygų, įskaitant lėšų ar darbo turėjimą, be to, asmeniui siekiant gauti nacionalinę ar Šengeno vizą, yra taikomi skirtingi reikalavimai. Jei asmuo įrodinėja, kad vešis grynuosius pinigus, nurodydamas tai pats asmeniškai užpildytame teikiamame prašyme, tuo turi įsitikinti pasienio pareigūnai pasienio kontrolės metu, o ne konsulinis pareigūnas, priimantis sprendimą dėl vizos išdavimo / neišdavimo.
II.
21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
22. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, kuris Ambasadai 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, prie jo pridėdamas: VšĮ „Pilietinis solidarumas“ kvietimą pareiškėjui dalyvauti šeštajame Laisvosios Rusijos forume, vyksiančiame 2018 m. gruodžio 7–8 d. Vilniuje, Lietuvoje; elektroninius traukinio bilietus maršrutu Maskva–Vilnius (išvykimas 2018 m. gruodžio 5 d., atvykimas 2018 m. gruodžio 6 d.) bei maršrutu Vilnius–Maskva (išvykimas 2018 m. gruodžio 9 d., atvykimas 2018 m. gruodžio 10 d.); Rusijos Federacijos piliečio paso kopiją; Šengeno šalyse nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. galiojantį tarptautinį draudimo polisą; išrašą apie banko „Moskovskij kreditnyj bank“ kortelės savininko (pareiškėjo) atliktas operacijas ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. ir nuosavų lėšų likutį (72 244,42 Rusijos rublių) šio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje; viešbučio Vilniuje rezervaciją trims naktims nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d.; Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso kopiją. Ambasada, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu ir b) punktu, 2018 m. gruodžio 5 d. priėmė sprendimą Nr. (58.4.3.2) NV58-387, kuriuo: 1) atsisakė išduoti Šengeno C vizą pareiškėjui; 2) nurodė apie priimtą sprendimą ir jo apskundimo tvarką pareiškėją informuoti įteikiant Vizų kodekso VI priede nustatytą pranešimo formą. Ši pranešimo forma pareiškėjui buvo įteikta tą pačią dieną – 2018 m. gruodžio 5 d.
23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 2 straipsnio 10, 33 dalimis, 6 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 11 straipsnio l dalimi, 12 straipsniu, Vizų kodekse įvardintais prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniais kriterijais, Vizų kodekso 21 straipsnio 1, 3, 7 dalimis, 32 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimais dėl atsisakymo išduoti vizą pagrįstumo, nustatė, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas motyvuojant tuo, kad: 1) nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunkčiu, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 2 punkte; 2) informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, t. y. pagrindu, numatytu Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte, kuris nurodytas Vizų kodekso VI priede nustatytos standartinės formos 8 punkte. Pareiškėjas apie atsisakymą išduoti vizą buvo supažindintas Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. jam įteikiant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje nurodyta, kad sprendimas grindžiamas priežastimis, nurodomomis šios formos 2 punkte (nebuvo pateiktas numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimas) ir 8 punkte (informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima). Ginčijamame sprendime yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis jo pagrindimas.
24. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, jog atsisakymas išduoti pareiškėjui vizą yra grindžiamas ir Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a) punkto iii) papunkčiu (lėšų trūkumas), kadangi tiek iš ginčijamo sprendimo turinio, tiek iš jo rezoliucinės dalies matyti, jog šiuo pagrindu (nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų) priimant ginčijamą sprendimą nebuvo vadovaujamasi.
25. Teismas pažymėjo, kad Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą tam, jog galėtų nuspręsti, ar yra pagrindų, numatytų Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje, kuriais remiantis turi būti atsisakoma išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti tiek pareiškėjo pateiktus, tiek savo surinktus duomenis, ką padarė tinkamai: prieš priimdama ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo su prašymu išduoti vizą pateiktus duomenis ir dokumentus, dėl kurių sudarė galimybę pateikti paaiškinimus, įvertino kartu su Migracijos departamento surinktais duomenimis, susijusiais su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje, taip pat susijusiais su pareiškėjo atžvilgiu priimtais sprendimais, kuriais jam buvo atsisakyta išduoti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar šis leidimas panaikintas, neišduotos ar panaikintos vizos, taip pat Užsieniečių registro vizų modulyje užfiksuotais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. konstatuoti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, o jo pateikta informacija, siekiant juos pagrįsti, yra nepatikima, galima tik įvertinus ne tik pareiškėjo pateiktus duomenis, bet ir kompetentingų institucijų su pareiškėju susijusios turimos informacijos, kuria rėmėsi Ambasada, priimdama ginčijamą sprendimą, visuma ir jos išsamia analize.
