- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-16
- Bylos Nr.
- II-104-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00037-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Pažeidėjas
- A. T.
- Advokatai
- Zenonas Žymančius
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T., jo atstovui advokatui Zenonui Žymančiui,
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovams Dmitrijui Cholopovui, Simonui Minkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Zenono Žymančio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimu A. T. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 290 straipsnio 8 dalį, nustačius, kad A. T., 2024 m. lapkričio 9 d., apie 13 val., Vilniaus raj. sav., Skerdimų miške, medžioklės varant metu (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete, sumedžiojo ragų nenumetusį stirnos patiną, kai stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.
Motyvuojamoji dalis
A. T. paskirta administracinė nuobauda už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinio juodos spalvos šautuvo dėklo konfiskavimas bei specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimas 3 metams.
Pareiškėjo atstovas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą, 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o jei būtų įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė taisykles, skirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą be daiktų konfiskavimo ir be specialiosios teisės atėmimo.
Pareiškėjo atstovas skunde nurodė, kad pareiškėjas savo paaiškinime nurodė, jog 2024 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo organizuotos medžioklės varant, pareiškėjui stovint paskutiniu medžiotojų linijos flange, apie 13 val. į brūzgynais apaugusią miško laukymę varovų pabaidytos išbėgo kelios stirnos. Esant geram matomumui, praleidęs visas stirnas pareiškėjas iššovė į paskutinę, mažiausią, šonu pro jį bėgančią šios grupelės stirną. Prieš šaudamas buvo įsitikinęs, kad pasirinktas sumedžioti gyvūnas yra stirnos patelė, nes nesimatė jokių stirnos patino požymių – ragų, šepetėlio, patinui būdingo kūno sudėjimo. Pareiškėjas, pagal medžioklės taisyklėse nustatytą tvarką apie šį įvykį iš karto telefonu informavo medžioklės vadovą. Šis atvykęs į vietą nedelsiant telefonu apie tai informavo Aplinkos apsaugos departamentą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, surašė aktą apie gyvūno sumedžiojimą ir padarė atitinkamas atžymas medžioklės lape. Dėl šių aplinkybių buvo pateikti ir kitų medžiotojų rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas tik priėjęs prie pat sumedžioto gyvūno pamatė, kad tai nėra stirna, bet stirnos patinas.
Skunde nurodoma, kad skundžiamame nutarime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo bylos nagrinėjimo metu nurodytų argumentų, apsiribota tik formaliu aiškinimu, neatsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir pareiškėjo atliktus veiksmus. Pareiškėjas savo iniciatyva užsakė atlikti ekspertinį tyrimą, buvo kreiptasi į vyriausiąjį medžioklės trofėjų ekspertą. Ekspertui buvo nurodytos įvykio aplinkybės, sumedžioto gyvūno judėjimo kryptis, oro sąlygos, vietovės vaizdas, matomumas ir sumedžioto stirnino nuotrauka. Vyriausiasis medžioklės trofėjų ekspertas 2025 m. vasario 3 d. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad stirninas pagal amžiaus klasę yra jaunas, apie 20 mėnesių amžiaus. Stirnino ragai yra 2‒3 cm žemesni už ausis ir jų spalva yra netipiškai šviesi – šviesiai ruda, praktiškai susiliejanti su kailio spalva. Pagal amžių stirninas neįprastai mažas. Stirninas sumedžiotas nešienautoje miško laukymėje, 25‒30 metrų atstumu nuo medžiotojo. Stirninas bėgo šonu pro medžiotoją, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, darytina išvada, kad medžiotojas, esant geram matomumui, plika akimi iš 25‒30 metrų atstumo negalėjo matyti šonu pro jį bėgančio stirnino ragų, žemesnių už ausis, todėl negalėjo nustatyti, kad tai stirninas, taip pat atsižvelgiant į stirnino kūno sudėjimą, neįprasta jo elgesį, darytina išvada, kad medžiotojas, nematydamas stirnino ragų ir būdamas įsitikinęs, jog tai stirnos patelė, turėjo teisę atlikti šūvį ir jį paleido teisingai. Taigi, išvadoje nurodyta, kad stirninas bėgo šonu pro medžiotoją, tokiu atveju ausys visada dengia ragiukus, t. y. ragiukai ir ausys būna statmenai vienoje linijoje.
