Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, mano, kad jis tinkamai įvykdė Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 67 straipsnyje numatytą pareigą pagrįsti savo nesutikimą su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis sumomis, o mokesčių administratorius ir MGK neturėjo jokio pagrindo atsisakyti vertinti šiuos dokumentus ir, juo labiau, juos traktuoti kaip jo gynybinę poziciją. Dokumentų pateikimas po patikrinimo akto surašymo ir akivaizdūs neesminiai rašymo apsirikimai dokumentuose, pareiškėjo įsitikinimu, nesudaro pagrindo jų nevertinti ir neatsižvelgti į šiuose dokumentuose užfiksuotas faktines aplinkybes.

Tuo atveju, jeigu teismas visgi nuspręstų, kad į jo banko sąskaitas iš užsienio įmonių gautos

piniginės lėšos pripažintinos jo gautomis ir nedeklaruotomis B klasės pajamomis, pareiškėjas prašo teismo pakeisti skundžiamus Komisijos ir mokesčių administratoriaus sprendimus dalyje dėl paskirtos baudos dydžio. Pareiškėjas cituoja MAĮ 139 straipsnio nuostatas dėl baudų dydžio nustatymo ir nurodo, kad mokesčių administratorius, skirdamas baudą, atitinkančią įstatyme nustatytos skirtinos baudos vidurkį, netinkamai įvertino nustatyto pažeidimo pobūdį ir kitas svarbias pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Pažymi, kad jis mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė jo nurodymus, teikė mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingus turimus dokumentus, registrus bei kitą informaciją. Pareiškėjo įsitikinimu, šios aplinkybės laikytinos asmens atsakomybę lengvinančiomis ir skiriamos baudos dydį mažinančiomis aplinkybėmis. Tai, kad jis nebuvo išsaugojęs sutarčių ir neatsiminė sudarytų sandorių su keliomis iš daugelio kitų užsienio įmonių esmės, nepaneigia fakto, kad jis aktyviai ir geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi. Tvirtina, kad jis intensyviai ieškojo kontaktų su kitomis sandorių šalimis (sutarčių kontrahentais) ir jų atstovais, siekdamas išsiaiškinti, ar šie yra išsaugoję sutartis ir atitinkamai gauti šių sutarčių ir kitų su sandoriais susijusių dokumentų kopijas, taip pat teikė užklausas į bankus dėl duomenų apie jo banko sąskaitas pateikimo. Visus dokumentus, vos juos gavęs, teikė mokesčių administratoriui.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 21 d. pateikė rašytines pastabas ir pasiūlymus dėl Patikrinimo akto. Mokesčių mokėtojas prašė mokesčių administratoriaus pradėti susitarimo dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų dydžio pasirašymo procedūrą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratoriui neturint pakankamų ir objektyvių įrodymų mokesčio apskaičiavimui pagrįsti. Tuo atveju, jeigu nebūtų patenkintas toks prašymas arba nebūtų pasirašytas susitarimas, pareiškėjas prašė netvirtinti Patikrinimo akto ir pavesti pakartotinai patikrinti mokesčio mokėtoją, įvertinant kartu su rašytinėmis pastabomis pateiktus dokumentus: Camden Trade Limited ir Baltcourt Limited išduotus įgaliojimus G. S. (G. S.), 2011 m. liepos 14 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Kopton Trade LTD, 2012 m. sausio 3 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Kopton Trade LTD, 2012 m. rugsėjo 12 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Camden Trade Group Limited, 2012 m. sausio 23 d. Sutartį dėl valiutos keitimo ir išgryninimo tarpininkavimo paslaugų su Camden Baltcourt Limited, 2012 m. sausio 19 d. ir 2013 m. sausio 9 d. pakvitavimus, 2019 m. vasario 7 d. prašymą ir 2019 m. vasario 8 d. OAO „Technobank“ atsakymą (MGK byla, I t., b. l. 83-106, 111-121).

Pareiškėjas VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-119 apskundė MGK (MGK byla, I t., 1-6). MGK 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. S-103(7-73/2019), atmesdama pareiškėjo skundą, patvirtino VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222) FR0682-119 (MGK byla, V t., b. l. 61-79).

