Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-23 · Administracinė byla Nr. eI-5014-484/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-05-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
eI-5014-484/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03139-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-5014-484/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03139-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 12.8; 12.13.1.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,dalyvaujant pareiškėjo A. B. atstovams advokatams E. A. ir E. V.,

atstovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK ar Komisija) 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. S-103 (7-73/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI, Inspekcija ar mokesčių administratorius) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (21.222) FR0682-119; 3) tuo atveju, jeigu skundo 1-2 punktuose suformuoti prašymai būtų atmesti, pareiškėjas prašo pakeisti skundžiamus sprendimus ir VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (21.222) FR0682-119 skirtą 30 procentų (2 380 129 Eur) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) baudą sumažinti iki 10 procentų GPM baudos, t. y. iki 793 376 Eur bei atleisti pareiškėją nuo 50 proc. apskaičiuotų GPM delspinigių.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad mokestinis ginčas tarp jo ir mokesčių administratoriaus kilo dėl piniginių lėšų, pervestų į jo banko sąskaitas vertinimo ir apmokestinimo GPM. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nepagrįstai užsienio įmonių į jo banko sąskaitas pervestas pinigines lėšas pripažino pajamomis ir jas apmokestino GPM. Tvirtina, kad mokesčių administratoriui buvo pateikti pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad į jo banko sąskaitas užsienio įmonių pervestos piniginės lėšos nėra jo pajamos. Tuo tarpu tiek VMI, tiek MGK nepagrįstai šiuos įrodymus vertino kaip gynybinę jo poziciją, neatsižvelgė į šiuos įrodymus ir nevertino juose užfiksuotų ūkinių operacijų, kas lėmė neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų priėmimą ir nepagrįstos GPM prievolės, GPM delspinigių ir baudos apskaičiavimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad kartu su rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto jis pateikė sutartis su pinigines lėšas pervedusiomis bendrovėmis Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, taip pat šių bendrovių išduotus pakvitavimus, kurie patvirtinta, kad minėtų bendrovių pervestos piniginės lėšos buvo grąžintos grynaisiais pinigais, iš jų atskaičius komisinį atlyginimą. Inspekcijai jis paaiškino, kad į jo banko sąskaitas piniginės lėšos buvo pervedamos ne jo naudai ir nebuvo jo asmenine nuosavybe, o konkrečios paslaugos suteikimo tikslais – tam, kad būtų konvertuotos, išgrynintos ir grąžintos bendrovėms grynaisiais pinigais. Teigia, kad jis neįgijo nuosavybės teisės į bendrovių pervestas pinigines lėšas bei, atlikęs lėšų konvertavimo ir išgryninimo veiksmus, privalėjo jas grąžinti sutartyse nustatytais terminais.

Taip pat skunde nurodo, kad jis rašytinėse pastabose mokesčių administratoriui paaiškino, jog įvykdęs savo įsipareigojimus užsienio įmonėms sutarčių su jomis neišsaugojo, todėl mokestinio patikrinimo metu negalėjo tiksliai įvardinti, kokio pobūdžio santykiai jį siejo su konkrečiomis įmonėmis, ypač turint omenyje, kad jis tiriamuoju laikotarpiu turėjo daugybę ir įvairių sandorių su užsienio įmonėmis. Bylos medžiagoje esantys dokumentai, pasak pareiškėjo, patvirtina, kad jis su užsienio įmonėmis turėjo ir paskolinių teisinių santykių, kurių pagrindu užsienio įmonės į jo asmenines sąskaitas pervesdavo pinigines lėšas (pvz. paskolos sutartis su Polimir trade LLC). Kadangi didžiosios dalies savo įvykdytų sutarčių jis nebuvo išsaugojęs, mokestinio patikrinimo metu jis dėjo visas pastangas tam, kad surastų ir susisiektų su jam pavedimus atlikusių įmonių atstovais dėl jų turimų dokumentų. Dėl to, kad įmonės buvo registruotos užsienyje, dalis jų mokestinio patikrinimo laikotarpiu apskritai jau nebevykdė veiklos, buvo sunku ir užtruko daug laiko surasti ir susisiekti su minėtų įmonių atstovais. Didelių pastangų ir atliktų paieškų dėka, jam pavyko susisiekti tik su Rusijos Federacijos piliečiu G. B. S., kuris tiriamuoju laikotarpiu vadovavo bendrovei Kopton Trade LTD bei buvo įgaliotas atstovas dar dviejų įmonių – Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited. Būtent iš šio asmens pavyko gauti dalį mokesčių mokėtojo neišsaugotų dokumentų, kurie kartu su rašytinėmis pastabomis buvo pateikti mokesčių administratoriui.