Pareiškėjo atstovas skunde remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo (toliau – ir Medžioklės taisyklės), taisyklėmis ir nurodo, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Taip pat remiasi taisyklių 28.3 punktu ir nurodo, kad taisyklėse draudžiama medžioti ragus numetusius elninių žvėrių patinus, tačiau taisyklės reglamentuoja situacijas, kai stirnos patinas numetęs ragus yra sumedžiojamas – medžiotojas dėl objektyvių priežasčių, negali nustatyti skirtumo tarp stirnino ir patelės, todėl administracinė atsakomybė asmeniui nėra taikoma. Pareiškėjas visus teisės aktus, susijusius su medžiokle žinojo, bet tik dėl objektyvių priežasčių (išnaudojus visas įmanomas priemones, prieš iššaunant šūvį) buvo visiškai įsitikinęs, kad tai stirnos patelė. Maža to, pareiškėjas ėmėsi papildomos atsargumo priemonės – iššovė į paskutinę, mažiausią šios grupelės stirną. Jokių kitų veiksmų pareiškėjas negalėjo atlikti. Nėra ir pareiškėjo tyčios, neatsargumo.
Skunde pateiktas ir alternatyvus prašymas, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis Medžioklės taisyklėmis apie šį įvykį iš karto informavo medžioklės vadovą – klubo prezidentą. Šis atvykęs į vietą pranešė apie tai Institucijai. Pareiškėjas pasielgė sąžiningai ir pagal taisykles. Taip pat pareiškėjas medžiotojų klubo charakteristikoje apibūdinamas labai teigiamai, klubo nariu yra nuo 2000 m., jis yra sąžiningas, pareigingas, turintis gerą reputaciją. Pareiškėjas medžioja nuo 1997 m., niekada nėra baustas už medžioklės taisyklių pažeidimus. Supranta, kad buvo padaryta žala gamtai ir didelę dalį žalos, 1 200,60 Eur, yra atlyginęs.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK24260430251, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2024 m.lapkričio 9 d. apie 13 val., Skerdimų miške, medžioklės varant metu, sumedžiojo ragų nenumetusį stirnos patiną. Stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. Tokia savo veikla pareiškėjas pažeidė Medžioklės taisyklių, 4 ir 15.2.4 punktų nuostatų reikalavimus. Šiuo atveju Medžioklės taisyklių 28.3 punktas negali būti taikomas, nes 28.3 punkte nustatyta, kad kai teisėtai medžiojant stirnų ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas <...> popieriniame medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant – pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas <...>. Pareiškėjas sumedžiojo ragų nenumetusį stirnos patiną. Pareiškėjo pastebėjimas, kad reikėjo vadovautis ANK 34 straipsniu, atmetamas, nes šiuo atveju nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones. ANK 290 straipsnio 17 dalyje imperatyviai numatytas teisės medžioti atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, o to pačio straipsnio 18 dalyje imperatyviai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo įrankių, kurie buvo panaudoti gyvūnams sumedžioti konfiskavimas, todėl institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neturėjo teisinio pagrindo neskirti administracinio poveikio priemonių. Institucija pažymi, kad pareiškėjas būdamas patyrusiu medžiotoju, negalėdamas nustatyti gyvūną, jo požymių, neturėjo atlikti šūvio.
Institucija atsiliepime į skundą taip pat nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, kur jis nurodo, kad nėra tyčios bei neatsargumo. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmai atitinka ANK 9 straipsnio 3 dalį, akivaizdu, kad šis administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Institucija atkreipia dėmesį, kad vyriausiojo medžioklės trofėjų eksperto pateikusio 2025 m. vasario 3 d. konsultacinę išvadą, įgaliojimai nutrūko 2021 m. kovo 5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-135 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. 124 dėl medžioklės trofėjų apžiūros ir medžioklės trofėjų ekspertų tarybos pripažinimo netekusiu galios“.
Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, jog jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu.