Bylos duomenimis nustatyta, kad mokestinis patikrinimas inicijuotas atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą, kurio metu nustatyta, kad jis 2011-2012 metais gavo kitų pajamų, kurių nedeklaravo ir kurios nebuvo apmokestintos GPMĮ nustatyta tvarka. Mokestinis patikrinimas atliktas pagal pareiškėjo mokestinio tyrimo metu surinktus duomenis, VMI informacinėse sistemose esančius duomenis, paaiškinimus bei papildomai surinktą informaciją, t. y. asmeninių sąskaitų duomenis, esančius baudžiamojoje byloje Nr. I-1720-754/2014.

Pareiškėjas skunde teigia, kad tikrinamuoju laikotarpiu teikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas užsienio įmonėms Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited, Camden Trade Group Limited, kadangi Baltarusijos Respublikos bankai jam taikė palankesnius valiutos keitimo ir išgryninimo įkainius negu standartiniai. Pareiškėjo tvirtinimu jis įvykdė su šiomis užsienio įmonėmis sudarytas paslaugų teikimo sutartis ir tinkamai atsiskaitė su kontrahentais, išmokėdamas jiems grynaisiais pinigais konvertuotas sumas. Pareiškėjas pažymi, kad kartu su pastabomis dėl Patikrinimo akto jis mokesčių administratoriui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia jo paaiškinimus dėl ūkinių santykių su trimis užsienio bendrovėmis ir kad į jo banko sąskaitą pervestos lėšos nėra jo pajamos, tačiau mokesčių administratorius šių įrodymų tinkamai neįvertino ir dėl to, pareiškėjo teigimu, priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas nurodo, kad gautomis pajamomis jis iš esmės pripažįsta tik tarpininkavimo mokestį, kurį jis gavo kaip užmokestį už sutartyse numatytų paslaugų atlikimą, tačiau ne visas į jo sąskaitą banke pervestas užsienio įmonių pinigines lėšas.

Remiantis mokestinio ginčo medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas mokestinio tyrimo metu 2014 m. lapkričio 12 d. mokesčių administratoriui raštu pateikė paaiškinimus dėl piniginių lėšų užsienio bankų sąskaitose (MGK byla, II t., b. l. 1-3). Pareiškėjas mokesčių administratoriui dėl Baltarusijos Respublikos bankuose esančių piniginių lėšų nurodė, kad sąskaitas „Delta Bank“, „Gazprom Bank“, „RRB-Bank“, „AVB Belarusbank“, „Zepter Bank“ atsidarė 2011 metais, kurios 2013-2014 metais buvo uždarytos, nes jomis nesinaudojo. Taip pat nurodė, kad buvo atsidaręs sąskaitą ir OAO „Technobank“. Išrašų iš šių bankų sąskaitų pateikti neturi techninių galimybių, nes nesinaudoja interneto banko paslaugomis.

A. B. 2015 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu teiktame paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad 2011 metais jis nemažas pinigų sumas pervedė į savo sąskaitas Baltarusijoje. Pinigus nusiėmęs grynais, dalį konvertavo į eurus ir JAV dolerius, dalį laikė Baltarusijos rubliais ir laukdavo, kada bus palankiausios sąlygos įsigyti nekilnojamąjį turtą Minske. Kadangi sumos buvo nemažos, tai su A. ir A. V. ir J. S. buvo sudaręs sutartis dėl pinigų pasaugojimo, kurių, jas įvykdžius, neišsaugojo (MGK byla, II t., b. l. 4). Taip pat nurodė, kad įvairias leistinas pinigų sumas įvairia valiuta minėti asmenys ar jų draugai, ar giminaičiai parveždavo jam, o jo nesant, sūnui A. A. B. dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes, mokesčių administratoriui nepateikė.

A. B. 2015 m. kovo 25 d. elektroniniu paštu teiktame paaiškinime nurodė, kad su daugeliu kompanijų, t. y. Oxport Import Limited, Kopton Trade Ltd, European Management and Investment Company, buvo sudaręs sutartis, bet jas įvykdžius, jų neišsaugojo. Tvirtino, kad su visomis kompanijomis atsiskaityta, skolų ir jokių įsipareigojimų neturi (MGK byla, II t., b. l. 5).