Nurodo, kad jis mokesčių administratoriui pateikė ne tik sutartis, kurių pagrindu užsienio bendrovės pervedė pinigus į jo sąskaitą, bet ir atitinkamų bendrovių rašytinius pakvitavimus, kuriais šios patvirtino, kad jis tinkamai suteikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas bei grynaisiais pinigais grąžino bendrovių pervestas pinigines lėšas (atskaičius komisinį atlyginimą). Pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė Baltarusijos banko OAO Texnobank 2019 m. vasario 8 d. raštą, kuris patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu bankas jam taikė palankesnius valiutos išgryninimo mokesčius, negu kitiems banko klientams, kas leido jam uždirbti iš valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugų suteikimo. Jis taip pat pateikė Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited išduotus įgaliojimus, kurie patvirtina, kad G. B. S. buvo įgaliotas veikti šių bendrovių vardu. Pažymi, kad šiuose įgaliojimuose yra nurodytas G. B. S. paso numeris ir paso išdavimo data, leidžiantys nustatyti šio asmens tapatybę. Skirtingai, nei nurodo MGK savo sprendime, jis rašytinėse pastabose buvo nurodęs, kad šis asmuo yra Rusijos Federacijos pilietis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad jis tinkamai įvykdė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnyje numatytą pareigą pagrįsti savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis sumomis, o mokesčių administratorius ir MGK neturėjo jokio pagrindo atsisakyti vertinti šiuos dokumentus ir, juo labiau, juos traktuoti kaip jo gynybinę poziciją. Dokumentų pateikimas po patikrinimo akto surašymo ir akivaizdūs neesminiai rašymo apsirikimai dokumentuose, pareiškėjo įsitikinimu, nesudaro pagrindo jų nevertinti ir neatsižvelgti į šiuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjui iš skundžiamų VMI ir Komisijos sprendimų yra neaišku, kokius įrodymus turėtų pateikti mokesčių mokėtojas, kad į jo sąskaitą pervestos užsienio įmonių piniginės lėšos būtų pripažįstamos ne jo pajamomis, o pagal sutartis konvertavimo ir išgryninimo paslaugos suteikimo tikslais pervestomis užsienio bendrovių lėšomis. Nurodo, kad skundžiamais sprendimais suponuojama praktika, kad mokesčių administratorius, vertindamas mokesčio mokėtojo į jo banko sąskaitą gautų piniginių lėšų pobūdį (pajamos ar ne), turi teisę neatsižvelgti į jokius dokumentus, kurie pateikiami po patikrinimo akto surašymo bei visus teikiamus įrodymus vertinti kaip gynybinę poziciją, nepaisant aplinkybių, kurios objektyviai pagrindžia, kodėl jis atitinkamų dokumentų ir paaiškinimų dėl lėšų gavimo negalėjo pateikti anksčiau. Šiuo aspektu taip pat pareiškėjas pažymi, kad MAĮ neriboja mokesčių mokėtojo teisės teikti papildomus dokumentus mokesčių administratoriui kartu su rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto. MAĮ taip pat nesuteikia mokesčių administratoriui pagrindo nevertinti šių papildomai pateiktų dokumentų remiantis formaliais argumentais, kad jie pateikti ne pirminio mokestinio tyrimo metu, o po to, kai buvo surašytas patikrinimo aktas. Pažymi, kad remiantis MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, mokesčių administratorius privalo savo išvadas pagrįsti įrodymais, tuomet mokesčių mokėtojas savo nesutikimą su VMI išvadomis turi teisę pagristi papildomais ir naujais argumentais ir įrodymais, kuriuos VMI vėlgi turi paneigti objektyviais įrodymais. Mokesčių administratoriaus neobjektyvi ir įrodymais nepagrįsta nuomonė ir prielaidos, kad pateiktos sutartys esą neatspindi realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, pareiškėjo teigimu, nėra pagrindas nevertinti ir neatsižvelgti į jo pateiktus įrodymus. Tuo atveju, jeigu mokesčių administratoriui kilo abejonių dėl pateiktose sutartyse ir pakvitavimuose nurodytų juridinių ir faktinių aplinkybių realumo, mokesčių administratorius privalėjo kreiptis į Rusijos Federacijos mokesčių administratorių dėl informacijos gavimo iš Rusijos Federacijos piliečio S. G. B. ir jo apklausos, tačiau mokesčių administratorius nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodomų aplinkybių realumu (arba kad paneigti šias aplinkybes). Mokesčių administratoriaus ir MGK atlikta įrodymų analizė, pareiškėjo vertinimu, apsiribojo formalių dokumentų turinio trūkumų (rašymo apsirikimų ir pan.) nustatymu ir niekuo nepagrįstomis abejonėmis dėl dokumentuose nurodytų aplinkybių realumo, mokesčių mokėtojo sąžiningumo. Netinkamas byloje pateiktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, pareiškėjo teigimu, lėmė nepagrįstą ir neteisėtą tiek VMI, tiek Komisijos sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas prašo skundžiamus VMI ir Komisijos sprendimus panaikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nesutinka ir su jam apskaičiuotų GPM delspinigių dydžiu. Nurodo, kad skundžiamais sprendimais patvirtinta 5 085 706,65 Eur GPM delspinigių suma vos trečdaliu mažesnė negu apskaičiuota GPM prievolė, kuri sudaro 7 933 764,19 Eur. Pareiškėjo nuomone, remiantis protingumo, teisingumo ir proporcingumo principais, jis turi būti atleistas nuo dalies apskaičiuotų delspinigių. Nurodo, kad 5 085 706,65 Eur GPM delspinigių suma yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. už daugiau nei 6 metų laikotarpį. Jo atžvilgiu mokestinis patikrinimas vyko labai ilgai ir iš esmės ne dėl jo kaltės. Patikrinimas užsitęsė dėl mokesčių administratoriaus daugybės užklausų Baltarusijos Respublikos ir Latvijos Respublikos mokesčių administratoriui, taip pat Muitinės departamentui. Tuo tarpu jis visą mokestinio patikrinimo laikotarpį visapusiškai padėjo ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo manymu, būtų neteisinga, neprotinga ir neproporcinga reikalauti iš jo mokėti delspinigius, apskaičiuotus už laikotarpį, kurį mokestinis patikrinimas tęsėsi ne dėl jo kaltės.

Tuo atveju, jeigu teismas visgi nuspręstų, kad į jo banko sąskaitas iš užsienio įmonių gautos

piniginės lėšos pripažintinos jo gautomis ir nedeklaruotomis B klasės pajamomis, pareiškėjas prašo teismo pakeisti skundžiamus Komisijos ir mokesčių administratoriaus sprendimus dalyje dėl paskirtos baudos dydžio. Pareiškėjas cituoja MAĮ 139 straipsnio nuostatas dėl baudų dydžio nustatymo ir nurodo, kad mokesčių administratorius, skirdamas baudą, atitinkančią įstatyme nustatytos skirtinos baudos vidurkį, netinkamai įvertino nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad jis mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė jo nurodymus, teikė mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus turimus dokumentus, registrus bei kitą informaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės laikytinos asmens atsakomybę lengvinančiomis ir skiriamos baudos dydį mažinančiomis aplinkybėmis. Tai, kad jis nebuvo išsaugojęs sutarčių ir neatsiminė sudarytų sandorių su keliomis iš daugelio kitų užsienio įmonių esmės, nepaneigia fakto, kad jis aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Tvirtina, kad jis intensyviai ieškojo kontaktų su kitomis sandorių šalimis (sutarčių kontrahentais) ir jų atstovais, siekdamas išsiaiškinti, ar šie yra išsaugoję sutartis ir atitinkamai gauti šių sutarčių ir kitų su sandoriais susijusių dokumentų kopijas, taip pat teikė užklausas į bankus dėl duomenų apie jo banko sąskaitas pateikimo. Visus dokumentus, vos juos gavęs, teikė mokesčių administratoriui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu apskritai visas piniginių lėšų sumas, gautas į jo banko sąskaitas iš užsienio įmonių, pripažinti jo pajamomis. Nurodo, kad jis sutiko, jog dalis užsienio įmonių jam pervestų piniginių lėšų, atitinkanti 0,2 proc. (kas sudaro apie 365 250,68 Eur), liko jam kaip uždarbis nuo vykdytos veiklos. Dėl šios priežasties jis siūlė mokesčių administratoriui susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog jis iš esmės pripažino dalį mokesčio administratoriaus apskaičiuotos GPM sumos, o tai, kaip ir anksčiau nurodytos aplinkybės, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (MAĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teisingumo bei protingumo principus, mano, kad yra pagrindas sumažinti mokesčių administratoriaus skirtą 30 proc. dydžio baudą iki 10 procentų (el. byla, I tomas, b. l. 1-6).

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą (el. byla, I tomas, b. l. 57-68). Nurodo, kad VMI atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir surašė 2018 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-477 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad pareiškėjas iš užsienio įmonių F. C. LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, Pkw-Koeln Car Trading GmbH (toliau – ir užsienio juridiniai asmenys) į ABLV Bank, AS asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriais, eurais, Baltarusijos rubliais) 2011-2012 m. gavo 182 625 340,66 Lt, iš jų 2011 m. 39 898 315,45 Lt ir 2012 m. 142 727 025,21 Lt kitų pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, kurių nedeklaravo Metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 27 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius pareiškėjui papildomai apskaičiavo 7 933 764,19 Eur GPM.

Nurodo, kad vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis jis turi teisę disponuoti ir disponuoja, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami GPM tik tuo atveju, jeigu yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Nepateikus įrodymų, kad tokios lėšos nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos, nuo tokių gautų pajamų turi būti skaičiuojamas GPM. Akcentuoja, kad būtent mokesčių mokėtojui tenka pareiga pateikti konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus, kurie pagrįstų jo poziciją, kad į asmeninę sąskaitą pervesti / įnešti pinigai nėra mokesčių mokėtojo pajamos, ar tai nėra apmokestinamosios pajamos. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-606-442/2016).