Institucija remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, prašo teismo A. T. skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą. 2024 m. lapkričio 9 d. medžiotojų klubas, organizavo medžioklę, jos metu, pabaidyti žvėrys visi bėga, bet nestovi vietoje. Pats A. T. stovėjo paskutinis medžiotojų linijoje. Apie 13 val. varovų pabaidytos išbėgo stirnos, matė jas labai gerai ir jų viršutinę kūno dalį, įvertino savo akimis, jos bėgo link jo, apžiūrėjęs ir įvertinęs visus žvėris, buvo įsitikinęs, kad ten buvo stirna, patelė, tik pašovęs, priėjęs prie gyvūno pamatė, jog tai patinas. Gyvūnui bėgant šonu nebuvo įmanoma pamatyti, kad ten buvo patinas, nesimato jo ragų, jie buvo už ausų sunkiai matomi. Per 27 metus medžiokles nebuvo niekada pažeidęs taisyklių, iš kart po įvykio informavo atsakingus asmenys. Jo kaltės čia nėra, nei tyčios, nei neatsargumo, įvertino situaciją ir bėgančius gyvūnus. Labai apgailestauja dėl šio nutikimo. Visada įsitikina, ar šūvis bus saugus, prašo teismo panaikinti 2025 m. sausio 15 d. nutarimą arba skirti švelnesnę nuobaudą. Tai buvo medžiotojų linija, jam iš kairės buvo kitas medžiotojas, bet jis pačio įvykio nematė, nes dengė krūmai juos. Tarp medžiotojų būna apie 50 m. atstumas. Gyvūnai bėgo iš kairės į dešinę. Stirniuko nematė iš pradžių A. T. kolega. Nuo medžiotojų iki gyvūno atstumas nurodytas (shcemoje geltona linija). Stirnos patelė nuo patino skiriasi ragais, patino ragai iš toli gerai matosi. Jei gyvūnas tiesiog stovėtų nebūtų pabaidytas, medžiotojas gali gyvūną apžiūrėti iš visų pusių. Šūvio metu buvo įsitikinęs, kad šauna į patelę, nes puikiai žino, kad tuo metu stirninų patinų medžioklė pasibaigus 8 dienas. Labai sunku pasakyti, kiek laiko turi apsispręsti šūviui, gal keliolika sekundžių. Jis pasirinko paskutinį, mažiausią ir atliko smūgį. Viskas vyko pagal tvarką, medžiotojas gali pajudėti tik kai baigiasi varymas. Varovai pasiekia liniją ir varymas baigtas. Medžiotojai gali pajudėti iš savo vietos ir apžiūrėti savo nušautą gyvūną, ir tada pamatė, kad tai patinas. Paskambino vadovui ir pasakė, kad sumedžiotas patinas. Nejudino gyvūno. Į krūtinę buvo patinui pataikęs. Medžioklės vadovas paskambino į Aplinkos apsaugos departamentą. Iš ten pasakė, kad niekas nevažiuos, nes toks atvejis jau buvo šiandien, pasakė, jog gyvūną galima vežti į gyvūno apdorojimo aikštelę. Pasakė surašyti aktą. Yra šaunama šiek tiek į priekį. Iš šono pataikė gyvūnui į krūtinę. Gyvūną matė R. B. Vėliau jau pamatė ir kiti medžiotojai. Žalą atlygino visiškai.
Specialistas Raimondas Ribačiauskas, pateikęs byloje konsultacinę išvadą, teismo posėdžio metu nurodė, kad kai kreipėsi į jį, matė tik nuotraukas ir kaukolę, buvo nuvykęs į vietą, netipinis atvejis gyvūno ragų spalva. Ragai buvo žemesni už ausis. Kaip patinas jis buvo pakankamai mažas, jie visada būna didesni už pateles. Visi faktai rodo, kad žmogus mąstė teisingai, jeigu jis būtų be ragų ir sumedžiotas, nuobaudos iš vis nebūtų. Medžioklės terminai buvo sprendžiami pagal patinų fizinę būklę. Galėjo žmogus tiesiog padaryti jį be ragų, t. y. tuos ragus tiesiog numušti koja, bet specialistas stebėjosi, kad žmogus žiauriai susinervavo ir iš karto prisidavė. Tyrimo metu nustatė, kad stirninas ragus būtų numetęs už savaitės arba kelių, jau matėsi tam tikri požymiai. Aplinkos apsaugos atstovai pasielgė pagal įstatymą. Ir žmogus sąžiningai pasielgė. Pagal biologinius dalykus, nustatomas medžioklės terminas, t. y. nėštumą, jauniklių auginimo, o patinams sutrumpintas dėl ragų metimo, nuo gegužės mėnesio medžiojami stirninai. Ragai buvo ir maži ir netipinės spalvos. Patinas turėjo būti daug stipresnis, bet jis toks nebuvo. Kadangi jis buvo nebrandus stirninas, jis turėjo ragus mesti lapkričio pabaigoje. Jei populiacijos žala, tai medžioklės klubas gali sumedžioti kiek nori, tai nėra tos žalos, nes medžioklės limito nėra nustatyto. Yra buvę atveju, kai sumedžiojami patinai, yra buvę ir jam toks atvejis, dažniausiai tas įvyksta su stirnomis. Su briedžiais taip pat būna tokių atvejų nemažai. Medžiotojams dažnai tenka priimti sprendimus, sekundžių reikalas. Šansas visada yra, kadangi vietoje, kur buvo, jie parodė, kur stovėjo, kur bėgo, tai buvo taip kaip pasakė. Vieta labai nedėkinga. Skaito ir paskaitas, yra miškininkas pagal specialybę, ruošia medžiotojus. Yra daugelio komisijų pirmininkas.