Įvertinus šiuos paaiškinimus ir vėlesnius pareiškėjo mokesčių administratoriui duotus paaiškinimus, esančius MGK byloje ir kurių turinys išsamiai aprašytas Patikrinimo akte (13-15 psl.), darytina išvada, kad iki mokestinio patikrinimo pabaigos pareiškėjas jokių konkrečių paaiškinimų ir objektyvių įrodymų apie 2011-2012 metais jo turėtas lėšas užsienio bankuose, jų gavimo ir panaudojimo pagrindus mokesčių administratoriui nepateikė. Šias aplinkybes pareiškėjas skunde aiškina tuo, kad tikrinamuoju laikotarpiu jis turėjo daug įvairių sandorių su užsienio ūkio subjektais ir fiziniais asmenimis, todėl jam buvo sunku prisiminti, kokias sumas ir kokiu pagrindu jis gavo į savo sąskaitas užsienio bankuose. Dėl šių priežasčių jis dėjo visas pastangas gauti mokesčių administratoriaus nurodymuose prašomą informaciją ir įrodymus, tačiau tokių įrodymų gavimas užtruko arba tapo neįmanomas dėl to, kad dalis užsienio subjektų nebevykdo veiklos.

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas ne kartą, gavęs mokesčių administratoriaus nurodymą pateikti paaiškinimus ir atitinkamus dokumentus, prašė pratęsti šių nurodymų įvykdymo terminus, prašymus motyvuodamas informacijos trūkumu ir apsunkintu įrodymų gavimu.

Nustatyta, kad gavęs Patikrinimo aktą, pareiškėjas kartu su rašytinėmis pastabomis dėl Patikrinimo akto pateikė tris su užsienio įmonėmis Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited ir Camden Trade Group Limited pasirašytas sutartis dėl valiutos keitimo ir išgryninimo paslaugų teikimo bei pastarųjų įmonių pakvitavimus dėl sutarčių įvykdymo (MGK byla, I tomas, b. l. 83-92, 96-100, 101-103).

Susipažinus su šių dokumentų turiniu, nustatyta, kad Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize, o Baltcourt Limited – Londone, Didžioji Britanija. Sutartyse numatytas 0,7 proc. komisinis atlyginimas už Baltarusijos rublių išgryninimą ir 0,9 proc. komisinis atlyginimas už JAV dolerių ir eurų išgryninimą nuo visos užsienio įmonės pareiškėjui pervestos sumos atitinkama valiuta. Kopton Trade LTD 2012 m. sausio 19 d. pakvitavime dėl 2011 m. liepos 14 d. sutarties įvykdymo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 14 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo pervesta 11 876 660 USD, 21 802 779 358 Baltarusijos rublių ir 166 950 100 Eur; pareiškėjas grąžino 11 769 770,06 USD, 21 650 159 902,49 Baltarusijos rublių ir 165 447,45 Eur. Kopton Trade LTD 2013 m. sausio 9 d. pakvitavime dėl 2012 m. sausio 3 d. sutarties įvykdymo nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjui pervesta 4 388 425 USD ir 193 100 Eur; pareiškėjas grąžino 4 348 929,18 USD ir 191 362,10 Eur. Baltcourt Limited LTD 2012 m. sausio 9 d. pakvitavime dėl 2012 m. sausio 23 d. sutarties įvykdymo nurodyta, kad pareiškėjui buvo pervesta 25 714 081 USD ir 2 974 285 Eur; pareiškėjas grąžino 25 482 654,27 USD ir 2 947 516,44 Eur; 4) Camden Trade Group Limited 2013 m. sausio 9 d. pakvitavimas dėl 2012 m. rugsėjo 12 d. sutarties įvykdymo, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui pervesta 11 230 000 USD ir 6 103 300 Eur; pareiškėjas grąžino II 128 930 USD ir 6 048 970,30 Eur. Kaip matyti, skirtumas tarp pareiškėjui pervestų piniginių lėšų ir jo užsienio įmonėms grynaisiais pinigais grąžintų piniginių lėšų atitinka sutartyse nurodytą komisinį mokestį. Visuose pakvitavimuose nurodyta, kad sutartys yra tinkamai ir visiškai įvykdytos, o šalys viena kitai neturi jokių pretenzijų ir nėra viena kitai skolingos. Pareiškėjo pateiktas sutartis ir pakvitavimus užsienio įmonių vardu pasirašė direktorius G. S. Dokumentai surašyti rusų ir anglų kalbomis.

Pareiškėjo pastabose dėl patikrinimo akto nurodyta, kad G. S. buvo Kopton Trade LTD direktorius, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Limited įgaliotas asmuo. Šiai aplinkybei patvirtinti pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė 2012 m. liepos 27 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. birželio 20 d.), kuriuo Camden Trade Group Limited įgaliojo S. G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini, išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorė K. S. J. (MGK byla, I t., b. l. 93-95). Mokestinio ginčo bylos duomenys patvirtina, kad po MGK posėdžio pareiškėjas papildomai pateikė 2012 m. sausio 1 d. bendrąjį įgaliojimą (be reg. numerio, galioja iki 2013 m. sausio 31 d.), kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo tą patį asmenį S. G. B. (asmens dok. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. lapkričio 29 d.) veikti šios įmonės vardu ir jos naudai atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Įgaliojimą pasirašė direktorius P. Z. (MGK byla, V t., b. l. 7-9).