Pažymi, kad pareiškėjas iki pat mokestinio patikrinimo pabaigos mokesčių administratoriui nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų ir (ar) paaiškinimų, pagrindžiančių į jo asmenines sąskaitas užsienio bankuose įmokėtų piniginių lėšų paskirtį, nors būtent jis, kaip atidus ir rūpestingas mokesčių mokėtojas bei verslininkas, turėjo disponuoti tokio pobūdžio dokumentais. Akcentuoja, kad kontrolės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu vyko nuo 2014 m. balandžio 4 d. (mokestinio tyrimo pradžia). Pareiškėjui ne kartą buvo siųsti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl turimų sąskaitų užsienio bankuose bei sandorių, kurių pagrindu į jas buvo gautos piniginės lėšos (taip pat iš aukščiau minėtų užsienio įmonių). Pareiškėjas tik kartu su pastabomis VMI pateikė su 3 užsienio įmonėmis (Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited ir Camden Trade Group Limited) pasirašytas sutartis dėl valiutos keitimo ir išgryninimo paslaugų teikimo (toliau – sutartys) bei pastarųjų įmonių pakvitavimus dėl sutarčių įvykdymo. Sutartyse numatytas 0,7 proc. komisinis atlyginimas už Baltarusijos rublių išgryninimą ir 0,9 proc. komisinis atlyginimas už JAV dolerių ir eurų išgryninimą nuo visos užsienio įmonės pareiškėjui pervestos sumos atitinkama valiuta. Taip pat pateiktas OAO Texnobank 2019 m. vasario 8 d. raštas Nr. 15-1-12/6679, kuriame nurodyta, kad banko valdybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais ir 1 proc. išmokamos sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu buvo panaikinta ankstesnio sprendimo baigiamoji dalis ir pareiškėjui nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,2 proc. išmokamos užsienio valiuta sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą užsienio valiuta. Papildomai rašte pateikiama informacija, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. vasario 20 d. OAO Texnobank juridiniams asmenims teikiamų paslaugų tarifas buvo 0,8 proc. išmokamos sumos už užsienio valiutos išdavimą ir 1 proc. – už Baltarusijos rublių išdavimą. Pastebi, kad iš rašto nėra aišku, koks tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d. Taip pat kartu su pastabomis buvo pateikti 3 užsienio įmonių pakvitavimai dėl aukščiau išvardintų sutarčių įvykdymo. Skirtumas tarp pareiškėjui pervestų piniginių lėšų ir jo užsienio įmonėms grynaisiais pinigais grąžintų piniginių lėšų atitinka sutartyse nurodytą komisinį mokestį. Visuose pakvitavimuose nurodyta, kad sutartys yra tinkamai ir visiškai įvykdytos, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ir nėra viena kitai skolingos. Pareiškėjo pateiktas sutartis ir pakvitavimus užsienio įmonių vardu pasirašė direktorius G. S., dokumentai surašyti rusų ir anglų kalbomis. Pareiškėjo pastabose nurodyta, kad G. S. buvo Kopton Trade LTD direktorius, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Limited – įgaliotas asmuo. Pareiškėjas mokesčių administratoriui kartu su pastabomis taip pat pateikė 2012 m. liepos 27 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. birželio 20 d.), kuriuo CAMDEN TRADE GROUP LIMITED įgaliojo S.G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorė K. S. J. Po MGK posėdžio pareiškėjas papildomai pateikė 2012 m. sausio 1 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. sausio 31 d.), kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo tą patį asmenį S. G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini, išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorius P. Z.

Pažymi, kad įrodymų teikimas kuo ankstesnėje mokestinio patikrinimo ar mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje turėtų užtikrinti administracinio sprendimo priėmimą per protingą laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesinaudojo (arba minimaliai naudojosi) MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintomis mokesčio mokėtojo teisėmis mokestinio patikrinimo metu (pareiškėjo VMI pateiktuose paaiškinimuose nepateikta konkrečių atsakymų į mokesčių administratoriaus klausimus, net neužsiminta apie sandorių su užsienio įmonėmis pobūdį, vis minint, kad trūksta informacijos, net ir po mokesčių administratoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. raštu pateiktų asmeninių sąskaitų užsienio bankuose išrašų kopijų), o papildomi dokumentai ir konkretūs paaiškinimai dėl sandorių su 3 užsienio įmonėmis pateikti tik kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto (susipažinus su mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo rezultatais). Tai leidžia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu.

Papildomai pažymi, kad pareiškėjo pozicijos dėl valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugų teikimo užsienio įmonėms nepatvirtina ir šių įmonių mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimų paskirtis – užsienio įmonių pavedimuose nurodyti sutarčių numeriai ir datos nesutampa su pareiškėjo pateiktų sutarčių duomenimis, taip pat iš mokėjimo paskirčių negalima spręsti, jog piniginės lėšos buvo pervedamos valiutos konvertavimo ir išgryninimo tikslais. Nurodo, kad pareiškėjas pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2011 ir 2012 metus nedeklaravo pajamų – komisinio mokesčio, gauto iš Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Trade Limited pagal valiutos konvertavimo ir išgryninimo sutartis. Pareiškėjas nebuvo įregistravęs ir individualios veiklos. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize, kuris Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu yra įtrauktas į tikslinių teritorijų sąrašą. Į šį sąrašą yra įtraukiamos valstybės, kurios įprastai dėl jose egzistuojančių apmokestinimo sąlygų, valstybių institucijų vengimo bendradarbiauti, keistis informacija su kitomis valstybėmis mokesčių administravimo srityje laikomos padidintos mokesčių vengimo (slėpimo) rizikos šalimis (dėl ko gyventojų pajamoms, gautoms iš šių valstybių subjektų, netaikomos mokesčių (apmokestinimo) lengvatos (GPMĮ 17 straipsnio 2 dalis)). Taigi, surinkti ar gauti papildomą informaciją iš tikslinių teritorijų sąrašuose įregistruotų užsienio kompanijų, siekiant nustatyti ginče aptariamų lėšų kilmę, nėra galimybių. Vadinasi, vienintelis subjektas, galintis turėti ir teikti įrodymus nagrinėjamu atveju, yra pats pareiškėjas, bet to jis nedarė. Papildomai atkreipia dėmesį, kad iš pateiktų dokumentų nėra aišku, į kurios šalies mokesčių administratorių reikėtų kreiptis dėl informacijos apie visas tris įmones atstovavusį asmenį G. S., kadangi pateiktuose dokumentuose nenurodyta nei šio asmens gyvenamoji vieta, nei kurios valstybės pilietis jis yra (nurodytas tik šio asmens vardas, pavardė, paso numeris ir išdavimo data).

MGK sprendime nurodė, kad pareiškėjas valiutos keitimo ir išgryninimo operacijas vykdė keliuose Baltarusijos Respublikos bankuose, tačiau byloje pateikta tik vieno banko (OAO Texnobank) informacija apie pareiškėjui taikytus individualius tarifus už piniginių lėšų įskaitymą į banko sąskaitas ir išdavimą grynaisiais pinigais. Kaip minėta, iš pateikto rašto neaišku, koks tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d. Pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei dokumentų, kokie piniginių lėšų įskaitymo į sąskaitas ir išgryninimo įkainiai jam buvo taikomi kituose Baltarusijos Respublikos bankuose (apsiribojo abstrakčiais teiginiais apie Baltarusijos Respublikos bankų taikytus mažesnius / „ženkliai geresnius“ valiutos keitimo ir išgryninimo įkainius negu standartiniai), todėl nagrinėjamu atveju neaišku, kokio dydžio ekonominę naudą iš valiutos konvertavimo ir išgryninimo sandorių turėjo kiekviena iš šalių.

Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjo pateiktų dokumentų turinį. Nurodo, kad Kopton Trade LTD išduotame 2013 m. sausio 9 d. pakvitavime nurodyta, jog užsienio įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. į pareiškėjo banko sąskaitas pervedė 4 388 425 USD ir 193 100 Eur, tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad užsienio įmonės mokėjimai į pareiškėjo sąskaitas buvo vykdomi ilgesnį laikotarpį – iki 2012 m. gegužės 31 d. Taip pat nurodo, kad Baltcourt Limited LTD pakvitavimo data yra ankstesnė negu sutarties data (pakvitavimas dėl 2012 m. sausio 23 d. sutarties įvykdymo surašytas 2012 m. sausio 9 d. (14 dienų anksčiau), neaiškus ir lėšų pervedimo / grąžinimo laikotarpis: tekste rusų kalba nurodyta, kad lėšos buvo pervedamos / grąžinamos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tekste anglų kalba – nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Camden Trade Group Limited vardu surašytuose dokumentuose nurodytas netikslus įmonės pavadinimas: tekste nurodoma „CAMDEN TRADE GROUP TRADE LIMITED“, nors antspaudas priklauso Camden Trade Group Limited. Šie neatitikimai ir naujų įrodymų atsiradimo bei pateikimo VMI tik kartu su pastabomis dėl patikrinimo akto atsakovei kelia pagrįstų abejonių tiek dėl to, ar šie dokumentai atspindi realiai susiklosčiusias juridines ir faktines aplinkybes, tiek paties pareiškėjo sąžiningumu, todėl į juos mokesčių administratorius neatsižvelgė.

Dėl apskaičiuotų delspinigių VMI pažymi, kad mokestinio patikrinimo trukmė buvo objektyviai sąlygota sandorių gausos. Pats pareiškėjas visų kontrolės veiksmų metu nepateikė jokių juridinę galią turinčių dokumentų, teikė prieštaringus paaiškinimus ir tokiu būdu prisidėjo prie ilgesnio tyrimo. Atsižvelgiant į sandorių gausą, informacijos prieinamumą (siekiant atlikti išsamų duomenų rinkimo ir vertinimo tyrimą pateiktos užklausos užsienio mokesčių administratoriams), paties pareiškėjo vengimą pateikti tikslius atsakymus į mokesčių administratoriaus pateiktus klausimus apie užsienio bankuose turimas banko sąskaitas ir į jas gautas pinigines lėšas, taip pat dėl pareiškėjo prašymų atidėti informacijos/dokumentų pateikimo terminus trukęs mokestinis patikrinimas neturėtų būti vertinamas kaip per ilgas. Pažymi, kad nemokėdamas mokesčių įstatymų nustatytu laiku pareiškėjas nemokamai naudojosi visuomenei priklausančiais pinigais ir yra teisinga atlyginti už tai įstatymu nustatyta delspinigių forma (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1139-575/2018). Atleidimas nuo delspinigių mokėjimo yra galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms (pavyzdžiui, LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A-1146-602/2017, 2018 m. vasario 6 d. nutartis adm. byloje Nr. A-144-602/2018). Nagrinėjamu atveju jokios išskirtinės aplinkybės nebuvo nustatytos. Mokesčių administratorius pareiškėjo tikrinimo veiksmus pradėjo ir atliko juos nepažeisdamas MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje jam įtvirtintų patikrinimo atlikimo senaties terminų, patikrinimo atlikimo trukmė buvo objektyviai sąlygota paties pareiškėjo veiksmų, netinkamai vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus, būtinybės įvertinti pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, gauti ir įvertinti informaciją iš užsienio mokesčių administratorių.

Dėl paskirtos baudos paaiškino, kad ginčo atveju buvo nustatytos aplinkybės, sunkinančios pareiškėjo atsakomybę (pavyzdžiui, GPM apskaičiavimas konstatavus pareiškėją gavus pajamas iš užsienio įmonių ir siekį išvengti mokesčių mokėjimo, kas sąlygojo 7 933 764,19 Eur žalos valstybės biudžetui padarymą). Pareiškėjo argumentai dėl geranoriško bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, atliekant mokestinį patikrinimą, atsakovo manymu, negali būti vertinami vienareikšmiškai. Kaip minėta aukščiau, dar mokestinio tyrimo metu buvo prašoma pareiškėjo pateikti informaciją apie užsienio bankuose turimas banko sąskaitas ir pateikti jų išrašus, mokestinio patikrinimo metu – kelis kartus buvo prašoma pateikti informaciją apie sandorius su užsienio įmonėmis ir jų aplinkybes, nurodyti užsienio įmonių ir jas atstovavusių asmenų kontaktinius duomenis, tačiau pareiškėjas ne tik nepateikė dokumentų ir išrašų, bet ir neužsiminė, kokie santykiai jį siejo su užsienio įmonėmis ir kokio pobūdžio sutartys buvo sudaromos. Mano, kad pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta 30 proc. dydžio GPM bauda.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai mokesčių administratorius į pareiškėjo banko sąskaitas iš užsienio juridinių asmenų 2011–2012 metais gautas piniginių lėšų sumas priskyrė pareiškėjo B klasės pajamoms ir jas apmokestino GPM.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad VMI, vykdydama 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą tikrinti Nr. (4.65) FR0773-1169, atliko pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-477, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas iš užsienio įmonių F. C. LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, Pkw-Koeln Car Trading GmbH į ABLV Bank, AS asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) (JAV doleriais, eurais, Baltarusijos rubliais) 2011-2012 m. gavo 182 625 340,66 Lt, iš jų 2011 m. 39 898 315,45 Lt ir 2012 m. 142 727 025,21 Lt kitų pajamų, priskiriamų B klasės pajamoms, kurių nedeklaravo Metinėse pajamų deklaracijose (forma GPM308) ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo GPM. Vadovaudamasis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio, 27 straipsnio nuostatomis, mokesčių administratorius pareiškėjui papildomai apskaičiavo 7 933 764,19 Eur GPM ( MGK byla, I tomas, b. l. 122, 143-155).

Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė rašytines pastabas ir pasiūlymus dėl Patikrinimo akto. Mokesčių mokėtojas prašė mokesčių administratoriaus pradėti susitarimo dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio pasirašymo procedūrą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratoriui neturint pakankamų ir objektyvių įrodymų mokesčio apskaičiavimui pagrįsti. Tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas toks prašymas arba nebūtų pasirašytas susitarimas, pareiškėjas prašė netvirtinti Patikrinimo akto ir pavesti pakartotinai patikrinti mokesčio mokėtoją, įvertinant kartu su rašytinėmis pastabomis pateiktus dokumentus: Camden Trade Limited ir Baltcourt Limited išduotus įgaliojimus G. S. (G. S.), 2011 m. liepos 14 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Kopton Trade LTD, 2012 m. sausio 3 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Kopton Trade LTD, 2012 m. rugsėjo 12 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Camden Trade Group Limited, 2012 m. sausio 23 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Camden Baltcourt Limited, 2012 m. sausio 19 d. ir 2013 m. sausio 9 d. pakvitavimus, 2019 m. vasario 7 d. prašymą ir 2019 m. vasario 8 d. OAO „Technobank“ atsakymą (MGK byla, I t., b. l. 83-106, 111-121).

VMI 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (24.12-31-5)-R-2135 informavo pareiškėją, kad nėra pagrindo pasirašyti su juo susitarimą dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio, kadangi mokesčių administratorius turi pakankamai įrodymų savo paskaičiavimams pagrįsti (MGK byla, I t., b. l. 109).

VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-119 patvirtino Patikrinimo aktą, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo 7933764,19 Eur GPM, paskyrė vidutinę 30 proc. GPM baudą – 2380129 Eur bei papildomai apskaičiavo mokėtiną GPM delspinigių sumą – 5085706,65 Eur (MGK byla, I t., 58-63).

Pareiškėjas VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-119 apskundė MGK (MGK byla, I t., 1-6). MGK 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. S-103(7-73/2019), atmesdama pareiškėjo skundą, patvirtino VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-119 (MGK byla, V t., b. l. 61-79).

