- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- 1-811-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31537-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Nukentėjusysis
- V. L., A. Č.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Miglei Tomkutonytei, Dalei Juškevičienei, dalyvaujant
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
1) 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendyje) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį 8 (aštuoneriems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d., bausmė neatlikta;
3) 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 2 metams ir 20 MGL (1000 Eur) bauda;
4) 2019 m. sausio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis J. B. 2018 m. gruodžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir J. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. B. 2018 m. birželio 30 d. apie 16.00 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos pastato, pažymėto Nr. 57, Girelės g., Kaišiadorių m., pagrobė svetimą, V. L. priklausantį turtą - 2000 eurų vertės lengvąjį automobilį "BMW 320", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Taip pat J. B. 2018 m. liepos 30 d. apie 01.00 val. išlaužęs vartų užraktą, slapta įsibrovė į svetimą patalpą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini) priklausantį nukentėjusiajai D. L. ir iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. Č. priklausantį turtą: motorolerį "Honda AF32", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 350 eurų ir motorolerio variklį, kurio vertė 80 eurų, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajam A. Č. 430 eurų turtinę žalą.
J. B. teisme kaltu dėl automobilio vagystės prisipažino iš dalies, o dėl motorolerio ir variklio vagystės prisipažino visiškai. jis parodė, kad dėl automobilio vagystės prisipažįsta iš dalies tik todėl, kad kompiuterio automobilyje nebuvo, todėl nepripažįsta, kad kartu su automobiliu pagrobė jame buvusį kompiuterį. Paaiškino, kad automobilio raktelius jis turėjo, nes jam juos buvo davęs G. L., kuris jo prašė parvaryti automobilį. Jis pats automobilio nevairavo, nes neturėjo teisių, todėl ir sutiko padėti parvairuoti, nors taip pat neturi teisių. Automobilį parvarė nuo Žiežmarių, kur automobilis buvo paliktas užklimpęs už šiltnamių. Iš ten automobilį ištemti dar padėjo P. K.. Kas ten tą automobilį užklampino, nežino. Automobilį parvarė iki verslo mokyklos aikštelės. Jį ten ir paliko. Kai paliko automobilį, raktelių G. L. neatidavė. Su juo ten ir išsiskyrė, o po to jis grįžo prie automobilio. Norėjo su juo pasivažinėti. Važinėjo ratu Kaišiadorių rajone. Galvojo po to jį parvaryti atgal, nes apgadino jį nemokėdamas važiuoti. Atsirado dėl to baimė, todėl paklausė draugų dėl automobilio pardavimo. Neprasitarė jiems, jog automobilis vogtas. Buvo baimė parvaryti atgal apgadintą automobilį. Nežino, kodėl taip pasielė, nes nei G. L., nei V. L. nebuvo leidę automobiliu naudotis ar jo prašę parduoti šį automobilį. Bet atsiradus pirkėjui jis pardavė tą automobilį. Pirkėją jam surado toks G., kurio pavardės nežino. Susitikęs su pirkėju sutarė parduoti automobilį už 250 eurų. Suma tiko ir jis pirkėjui atidavė automobilį su jo rakteliais. Iki parduodant automobilį jame buvo atsarginis ratas, vaistinėle, priekinis bamperis su numeriu buvo gale prie sėdynių įdėtas. Nešiojamo kompiuterio automobilyje matyti neteko, nes automobilį buvo gerai apžiūrėjęs. Žino, kad G. L. turėjo kompiuterį, bet gal jis jį pardavė ir pabijojo pasakyti tėvams. Todėl ir pasakė, kad buvo automobilyje, kurį jis nuvarė. Dėl V. L. civilinio ieškinio sumos sutinka, išskyrus kompiuterį, kurio nebuvo. Dėl motorolerio ir variklio kaltę pilnai pripažįsta, su nukentėjusiuoju dėl to jau susitarė, kad žalą jam atlygins, jie dėl to susitaikė. To įvykio tiksliai neatsimena, bet buvo vakaras, kai motorolerį išsivarė iš garažo. Kaip į jį pateko