Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėjas Eugenijus AntanauskasBaudž. byla Nr. 1A-127-174/2013Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01562-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)

2013 m. sausio 31 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. D. nuspręsta suimti teismo salėje. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-10-22 iki 2012-10-24 (dvi paros).

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Š. nuspręsta suimti teismo salėje. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2012-10-22 iki 2012-10-24 (dvi paros).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daktiloskopines plokšteles ir CD diską nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. ir A. Š. nuteisti už tai, kad įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą, tai yra jie 2012 m. spalio 22 d., apie 14.30 val., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės ketvirtą aukštą, Klaipėdos m., kur R. D. rankomis atlenkė grotomis atitvertos laiptinės aikštelėje esančios patalpos durų apatinę dalį ir tokiu būdu pateko į patalpą, iš kur pagrobė L. P. priklausantį 600 Lt vertės dviratį „Alpran“ ir D. Z. priklausantį 2 000 Lt vertės dviratį „Univega“.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę. Apeliantas prašo atsižvelgti į tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kad pagrobtu turtu – dviračiu – jam nepavyko pasinaudoti, nes jis buvo grąžintas savininkui, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Be to, apeliantas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ir nukentėjusioji teisme pareiškė, jog prokuroro prašoma jam paskirti bausmė yra per griežta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apelianto R. D. nuomone, jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, artima BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti ir už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, artimą šio straipsnio sankcijoje numatytam šios bausmės minimumui. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau tik vieną kartą atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl neteisingai nurodė, kad jis yra recidyvistas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, kad jo pagrobtas dviratis grąžintas savininkui, ieškinys nepareikštas, o nukentėjusioji, paklausus jos nuomonės dėl skirtinos bausmės, teisme pareiškė, kad ji yra per griežta.

Nuteistieji R. D. ir A. Š. bei jų gynėjai prašo nuteitųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinių skundų dėl švelnesnės bausmės jiems paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistiesiems R. D. ir A. Š. paskyrė teisingą bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistiesiems R. D. ir A. Š. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę nuteistiesiems, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistųjų asmenybes, teismo nustatytas jų atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantai R. D. ir A. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Apeliantai R. D. ir A. Š. anksčiau nemaža kartų buvo teisti, iš jų taip pat už analogiškus, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Ši aplinkybė rodo nuteistųjų nenorą taisytis, polinkį daryti naujas nusikalstamas veikas ir jų antivisuomenines nuostatas. Nustatyta apeliantų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jie nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupe.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad skirdamas bausmę R. D. ir A. Š. šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), apeliantų kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), savanaudiškus motyvus, į nuteistųjų asmenybę – yra recidyvistai, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdami neišnykusį teistumą už analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimą nuosavybei bei kitus nusikaltimus. Tokiu savo elgesiu nuteistieji demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Apeliantų R. D. ir A. Š. skunduose minimą aplinkybę, jog jie pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, teismas pripažino jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę pastariesiems. Tuo tarpu nustatęs, kad R. D. ir A. Š. nusikalto veikdami bendrininkų grupe, apylinkės teismas tai pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog pagrobti dviračiai grąžinti nukentėjusiesiems, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, tačiau tai, jog pagrobti daiktai buvo grąžinti savininkams, nėra nuteistųjų R. D. ir A. Š. nuopelnas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų netrukus po nusikaltimo padarymo. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose neteisingai nurodoma, jog nukentėjusieji teisme teigė, jog prokuroro prašoma jiems paskirti bausmė yra per griežta, nes nukentėjusioji L. P. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu pasakė, kad sutinka su prokurorės pozicija, o nukentėjusysis D. Z. bausmės paskyrimo kaltinamiesiems klausimą paliko spręsti teismui. Kita vertus, bausmės rūšies ir jos dydžio paskyrimo klausimas yra teismo prerogatyva. Kaip minėta, R. D. ir A. Š., būdami anksčiau ne kartą teisti, iš jų už analogiškus, tik skirtingos apimties nusikaltimus nuosavybei, turėdami neišnykusį teistumą, vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, siekdami savanaudiškų tikslų. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamiems R. D. ir A. Š. paskirta artima sankcijos vidurkiui dvejų metų laisvės atėmimo bausmė (BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sankcijos vidurkis yra treji metai vienas mėnuo ir 15 dienų) negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Apylinkės teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei R. D. ir A. Š. asmenybes apibūdinančius duomenis, tinkamai parinko bausmę nuteistiesiems. R. D. ir A. Š. paskirta bausmė yra adekvati jų padarytai veikai ir atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, taip pat nuteistųjų asmenybės (recidyvistai) akivaizdžiai neduoda pagrindo paskirti švelnesnę bausmę apeliantams.

Taigi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. D. ir A. Š. už apysunkį nusikaltimą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Apylinkės teismo nuosprendyje pateikti bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl paskirtos bausmės parinkimo pagrįstumu. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliaciniuose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. D. ir A. Š. apeliacinius skundus atmesti.