Pareiškėjas taip pat su pastabomis dėl patikrinimo akto pateikė OAO „Texnobank“ 2019 m. vasario 8 d. raštą Nr. 15-1-12/6679, kuriame nurodyta, kad: banko valdybos 2011 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais ir 1 proc. išmokamos sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimu buvo panaikinta ankstesnio sprendimo baigiamoji dalis ir pareiškėjui nustatytas 0,5 proc. įskaitomos sumos dydžio individualus tarifas už pinigų įskaitymą Baltarusijos rubliais; banko valdybos 2012 m. vasario 20 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 0,2 proc. išmokamos užsienio valiuta sumos dydžio individualus tarifas už grynųjų pinigų išdavimą užsienio valiuta. Papildomai rašte pateikiama informacija, kad nuo 2011 m. liepos 20 d. iki 2012 m. vasario 20 d. OAO „Texnobank” juridiniams asmenims teikiamų paslaugų tarifas buvo 0,8 proc. išmokamos sumos už užsienio valiutos išdavimą ir 1 proc. – už Baltarusijos rublių išdavimą (MGK byla, I t., b. l. 104-106).

Nustatyta, kad mokesčių administratorius sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo analizavo pareiškėjo pateiktus dokumentus ir nustatė jų trūkumus, kurie leidžia abejoti jų patikimumu: pateikti dokumentai be registracijos numerių, nėra pasirašančių šalių identifikacijos kodų (ne fizinių asmenų, nei juridinių asmenų kodų). Pateikti įgaliojimai taip pat be registracijos numerių. 2012 m. sausio 1 d. bendrasis įgaliojimas, kuriuo Baltcourt Limited įgaliojo S. G. B. veikti šios įmonės vardu sudarytas vėliau, nei sudaryta sutartis dėl pinigų konvertavimo ir išgryninimo paslaugų. Visose sutartyse G. S. nurodytas, kaip įmonės direktorius, tačiau įgaliojimuose jis įvardijamas kaip įgaliotas asmuo. Abejonių sandorių realumu kelia ir tai, kad pavedimuose, pagal kuriuos į pareiškėjo banko sąskaitas pervestos lėšos, nenurodyta, kad pinigai pervedami pagal pateiktas paslaugų teikimo sutartis. Bylos duomenys rodo, kad šios užsienio kompanijos registruotos Belize ir Didžiojoje Britanijoje. Pareiškėjas nepaaiškina, kokiomis aplinkybėmis su juo buvo sudarytos jo nurodytos paslaugų sutartys, kas užsienio juridiniams asmenims rekomendavo pasinaudoti pareiškėjo teikiamomis paslaugomis.

MGK ginčijamame sprendime taip pat pagrįstai atkreipia dėmesį, kad Kopton Trade LTD išduotame 2013 m. sausio 9 d. pakvitavime nurodyta, jog užsienio įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. į pareiškėjo banko sąskaitas pervedė 4 388 425 USD ir 193 100 Eur, tačiau mokesčių administratoriaus nustatyta, kad užsienio įmonės mokėjimai į pareiškėjo sąskaitas buvo vykdomi ilgesnį laikotarpį – iki 2012 m. gegužės 31 d. (iki 2012 m. sausio 31 d. pareiškėjui buvo pervesta 2 830 175 USD ir 182 600 Eur). Baltcourt Limited LTD pakvitavimo data yra ankstesnė negu sutarties data (pakvitavimas dėl 2012 m. sausio 23 d. sutarties įvykdymo surašytas 2012 m. sausio 9 d. (14 dienų anksčiau)), neaiškus ir lėšų pervedimo / grąžinimo laikotarpis: tekste rusų kalba nurodyta, kad lėšos buvo pervedamos / grąžinamos laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o tekste anglų kalba – nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 31 d. Camden Trade Group Limited vardu surašytuose dokumentuose nurodytas netikslus įmonės pavadinimas: tekste nurodoma „CAMDEN TRADE GROUP TRADE LIMITED“, nors antspaudas priklauso Camden Trade Group Limited.