neatsimena, garažas buvo senas, gal spyna nukrito darant duris. Bet žinojo, kad į garažą eiti negalima, nes tam neturėjo jokios teisės. Žinojo, kad garažas yra D. L. kieme. Tame garaže stovėjo motoroleris. Žinojo, kad jis priklauso A. Č.. Jie yra pažįstami. Jis motoroleriu nevažinėjo, todėl žinojo, kad jis jį laiko garaže. Kartu su motoroleriu iš garažo paėmė ir variklį. Kadangi motoroleris nevažiavo, tai jį nustūmė iki savo namų sankryžos. Ten jį numetė prie namų, nes pavargo stumti. Paskui susisiekė su G., kuris sutiko motorolerį nupirkti už 60 eurų. Gautus pinigus išleido apsirengimui. Kur padėjo variklį neatsimena, gal stumdamas motorolerį jį kažkur pakeliui paliko.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis V. L. paaiškino, kad savo sūnui G. L. duodavo raktus nuo automobilio. Automobilyje būdavo ir kompiuteris kuprinėje. Ar tą dieną, kai dingo automobilis, jis jame buvo tiksliai garantuoti negali. Tik sūnus sakė, kad kompiuteris buvo bagažinėje. Tą dieną, kai dingo automobilis, jo nebuvo namie. Kai grįžo, tai sūnus papasakojo, kad su draugu P. L. buvo nuvažiavę su automobiliu į Žiežmarius. Paskui pasakė, kad automobilis stovi prie mokyklos ir pamiršo raktelius nuo jo pas J. B.. Skambino tada jam, bet jis neatsakė. Paskui atsiliepė ir pažadėjo atnešti raktus, bet paskui vėl dingo. Buvo nuėjęs į tą vietą, kur paliktas automobilis, bet jo ten nebuvo. J. B. paskui iš viso išjungė savo telefoną ir su juo daugiau nepavyko susisiekti. Buvo pas jį ir į namus nuvykę, bet jo nerado. Vėliau pokalbio su J. B. dėl kompensacijos nebuvo. Automobilis iki įvykio buvo tvarkingas, o kai jį nuvarė į servizą, sužinojo, kad jis pakankamai daug apgadintas. Jam bėgo tepalai, buvo prakirstas ratas. Automobilis buvo saugomas aikštelėje, kol jį pats pasiėmė. Į aikštelę nutransportavo policija. Policija saugojimo išlaidų neapmokėjo, todėl ieškinį reiškė ir dėl to. Dėl 400 eurų už nešiojamą kompiuterį ieškinys grindžiamas kompiuterio kaina, bet sutinka dėl kompiuterio ieškinio atsisakyti. Taip pat atsisako ieškinio ir dėl automobilio saugojimo aikštelėje išlaidų, jeigu aikštelės savininkas gražins sumokėtus pinigus.
Nukentėjusysis A. Č. paaiškino, kad grįžęs vakare pamatė, kad garažas užrakintas ir nuėjau miegoti. Kitą dieną po pietų atsikėlęs pamatė, kad garaže nėra motorolerio. Pasiaiškinęs su kaimynais nutarė, kad reikia kreiptis į J. B.. Taip ir išsiaiškino, kad jis paėmė motorolerį. Kaimynai žinojo, kad reikia kreiptis į J., nes jis neturėjo geros reputacijos tame kaime. Variklis buvo tame pačiame garaže ir jo neradau kartu su motoroleriu. Motorolerį vėliau atgavo, o variklio ne. Bet dėl jo žalos atlyginti nereikalauja. Įsibraunant į garažą buvo nulaužta garažo durų rankena, bet žala dėl to buvo nedidelė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaip nukentėjusioji D. L. parodė, kad gyvena savo sodyboje (duomenys neskelbtini) su dukros draugu A. Č., jos sūnumi ir sugyventiniu A. T.. Žino, kad iš jos garažo buvo įvykdyta vagystė - pavogtas motoroleris, priklausantis dukros draugui A. Apie vagystę sužinojo iš savo sugyventinio. Žino, kad iš vakaro garažo durys buvo užrakintos, ant užrakto buvo uždėta grandinė ir spyna, o ryte durys rastos be grandinės ir spynos. Ji jokių pretenzijų dėl garažo durų ir spynos neturi, jai jokia žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. (b. t. 2, b. l. 43)
Liudytojas R. G. paaiškino, kad J. B. man parašė žinutę, kad turi pigiai mopedą ir siūlė nusipirkti už 80 eurų. Su juo susitiko, jį paėmė ir atvežė prie namų. Mopedas buvo važiuojantis. Jam sumokėjo už mopedą 80 eurų ir išsiskirstė. Klausė jo iš kur mopedas, jis pasakė, kad pirko iš kito draugelio. Mopedas visą laiką buvo pas jį, o po kelių dienų sulaukė pareigūnų, kurie pasakė, kad mopedas yra vogtas. Jiems pasakė, kad nežinojo, kad vogtas. Po to atvažiavo šeimininkas ir pasiėmė mopedą. J. B. sumokėtų pinigų neatgavo.