Bylos duomenimis nustatyta, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad jis 2011-2012 metais gavo kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir kurios nebuvo apmokestintos GPMĮ nustatyta tvarka. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal pareiškėjo mokestinio tyrimo metu surinktus duomenis, VMI informacinėse sistemose esančius duomenis, paaiškinimus bei papildomai surinktą informaciją, t. y. asmeninių sąskaitų duomenis, esančius baudžiamojoje byloje Nr. I-1720-754/2014.

Mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas iš aukščiau minėtų užsienio įmonių į Latvijos Respublikos ABLV Bank, AS asmenines sąskaitas Nr. LV54A1ZK0001120120663 (JAV doleriais, eurais, Baltarusijos rubliais) 2011-2012 m. gavo 183 409 787,11 Lt (2011 metais – 40 539 694,63 Lt ir 2012 metais – 142 870 092,48 Lt) pinigines lėšas, kurių didžiąją dalį tą pačią dieną arba kitą dieną pervesdavo į asmenines banko sąskaitas užsienio bankuose (OAO „Texnobank“, ZAO „Zepter Bank“, ZAO „RRB-Bank“, ZAO „Delta bank“, OAO „Fransabank“, „Minsk Transit Bank“, OAO „Priorbank“), iš kurių jos buvo išmokamos pareiškėjui grynaisiais pinigais. Taip pat nustatyta, kad į pareiškėjo banko sąskaitas Baltarusijos Respublikos bankuose pervestos piniginės lėšos prieš jas išgryninant dažniausiai buvo keičiamos į kitą valiutą. Kita dalis iš užsienio įmonių gautų piniginių lėšų buvo pervesta fiziniams asmenims ir užsienio įmonėms (taip pat ir pinigines lėšas pervedusioms užsienio įmonėms Richfold Companv LLP, European Management and Investment Company, Oxport Import Limited. Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited ir Pkw-Koeln Car Trading GmbH).

Mokesčių administratorius, įvertinęs Latvijos mokesčių administratoriaus pateiktus ABLV Bank, AS pareiškėjo asmeninių sąskaitų duomenis apie jo 2011-2012 m. banko pavedimais gautas pinigines lėšas iš minėtų užsienio įmonių (183 382 889,80 Lt) ir pareiškėjo banko pavedimais pervestas pinigines lėšas Richfold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited, Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group United (757 549,14 Lt, mokėjimo paskirtis – paskolos grąžinimas), apskaičiavo, kad pareiškėjas 2011-2012 metais gavo 182 625 340,66 Lt apmokestinamąsias B klasės pajamas, kurių nedeklaravo ir nuo kurių nesumokėjo GPM. Pažymėtina, kad minėtos pinigų sumos pervedimo į pareiškėjo sąskaitą, jos išgryninimo fakto pareiškėjas neginčija, tačiau nesutinka su mokesčių administratoriaus Patikrinimo akto išvadomis, kad šios lėšos yra jo gautos pajamos.

Pareiškėjas skunde teigia, kad tikrinamuoju laikotarpiu teikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas užsienio įmonėms Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, kadangi Baltarusijos Respublikos bankai jam taikė palankesnius valiutos keitimo ir išgryninimo įkainius negu standartiniai. Pareiškėjo tvirtinimu jis įvykdė su šiomis užsienio įmonėmis sudarytas paslaugų teikimo sutartis ir tinkamai atsiskaitė su kontrahentais, išmokėdamas jiems grynaisiais pinigais konvertuotas sumas. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su pastabomis dėl Patikrinimo akto jis mokesčių administratoriui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jo paaiškinimus dėl ūkinių santykių su trimis užsienio bendrovėmis ir kad į jo banko sąskaitą pervestos lėšos nėra jo pajamos, tačiau mokesčių administratorius šių įrodymų tinkamai neįvertino ir dėl to, pareiškėjo teigimu, priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad gautomis pajamomis jis iš esmės pripažįsta tik tarpininkavimo mokestį, kurį jis gavo kaip užmokestį už sutartyse numatytų paslaugų atlikimą, tačiau ne visas į jo sąskaitą banke pervestas užsienio įmonių pinigines lėšas.

Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Aiškindamas šių teisės normų turinį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad jomis įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Tuo tarpu mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, lemiančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumą (žr., pvz., 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1527/2010; 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1147/2010; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-912/2011; 2012 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1601/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-442/2015 ir kt.).

Gyventojų pajamų mokesčio 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta, jog pajamomis, išskyrus toje pačioje nuostatoje išvardintas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos, priskiriamos per mokestinį laikotarpį gautas <...> atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra <...>. Šios pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad vertinant apmokestinimo GPM pagrįstumą tais atvejais, kai piniginės lėšos yra pervedamos į fizinio asmens sąskaitą, kuria jis turi teisę disponuoti, atlikti piniginių lėšų pervedimai gali būti neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu, tik esant pakankamiems įrodymams, kad tai nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamosios pajamos. Pareiga pagrįsti tokio pobūdžio aplinkybes, jog tai nėra pajamos, ar tai yra neapmokestinamosios pajamos, tenka mokesčių mokėtojui, pateikiant konkrečius, leistinus ir patikimus įrodymus. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT savo praktikoje tokio pobūdžio bylose (žr., pvz. 2011 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-60/2011, 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1527/2010, 2011 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1216/2011, 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012; 2015 m. birželio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2051-556/2015).

Remiantis mokestinio ginčo medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas mokestinio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 12 d. mokesčių administratoriui raštu pateikė paaiškinimus dėl piniginių lėšų užsienio bankų sąskaitose (MGK byla, II t., b. l. 1-3). Pareiškėjas mokesčių administratoriui dėl Baltarusijos Respublikos bankuose esančių piniginių lėšų nurodė, kad sąskaitas „Delta Bank“, „Gazprom Bank“, „RRB-Bank“, „AVB Belarusbank“, „Zepter Bank“ atsidarė 2011 metais, kurios 2013-2014 metais buvo uždarytos, nes jomis nesinaudojo. Taip pat nurodė, kad buvo atsidaręs sąskaitą ir OAO „Technobank“. Išrašų iš šių bankų sąskaitų pateikti neturi techninių galimybių, nes nesinaudoja interneto banko paslaugomis.

A. B. 2015 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu teiktame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad 2011 metais jis nemažas pinigų sumas pervedė į savo sąskaitas Baltarusijoje. Pinigus nusiėmęs grynais, dalį konvertavo į eurus ir JAV dolerius, dalį laikė Baltarusijos rubliais ir laukdavo, kada bus palankiausios sąlygos įsigyti nekilnojamąjį turtą Minske. Kadangi sumos buvo nemažos, tai su A. ir A. V. ir J. S. buvo sudaręs sutartis dėl pinigų pasaugojimo, kurių, jas įvykdžius, neišsaugojo (MGK byla, II t., b. l. 4). Taip pat nurodė, kad įvairias leistinas pinigų sumas įvairia valiuta minėti asmenys ar jų draugai, ar giminaičiai parveždavo jam, o jo nesant, sūnui A. A. B. dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, mokesčių administratoriui nepateikė.

A. B. 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu teiktame paaiškinime nurodė, kad su daugeliu kompanijų, t. y. Oxport Import Limited, Kopton Trade Ltd, European Management and Investment Company, buvo sudaręs sutartis, bet jas įvykdžius, jų neišsaugojo. Tvirtino, kad su visomis kompanijomis atsiskaityta, skolų ir jokių įsipareigojimų neturi (MGK byla, II t., b. l. 5).