Abejonių pareiškėjo nurodyta veikla kelia ir tai, kad jis pateiktose Metinėse pajamų deklaracijose už 2011 ir 2012 metus nedeklaravo pajamų – komisinio mokesčio, gauto iš Kopton Trade LTD, Baltcourt Limited LTD ir Camden Trade Group Trade Limited pagal valiutos konvertavimo ir išgryninimo sutartis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nebuvo įregistravęs individualios veiklos.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikė nei paaiškinimų, nei dokumentų, kokie piniginių lėšų įskaitymo į sąskaitas ir išgryninimo įkainiai jam buvo taikomi kituose Baltarusijos Respublikos bankuose. Pareiškėjo pateikto OAO „Texnobank“ 2019 m. vasario 8 d. rašto Nr. 15-1-12/6679, turinys taip pat nėra informatyvus, neaišku, koks šio banko tarifas buvo taikomas pareiškėjui už Baltarusijos rublių išgryninimą nuo 2011 m. liepos 18 d. bei už užsienio valiutos išgryninimą iki 2012 m. vasario 20 d.

Šių aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjas nei MGK, nei skunde teismui taip pat nepaaiškino, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pašalintų bet kokias abejones šių sandorių realumu.

Bylos duomenys rodo, kad nei MGK, nei teismui pareiškėjas taip pat nepateikė jokių paaiškinimų ir / ar dokumentų dėl ėjo į sąskaitas užsienio bankuose iš kitų 4 užsienio įmonių (F. C. LLP, Europen Management and Investment Company, Oxport Import Limited ir Pkw-Koeln Car Trading (GmbH) gautų piniginių lėšų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas disponavo didelėmis pinigų sumomis. Pareiškėjo atstovų nurodyta aplinkybė, kad mokestinio patikrinimo metu analizuojamos faktinės aplinkybės įvyko prieš pakankamai daug laiko, todėl pareiškėjas dėl sandorių gausos negalėjo prisiminti sandorių aplinkybių, nepaneigia mokesčių mokėtojo pareigos teikti mokesčių administratoriui kuo išsamesnę informaciją, reikšmingą mokestinės prievolės dydžiui nustatyti. Kaip pagrįstai pažymėjo MGK savo sprendime, nei MAĮ normos, nei kiti teisės aktai neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos saugoti dokumentus, reikalingus mokesčių apskaičiavimui (LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-602/2018). Šiuo gi atveju, teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas nevykdė MAĮ 40 straipsnyje įtvirtintos mokesčių mokėtojo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus.

Pažymėtina, kad kontrolės veiksmai pareiškėjo atžvilgiu vyko nuo 2014 m. balandžio 4 d. (mokestinio tyrimo pradžia), t. y. praėjus tik 2 metams nuo tikrinamo laikotarpio. Kaip jau minėta, pareiškėjui ne kartą buvo siųsti mokesčių administratoriaus nurodymai pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl turimų sąskaitų užsienio bankuose bei sandorių, kurių pagrindu į jas buvo gautos piniginės lėšos, juose nurodant konkrečius klausimus. Pareiškėjas nei viename mokesčių administratoriui pateiktame paaiškinime nenurodė, kokie tiksliai santykiai jį siejo su užsienio įmonėmis, kokių sandorių pagrindu jos pervesdavo pinigines lėšas į jo banko sąskaitas Latvijos banke, ir, tik gavęs Patikrinimo aktą, nurodė aplinkybę, kad jis teikė valiutos konvertavimo ir išgryninimo paslaugas užsienio įmonėms. Visa tai leidžia abejoti mokesčių mokėtojo sąžiningumu.

Pareiškėjas skunde teigia, kad mokesčių administratorius, jam kilus abejonių dėl sandorių realumo, privalėjo surinkti priešpriešinę informaciją iš kontrahentų. Kaip jau minėta, Kopton Trade LTD ir Camden Trade Group Limited yra registruotos Belize. Belizas yra įtrauktas į tikslinių teritorijų sąrašą, į kurį įtraukiamos valstybės, kurios įprastai dėl jose egzistuojančių apmokestinimo sąlygų, valstybių institucijų vengimo bendradarbiauti, keistis informacija su kitomis valstybėmis mokesčių administravimo srityje laikomos padidintos mokesčių vengimo (slėpimo) rizikos šalimis (dėl ko gyventojų pajamoms, gautoms iš šių valstybių subjektų, netaikomos mokesčių (apmokestinimo) lengvatos (GPMĮ 17 straipsnio 2 dalis)). Taigi, surinkti ar gauti papildomą informaciją iš tikslinių teritorijų sąrašuose įregistruotų užsienio kompanijų, siekiant nustatyti ginče aptariamų lėšų kilmę, mokesčių administratorius neturėjo galimybių. Be to, iš pateiktų dokumentų mokesčių administratoriui nebuvo aišku, į kurios šalies mokesčių administratorių reikėtų kreiptis dėl informacijos apie visas tris įmones atstovavusį asmenį G. S., kadangi pateiktuose dokumentuose nurodytas tik šio asmens vardas, pavardė, paso numeris ir išdavimo data.