Liudytojas V. K. paaiškino, kad D. V. pasiūlė jam pirkti automobilį ir jis jį perpirko. Buvo baltas BMW automobilis. Pirko jį už 400 eurų. D. V. sakė, kad pirko automobilį iš kažko kito. Po to jis pasiūlė automobilį pažįstamam už 600 eurų. Atsimena, kad BMW buvo be priekinio buferio, buvo prakirstas ratas bagažinėje. Daugiau automobilyje daiktų nebuvo. Sutarties pirkdamas nepasirašė. Sakė, kad jį perka ardymui.
Liudytoja S. L. paaiškino, kad paskambino kaimynas ir pasakė, kad internete jų automobilis parduodama dalimis. Susiekė su pardavėjais ir pasakė, kad tai jų automobilis. Tada automobilį dalimis pardavinėję vyrai pasakė, kad sumokėtume 800 eurų ir automobilį atiduos. Tie vyrai sakė, kad ta mašina pas juos jau iš trečių rankų. Vėliau paskambino policijai. Anūkas G. L. dėl šio įvykio jai pasakojo, kad davė J. B. automobilio raktelius. J. B. žadėjo juos grąžinti, o vėliau dingo. Ar iki automobilio dingimo jame buvo kitų daiktų nežino. Kai nuvyko prie automobilio, kai rado jį parduodamą dalimis, tai jame kitų daiktų nebuvo.
Liudytojas G. L. paaiškino, kad su draugu P. L. važiavo pasivažinėti su automobiliu BMW. Žino, kad jam teismo uždrausta bendrauti su juo, bet vis tiek važiavo pasivažinėti. Vakare nuvažiavo iki Žiežmarių karjero. Apsisukinėjant su automobiliu, užklimpo. Todėl automobilį paliko ten ir grįžo namo. J. B. sutiko parvairuoti automobilį. Dar reikėjo draugo, kad patrauktų. Todėl paskambino draugui, kuris atvažiavo ir jį ištraukė. Automobilį J. B. vairuojant parvarė iki Kaišiadorių profesinės mokyklos. Automobilio nenuvarė prie namų, nes abu neturėjo teisės vairuoti ir nenorėjo važiuoti per miestą. Nebuvo tokio susitarimo, kad J. B. leidžiama naudotis automobiliu vienam ar net jį parduoti. Paliekant automobilį jis buvo tvarkingas, tik buferį nuėmė ir į vidų įdėjo. Automobilio raktelius buvo padavęs J. B., o po to ir užmiršo apie tai. Kai paskambino dėl to J. B., tai jis sakė, kad raktelius atneš. Paskui jis neatsiliepė. Nuėjo pasižiūrėti, kur tą automobilį buvo palikę, bet jo ten nebebuvo. Rašė dar jam SMS pranešimus, kad grąžintų automobilį, bet jis neatsiliepė. Tada iškvietė policiją. Paskui jam paskambino draugas ir pasakė, kad tas automobilis parduodamas Autogido skelbimuose. Neatsimena, ar iki automobiliui dingstant jame buvo nešiojamas kompiuteris. Atsimena, kad jis buvo kelios dienos iki automobilio dingimo.
Liudytojas J. A. paaiškino, kad jam paskambino ir pasiūlė BMW automobilį įsigyti dalims. Skambino ne kaltinamasis, o kitas žmogus, kurio vardas V. Automobilį nupirko už 400 eurų, nes kaina buvo gera. Ant automobilio nebuvo numerių ir priekinio buferio. Tas asmuo, kuris skambino, sakė, kad pats pirko automobilį. Įsigijęs automobilį kai kurias dalis išėmė ir taip pat įdėjo skelbimą, kad parduoda automobilį dalimis. Kai pirko automobilį, tai jis buvo be dokumentų, bet pardavėjas patikino, kad jis nevogtas. Vėliau pas jį atvyko automobilio savininkas ir dar keli žmonės. Jie paskambino pradžioje norėdami pirkti mašiną. Bet kai atvyko, tai pasakė, kad tai jų automobilis, parodė dokumentus. Pasiūlė tada jiems skambinti į policiją. Po to tas asmuo, kuris jam pardavė automobilį, grąžino už tai sumokėtus pinigus.
Liudytojas K. S. paaiškino, kad matė automobilį tik tą dieną, kai J. B. padarė nusikaltimą. Prašė jo, kad parvežtų jį iki miestelio. J. B. sakė jam, kad tas automobilis jo. Ar automobilyje buvo daugiau žmonių neatsimena. Žinojo tuo metu, kad tas automobilis G. L., bet dėl to nesidomėjo pas J. B.. Važiavo tada kartu iki Antakalnio ir atgal į Kaišiadoris. Vėliau J. B. jį paliko Kaišiadoryse.