Liudytojas D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra klubo prezidentas, medžioja nuo 1984 m., turi daug patirties ir žinių. Medžioklė vyko normaliai, pavyko sumedžioti briedžius, nemedžioja bet ko. Jis eidamas stoti į eilę, A., R. ir dar vieną žmogų, kur stoti jiems parodė, kad užstotų gyvūnams kelią, kad jie nebėgtų į kelią, kitus nuvedė giliau į mišką. Kažkur kiekvienas medžiotojas stovėjo vienas nuo kito apie 40 m atstumu. Prasidėjus varymui jo pusėje buvo šūviai, girdėjo šūvį į flango pusę, nežinojo kas šovė. Jam paskambino A. ir pasakė, kad įvyko toks dalykas, šovė į patį paskutinį, prieina ir žiūri, jog stirniukas guli sumedžiotas, pasakė nieko neliesti, pats nuėjo pažiūrėti. Eidamas link A., paėmė R. kartu. Priėję pamatė, kad guli stirniukas nedidelio ūgio, galvojo, jog stirna, nes jis kai guli ausis pakėlė ir žiūri, kad su ragiukais. Antrametis stirninas su pirmais ragais. Medžiojant vadovautis selektyviais principais, nešaudyti gražių, sveikų stirninų, šauti į neišsivysčiusius, silpnus. Tada paskambino į Aplinkos apsaugos departamentą budėtojui. Jei jį būtų instruktavę normaliai, būtų nufotografavęs gyvūną ten kur jis gulėjo, kur medžiotojai stovėjo, jis to nežinojo, savo iniciatyva nufotografavo. Parašė aktą, jam buvo pasakę adresą, kuriuo siųsti, bet tą adresą pamiršo. Tai dar kartą paskambino į departamentą ir ten pasakė, kad įvykis neužregistruotas. Tai vėl pildė, uždeklaravo. Jie nieko nenuslėpė, padarė viską sąžiningai, užpildė deklaraciją. Plius minus kas 40 metrų išstatomi žmonės. Viskas priklauso nuo reljefo, kaip medžiotojai vienas kitą matys. Pagal taisykles parašyta, kad medžiotojai į kairę arba dešinę gali pasitraukti 5‒10 metrų. Kai tiesi linija, matai puikiai kur kas stovi, bet kai pas juos tokie reljefai, tai svarbu žinoti kur kas stovi. Vizualiai A. ir R. vienas kito nematė, ir neprivalėjo, svarbu žinoti kur kas stovi. Kai priėjo, stirniukas gulėjo ant šono, šūvis buvo į dešinė pusę. Jis kai gulėjo, tai ausis buvo tiesiai ant ragiukų. A. stovėjo flange, o stirnos bėgo link kelio. Šūvio vieta buvo krūtinėje iš dešinės pusės. A. charakterizuojamas puikiai, autoritetingas, visada gerbiamas.. Išrinktas tarybos nariu. Rimtas medžiotojas turintis stažą, niekada tokių atvejų nebuvo. Kai jis skambino budėtojui, jis jam pasakė, čia jau trečias įvykis per dieną, visos grupės užimtos ir pranešimas jų užfiksuotas. Kitą dieną atsiųsti protokolą. Turėjo Aplinkos apsaugos departamentas matyti, kad tai nelaimingas atsitikimas. Jeigu jie būtų atvažiavę, tai gal būtų įvykio vietą geriau apžiūrėję, nes jis nežinojo kaip viską tiksliai nufotografuoti, padaryti. Tyrimas buvo pradėtas gal po savaitės ar dviejų. Ne iš karto.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad dalyvavo medžioklėje, buvo svečio teisėmis, stovėjo kaip pirmas žmogus nuo A. Vyko varymas apie pietus. Buvo daug šūvių. Kaip bėgo stirnos nematė, bet girdėjo šūvį. Pro jį praėjo vadovas ir sakė einam, kažkas atsitiko negerai. Ir priėjęs pamatė, kad guli sumedžiotas stirniukas, buvo smulkus, jei būtų jo pusėje, jis irgi būtų šovęs, nes įvertinti ar ten patinas, ar patelė buvo sunku, jo ragų už ausų nesimatė. Jis gulėjo ant šono, galva buvo link kelio didesnė. Krūtinėje žaizda buvo iš dešinės pusės. Paskambino į aplinkos tarnybą, ką jie sakė, tą darė. Pasakė, jog gyvūną užregistravo, gali dėti ir vežti. Priekinėje krūtinės dalyje buvo šautinė žaizda, arti širdies, šūvis buvo taiklus. Jis tikrai būtų sumaišęs, pas jį patirties daug mažiau nei pas A. T. Nemano, kad su tokiu stažu medžiotojas galėtų specialiai nušauti matydamas, kad tai stirninas. Pagrinde visas dėmesys buvo į stirnino ragus, jie matėsi tik priėjus. Jis stovėjo nuo kelio pirmas, buvo gal dar 18 medžiotojų, tai šaudė matyt, kažką matydami medžiotojai. Jis vizualiai stirnų nematė, prieš jį buvo kalniukas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą. Taigi, šioje normoje nustatyta administracinė atsakomybė už tris alternatyvias įstatymo uždraustas veikas: 1) už gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba 2) už neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimą, arba 3) už neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje – pirmiausia į Lietuvos Respublikos Medžioklės taisykles. Bylai aktualios Medžioklės taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2024 m. spalio 15 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., 58.2.2 punkte nustatyta, kad asmeniui, turinčiam teisę medžioti, draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Šiurkščiais Medžioklės taisyklių pažeidimais laikomi pažeidimai, kai pažeidžiami Medžioklės taisyklių 58.1–58.3 ir 71.9 papunkčiuose nurodyti draudimai (Medžioklės taisyklių 74.1 punktas).
Aptariamo nusižengimo tiesioginis objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga. Nusižengimo dalykas – medžiojami gyvūnai, t. y. laukiniai gyvūnai, kurie Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse yra priskirti medžiojamiesiems (Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 2 straipsnio 7 punktas); medžiojamų gyvūnų sąrašas yra nurodytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3, 15.2–15.2.18, 54–54.2 punktuose. Veika – laukinės gyvūnijos medžiojimas šiuos gyvūnus varant, tykojant, sėlinant ir kt. būdais nustatytais Medžioklės įstatyme. Nusižengimo subjektas yra specialusis, t. y. medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo.