Pareiškėjas nesutinka su apskaičiuotų GPM delspinigių dydžiu. Nurodo, kad apskaičiuotų delspinigių suma tik trečdaliu mažesnė už apskaičiuotos mokestinės prievolės dydį, taip pat akcentuoja, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė 6 metus ir iš esmės ne dėl jo kaltės, o dėl to, kad mokesčių administratorius ilgai rinko mokestiniam patikrinimui reikalingą informaciją. Mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais jis turėtų būti atleistas nuo dalies delspinigių mokėjimo.

Pagal MAĮ 95 straipsnio nuostatas, delspinigiai yra vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų. MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). MAĮ 97 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą, iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per šio Įstatymo 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (muitinės administruojamo mokesčio – per šio Įstatymo 81 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą), delspinigių skaičiavimas tęsiamas nuo kitos dienos po minėto termino pasibaigimo. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti: 1) mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba 2) tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatytais pagrindais. Delspinigiai, pradėti skaičiuoti šio Įstatymo 97 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos, o mokesčių mokėtojui nesumokėjus jo (atitinkamo mokesčio įstatyme nustatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio, – ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (MAĮ 98 straipsnio 1, 2 dalys). MAĮ 99 straipsnyje nurodyta, kad delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį. Delspinigių dydis nustatomas minėtąją palūkanų normą padidinus 10 procentinių punktų. Jeigu kitas delspinigių dydis nenustatytas, taikomas paskutinis finansų ministro nustatytas delspinigių dydis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nepagrįstai, gavęs GPM apmokestinamųjų pajamų, jų nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetą GPM, dėl ko mokesčių administratorius apskaičiavo jam papildomai sumokėti į biudžetą 7 933 764,19 Eur GPM. Atsižvelgiant į tai, bei į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad mokesčių administratoriui atsirado pagrindas apskaičiuoti pareiškėjui 5 085 706,65 Eur GPM delspinigius. Pareiškėjas aritmetinio GPM delspinigių paskaičiavimo neginčija, tačiau siekia būti atleistas nuo 50 proc. delspinigių sumos sumokėjimo.

Pažymėtina, kad baigtinis atleidimo nuo priskaičiuotų delspinigių pagrindų sąrašas yra įtvirtintas MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas nei skunde MGK, nei teismui nenurodė nei vieno iš MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pagrindų. Kaip matyti, pareiškėjas siekia būti atleistas nuo delspinigių vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, tačiau nenurodo jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių gali būti sprendžiamas klausimas dėl atleidimo nuo delspinigių.

Dėl užsitęsusio mokestinio patikrinimo pažymėtina, kad mokestinis patikrinimas šiuo atveju užsitęsė dėl to, kad mokesčių mokėtojas neišsaugojo dokumentų, reikšmingų mokestinės prievolės dydžiui nustatyti, mokesčių administratoriui teikė abstraktaus pobūdžio, nekonkrečius paaiškinimus dėl tikrinamo laikotarpio pajamų, kelis kartus prašė mokesčių administratoriaus atidėti nurodymų dėl informacijos pateikimo vykdymą. Dėl to, kad mokesčių mokėtojas mokesčių administratoriui nepateikė būtinų apskaitos dokumentų, mokesčių administratorius, siekdamas išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes bei priimti objektyvų ir teisingą sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo, savarankiškai rinko duomenis, įskaitant ir iš užsienio mokesčių administratorių banko įstaigų. Mokestinis patikrinimas ne kartą buvo stabdomas dėl informacijos rinkimo ir gavimo. Taigi, darytina išvada, kad mokestinio patikrinimo trukmė buvo sąlygota būtinų administravimo procedūrų, o ne mokesčių administratoriaus neteisėto neveikimo.

Tai aplinkybė, kad pareiškėjui priskaičiuota santykinai didelė delspinigių suma, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo delspinigių (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1470/2013).