Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., jo atstovui advokatui Zenonui Žymančiui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovams Dmitrijui Cholopovui, Simonui Minkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Zenono Žymančio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimu A. T. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį, nustačius, kad A. T., 2024 m. lapkričio 9 d., apie 13 val., Vilniaus raj. sav., Skerdimų miške, medžioklės varant metu (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, sumedžiojo ragų nenumetusį stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.

Motyvuojamoji dalis

A. T. paskirta administracinė nuobauda už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinio juodos spalvos šautuvo dėklo konfiskavimas bei specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimas 3 metams.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje – pirmiausia į Lietuvos Respublikos Medžioklės taisykles. Bylai aktualios Medžioklės taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., 58.2.2 punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).

Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – medžiojami gyvūnai, t. y. laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 7 punktas); medžiojamų gyvūnų sąrašas yra nurodytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3, 15.2–15.2.18, 54–54.2 punktuose. Veika – laukinės gyvūnijos medžiojimas šiuos gyvūnus varant, tykojant, sėlinant ir kt. būdais nustatytais Medžioklės įstatyme. Nusižengimo subjektas yra specialusis, t. y. medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.

A. T. tiek skunde, tiek teismo posėdyje neginčijo fakto, kad neteisėtai sumedžiojo ragų nenumetusį stirnos patiną. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog šauna į patelę, nes gyvūnas bėgo šonu ir ausys užstojo ragus. Kadangi medžioklės vietovėje buvo aukšta žolė, kitų stirnino skiriamųjų požymių taip pat nesimatė. Pasak A. T., prieš šaudamas, buvo įsitikinęs, kad šauna į stirną, todėl atliko šūvį. Visgi įvertinęs byloje surinktus įrodymus – stirninų nuotraukas, įvykio vietos schemą, liudytojų parodymus, 2025 m. vasario 3 d. konsultacinę išvadą, paties pareiškėjo paaiškinimus teismas sprendžia, kad A. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį patrauktas pagrįstai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. T. pateikė į bylą 2025 m. vasario 3 d. konsultacinę išvadą, pasirašytą Raimondo Ribačiausko. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad R. Ribačiauskas turi specialių žinių nagrinėjamu klausimu, yra Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos narys (b. l. 76–81). Esant šioms aplinkybėms, pateiktas dokumentas laikytinas įrodymu šioje byloje ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Minėta, kad vienas esminiu pareiškėjo argumentu yra tai, kad šūvio metu stirninas bėgo pro jį šonu, tad jo ausims uždengus ragus, A. T. negalėjo pamatyti, kad tai yra patinas. Byloje nustatyta, kad stirninas buvo sumedžiotas medžioklės varant gyvūnus metu. Minėtoje konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad tokiu atveju, kai gyvūnas bėga šonu, ragai ir ausys yra statmenai vienoje linijoje. Taigi savo išvadą specialistas iš esmės grindžia paties pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvūnas pro jį bėgo šonu. Išvadoje taip pat nurodoma, kad beveik visada tokiu atveju gyvūnai, pabaidyti varovų, link medžiotojų bėga, t. y. būna judesyje. Šiuo gi atveju, remiantis pareiškėjo išsakytais argumentais, kuriais iš esmės yra grindžiama ir konsultacinė išvada, reikėtų daryti išvadą, kad gyvūnas tokios medžioklės metu, visą pareiškėjo jo stebėjimo laikotarpį bėgo pro A. T. vien tik šonu, būdamas toje pačioje padėtyje. Tik tokiu atveju, anot specialisto, ausys dengtų ragiukus (b. l. 12). Teismas su tokiais teiginiais visgi negali sutikti, juo labiau, kad apklausti kaip liudytojai D. S. ir R. B. nurodė, kad šauta buvo į krūtinės dešinę pusę. Anot R. B., priekinėje krūtinės dalyje buvo šautinė žaizda, arti širdies, šūvis buvo taiklus. Konsultacinėje išvadoje taip pat pažymėta, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog stirnino ragai yra 2–3 cm žemesni už ausis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios išvados pateikimo metu specialistas turėjo galimybę išmatuoti tik ragus. Kaip nurodė pats R. Ribačiauskas teismo posėdyje, jis matė tik nuotraukas ir kaukolę. Taigi išvados punktai, kad gyvūno kūno sandara buvo nebūdinga tokio amžiaus patinui (stirninas buvo mažesnis), o jo ragiukai yra žemesni už ausis, grindžiami vien kaukolės ir vizualiu nuotraukos įvertinimu. Atlikęs tokį patį vizualinį nuotraukos įvertinimą, teismas negali sutikti su minėtu konsultacinės išvados punktu dėl ragų ir ausų dydžio santykio. Net ir nematuojant ragų nuo kaukolės, kaip kad buvo padaryta konsultacinės išvados pateikimo metu, vertinant vizualiai, matyti, kad ragai, nors ir nedaug, bet yra aukštesni, ilgesni už gyvūno ausis (b. l. 12).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad stirninų ragai auga ant kaukolės išaugos, vadinamos rago kelmeliu, kuris yra priekinėje stirnino galvos dalyje. O ausys gi fiziologiškai yra už stirnino ragų. Tai atsispindi tiek paties pareiškėjo pateiktose, tiek viešai skelbiamose stirninų nuotraukose. Pasisakydamas dėl į bylą pateiktų stirninų nuotraukų, teismas pažymi ir tai, kad vien tik iš nuotraukų sunku spręsti apie konkretaus gyvūno amžių ir būtent šiam amžiui būdingus išvaizdos bruožus, ragų dydį ir kt.

Kita vertus, specialistui nurodant, kad tuo atveju jei stirninas bėga šonu, jo ausys ir ragai būna statmenai vienoje linijoje, A. T., būdamas patyręs medžiotojas, kuriam be abejonės ši informacija buvo žinoma, turėjo sulaukti gyvūno kūno padėties pasikeitimo tam, kad galima būtų įsitikinti, jog yra šaunama į stirną. Suprantama, kad medžioklės metu reaguoti reikėjo greitai, tačiau, kaip nurodo pats specialistas, medžiotojai per trumpą laiko tarpą turi priimti tinkamą sprendimą, nes šaudami prisiima atsakomybę dėl savo veiksmų ir kilsiančių pasekmių. Šiuo atveju tas sprendimas, priimtas, anot paties pareiškėjo, per keliolika sekundžių, buvo netinkamas, klaidingas – į gyvūną buvo šauta neįsitikinus, kad tai iš tikrųjų yra stirna, o ne jaunas stirninas su dar nenumestais ragais.

Nagrinėjamo klausimo aspektu reikėtų pažymėti ir tai, kad stirninus turi teisę medžioti tik patyrę medžiotojai. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nurodoma, kad jaunus stirninus nuo stirnų atskirti yra sudėtinga. Šiuo atveju yra žiūrima ne tik į ragus, bet ir į gyvūno kūno sandarą, galvos formą, jo kailio spalvą ir kt. Jų galvos atrodo kiek stipresnės nei metinukų, nebe tokios apvalios, šiek tiek ištemptos; kaklas stipresnis, bet vis dar lieknas, galva laikoma pakelta. Kūnas sutvirtėjęs, nors vis dar jaunatviškas, kojos išlieka ilgos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. medžiotojo stažas yra nuo 1997 m. Taigi jis pagal savo turimą patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad gyvūnas, į kurį jis šovė iš 25–30 metrų atstumo galėjo būti jaunas ragų nenumetęs stirnos patinas, tačiau to nenumatė, paskubėjo, neįsitikino savo sprendimo teisingumu ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, veikdamas neatsargia kaltės forma.

Teismas pasisako ir dėl pareiškėjo skunde išsakytų argumentų, kad jam galėtų būti taikoma Medžioklės taisyklių 28.3 punkte nustatyta išimtis. Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte nustatyta, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Tų pačių taisyklių 28.3 punkte nustatyta, kad kai teisėtai medžiojant stirnų ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas <...>, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas <...> popieriniame medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant − pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui elektroniniu paštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju A. T. sumedžiojo dar nenumetusį ragų stirniną, taip pat nebuvo nustatyta ir tai, kad sumedžiotas gyvūnas būtų buvęs sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis, todėl šiuo atveju A. T. netaikytina išimtis nustatyta Medžioklės taisyklių 28.3 punkte.

Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.

Minėta, kad A. T. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), bei juodo odinio šautuvo dėklo konfiskavimas ir specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimas 3 metams. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pažeidėjo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes teismas negali sutikti su Institucijos atsiliepimo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo A. T. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Sutiktina, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Kiekviena administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, nes taip siekiama administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų, nustatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Vienok, teismas pažymi, kad asmeniui skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi būti tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Taip pat pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei įprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).

Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. T. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių proporcingumo, teismas atsižvelgia tiek į pačio A. T., tiek į jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Byloje nustatyta, kad A. T. nuo pat pažeidimo pradžios prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nevengė atsakomybės, atvykęs į teismą nuoširdžiai gailėjosi. Pamatęs, kad sumedžiojo stirniną, iškart, sąžiningai, pagal Medžioklės taisykles apie tai pranešė medžioklės vadui, o pastarasis jau pranešė Aplinkos apsaugos departamentui, supildė reikiamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykis nebuvo iškart užregistruotas, todėl A. T. su klubo vadovu savo iniciatyva vėl kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, išsiuntė jiems reikiamus dokumentus, kad įvykis būtų užregistruotas. Medžiotojų klubo prezidento pateiktoje charakteristikoje A. T. yra charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip pareigingas, sąžiningas, nuovokus, gerą reputaciją turintis medžiotojas. Nurodoma, kad A. T. sugeba būti pavyzdžiu kitiems medžiotojams, kitų medžiotojų klubo nariai jį apibūdina kaip draugišką, kultūringą, malonų bei mandagų medžiotoją. Medžiotojų klubo prezidentas pažymi, kad A. T. turi puikią komunikavimo ir problemų sprendimo gebėjimą medžiotojų klube, visada pasiruošęs padėti kolegoms, niekada nėra pažeidęs Medžioklės įstatymų. Dėl visų šių savybių A. T. 2021 m. buvo išrinktas medžiotojų klubo tarybos nariu.

Byloje esantys mokėjimo nurodymai taip pat patvirtina, kad A. T. jau atlygino visą aplinkai padarytą žalą (b. l. 45, 103). Pažymėtina, kad pareiškėjo kaip medžiotojo patirtis yra didelė, tačiau nuo 1997 m., per visą laikotarpį iki dabar, jis nebuvo baustas už Medžioklių taisyklių pažeidimus, jam niekada nebuvo atimta teisė medžioti ar konfiskuotas ginklas. Byloje nėra nustatyta A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priešingai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis atlygino gamtai padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie teismo aptarti bylos duomenys teigiamai apibūdina pareiškėją ir leidžia pagrįstai teigti, kad neteisėtas elgesys jam yra nebūdingas, yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o pats pareiškėjas nėra linkęs pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir teisės aktų reikalavimus.

Pasisakydamas dėl įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Medžioklės įstatymą stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. Taigi A. T. administracinį nusižengimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui nuo minėto termino pabaigos, t. y. sumedžiojo stirniną 2024 m. lapkričio 9 d., praėjus vos 9 dienoms nuo draudimo įsigaliojimo. Taip pat konsultacinėje išvadoje buvo nustatyta, kad stirnino ragai buvo šviesesnės spalvos nei įprastai, mažai skyrėsi nuo stirnino kailio spalvos, medžioklės vietovėje augo aukšta žolė, o tai apsunkino A. T. galimybę laiku pamatyti, kad link jo atbėgantis gyvūnas yra stirninas. Teismo posėdžio metu specialistas buvo nurodęs ir tai, kad A. T. pasielgė labai sąžiningai. Stirnino ragai tokiu metų laiku būtų nukritę ant jų užminus ar paspyrus, tai medžiotojams yra žinoma. Tą aplinkybę pagal tam tikrus specifinius požymius specialistas nustatė ir apžiūrėjęs stirnino kaukolę. Tačiau pareiškėjas apie netyčia neteisėtai nušautą gyvūną sąžiningai pranešė Aplinkos apsaugos departamentui teisės aktų nustatyta tvarka. Specialistas nurodė dėl tokio sąžiningo elgesio buvo net nustebęs. Su tokiais specialisto teiginiais iš esmės sutiko ir vienas iš teismo posėdyje dalyvavusių Institucijos atstovų, kuris taip pat pripažino, jog esant tokiai situacijai, kaip kad yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, iš tikrųjų pamatyti gyvūno ragus ir nustatyti, kad tai yra patinas, buvo sunku. Nagrinėjamu atveju neabejotinai įvertintina ir tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. T. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis palyginus su rūšiniu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu.

Byloje nustačius, kad A. T. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, atlygino visą gamtai padarytą žalą, duomenų neigiamai charakterizuojančių A. T. asmenybę byloje nėra, jo administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus pirmiau aptartas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ANK 22 ir 27 straipsniuose nustatyti tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus pareiškėjui pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonių ‒ lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinio juodos spalvos šautuvo dėklo konfiskavimo bei specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimo 3 metams. Teismo vertinimu, įvykdęs jam paskirtą administracinę nuobaudą, pareiškėjas tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato Zenono Žymančio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2025.

Paskirti A. T. už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) Eur baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonių – lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinio juodos spalvos šautuvo dėklo konfiskavimo bei specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimo 3 (trejų) metų terminui.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinį juodos spalvos šautuvo dėklą A. T.

Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2025 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.