A. T. tiek skunde, tiek teismo posėdyje neginčijo fakto, kad neteisėtai sumedžiojo ragų nenumetusį stirnos patiną. Tačiau pareiškėjas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog šauna į patelę, nes gyvūnas bėgo šonu ir ausys užstojo ragus. Kadangi medžioklės vietovėje buvo aukšta žolė, kitų stirnino skiriamųjų požymių taip pat nesimatė. Pasak A. T., prieš šaudamas, buvo įsitikinęs, kad šauna į stirną, todėl atliko šūvį. Visgi įvertinęs byloje surinktus įrodymus – stirninų nuotraukas, įvykio vietos schemą, liudytojų parodymus, 2025 m. vasario 3 d. konsultacinę išvadą, paties pareiškėjo paaiškinimus teismas sprendžia, kad A. T. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį patrauktas pagrįstai.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. T. pateikė į bylą 2025 m. vasario 3 d. konsultacinę išvadą, pasirašytą Raimondo Ribačiausko. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad R. Ribačiauskas turi specialių žinių nagrinėjamu klausimu, yra Medžioklės tvarkymo konsultacinės tarybos narys (b. l. 76–81). Esant šioms aplinkybėms, pateiktas dokumentas laikytinas įrodymu šioje byloje ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Minėta, kad vienas esminiu pareiškėjo argumentu yra tai, kad šūvio metu stirninas bėgo pro jį šonu, tad jo ausims uždengus ragus, A. T. negalėjo pamatyti, kad tai yra patinas. Byloje nustatyta, kad stirninas buvo sumedžiotas medžioklės varant gyvūnus metu. Minėtoje konsultacinėje išvadoje nurodoma, kad tokiu atveju, kai gyvūnas bėga šonu, ragai ir ausys yra statmenai vienoje linijoje. Taigi savo išvadą specialistas iš esmės grindžia paties pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvūnas pro jį bėgo šonu. Išvadoje taip pat nurodoma, kad beveik visada tokiu atveju gyvūnai, pabaidyti varovų, link medžiotojų bėga, t. y. būna judesyje. Šiuo gi atveju, remiantis pareiškėjo išsakytais argumentais, kuriais iš esmės yra grindžiama ir konsultacinė išvada, reikėtų daryti išvadą, kad gyvūnas tokios medžioklės metu, visą pareiškėjo jo stebėjimo laikotarpį bėgo pro A. T. vien tik šonu, būdamas toje pačioje padėtyje. Tik tokiu atveju, anot specialisto, ausys dengtų ragiukus (b. l. 12). Teismas su tokiais teiginiais visgi negali sutikti, juo labiau, kad apklausti kaip liudytojai D. S. ir R. B. nurodė, kad šauta buvo į krūtinės dešinę pusę. Anot R. B., priekinėje krūtinės dalyje buvo šautinė žaizda, arti širdies, šūvis buvo taiklus. Konsultacinėje išvadoje taip pat pažymėta, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, jog stirnino ragai yra 2–3 cm žemesni už ausis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios išvados pateikimo metu specialistas turėjo galimybę išmatuoti tik ragus. Kaip nurodė pats R. Ribačiauskas teismo posėdyje, jis matė tik nuotraukas ir kaukolę. Taigi išvados punktai, kad gyvūno kūno sandara buvo nebūdinga tokio amžiaus patinui (stirninas buvo mažesnis), o jo ragiukai yra žemesni už ausis, grindžiami vien kaukolės ir vizualiu nuotraukos įvertinimu. Atlikęs tokį patį vizualinį nuotraukos įvertinimą, teismas negali sutikti su minėtu konsultacinės išvados punktu dėl ragų ir ausų dydžio santykio. Net ir nematuojant ragų nuo kaukolės, kaip kad buvo padaryta konsultacinės išvados pateikimo metu, vertinant vizualiai, matyti, kad ragai, nors ir nedaug, bet yra aukštesni, ilgesni už gyvūno ausis (b. l. 12).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad stirninų ragai auga ant kaukolės išaugos, vadinamos rago kelmeliu, kuris yra priekinėje stirnino galvos dalyje. O ausys gi fiziologiškai yra už stirnino ragų. Tai atsispindi tiek paties pareiškėjo pateiktose, tiek viešai skelbiamose stirninų nuotraukose. Pasisakydamas dėl į bylą pateiktų stirninų nuotraukų, teismas pažymi ir tai, kad vien tik iš nuotraukų sunku spręsti apie konkretaus gyvūno amžių ir būtent šiam amžiui būdingus išvaizdos bruožus, ragų dydį ir kt.
Kita vertus, specialistui nurodant, kad tuo atveju jei stirninas bėga šonu, jo ausys ir ragai būna statmenai vienoje linijoje, A. T., būdamas patyręs medžiotojas, kuriam be abejonės ši informacija buvo žinoma, turėjo sulaukti gyvūno kūno padėties pasikeitimo tam, kad galima būtų įsitikinti, jog yra šaunama į stirną. Suprantama, kad medžioklės metu reaguoti reikėjo greitai, tačiau, kaip nurodo pats specialistas, medžiotojai per trumpą laiko tarpą turi priimti tinkamą sprendimą, nes šaudami prisiima atsakomybę dėl savo veiksmų ir kilsiančių pasekmių. Šiuo atveju tas sprendimas, priimtas, anot paties pareiškėjo, per keliolika sekundžių, buvo netinkamas, klaidingas – į gyvūną buvo šauta neįsitikinus, kad tai iš tikrųjų yra stirna, o ne jaunas stirninas su dar nenumestais ragais.
Nagrinėjamo klausimo aspektu reikėtų pažymėti ir tai, kad stirninus turi teisę medžioti tik patyrę medžiotojai. Viešai prieinamuose informacijos šaltiniuose nurodoma, kad jaunus stirninus nuo stirnų atskirti yra sudėtinga. Šiuo atveju yra žiūrima ne tik į ragus, bet ir į gyvūno kūno sandarą, galvos formą, jo kailio spalvą ir kt. Jų galvos atrodo kiek stipresnės nei metinukų, nebe tokios apvalios, šiek tiek ištemptos; kaklas stipresnis, bet vis dar lieknas, galva laikoma pakelta. Kūnas sutvirtėjęs, nors vis dar jaunatviškas, kojos išlieka ilgos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. medžiotojo stažas yra nuo 1997 m. Taigi jis pagal savo turimą patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad gyvūnas, į kurį jis šovė iš 25–30 metrų atstumo galėjo būti jaunas ragų nenumetęs stirnos patinas, tačiau to nenumatė, paskubėjo, neįsitikino savo sprendimo teisingumu ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje, veikdamas neatsargia kaltės forma.
Teismas pasisako ir dėl pareiškėjo skunde išsakytų argumentų, kad jam galėtų būti taikoma Medžioklės taisyklių 28.3 punkte nustatyta išimtis. Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte nustatyta, kad draudžiama sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Tų pačių taisyklių 28.3 punkte nustatyta, kad kai teisėtai medžiojant stirnų ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas <...>, arba sumedžiojamas sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis medžiojamasis gyvūnas, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, tačiau sumedžiojimo limitas išnaudotas <...> popieriniame medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant − pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui elektroniniu paštu. Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju A. T. sumedžiojo dar nenumetusį ragų stirniną, taip pat nebuvo nustatyta ir tai, kad sumedžiotas gyvūnas būtų buvęs sužeistas, sužalotas ar akivaizdžiai sergantis, todėl šiuo atveju A. T. netaikytina išimtis nustatyta Medžioklės taisyklių 28.3 punkte.
Kita vertus, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios nuostatos taikytinos ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo.
Minėta, kad A. T. už ANK 290 straipsnio 8 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), bei juodo odinio šautuvo dėklo konfiskavimas ir specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimas 3 metams. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs visas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, jo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, pažeidėjo asmenybę, kitas reikšmingas aplinkybes teismas negali sutikti su Institucijos atsiliepimo teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo A. T. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Sutiktina, kad teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Kiekviena administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, nes taip siekiama administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų, nustatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Vienok, teismas pažymi, kad asmeniui skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonės turi būti tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą. Taip pat pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei įprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
Spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo A. T. ir jam skundžiamu nutarimu paskirtų nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių proporcingumo, teismas atsižvelgia tiek į pačio A. T., tiek į jo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą.
Byloje nustatyta, kad A. T. nuo pat pažeidimo pradžios prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nevengė atsakomybės, atvykęs į teismą nuoširdžiai gailėjosi. Pamatęs, kad sumedžiojo stirniną, iškart, sąžiningai, pagal Medžioklės taisykles apie tai pranešė medžioklės vadui, o pastarasis jau pranešė Aplinkos apsaugos departamentui, supildė reikiamus dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad įvykis nebuvo iškart užregistruotas, todėl A. T. su klubo vadovu savo iniciatyva vėl kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, išsiuntė jiems reikiamus dokumentus, kad įvykis būtų užregistruotas. Medžiotojų klubo prezidento pateiktoje charakteristikoje A. T. yra charakterizuojamas teigiamai, apibūdinamas kaip pareigingas, sąžiningas, nuovokus, gerą reputaciją turintis medžiotojas. Nurodoma, kad A. T. sugeba būti pavyzdžiu kitiems medžiotojams, kitų medžiotojų klubo nariai jį apibūdina kaip draugišką, kultūringą, malonų bei mandagų medžiotoją. Medžiotojų klubo prezidentas pažymi, kad A. T. turi puikią komunikavimo ir problemų sprendimo gebėjimą medžiotojų klube, visada pasiruošęs padėti kolegoms, niekada nėra pažeidęs Medžioklės įstatymų. Dėl visų šių savybių A. T. 2021 m. buvo išrinktas medžiotojų klubo tarybos nariu.
Byloje esantys mokėjimo nurodymai taip pat patvirtina, kad A. T. jau atlygino visą aplinkai padarytą žalą (b. l. 45, 103). Pažymėtina, kad pareiškėjo kaip medžiotojo patirtis yra didelė, tačiau nuo 1997 m., per visą laikotarpį iki dabar, jis nebuvo baustas už Medžioklių taisyklių pažeidimus, jam niekada nebuvo atimta teisė medžioti ar konfiskuotas ginklas. Byloje nėra nustatyta A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priešingai, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad jis prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad jis atlygino gamtai padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie teismo aptarti bylos duomenys teigiamai apibūdina pareiškėją ir leidžia pagrįstai teigti, kad neteisėtas elgesys jam yra nebūdingas, yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o pats pareiškėjas nėra linkęs pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir teisės aktų reikalavimus.
Pasisakydamas dėl įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Medžioklės įstatymą stirnos patinus medžioti leidžiama nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d. Taigi A. T. administracinį nusižengimą padarė praėjus neilgam laiko tarpui nuo minėto termino pabaigos, t. y. sumedžiojo stirniną 2024 m. lapkričio 9 d., praėjus vos 9 dienoms nuo draudimo įsigaliojimo. Taip pat konsultacinėje išvadoje buvo nustatyta, kad stirnino ragai buvo šviesesnės spalvos nei įprastai, mažai skyrėsi nuo stirnino kailio spalvos, medžioklės vietovėje augo aukšta žolė, o tai apsunkino A. T. galimybę laiku pamatyti, kad link jo atbėgantis gyvūnas yra stirninas. Teismo posėdžio metu specialistas buvo nurodęs ir tai, kad A. T. pasielgė labai sąžiningai. Stirnino ragai tokiu metų laiku būtų nukritę ant jų užminus ar paspyrus, tai medžiotojams yra žinoma. Tą aplinkybę pagal tam tikrus specifinius požymius specialistas nustatė ir apžiūrėjęs stirnino kaukolę. Tačiau pareiškėjas apie netyčia neteisėtai nušautą gyvūną sąžiningai pranešė Aplinkos apsaugos departamentui teisės aktų nustatyta tvarka. Specialistas nurodė dėl tokio sąžiningo elgesio buvo net nustebęs. Su tokiais specialisto teiginiais iš esmės sutiko ir vienas iš teismo posėdyje dalyvavusių Institucijos atstovų, kuris taip pat pripažino, jog esant tokiai situacijai, kaip kad yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, iš tikrųjų pamatyti gyvūno ragus ir nustatyti, kad tai yra patinas, buvo sunku. Nagrinėjamu atveju neabejotinai įvertintina ir tai, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. T. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis palyginus su rūšiniu tokio pobūdžio administracinių nusižengimų pavojingumu.
Byloje nustačius, kad A. T. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už tokio pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto administracinio nusižengimo, atlygino visą gamtai padarytą žalą, duomenų neigiamai charakterizuojančių A. T. asmenybę byloje nėra, jo administracinę atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat įvertinus pirmiau aptartas faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ANK 22 ir 27 straipsniuose nustatyti tikslai bus pasiekti, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskyrus pareiškėjui pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį administracinę nuobaudą – 400 Eur baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonių ‒ lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinio juodos spalvos šautuvo dėklo konfiskavimo bei specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimo 3 metams. Teismo vertinimu, įvykdęs jam paskirtą administracinę nuobaudą, pareiškėjas tinkamai įvertins padaryto nusižengimo pasekmes, padarys reikiamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje tokio pobūdžio nusižengimų nebekartos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. T. atstovo advokato Zenono Žymančio skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2025.
Paskirti A. T. už administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) Eur baudą, neskiriant administracinio poveikio priemonių – lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinio juodos spalvos šautuvo dėklo konfiskavimo bei specialiosios teisės, teisės medžioti, atėmimo 3 (trejų) metų terminui.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, Nr. (duomenys neskelbtini), ir odinį juodos spalvos šautuvo dėklą A. T.
Kitą Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2025 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-105-2025 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.