Įvertinus šiuos paaiškinimus ir vėlesnius pareiškėjo mokesčių administratoriui duotus paaiškinimus, esančius MGK byloje ir kurių turinys išsamiai aprašytas Patikrinimo akte (13-15 psl.), darytina išvada, kad iki mokestinio patikrinimo pabaigos pareiškėjas jokių konkrečių paaiškinimų ir objektyvių įrodymų apie 2011-2012 metais jo turėtas lėšas užsienio bankuose, jų gavimo ir panaudojimo pagrindus mokesčių administratoriui nepateikė. Šias aplinkybes pareiškėjas skunde aiškina tuo, kad tikrinamuoju laikotarpiu jis turėjo daug įvairių sandorių su užsienio ūkio subjektais ir fiziniais asmenimis, todėl jam buvo sunku prisiminti, kokias sumas ir kokiu pagrindu jis gavo į savo sąskaitas užsienio bankuose. Dėl šių priežasčių jis dėjo visas pastangas gauti mokesčių administratoriaus nurodymuose prašomą informaciją ir įrodymus, tačiau tokių įrodymų gavimas užtruko arba tapo neįmanomas dėl to, kad dalis užsienio subjektų nebevykdo veiklos.

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas ne kartą, gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti paaiškinimus ir atitinkamus dokumentus, prašė pratęsti šių nurodymų įvykdymo terminus, prašymus motyvuodamas informacijos trūkumu ir apsunkintu įrodymų gavimu.

Nustatyta, kad gavęs Patikrinimo aktą, pareiškėjas kartu su rašytinėmis pastabomis dėl Patikrinimo akto pateikė tris su užsienio įmonėmis Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited ir Camden Trade Group Limited pasirašytas sutartis dėl valiutos keitimo ir išgryninimo paslaugų teikimo bei pastarųjų įmonių pakvitavimus dėl sutarčių įvykdymo (MGK byla, I tomas, b. l. 83-92, 96-100, 101-103).

Susipažinus su šių dokumentų turiniu, nustatyta, kad Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize, o Baltcourt Limited – Londone, Didžioji Britanija. Sutartyse numatytas 0,7 proc. komisinis atlyginimas už Baltarusijos rublių išgryninimą ir 0,9 proc. komisinis atlyginimas už JAV dolerių ir eurų išgryninimą nuo visos užsienio įmonės pareiškėjui pervestos sumos atitinkama valiuta. Kopton Trade LTD 2012 m. sausio 19 d. pakvitavime dėl 2011 m. liepos 14 d. sutarties įvykdymo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo pervesta 11 876 660 USD, 21 802 779 358 Baltarusijos rublių ir 166 950 100 Eur; pareiškėjas grąžino 11 769 770,06 USD, 21 650 159 902,49 Baltarusijos rublių ir 165 447,45 Eur. Kopton Trade LTD 2013 m. sausio 9 d. pakvitavime dėl 2012 m. sausio 3 d. sutarties įvykdymo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjui pervesta 4 388 425 USD ir 193 100 Eur; pareiškėjas grąžino 4 348 929,18 USD ir 191 362,10 Eur. Baltcourt Limited LTD 2012 m. sausio 9 d. pakvitavime dėl 2012 m. sausio 23 d. sutarties įvykdymo nurodyta, kad pareiškėjui buvo pervesta 25 714 081 USD ir 2 974 285 Eur; pareiškėjas grąžino 25 482 654,27 USD ir 2 947 516,44 Eur; 4) Camden Trade Group Limited 2013 m. sausio 9 d. pakvitavimas dėl 2012 m. rugsėjo 12 d. sutarties įvykdymo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui pervesta 11 230 000 USD ir 6 103 300 Eur; pareiškėjas grąžino II 128 930 USD ir 6 048 970,30 Eur. Kaip matyti, skirtumas tarp pareiškėjui pervestų piniginių lėšų ir jo užsienio įmonėms grynaisiais pinigais grąžintų piniginių lėšų atitinka sutartyse nurodytą komisinį mokestį. Visuose pakvitavimuose nurodyta, kad sutartys yra tinkamai ir visiškai įvykdytos, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ir nėra viena kitai skolingos. Pareiškėjo pateiktas sutartis ir pakvitavimus užsienio įmonių vardu pasirašė direktorius G. S. Dokumentai surašyti rusų ir anglų kalbomis.

Pareiškėjo pastabose dėl patikrinimo akto nurodyta, kad G. S. buvo Kopton Trade LTD direktorius, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Limited įgaliotas asmuo. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė 2012 m. liepos 27 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. birželio 20 d.), kuriuo Camden Trade Group Limited įgaliojo S. G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini, išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorė K. S. J. (MGK byla, I t., b. l. 93-95). Mokestinio ginčo bylos duomenys patvirtina, kad po MGK posėdžio pareiškėjas papildomai pateikė 2012 m. sausio 1 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. sausio 31 d.), kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo tą patį asmenį S. G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorius P. Z. (MGK byla, V t., b. l. 7-9).

Pareiškėjas taip pat su pastabomis dėl patikrinimo akto pateikė OAO „Texnobank“ 2019 m. vasario 8 d. raštą Nr. 15-1-12/6679, kuriame nurodyta, kad: banko valdybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais ir 1 proc. išmokamos sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu buvo panaikinta ankstesnio sprendimo baigiamoji dalis ir pareiškėjui nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,2 proc. išmokamos užsienio valiuta sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą užsienio valiuta. Papildomai rašte pateikiama informacija, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. vasario 20 d. OAO „Texnobank” juridiniams asmenims teikiamų paslaugų tarifas buvo 0,8 proc. išmokamos sumos už užsienio valiutos išdavimą ir 1 proc. – už Baltarusijos rublių išdavimą (MGK byla, I t., b. l. 104-106).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs šių dokumentų turinį, sutinka su VMI ir MGK išvada, kad pareiškėjo pateiktos sutartys ir pakvitavimai nepatvirtina paslaugų (valiutos konvertavimo ir išgryninimo) teikimo užsienio įmonėms fakto ir į pareiškėjo banko sąskaitas iš trijų užsienio įmonių gautų piniginių lėšų grąžinimo (perdavimo) minėtoms įmonėms, o yra pareiškėjo gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokestinės prievolės mokėjimo.

Kaip matyti iš pareiškėjo mokesčių administratoriui teiktų paaiškinimų turinio, pareiškėjas vengė mokesčių administratoriui atskleisti, kokio pobūdžio sutartiniai santykiai jį siejo su užsienio kompanijomis, kurios į jo sąskaitas pervedė atitinkamas pinigų sumas. Pareiškėjas 2015 m. mokesčių administratoriui iš pradžių nurodė, kad banko sąskaitose esančios lėšos – tai jo asmeninės lėšos, o kai pinigai pervežami į Lietuvos Respubliką, jie perduodami jam arba sūnui, arba dalis laikoma Baltarusijoje laukiant palankių kainų nekilnojamajam turtui įsigyti. Pažymėtina, kad pagal 2018 m. balandžio 20 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašte Nr. (20.2/16)3B-3796 pateiktą informaciją nėra duomenų apie A. B. per Lietuvos Respublikos sieną gabentas grynųjų pinigų sumas.

