- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- e2-11231-1195/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06503-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Gružienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- G. S.-D., D. D.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas, Jolita Urbaitytė
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (per ZOOM vaizdo konferencijų ir pokalbių platformą ir bylos dalyviams atvykus į teismo posėdžių salę) išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams D. D., G. S.-D., dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. S. ir O. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas atskirti M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų (atsakovų) – motinos G. S.-D. ir tėvo D. D.; priteisti iš atsakovės ir atsakovo išlaikymą dukrai M. D. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo M. D. gyvenamąją vietą nustatyti su laikinaisiais globėjais; laikinuosius globėjus skirti nepilnamečio vaiko iš atsakovų priteisto išlaikymo administratoriais; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad atsakovai turi nepilnametę dukrą M. D.. Nepilnametė yra netekusi tėvų globos. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnametę M. D. iš jos tėvų – motinos G. S.-D. ir tėvo D. D.. Ieškovas (duomenys neskelbtini) gavo policijos pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vaikas balkone buvo dvi valandas, vaikui nesaugi aplinka su mama. Policijos patrulis paaiškino, kad kito namo gyventojai pastebėjo, jog vaikas vienas balkone apie 2 valandas ir jam nėra saugu. Atvykę policijos pareigūnai negalėjo patekti į namus, nes niekas neatidarė buto durų; girdėjo, kaip bute verkia vaikas; iškviesti gelbėtojai (ugniagesiai), kurie į butą pateko per kaimynų balkoną ir buvo atidarytos buto duris. Motina blaivi – 0.00 prom., ji elgėsi impulsyviai ir aiškino, kad miegojo ir nieko negirdėjo; vėliau keitė paaiškinimus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu nepilnamečiam vaikui nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta L. S., nustatyta M. D. globos vieta globėjos gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios globos nustatymo nepilnametė M. D. ir toliau gyvena kartu su laikinąja globėja. Atsakovei yra nustatytas neįgalumas. Ieškovo nuomone, abu vaiko tėvai negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra ir užtikrinti vaiko interesų bei saugios aplinkos. Svarbu ir tai, kad atsakovė visiškai neturi atsakomybės ir finansinių galimybių pačiai auginti vaiką; mama visiškai priklauso nuo kitų žmonių finansų suteikimo. Atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Specialistų nuomone, socialinės pagalbos priemonės reikiamo rezultato neduoda, pastebėti tik labai minimalūs pokyčiai, kurie neleidžia manyti, jog vaikui grįžus į motinos globą situacija keistųsi iš esmės. Pagalbos priemonės atsakovės šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamo rezultato nedavė. Atitinkamai vien tik esamos pagalbos (paslaugų) teikimas atsakovės šeimai nėra tikslingas ir nagrinėjamu atveju nepadeda užtikrinti geriausių vaiko interesų. Atsakovas turi vieną išlaikytinį, nenustatyta, kad jis būtų riboto darbingumo, todėl iš atsakovo priteistinas M. D. 100 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį vaikui nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. Atsakovė taip pat turi vieną išlaikytinį, nustatyta, kad ji turi ribotą darbingumą. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, iš atsakovės priteistinas M. D. 100 Eur išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės. M. D. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta L. S., nustatyta M. D. globos vieta globėjos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečiam vaikui laikinųjų globėjų šeimoje yra sudarytos visos tinkamos gyvenimo sąlygos, todėl M. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina laikinųjų globėjų šeimoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovė pateiktame atsiliepime teismui nurodė, kad bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nepavyko. Buvo susisiekta su atsakovo motina, kuri nurodė, kad atsakovas apie bylą žino ir su pareikštais reikalavimais sutinka; pasak atsakovo, (duomenys neskelbtini) galimai nėra jo dukra ir tarp jų nėra užsimezgęs artimas emocinis ryšys. Kadangi atsakovas su atstove nesusisiekė, jo nuomonė kitais ieškinyje nurodytais klausimais nėra žinoma.
4. Atsakovė, tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
5. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovo atstovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Anot jos, socialiniai darbuotojai nėra įsitikinę, kad vaiką grąžinus motinai vaikui bus saugu; įsipareigojimai atsakovės vykdomi nenuosekliai, pas psichologą, psichoterapeutą ji lankosi retai. Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Jis neigia tėvystę, neketina auginti vaiko, jam jokių paslaugų nereikia.
6. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė sutinkanti su ieškiniu. Atsakovė patikino, kad vykdys įsipareigojimus. Anot jos, ji ateina pas vaiką, žaidžia kartu su juo, nori jį matyti. Problemų su priklausomybėmis neturi, tačiau dabar auginti vaiko negalėtų. Vaiką išlaikyti padeda draugas, perduoda tėvams 30-50 Eur.
7. Atsakovės atstovas palaikė atstovaujamosios poziciją.
Atsiliepimas
8. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovo atstovė nurodė, kad ji dėjo pastangas susisiekti su atstovaujamuoju, tačiau nepavyko. Atstovės vertinimu, atsakovas sutinka su ieškiniu. Išlaikymo dydis yra pagrįstas, atstovė neturi duomenų apie atsakovo pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdyje tretieji asmenys palaikė ieškinio reikalavimus. Tretieji asmenys paaiškino, kad atsakovė turi ryšį su vaiku, pastaruoju metu labai dažnai lanko, padeda auginti vaiką, draugas padeda finansiškai. Trečiųjų asmenų pajamos sudaro apie 1600 Eur per mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų
10. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
11. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Taigi, vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti, kad nevykdo pareigų vaikams, t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu.
12. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-965/2003; 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017; ir kt.).