26. Teismas atkreipė dėmesį, kad priimant ginčijamą sprendimą, be kita ko, buvo vadovautasi Migracijos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui ir jo sutuoktinei A. A. buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi bei panaikintos jiems išduotos daugkartines nacionalinės vizos. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, jog 2018 m. liepos 13 d. pareiškėjas gavo nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 70.2 punktą (studentas), tačiau Migracijos departamentas 2018 m. rugsėjo 19 d. panaikino vizą, nes pareiškėjas nestudijavo. Ambasada, priimdama ginčijamą sprendimą, įvertino ir tai, kad 2018 m. spalio 9 d. pareiškėjas gavo Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje neigiamą atsakymą išduoti Šengeno vizą, nes kilo abejonė dėl jo kelionės tikslo (turizmas) ir kelionės trukmės (90 dienų). Ambasada taip pat vertino aplinkybę, jog 2018 m. spalio 22 d. Italijos ambasada Maskvoje atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nurodant atsisakymo priežastis – buvo pateikta nepatikima informacija apie numatomo buvimo tikslo ir sąlygų pagrindimą. Ambasada, įvertinusi visas šias paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog akivaizdu, kad pareiškėjas įvairiais būdais siekia patekti į Šengeno erdvę, todėl jo ketinimas dalyvauti Forume kelia abejonių, nes jis galimai tokiu būdu siekia gauti daugkartinę Šengeno vizą, t. y. nepagrindžia kelionės tikslų ir sąlygų. Be to, abejonių kelia ir pareiškėjo finansiniai dokumentai, nes jis pateikė Maskvos kreditinio banko išrašą už vieną dieną (2018 m. lapkričio 25 d.) ir nėra aišku, kokiais finansiniais ištekliais jis disponuoja, be to, jis yra bedarbis, todėl kilo abejonių dėl jo pateiktos informacijos apie finansinę padėtį patikimumo.
27. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-785-629/2018 buvo priimtas sprendimas atmesti pareiškėjo ir jo sutuoktinės skundą dėl Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. (15/5-2) 11U-1672 (01774; 01775) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų Rusijos Federacijos piliečiams M. V. ir A. A., panaikinimo“, kuriuo teismas pripažino, jog pareiškėjas ir jo sutuoktinė siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o jų atvykimo ir gyvenimo tikslai Lietuvoje yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl šių užsieniečių atvykimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
28. Teismas atkreipė dėmesį, kad Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti visus pateiktus ir jos pačios turimus duomenis ir atitinkamai spręsti dėl pagrindų išduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Teismas vertino, kad ginčijamame sprendime nurodyti duomenys, kuriais Ambasada vadovavosi, sudarė pagrindą suabejoti pareiškėjo pateiktos informacijos, siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, patikimumu. Be to, pareiškėjas, kreipdamasis į Ambasadą, jai nepateikė jokios informacijos ir duomenų apie savo dalyvavimą ankstesniuose penkiuose Forumuose, kas patvirtintų jo siekį toliau dalyvauti šeštajame Forume, šie dokumentai buvo pateikti teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą, todėl Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo, pagrįstai vadovavosi tik tais dokumentais ir informacija, kurie jai buvo pateikti.
29. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prie rašytinių paaiškinimų pateiktas 2018 m. lapkričio 23 d. vykęs elektroninis susirašinėjimas patvirtina, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą gauti daugkartinę Šengeno vizą, nors jo tikslas buvo dalyvauti šeštajame Forume, kurio tiksli data ir trukmė buvo žinoma, negalėjo turėti planų ateityje taip pat būti realiai pakviestam į panašaus pobūdžio renginius ir tuo pagrindu prašyti gauti atitinkamą laikotarpį galiojančią daugkartinę Šengeno vizą, suteikiančią jam galimybę lankytis Šengeno valstybėse narėse daugelį kartų, kiekvieno vykimo atveju neteikiant atskirų prašymų, taigi ir nepagrindžiant nei atvykimo sąlygų, nei tikslų.
30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės, kad jis kreipėsi dėl daugkartinės Šengeno vizos išdavimo ir dėl to, kad prašymo pateikimo metu aktyviai ieškojo darbo ir bet kuriuo metu galėjo būti paprašytas atvykti į pokalbį, todėl norėjo turėti galimybę operatyviai išvykti iš Forumo į Rusijos Federaciją ir vėl grįžti į Forumo baigiamąjį etapą, nebuvo nurodytos jam kreipiantis į Ambasadą, be to, atsižvelgiant į Forumo trukmę (2 dienos) ir kelionės traukiniu trukmę iš Vilniaus į Maskvą ir atgal (kelionės trukmė į vieną pusę yra daugiau kaip pusė paros), laikytinos negalimomis realiai įgyvendinti. Pastebėjo ir tai, kad iš pareiškėjo pateikto elektroninio susirašinėjimo ir darbdavio patvirtinimo apie tai, kad jis nuo 2018 m. gruodžio 17 d. įsidarbino RAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad šis susirašinėjimas vyko jau po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti vizą, t. y. 2018 m. gruodžio 5 d. 7 val. 15 min., o susirašinėjimas prasidėjo 2018 m. gruodžio 5 d. 14 val. 58 min. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia buvus daugkartinės Šengeno vizos išdavimo pagrindų.
31. Teismas vertino, kad pareiškėjas, jam panaikinus išduotą leidimą laikinai gyventi, įvairiais būdais, nurodydamas vis kitus tikslus, siekė atvykti tiek į Lietuvos Respubliką, tiek į Šengeno valstybes nares, kas patvirtina ginčijamame sprendime padarytą išvadą, jog pareiškėjas nepagrindė kelionės tikslų ir sąlygų.
32. Teismas vertino, kad Ambasados sprendimo dalis, kurioje nurodyta, jog atsisakymas išduoti pareiškėjui vizą grindžiamas ir Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punktu (informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima), kadangi pareiškėjas pateikė tik vienos dienos – 2018 m. lapkričio 25 d., Maskvos kreditinio banko išrašą, yra pagrįsta Vizų išdavimo tvarkos 6.2.2 papunkčio nuostata. Kadangi pareiškėjas jokių kitų įrodymų, išskyrus 2018 m. lapkričio 25 d. Maskvos kreditinio banko išrašą apie jo turimą lėšų likutį, nepateikė nei Ambasadai, nei teismui, yra pagrindas daryti išvadą, kad jo pateikto dokumento vertinimas atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkto prasmę, kadangi, nesant pateiktų jokių kitų įrodymų, kurie nurodyti Vizų išdavimo tvarkos 6.2.2 papunktyje, vienos dienos pareiškėjo turimų lėšų dydis, o ne trijų paskutinių mėnesių pareiškėjo turimų lėšų judėjimas, laikytinas neatitinkančiu informacijos patikimumo kriterijų, kadangi iš jos negalima spręsti apie tai, kokie buvo realūs pareiškėjo finansiniai ištekliai.
III.
33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėjo teigimu, teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 4 dalį, nepasisakė dėl esminę reikšmę nagrinėjamam ginčui turinčių įrodymų ir pareiškėjo argumentų (nutarties 4–11 punktai), iš esmės atkartojo ginčijamo Ambasados sprendimo motyvus, neapklausė liudytojų, kurie patvirtintų pareiškėjo dalyvavimo Forumo renginiuose faktą, t. y. aplinkybę, jog pareiškėjo prašyme dėl vizos išdavimo deklaruotas ketinimas yra realus. Be to, teisėjų kolegijai nepirmininkaujančiai teisėjai raginant pareiškėjo atstovą greičiau baigti baigiamąją kalbą, nesilaikyta ABTĮ 81 straipsnio 6 dalies ir tokiu būdu pareiškėjo teisė į teisminę gynybą buvo pažeista.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pareiškėjas nesutikimą su teismo sprendimu iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais motyvais. Papildomai akcentuoja, kad paraiškoje dėl vizos išdavimo prie lėšų šaltinio nurodė grynuosius pinigus. Posėdžio metu atsakovo atstovas pareiškė, esą prašymo dėl vizos blankas yra standartinis visiems atvejams ir tais atvejais, kai prašoma vizos, langelis su galimybe pažymėti grynuosius pinigus kaip pinigų šaltinį nebuvo aktualus. Tokie atsakovo atstovo pareiškimai neatitinka prašymo dėl vizos blanko pavadinimo. Be to, sutikus su tokia pozicija, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo pateiktas klaidinantis prašymo dėl vizos blankas, kas reikštų, kad Ambasada nesilaiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje ir VAĮ 3 straipsnio 13 punkte įtvirtinto išsamumo principo. Pareiškėjas teigia, kad jo elgesys visada laiku paliekant Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teritorijas rodo, kad nelegalios migracijos grėsmės jis nekelia. Ketinimo imigruoti atveju būtų galėjęs tai padaryti, turėdamas vienkartinę vizą. Rašytiniai paaiškinimai, pateikti pirmosios instancijos teismui (nutarties 12–13 punktai) patvirtina, kad teismo sprendimo pagrindimas, jog buvo abejonių dėl pareiškėjo finansinės padėties, yra neteisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados 2018 m. gruodžio 5 d. priimto sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo atmetė, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu padaręs išvadą, kad Ambasada galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo numatomo kelionės tikslo ir sąlygų bei pateiktos informacijos apie pareiškėjo finansinę padėtį patikimumo. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Ambasados sprendimas atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b) punkte nustatytus atsisakymo išduoti vizą pagrindus.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nes teismo išvados yra padarytos neįvertinus visų pareiškėjo paaiškinimų ir šios paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų. Šie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti bei nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimų. Teismas įrodymus vertina pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę, kurios taikymo negali saistyti bylos proceso dalyvių nuomonė dėl įrodymų vertinimo. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pasirinkdamas bylos nagrinėjimo modelį nepalankų ar nesuprantamą pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių pareiškėjo pateiktų aplinkybių. Be to, pareiškėjo nurodytų motyvų dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste akcentuotina, kad konkrečiu atveju yra reikšmingi ir vertintini įrodymai ir informacija, kurie buvo pateikti ir nustatyti prašymo nagrinėjimo metu ir buvo pagrindas priimti ginčijamą Ambasados sprendimą.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti daugkartinę Šengeno vizą, kuriame pagrindiniu kelionės tikslu nurodė – „Foram of free Russia“ (Forumas). Prie prašymo pridėjo: VšĮ „Pilietinis solidarumas“ kvietimą pareiškėjui dalyvauti šeštajame Laisvosios Rusijos forume, vyksiančiame 2018 m. gruodžio 7–8 d. Vilniuje, Lietuvoje; elektroninius traukinio bilietus maršrutu Maskva–Vilnius (išvykimas 2018 m. gruodžio 5 d., atvykimas 2018 m. gruodžio 6 d.) bei maršrutu Vilnius–Maskva (išvykimas 2018 m. gruodžio 9 d., atvykimas 2018 m. gruodžio 10 d.); Rusijos Federacijos piliečio paso kopiją; Šengeno šalyse nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d. galiojantį tarptautinį draudimo polisą; išrašą apie banko „Moskovskij kreditnyj bank“ kortelės savininko (pareiškėjo) atliktas operacijas ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 25 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. ir nuosavų lėšų likutį (72 244,42 Rusijos rublių) šio ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje; viešbučio Vilniuje rezervaciją trims naktims nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2018 m. gruodžio 9 d.; Rusijos Federacijos piliečio vidaus paso kopiją.
40. Ambasada ginčijamu 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno C vizą, savo sprendimą grįsdama aplinkybe, kad pareiškėjo deklaruojamas kelionės tikslas kelia abejonių. Be to, yra abejonių ir dėl pareiškėjo pateiktos informacijos apie finansinę padėtį patikimumo. Toks sprendimas visiškai atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir b) punkte nurodytus atsisakymo išduoti reikalavimus, pagal kuriuos vizą atsisakoma išduoti, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo kelionės tikslo ir sąlygų ir kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio nuostatomis, taip pat remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir jame padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).
42. Apeliaciniame skunde pareiškėjo akcentuojamas pirmosios instancijos teismo atsisakymas apklausti byloje liudytojus, kurie patvirtintų pareiškėjo dalyvavimo Forumo renginiuose faktą, ABTĮ 81 straipsnio 6 dalies nesilaikymas nesudaro pagrindo savaime kitaip vertinti analizuojamos situacijos.
43. Dėl ginčo esmės teisėjų kolegija pabrėžia, kad vizą išduodantis subjektas vertina nustatytų aplinkybių visumą. Tik įvertinęs visumą faktinių aplinkybių kompetentingas subjektas priima atitinkamą sprendimą, o prašymą pateikusį asmenį informuoja naudodamas Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
44. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė gauti Šengeno daugkartinė (C) vizą, todėl privalėjo pateikti dokumentus, patvirtinančius daugkartinio atvykimo būtinumą. Pareiškėjas, prašyme nurodydamas, jog ketina dalyvauti Forume, be kita ko, pateikė duomenis apie dalyvavimą forume 2018 m. gruodžio 7–8 dienomis. Bylos duomenis patvirtina, kad informacijos apie dalyvavimą Forumo organizuojamose renginiuose (be kvietimo atvykti į Forumą 2018 m. gruodžio 7–8 dienomis) daugkartinės vizos galiojimo metu pareiškėjas nepateikė, o tai reiškia, kad pareiškėjas nepagrindė daugkartinės vizos, kurios galiojimas yra mažiausiai iki vienerių metų, išdavimo būtinumo.
45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ambasada ginčijamą sprendimą priėmė įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus, Migracijos departamento surinktus duomenis, susijusius su pareiškėjo gyvenimu Lietuvos Respublikoje, taip pat susijusius su pareiškėjo atžvilgiu priimtais sprendimais, kuriais jam buvo atsisakyta išduoti (pratęsti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar šis leidimas panaikintas, neišduotos ar panaikintos vizos, taip pat Užsieniečių registro vizų modulyje užfiksuotus duomenis.
47. Ginčijamame Ambasados sprendime nurodytos atsisakymo išduoti Šengeno daugkartinė (C) vizą priežastys, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, Ambasados buvo tinkamai įvertintos ir buvo pagrįstu pagrindu priimti ginčijamą sprendimą: pareiškėjui anksčiau buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje kaip užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau joje užsiimti teisėta veikla, o jo sutuoktinei – šeimos susijungimo pagrindu; pareiškėjui ir jo sutuoktinei šie leidimai laikinai gyventi buvo panaikinti Migracijos departamento 2017 m. spalio 20 d. sprendimu, kuris buvo ginčytas teismine tvarka ir pripažintas teisėtu ir pagrįstu; nepasibaigus teisminiam ginčui dėl minėtų leidimų laikinai gyventi panaikinimo, pareiškėjas ir jo sutuoktinė kreipėsi dėl naujų leidimų išdavimo: pareiškėjo sutuoktinė – kaip užsienietis, užsiimantis ir ketinantis toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjas – šeimos susijungimo pagrindu; leidimus pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo atsisakyta išduoti Migracijos departamento 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu (tuo pačiu sprendimu jiems buvo panaikintos ir daugkartinės nacionalinės vizos); praėjus vos 10 dienų po minėto sprendimo priėmimo (2018 m. liepos 10 d.), pareiškėjas kreipėsi dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo, tikslu studijuoti Vilniaus verslo kolegijoje, kuri jam buvo išduota, tačiau panaikinta Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, pareiškėją išbraukus iš studentų sąrašų; netrukus po šio sprendimo priėmimo (2018 spalio mėn. pradžioje) pareiškėjas kreipėsi dėl daugkartinės nacionalinės vizos turizmo tikslais išdavimo, kurią jam buvo atsisakyta išduoti Lietuvos Respublikos ambasados Maskvoje 2018 m. spalio 9 d. sprendimu; praėjus nepilnoms dviems savaitėms po šio sprendimo priėmimo, pareiškėjas vėl siekė gauti vizą, kreipdamasis į Italijos ambasadą Maskvoje, kuri 2018 m. spalio 22 d. sprendimu vizą jam atsisakė išduoti.
48. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su Ambasados ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjo kartu su prašymu pateikta informacija apie jo finansinę padėtį iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui yra nepatikima, kas atitinka Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b) punkte įtvirtintą atsisakymo išduoti vizą pagrindą. Pareiškėjas Ambasadai pateikė tik vienos dienos (2018 m. lapkričio 25 d.) banko duomenis apie atliktas operacijas ir turimas lėšas. Be to, nurodė, kad pragyvenimo lėšas sudarys grynieji pinigai. Byloje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjo statusas prašymo pateikimo metu buvo bedarbis, ir vienos dienos banko duomenis, iš esmės nepagrindžia, kokiais finansiniais ištekliais pareiškėjas realiai disponavo. Pažymėtina, kad pagal Vizų kodeksą būtent pareiškėjui tenka pareiga pateikti ne tik patikimą informaciją, tačiau ir dokumentus, galinčius išsklaidyti bet kokias abejones dėl pateiktos informacijos.
49. Akcentuotina, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1–4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais. Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies teksto; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą.
50. Taigi ir byloje nagrinėjamu atveju Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno daugkartinę vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis, ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti Šengeno daugkartinė (C) vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad remiantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Ambasada šiuo atveju neperžengė jai suteiktų diskrecijos ribų, be to, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas nekruopščiai.
51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ambasada priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą, kurį naikinti nėra pagrindo.
52. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
53. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, priimtas teisingai įvertinus byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
54. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. V. (M. V.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.