Dėl teisinių santykių su užsienio juridiniais asmenimis pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu tik abstrakčiai nurodė, kad su Oxport Import Limited, Kopton Trade Ltd, European Management and Investment Company buvo sudarytos sutartys, tačiau jų tikslo ir pobūdžio nenurodė. Iš vėlesnių jo paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas labiau akcentuoja kreditorinius santykius, kurie yra pasibaigę, įvykdžius sutartis. A. B. 2017 m. balandžio 6 d. kartu su paaiškinimu pateikė su Baltarusijos bendrove Polimir Trade LLC sudarytų paskolos sutarčių kopijas, tačiau nepateikė dokumentų ir nepaaiškino apie gautas pinigines lėšas iš bendrovių Richfold Company LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited, Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limted, Pkw-Koeln Car Trading GmbH bei neatsakė į klausimus, kokių sandorių pagrindu iš minėtų bendrovių 2011-2012 m. banko pavedimais gavo minėtas piniginės lėšas, nenurodė sandorių aplinkybių, t. y. kur ir kada sudaryti sandoriai, kas yra sandorių objektas, kokia sandorio kaina, kokia valiuta, jei buvo sudaryti paskolų gavimo sandoriai, kada buvo gauta paskola ir kada ji grąžinta. Pažymėtina, kad pareiškėjui mokesčių administratorius 2018 m. pateikė jo sąskaitų išrašų kopijas, todėl darytina išvada, kad jis disponavo visa informacija, tačiau vis tiek neįvardino, kokie santykiai jį siejo su juridiniais asmenimis, kurie į jo banko sąskaitas pervedė atitinkamas sumas. Pareiškėjas taip pat neįvykdė mokesčių administratoriaus nurodymo ir nenurodė bendrovių F. C. LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, Pkw-Koeln Car Trading GmbH bei jiems atstovavusių asmenų kontaktinių duomenų, t. y. bendrovių kodų, adresų, bendroves atstovavusių asmenų vardų, pavardžių, adresų, telefono numerių ir kitų kontaktinių duomenų (išskyrus 2015 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodytą Kopton Trade LTD adresą ir ją atstovavusį asmenį G. S.).

Nustatyta, kad mokesčių administratorius sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo analizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė jų trūkumus, kurie leidžia abejoti jų patikimumu: pateikti dokumentai be registracijos numerių, nėra pasirašančių šalių identifikacijos kodų (ne fizinių asmenų, nei juridinių asmenų kodų). Pateikti įgaliojimai taip pat be registracijos numerių. 2012 m. sausio 1 d. bendrasis įgaliojimas, kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo S. G. B. veikti šios įmonės vardu sudarytas vėliau, nei sudaryta sutartis dėl pinigų konvertavimo ir išgryninimo paslaugų. Visose sutartyse G. S. nurodytas, kaip įmonės direktorius, tačiau įgaliojimuose jis įvardijamas kaip įgaliotas asmuo. Abejonių sandorių realumu kelia ir tai, kad pavedimuose, pagal kuriuos į pareiškėjo banko sąskaitas pervestos lėšos, nenurodyta, kad pinigai pervedami pagal pateiktas paslaugų teikimo sutartis. Bylos duomenys rodo, kad šios užsienio kompanijos registruotos Belize ir Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėjas nepaaiškina, kokiomis aplinkybėmis su juo buvo sudarytos jo nurodytos paslaugų sutartys, kas užsienio juridiniams asmenims rekomendavo pasinaudoti pareiškėjo teikiamomis paslaugomis.

MGK ginčijamame sprendime taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį, kad Kopton Trade LTD išduotame 2013 m. sausio 9 d. pakvitavime nurodyta, jog užsienio įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. į pareiškėjo banko sąskaitas pervedė 4 388 425 USD ir 193 100 Eur, tačiau mokesčių administratoriaus nustatyta, kad užsienio įmonės mokėjimai į pareiškėjo sąskaitas buvo vykdomi ilgesnį laikotarpį – iki 2012 m. gegužės 31 d. (iki 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo pervesta 2 830 175 USD ir 182 600 Eur). Baltcourt Limited LTD pakvitavimo data yra ankstesnė negu sutarties data (pakvitavimas dėl 2012 m. sausio 23 d. sutarties įvykdymo surašytas 2012 m. sausio 9 d. (14 dienų anksčiau)), neaiškus ir lėšų pervedimo / grąžinimo laikotarpis: tekste rusų kalba nurodyta, kad lėšos buvo pervedamos / grąžinamos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o tekste anglų kalba – nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Camden Trade Group Limited vardu surašytuose dokumentuose nurodytas netikslus įmonės pavadinimas: tekste nurodoma „CAMDEN TRADE GROUP TRADE LIMITED“, nors antspaudas priklauso Camden Trade Group Limited.

Abejonių pareiškėjo nurodyta veikla kelia ir tai, kad jis pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2011 ir 2012 metus nedeklaravo pajamų – komisinio mokesčio, gauto iš Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Trade Limited pagal valiutos konvertavimo ir išgryninimo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nebuvo įregistravęs individualios veiklos.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei dokumentų, kokie piniginių lėšų įskaitymo į sąskaitas ir išgryninimo įkainiai jam buvo taikomi kituose Baltarusijos Respublikos bankuose. Pareiškėjo pateikto OAO „Texnobank“ 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 15-1-12/6679, turinys taip pat nėra informatyvus, neaišku, koks šio banko tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d.

Šių aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas nei MGK, nei skunde teismui taip pat nepaaiškino, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pašalintų bet kokias abejones šių sandorių realumu.

Bylos duomenys rodo, kad nei MGK, nei teismui pareiškėjas taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir / ar dokumentų dėl ėjo į sąskaitas užsienio bankuose iš kitų 4 užsienio įmonių (F. C. LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited ir Pkw-Koeln Car Trading (GmbH) gautų piniginių lėšų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas disponavo didelėmis pinigų sumomis. Pareiškėjo atstovų nurodyta aplinkybė, kad mokestinio patikrinimo metu analizuojamos faktinės aplinkybės įvyko prieš pakankamai daug laiko, todėl pareiškėjas dėl sandorių gausos negalėjo prisiminti sandorių aplinkybių, nepaneigia mokesčių mokėtojo pareigos teikti mokesčių administratoriui kuo išsamesnę informaciją, reikšmingą mokestinės prievolės dydžiui nustatyti. Kaip pagrįstai pažymėjo MGK savo sprendime, nei MAĮ normos, nei kiti teisės aktai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui (LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-602/2018). Šiuo gi atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas nevykdė MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus.

Pažymėtina, kad kontrolės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu vyko nuo 2014 m. balandžio 4 d. (mokestinio tyrimo pradžia), t. y. praėjus tik 2 metams nuo tikrinamo laikotarpio. Kaip jau minėta, pareiškėjui ne kartą buvo siųsti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl turimų sąskaitų užsienio bankuose bei sandorių, kurių pagrindu į jas buvo gautos piniginės lėšos, juose nurodant konkrečius klausimus. Pareiškėjas nei viename mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime nenurodė, kokie tiksliai santykiai jį siejo su užsienio įmonėmis, kokių sandorių pagrindu jos pervesdavo pinigines lėšas į jo banko sąskaitas Latvijos banke, ir, tik gavęs Patikrinimo aktą, nurodė aplinkybę, kad jis teikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas užsienio įmonėms. Visa tai leidžia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad mokesčių administratorius, jam kilus abejonių dėl sandorių realumo, privalėjo surinkti priešpriešinę informaciją iš kontrahentų. Kaip jau minėta, Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize. Belizas yra įtrauktas į tikslinių teritorijų sąrašą, į kurį įtraukiamos valstybės, kurios įprastai dėl jose egzistuojančių apmokestinimo sąlygų, valstybių institucijų vengimo bendradarbiauti, keistis informacija su kitomis valstybėmis mokesčių administravimo srityje laikomos padidintos mokesčių vengimo (slėpimo) rizikos šalimis (dėl ko gyventojų pajamoms, gautoms iš šių valstybių subjektų, netaikomos mokesčių (apmokestinimo) lengvatos (GPMĮ 17 straipsnio 2 dalis)). Taigi, surinkti ar gauti papildomą informaciją iš tikslinių teritorijų sąrašuose įregistruotų užsienio kompanijų, siekiant nustatyti ginče aptariamų lėšų kilmę, mokesčių administratorius neturėjo galimybių. Be to, iš pateiktų dokumentų mokesčių administratoriui nebuvo aišku, į kurios šalies mokesčių administratorių reikėtų kreiptis dėl informacijos apie visas tris įmones atstovavusį asmenį G. S., kadangi pateiktuose dokumentuose nurodytas tik šio asmens vardas, pavardė, paso numeris ir išdavimo data.