Liudytojas D. V. paaiškino, kad automobilį pirko iš J. B.. Pirko ne jis vienas, bet su draugu D. L. pirko per pusę. Nuvyko tada prie automobilio, kur buvo pats J. B., K. S. ir kažkoks G. Automobilis buvo be priekinio buferio. Pasakė jam, kad automobilį atvarytų iki Kaišiadorių. Automobilis buvo be dokumentų. Kai jie parvarė ją iki Kaišiadorių, nupirko iš jo automobilį už 230 eurų. Kadangi automobilis buvo be dokumentų, tai dar paklausė J. B., ar nebus dėl to problemų. Jis patikino, kad nebus. Automobilyje kitų vertingų daiktų nebuvo. Kam tas automobilis anksčiau priklausė, tuo metu nežinojo. Vėliau automobilį pardavė kitam žmogui – V. už 400 eurų.
Liudytojas D. L. paaiškino, kad prisimena, kad pirko ir pardavė BMW automobilį. Pirko praėjusiais metais, vasaros pradžioje, kartu su draugu D. V. ir norėjo jį perparduoti. Vėliau automobilį pardavė. Pirko gal už 200-250 eurų. Anksčiau pirktą automobilį buvo matęs G. L. kieme. Manė, kad jis gerai sutaria su J. B., todėl nekilo abejonių, kaip tas automobilis atsidūrė pas J. B.. Jiems J. B. tik pasakė, kad G. jam paliko automobilį bei tai, kad yra pamesti jo dokumentai. Nuvažiavę su automobiliu vėliau pasistatė jį mieste. Jame jokių daiktų nebuvo, priekinio buferio taip pat. Nebuvo jokio krepšio, telefono. Automobilis buvo tuščias.
Liudytojas J. K. paaiškino, kad matė savo miške praėjusių metų birželio mėnesį, kaip kažkoks asmuo, kuris buvo su mergina, užklimpo miške su BMW automobiliu. Pagalbos nesiūlė, o vėliau nematė, kur tas automobilis dingo. Automobilis buvo su valstybiniais numeriais. Anksčiau to automobilio neteko matyti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas nepilnametis G. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), dažnai laiką leidžia Kaišiadoryse, pažįsta J. B., jie buvę klasiokai, kartas nuo karto pabendrauja, susitinka. Iš matymo pažįsta ir G. L., su juo nebendrauja. Su J. B. susitiko 2018 m. birželio 30 d. po pietų, jis vienas atvažiavo jį pasiimti nuo "Emsi" degalinės Gudienos k., Kaišiadorių r. baltu "BMW". Kiek prisimena, automobilis buvo pažymėtas valstybiniais numeriais gale, priekyje - po priekiniu langu, be priekinio buferio. Kairėje automobilio pusėje buvo uždėtas atsarginis ratas. Ankščiau nebuvo susitarę susitikti, jis paskambino atsitiktinai ir paklausė ką veikia. Prieš tai nebendravo apie savaitę. Paklausus iš kur J. gavo automobilį, nes yra matęs juo važinėjant girtą G. L., ir ar automobilis nevogtas. J. B. papasakojo, kad G. girtas sudaužė šitą mašiną ir kad nematytų tėvai, paprašė jo jį parduoti, sakė, kad automobilio tikrai nevogė. Kai J. jį paėmė, jie nuvažiavo į Kaišiadorių mieste esančią degalinę "Emsi", kaip sakė J., pasiimti K., kurio jis nepažįsta. Paėmę J. draugą, važiavo link Rumšiškių, kaip sakė J., parduoti BMW. Kad J. jau buvo suplanavęs parduoti automobilį, nežinojo. Atvažiavus į Rumšiškes sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės "Maxima", priešais kamerą. Kiek palaukus, atvažiavo gal 4 jam nepažįstami vaikinai, jie apžiūrinėjo mašiną, du pabandė ja pavažinėti, paskui derėjo kainą. Atrodo, kad J. sutarė parduoti automobilį už 230 eurų. Ar J. ir pirkėjai rašė automobilio prikimo - pardavimo sutartį, nematė, tačiau girdėjo, kad kažką turėjo surašyti. Automobilį, kaip suprato, pirko vienas iš vaikinų. Vaikinai paprašė J. automobilį atvaryti į Kaišiadoris, į garažus priešais parduotuvę "IKI". Atvarius automobilį, vienas vaikinas padavė J. pinigus. Automobilio salonas buvo labai netvarkinga, bagažinėje buvo automobilio kiauras ratas, šiukšlės, vertingesnių daiktų nepastebėjo. Pardavę automobilį jie išsiskirstė. J. pinigus įsidėjo į odinės striukės vidinę kišenę ir nuėjo, kad J. eis pas G. pasidalinti pinigus, neužsiminė, tačiau minėjo, kad turi kažkur užsukti. (t. 1, b. l. 158)
Liudytojas Greta Veličkaitė paaiškino, kad ji šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. Jo metu automobilis buvo paimtas iš įvykio vietos ir nutransportuotas į saugojimo aikštelę. Jis neturėjo valstybinių numerių, reikėjo laiko nustatyti, ar tai yra tas automobilis. Komisariatas automobilių nesaugo. Atikus veiksmus, priimtas sprendimas grąžinti transporto priemonę asmeniu. Nuo tos dienos, kai būna priimtas sprendimas aikštelės savininkas gali reikalauti susimokėti už išlaidas iki tos dienos kai žmogus atsiima automobilį. Jeigu žmogus atsiimą automobilį tą pačią dieną, nereikia mokėti, jeigu vėliau – reikia. Asmuo turi pateikti sprendimą ir atsiimti transporto priemonę. Kada buvo nuvykta atsiimti automobilio, duomenų neturi.
Liudytojas Z. B. paaiškino, kad automobilis buvo saugomas saugojimo aikštelėje, nes jo įmonė sudariusi su policija sutartį. Nuo 2018 m. lapkričio 1 d. pasirašė naują sutartį su Kauno AVPK. Šio automobilio nuvežimo akte nenurodytas nei vienas sutarties straipsnis, nepadarytas automobilio aprašas, kai tokiais atvejais jis daromas, ant leidimo atsiimti automobilį taip pat nenurodytas straipsnis ir atiduodant automobilį tokiais atvejais dalyvauja policijos pareigūnas, ko irgi nebuvo. Priduodant automobilį išvardinti duomenys turi būti. Nors jų nebuvo šiuo atveju, bet automobilį saugojimui priėmė, nes yra priverstinio nuvežimo aktas. Policijos darbas, mano, kad buvo neatliktas iki galo, nenurodyti straipsniai. Jei sutarty numatyta, tai turi būti įrašyti straipsniai į nuvežimo aktą, jie turėjo būti nurodyti, tai tokiu atveju būtų buvę aišku, ar reikalinga iš automobilio savininko reikalauti apmokėjimo. Šiuo atveju automobilis buvo saugomas policijos interesais, nebuvo pateikta duomenų, kad savininkas yra patrauktas atsakomybėn ar jo atžvilgiu atliekamas tyrimas. Todėl sutinka jam sumokėtus pinigus už automobilio saugojimą grąžinti.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytojas D. V. atpažino J. B. kaip asmenį, kuris 2018 m. birželio 30 d. Rumšiškių miestelyje pardavinėjo jam automobilį. (t. 1, b. l. 129-130)
2018 m. rugpjūčio 8 d. liudytojas R. G. savanoriškai pateikė motorolerį "Honda AF32", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 81-83)
Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas motoroleris "Honda AF32", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti transporto priemonės sugadinimo pažymiai: kairės pusės šono apdaila sulūžusi, skilusi kairės pusės priekinė apdaila, subraižyta dešinės pusės šoninė apdaila, subraižyta dešinės pusės šoninė apatinė apdaila, sulūžęs apatinis kairės pusės padas, kur dedamos kojos, apgadinta kairės pusės šoninė - apatinė dalis. (t. 2, b. l. 84-88)
Kaltinamajam reiškiamų abiejų kaltinimų, nežiūrint to, kad jų kvalifikacija yra vienoda (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį), esmė yra skirtina. Pirmu atveju kaltinimo esmė yra svetimo automobilio su jame buvusiu kompiuteriu pagrobimas, o antruoju atveju kaltinimo esmė – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į garažą.
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kvalifikuotos vagystės objektyvieji požymiai pasireiškia būtent svetimo turto pagrobimu įsibrovus į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba automobilio pagrobimu, arba svetimo turto iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobimu. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – t. y. asmuo supranta, kad kėsinasi pagrobti svetimą turtą vienu iš pirmiau nurodytų būdų ir to nori. Tyčia pagrobti svetimą turtą gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta – asmuo gali kėsintis į konkretų arba neindividualizuotą svetimą turtą.
Dėl automobilio vagystės
Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad J. B. po to, kai G. L. davė jam savo tėvui V. L. priklausantį automobilį parvairuoti į Kaišiadoris, automobilio užvedimo raktelių negrąžino, o suprasdamas, kad jam niekas neleido automobiliu disponuoti savo nuožiūra, jį užvaldė su tikslu parduoti. Kaip nustatyta, net ir po to, kai G. L. jo prašė grąžinti automobilio užvedimo raktelius ir patį automobilį, J. B. melagingai nurodė, kad automobilį grąžins, nors, kaip nustatyta ištyrus įrodymus, to net neketino daryti, nes jau buvo sumanęs iš anksto ir vėliau sutaręs jį parduoti. Tai tik patvirtina, kad jis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad jam nepriklausantį automobilį užgrobė prieš savininko valią savo naudai. Taigi, įvertinus tai, kad kaltinamasis pagrobęs automobilį, juo laisvai disponavo savo nuožiūra, jo veika kvalifikuota teisingai kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Tokiai kvalifikacijai reikšmingas yra nustatytas kvalifikuojantis požymis – automobilio pagrobimas. Šis požymis šiuo atveju yra pavojingesnis ir todėl lemia veikos kvalifikaciją. Veikos kvalifikacijai šiuo atveju reikšmės neturi, kokios vertės automobilis ar jame buvę daiktai buvo pagrobti, nebent automobilio vertė būtų didelė (daugiau nei 250 MGL (1 MGL atitinka 50 Eur)), kas lemtų veikos kvalifikaciją pagal to paties BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau byloje ištirtais įrodymais automobilio vertė nėra didelė. Iš to matyti, kad analogiškai reikšmės veikos kvalifikacijai neturi ir pagrobtame automobilyje galimai buvusių daiktų vertė.
Kaip matyti iš kaltinimo, kaltinamajam kartu su automobiliu buvo inkriminuotas ir automobilyje buvusio kompiuterio pagrobimas. Dėl šios dalies kaltinimo teismas sprendžia, kad jis nepasitvirtino. Pirma, pats kaltinamasis nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad kompiuterio automobilyje nebuvo. Iš jo automobilį įsigiję asmenys jame taip pat vertingų daiktų, tame tarpe ir kompiuterio, nematė. O svarbiausia tai, kad ir pats G. L., taip pat nukentėjusysis V. L. negalėjo patvirtinti, kad įvykio metu, kai automobilis buvo pagrobtas, kompiuteris buvo jame, o ne dingo kitomis aplinkybėmis. Byloje esantys įrodymai tik pakankami patvirtinti, kad toks kompiuteris buvo įsigytas G. L., jam sudarant kompiuterio pirkimo pardavimo sutartį J. B. vardu, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad kompiuteris kartu su automobiliu buvo pagrobtas kaltinamojo J. B.. Todėl teismo vertinimu, ši kaltinime nurodyta aplinkybė yra neįrodyta, todėl iš kaltinimo šalintina.
Nežiūrint pašalintos iš kaltinimo aplinkybės apie kartu su automobiliu pagrobtą kompiuterį, tai nekeičia kaltinimo dėl automobilio vagystės esmės bei šios veikos kvalifikacijos, nes, kaip minėta, lemiamas šiuo atveju požymis yra ne pagrobtas automobilyje buvęs turtas ar jo vertė, bet pats svetimo automobilio pagrobimas.
Todėl kaltinamojo veika dėl automobilio BMV vagystės pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip baigtas nusikaltimas.
Dėl motorolerio ir variklio vagystės
Šiuo atveju kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį J. B. grindžiamas kitu kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu į patalpas (garažą).
Ištirti įrodymai patvirtina, kad J. B. 2018 m. liepos 30 d. apie 01.00 val. įsibrovė į nukentėjusiosios D. L. garažą išlaužęs vartų užraktą ir taip slaptai įsibrovė į šią patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) ir iš ten pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. Č. priklausantį turtą: motorolerį "Honda AF32", valst. Nr. 67AM, kurio vertė 350 eurų ir motorolerio variklį, kurio vertė 80 eurų, tuo bendrai padarydamas nukentėjusiajam A. Č. 430 eurų turtinę žalą.
Vertinant ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes svarbu pažymėti, kad pagal teismų praktiką įsibrovimu laikomi ir tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.). Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007). Pagal šią praktiką BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti yra svarbu nustatyti jau vien tik tai, kad patekimas į tokias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2009, 2K-592/2011).
Taigi, vadovaujantis minėta praktika, nagrinėjamu atveju J. B. padaryto nusikaltimo įsibraunant į D. L. garažą ir iš ten pagrobiant A. Č. priklausantį turtą, kvalifikacijai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį reikšmės visiškai neturi, kokiu būdu jis pašalino kliūtis patekti į garažą, tai yra ar į garažą jis pateko nupjovęs ar nutraukęs spyną ar šiai pačiai nukritus dar laužimosi į vidų metu, ar spyna buvo užrakinta ar ne, nes bet kokiu atveju patekimas į nukentėjusiosios garažą kaltinamajam buvo negalimas, nes jam tokia teisė garažo savininkės ar jame laikomų daiktų savininko suteikta nebuvo, ką, sprendžiant iš parodymų, žinojo ir suprato ir pats kaltinamasis.
Taigi, ištirti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiųjų D. L., A. Č., liudytojų, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai) patvirtina, kad kaltinamasis J. B. vagystės iš D. L. garažo metu siekė iš ten pagrobti svetimą turtą, nes žinojo apie ten nukentėjusiojo A. Č. laikomą motorolerį, kas patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, Šiuo atveju nustačius kvalifikuojantį įsibrovimo požymį, reikšmės veikos kvalifikacijai neturi pagrobto iš garažo turto vertė, nors ir buvo nustatyta, kad iš garažo buvo pagrobtas 430 eurų vertės A. Č. priklausantis turtas. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis vėliau pardavė motorolerį patvirtina, kad pagrobęs šį turtą jis galėjo juo disponuoti laisvai savo nuožiūra, todėl tokia jo nusikalstama veika kvalifikuotina kaip baigtas nusikaltimas, atitinkantis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumą. Kaip buvo pasielgta su pagrobtu varikliu, kvalifikacijai taip pat reikšmės neturi, nes veika laikoma baigta nuo kaltinamajam svetimo turto užvaldymo momento.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. B. pripažinti kaltu padarius du BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus ir paskirti bausmę.
Dėl bausmės
Kadangi kaltinamasis J. B. apklausiamas kaltu teisme prisipažino iš dalies tik dėl to, kad nepripažino viename iš kaltinimų (kaltinime dėl automobilio vagystės) nurodytos aplinkybės apie kompiuterio pagrobimą, kuri ištyrus visus įrodymus teisme nepasitvirtino ir dėl to pripažinta neįrodyta, laikytina, kad kaltinamasis J. B. visiškai prisipažino dėl abiejų nusikalstamų veikų, nes pripažino visas kitas aplinkybes, nurodytas kaltinime, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).
J. B. padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, jis abiem atvejais veikė tiesiogine tyčia. Šiuos nusikaltimus J. B. padarė būdamas dar neteistas, nes tuo metu tik buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis asmuo. Tačiau po šitų dviejų nusikaltimų įvykdymo J. B. jau yra teistas net keturis kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, kas reiškia, kad nedaro teigiamų išvadų dėl savo elgesio, nėra linkęs jo koreguoti teigiama linkme ir yra sistemingai nusikalstantis asmuo. Kaip matyti iš ankstesnių nuosprendžių, kuomet jam beveik visais atvejais jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, išskyrus paskutiniu nuosprendžiu paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas, tai nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Todėl teismas sprendžia, kad dar karta skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę J. B. nebūtų pasiekti bausmei keliami tikslai, visų pirma sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taip pat jis nebūtų ir teisingai dėl įvykdytų nusikaltimų nubaustas, nes bet kokia su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nebūtų pakankama jo elgesį koreguoti teigiama linkme ir paveikti atitinkamai jį taip, kad jis suprastų ir norėtų toliau gyventi laikydamasis įstatymų ir daugiau nenusikalsdamas. Dėl to J. B. už abu nusikaltimus skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies dydžio minimumui.
Nustatant bausmės dydį be kitą ko atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta J. B. atsakomybę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino dėl nusikaltimų padarymo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad jis yra nedirbantis, į tai, kad yra nevedęs.
Kadangi J. B. abi nusikalstamas veikas įvykdė iki Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžio priėmimo, tai už jas paskirtos bausmės privalės būti subendrintos su minėtu nuosprendžiu paskirta galutine bausme. Į galutinę paskirtą bausmę privalės būti įskaityta bausmė, atlikta visiškai ar iš dalies pagal ankstesnius nuosprendžius (BK 63 straipsnio 9 dalis).
BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės, o 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis, BK 63 straipsnio 9 dalis ar BK 63 straipsnio 1 dalis ir 9 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007).
Remiantis tokia praktika ir suformuota bausmių bendrinimo taisykle, šioje byloje J. B. paskirtos bausmės už abi veikas, jų tarpusavyje nebendrinant, nes nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimo, turės būti iš karto subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo ir 20 MGL bauda).
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi J. B., kuris padarė du apysunkius nusikaltimus, skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijoje numatytos tokios rūšies bausmės dydžio minimumui, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta subendrinus bausmes dar ir su bausme, paskirta pirmojoje byloje Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų J. B. paskirtoji bausmė už du apysunkius nusikaltimus atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus dar tuo metu būdamas neteistas. Nors vėliau jis ir buvo nuteistas net keturis kartus, daugumoje atvejų už analogiškus nusikaltimus, tačiau tris kartus jam buvo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir tik paskutiniu nuosprendžiu jam buvo paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jo vykdymas atidėtas. Be to, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi.
Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad J. B. paskirtos bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) manytina bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų tolimesnio darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus galutinę bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis V. L. pareiškė 2416,77 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 85-114).
Nukentėjusysis savo civilinį ieškinį grindžia turtine žala, kuri jam buvo padaryta dėl pagrobto automobilio BMW sugadinimo, kol jis jam buvo grąžintas, taip pat pagrobto kompiuterio verte ir mokesčiu už automobilio saugojimą. Sugadinimų remonto kaštus patvirtina UAB „Algrena“ 2018 m. gruodžio 4 d. sąmata, iš kurios matyti, kad minėto automobilio remonto kaštai sudaro 1936,77 Eur. Iš pinigų priėmimo kvito (t. 1, b. l. 86) matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo už automobilio saugojimą 80 Eur, o kompiuterio vertė nurodė 400 Eur.
Ištyrus įrodymus konstatuotina, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra įrodytas iš dalies, nes po to, kai iš kaltinimo, kaip neįrodyta, buvo pašalinta aplinkybė apie pagrobtą kompiuterį, jis tik iš dalies atitinka turtinę žalą, kuri buvo padaryta J. B. nusikalstama veika. Be to, kaip nustatyta ištirtais įrodymais, tą patvirtino ir nukentėjusysis V. L., kad jis nebereikalauja 80 Eur už automobilio saugojimą, nes šie pinigai jam bus grąžinti automobilių saugojimo aikštelės savininko, apie ką patvirtino ir automobilio saugojimo aikštelės savininkas Z. B., apklaustas šioje byloje kaip liudytojas. Todėl nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant jo naudai iš kaltininko 1936,77 Eur turtinei žalai dėl sugadinto automobilio atlyginimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, J. B. pagrobtą automobilį pardavė už 230 Eur, o pagrobtą motorolerį už 80 Eur. Visus gautus pinigus išleido savo reikmėm. Nukentėjusiajam V. L. pagrobtas automobilis grąžintas, dėl ko jis už tai nereiškia civilinio ieškinio, o už motorolerį 80 Eur J. B. sumokėjęs R. G. pinigų taip pat neatgavo. Civilinio ieškinio dėl to byloje taip pat nėra. Todėl J. B. bendrai iš abiejų nusikalstamų veikų gavo 310 Eur turtinės naudos ir dėl šios sumos byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys, kas rodo, jog ši pinigų suma yra J. B. abiejų nusikalstamų veikų rezultatas.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Atsižvelgiant į tai iš J. B. privalomai turi būti konfiskuojama 310 Eur kaip jo nusikalstamų veikų rezultatas.
Dėl kardomosios priemonės taikymo
Kaltinamajam iki dabar paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Kadangi J. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, tai paskirtoji griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas pakeistina į švelnesnę, paleidžiant J. B. iš suėmimo teismo salėje. Vietoje kardomosios priemonės suėmimo, J. B. nuo šiandien iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ar teismo nustatytų baudžiamojo poveikio priemonės ir įpareigojimų vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. B. pripažinti kaltu padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmes pagal:
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (automobilio vagystė) – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams;
- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (motorolerio ir variklio vagystė) – terminuotą laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme (terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) bauda), prie griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams ir 20 MGL baudos bausmės pridedant po dalį šiuo nuosprendžiu paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių ir skirti J. B. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 metams 7 mėnesiams ir 20 MGL (1000 Eur) baudą. Į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti J. B. visiškai ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 22 d. nuosprendį.
Į paskirtos galutinės terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti J. B. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d., kai J. B. buvo sulaikytas ir suimtas, prilyginant vieną sulaikymo ar suėmimo dieną vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad pastarasis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti J. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir paleisti nedelsiant iš suėmimo teismo posėdžių salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus, minėtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. B. jo naudai 1936,77 Eur turtinei žalai atlyginti.
Byloje esančius daiktinius įrodymus – automobilį "BMW320", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akumuliatorių "Exide" 85 ah, du valstybinius numerius "(duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu grąžintus V. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti jam savo nuožiūra; Motorolerį "Honda AF32", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu grąžintus A. Č., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti disponuoti jam savo nuožiūra; Pirkinių draudimo sertifikato kopiją Nr. (duomenys neskelbtini), du kompaktinius diskus su apklausų vaizdo bei garso įrašais, dvi transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis, "Topo centras" kvitą ir transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje,, o daktiloskopines plokšteles su pirštų pėdsakais, kvapų pėdsakus, cigarečių nuorūkas ir mikroobjektus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.