13. Iš byloje esančio gimimo įrašo kopijos teismas nustatė, kad atsakovai yra nepilnametės M. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tenkino Skyriaus prašymą ir leido paimti vaiką iš tėvų (atsakovų), kadangi tėvai negali pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Šiuo pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) M. D. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskiriant L. S., gim. (duomenys neskelbtini); M. D. globos vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimo laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys L. S. ir O. K., M. D. globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje.
14. Ieškovo teigimu, abu vaiko tėvai negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra ir užtikrinti vaiko interesų bei saugios aplinkos, kadangi vaiko paėmimas iš motinos yra pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir ugdytis, nes šiuo metu tai nėra įmanoma vaiko motinos šeimoje, net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą pagalbą. Atsakovė tik iš dalies bendradarbiauja su specialistais, nevykdo visų rekomendacijų, o vaiko tėvas neigia tėvystę ir neketina auginti vaiko, teisme vykstančiu procesu visiškai nesidomėjo. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad socialiniai darbuotojai nėra tikri, ar vaiką grąžinus motinai, vaikui su ja bus saugu. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad labai nori matytis su vaiku, tačiau pati auginti ir juo visapusiškai rūpintis šiuo metu negali.
15. Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 3 dalimi, teismas, nagrinėdamas tėvų valdžios apribojimo prašymus, išklauso vaiko, galinčio suformuoti savo pažiūras, nuomonę ir į tai atsižvelgia. Šiuo atveju nepilnametis vaikas negali būti išklausytas dėl savo amžiaus.
16. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 52 punktas).
17. Teismo vertinimu, atsakovų gyvenimas atskirai nuo vaiko M. D. yra nulemtas objektyvių priežasčių. Nors atsakovė pastaruoju metu domisi dukters gyvenimu, dažnai ją lanko, pateikė pažymą apie dalyvavimą tėvystės mokymuose, darbo sutartį, pagal kurią atlikus apmokymus, ji bus priimta į darbą, tačiau vaiko motina yra finansiškai priklausoma nuo kitų asmenų, yra teista, be kita ko, ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taigi, atsakovė negali esamomis aplinkybėmis vaikui užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų. Be to, kaip pripažino pati atsakovė, jai reikia laiko, kad ji galėtų auginti vaiką, atliepti dukros poreikius. Pasisakant apie atsakovą, byloje nėra duomenų, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę, jis dėtų pastangas atkurti ryšius su dukra, ja rūpintųsi, domėtųsi jos poreikiais. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) rašto, adresuoto (duomenys neskelbtini) skyriui, atsakovas neprieštarauja, kad dukra augtų pas senelę.
18. Vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, teismas mano esant pagrindui atskirti nepilnametį vaiką M. D. nuo jos tėvų, atsakovų.
19. Atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).
20. CK 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 403 straipsnį, ieškinyje dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų turi būti nurodytas asmuo ar vaikų globos (rūpybos) įstaiga, kurioje (su kuriuo) tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ieškinį patenkinus iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią (atskirti vaiką nuo tėvų), teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
22. Ieškovas byloje prašo nepilnamečio vaiko M. D. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti su laikinaisiais globėjais, t. y. trečiaisiais asmenimis.
23. Byloje nėra ginčo, kad nepilnametis vaikas gyvena trečiųjų asmenų L. S. ir O. K. šeimoje, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi, stabili aplinka.
24. Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, nepilnamečio vaiko M. D. laikina gyvenamoji vieta nustatytina su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkio (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimo paskirtais laikinaisiais globėjais, trečiaisiais asmenimis L. S. ir O. K..
25. Vadovaujantis CK 3.275 straipsniu, globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas, todėl iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo laikinieji globėjai skiriami iš atsakovų nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo administratoriais.
Dėl išlaikymo priteisimo
26. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
27. Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 100 Eur iš kiekvieno tėvo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.
28. Kiekvienam vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir pakankamo dydžio, išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ir pan.
30. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Respublikoje nuo 2024 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga sudaro 924 Eur arba 708,24 Eur atskaičius mokesčius (kiekvienas tėvas turi teikti po 354 Eur).
31. Teismas, įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad prašomo priteisti iš atsakovų nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydis atitinka atsakovės ir atsakovo galimybes jį mokėti, jis yra ženkliai mažesnis nei orientacinis vaiko išlaikymo kriterijus, suformuluotas kasacinio teismo praktikoje, atsakovai turi dėti pastangas, kad tokio dydžio išlaikymas būtų nuolat teikiamas nepilnamečiam vaikui. Todėl šis reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visa apimtimi, t. y. priteisiant iš kiekvieno atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. D. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Iš atsakovų priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
32. CK 3.202 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu vaikui yra nustatyta globa (rūpyba), tai išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.
33. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaiko globėjams, tretiesiems asmenims. Globėjams išaiškintina, kad išlaikymui skirtos lėšos privalo būti naudojamos išimtinai vaiko interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).
34. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys priimtas ieškovo naudai.
36. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
37. Teismui pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis atsakovams yra 100 procentų, taip pat atsakovai 100 procentų atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
38. Vadinasi, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos iš atsakovų valstybės naudai nepriteistinos ir atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
39. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
40. Teismas patyrė 30,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Atskirti nepilnametį vaiką M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvų – motinos G. S.-D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir tėvo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės G. S.-D. nepilnamečiam vaikui M. D. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo D. D. nepilnamečiam vaikui M. D. po 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iki teismo sprendimo dėl nepilnametės M. D. nuolatinės globos nustatymo ir nuolatinio globėjo paskyrimo įsiteisėjimo nustatyti M. D. gyvenamąją vietą su Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimo paskirtais laikinaisiais globėjais L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant juos nepilnametės M. D. gaunamų lėšų administratore.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiam vaikui nustatymo ir globėjo paskyrimo.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.