Mokestinio patikrinimo duomenys patvirtina, kad mokesčių administratorius, vykdydamas jam MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintą pareigą pagrįsti mokestinės prievolės dydį, dėjo visas pastangas objektyviai tiesai nustatyti. Mokesčių administratorius, remdamasis mokestinio tyrimo metus surinktais duomenimis, pareiškėjo paaiškinimuose pateikta informacija, kreipėsi į užsienio mokesčių administratorius, banko institucijas, muitinę dėl reikalingos informacijos gavimo, taip pat rėmėsi mokestinio tyrimo ir baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Kaip matyti, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu pareiškėjui sudarė visas sąlygas pateikti dokumentus (įrodymus) mokestinės prievolės dydžiui nustatyti. Tačiau bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas nepaneigė įrodymais mokesčių administratoriaus išvadų, kad iš užsienio įmonių F. C. LLP, Europen Management and Investment Company, Kopton Trade LTD, Oxport Import Limited, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, PkW-Koeln Car Trading GmbH į jo asmenines bankų sąskaitas gautos piniginės lėšos yra kitos gautos apmokestinamosios pajamos. Pareiškėjui GPM prievolė nustatyta pagrįstai. Pareiškėjas ginčo dėl aritmetinio mokesčio sumos apskaičiavimo nekelia.

Dėl delspinigių

Pareiškėjas nesutinka su apskaičiuotų GPM delspinigių dydžiu. Nurodo, kad apskaičiuotų delspinigių suma tik trečdaliu mažesnė už apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį, taip pat akcentuoja, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė 6 metus ir iš esmės ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad mokesčių administratorius ilgai rinko mokestiniam patikrinimui reikalingą informaciją. Mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais jis turėtų būti atleistas nuo dalies delspinigių mokėjimo.

Pagal MAĮ 95 straipsnio nuostatas, delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). MAĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys). MAĮ 99 straipsnyje nurodyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nepagrįstai, gavęs GPM apmokestinamųjų pajamų, jų nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM, dėl ko mokesčių administratorius apskaičiavo jam papildomai sumokėti į biudžetą 7 933 764,19 Eur GPM. Atsižvelgiant į tai, bei į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad mokesčių administratoriui atsirado pagrindas apskaičiuoti pareiškėjui 5 085 706,65 Eur GPM delspinigius. Pareiškėjas aritmetinio GPM delspinigių paskaičiavimo neginčija, tačiau siekia būti atleistas nuo 50 proc. delspinigių sumos sumokėjimo.

Pažymėtina, kad baigtinis atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų sąrašas yra įtvirtintas MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nei skunde MGK, nei teismui nenurodė nei vieno iš MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindų. Kaip matyti, pareiškėjas siekia būti atleistas nuo delspinigių vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, tačiau nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių.

Dėl užsitęsusio mokestinio patikrinimo pažymėtina, kad mokestinis patikrinimas šiuo atveju užsitęsė dėl to, kad mokesčių mokėtojas neišsaugojo dokumentų, reikšmingų mokestinės prievolės dydžiui nustatyti, mokesčių administratoriui teikė abstraktaus pobūdžio, nekonkrečius paaiškinimus dėl tikrinamo laikotarpio pajamų, kelis kartus prašė mokesčių administratoriaus atidėti nurodymų dėl informacijos pateikimo vykdymą. Dėl to, kad mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui nepateikė būtinų apskaitos dokumentų, mokesčių administratorius, siekdamas išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes bei priimti objektyvų ir teisingą sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo, savarankiškai rinko duomenis, įskaitant ir iš užsienio mokesčių administratorių banko įstaigų. Mokestinis patikrinimas ne kartą buvo stabdomas dėl informacijos rinkimo ir gavimo. Taigi, darytina išvada, kad mokestinio patikrinimo trukmė buvo sąlygota būtinų administravimo procedūrų, o ne mokesčių administratoriaus neteisėto neveikimo.

Tai aplinkybė, kad pareiškėjui priskaičiuota santykinai didelė delspinigių suma, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti MAĮ 8 straipsnio 3 dalį ir pareiškėją atleisti visiškai ar iš dalies nuo delspinigių (ar jų dalies) mokėjimo.

Dėl baudos

Pareiškėjas nesutinka su paskirtos 30 proc. baudos dydžiu, motyvuodamas tuo, kad pagal galimybes bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė informaciją, siūlė mokesčių administratoriui pasirašyti susitarimą. Pareiškėjas sutinka sumokėti GPM nuo iš užsienio įmonių gauto „tarpininkavimo mokesčio“ bei nuo pajamų, gautų į banko sąskaitas iš tų užsienio įmonių, iš kurių negali gauti sandorius pagrindžiančių dokumentų.

Bendrieji baudos skyrimo principai bei MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, turinčios įtakos baudos dydžiui, įpareigoja subjektą, skiriantį baudą, motyvuoti ir pagrįsti skiriamos baudos dydį. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog pareiškėjui pagrįstai paskirta 30 procentų, t. y. vidutinio dydžio GPM bauda.

Mokesčių administratorius pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė pareiškėjo siekį išvengti mokesčių mokėjimo, kas sąlygojo 7 933 764,19 Eur žalos valstybės biudžetui padarymą. VMI pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė mokesčio mokėtojo bendradarbiavimą su mokesčių administratoriumi.

Byloje pripažintina aplinkybė, kad pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu teikė mokesčių administratoriui paaiškinimus ir tam tikrus įrodymus, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui vengė teikti išsamią, konkrečią informaciją apie tikrinamojo laikotarpio pajamas, sandorius, kas apsunkino faktinių aplinkybių, reikšmingų apmokestinimui, nustatymą, negalima vertinti, kaip geranoriško bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis pripažįsta pajamomis dalį į jo sąskaitas pervestų lėšų, kurią sudaro tarpininkavimo mokestis už valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugos, ir siekė sudaryti susitarimą su mokesčių administratoriumi dėl mokesčio sumų, teismo vertinimu, negali būti laikoma pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti, pareiškėjas šios dalies pajamų nėra deklaravęs įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Kas rodo, kad jis siekė gauti mokestinę naudą, Pareiškėjas šių pajamų faktą pripažino tik susipažinęs su Patikrinimo aktu. Susitarimo dėl mokesčio dydžio pagrindą pareiškėjas nurodo tai, kad mokesčių administratorius neturi pakankamai įrodymų pareiškėjo mokestinei prievolei pagrįsti. Bylos duomenys rodo, kad mokesčių administratorius atsisakė pasirašyti susitarimą su mokesčio mokėtoju, kadangi mano, jog pakanka įrodymų mokestinei prievolei pagrįsti.

Kitų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui paskirta 30 proc. dydžio GPM bauda atitinka pažeidimo mastą ir yra teisinga.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisingai aiškino ir taikė apmokestinimą GPM bei mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, išsamiai ištyrė ir įvertino byloje nustatytų aplinkybių bei surinktų įrodymų visumą, laikėsi MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pagrįsti apskaičiuotą mokestinę prievolę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo GPM. Panaikinti VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (21.222) FR0682-119 nėra teisinio pagrindo.

MGK tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (21.222) FR0682-119 , išsamiai atsakė į pareiškėjo skundo argumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą palikti galioti mokesčių administratoriaus sprendimą. Panaikinti MGK 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. S-103 (7-73/2019) nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus pareiškėjo skundo, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė