Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį, pareikštą atsakovui V. J. dėl dalies bendrame turte nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į 9 / 10 dalis buto su rūsiu (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), S. G. – 1 / 10 dalį;

1.2 priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. testamentu J. G. paliko ieškovei (savo anūkei) visą palikėjai priklausantį turtą. (duomenys neskelbtini) J. G. mirė. 2022-10-18 pareiškimu notarui ieškovė priėmė senelės palikimą;

2.2. palikėjos vardu yra registruotas vieno kambario butas su rūsiu (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Butas privatizuotas J. G. santuokos su S. G., sudarytos (duomenys neskelbtini), metu;

2.3. ieškinys reiškiamas, siekiant nustatyti J. G. didesnę dalį Buto nuosavybės teisės, kadangi palikėja Butą nusipirko sutuoktiniams apie 13 metų nebevedant bendro ūkio, gyvenant atskirai, ir už pirkėjos asmenines lėšas. Po kelių metų nuo santuokos sudarymo S. G. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nustojo išlaikyti šeimą, ilgesnius laikotarpius gyveno remiamas sutuoktinės. J. G. 1979 m. išvarė sutuoktinį iš namų;

2.4. J. G. gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini). S. G. nuo 1991-04-18 iki (duomenys neskelbtini) (mirties dienos) gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini);

2.5. Buto namų knygoje yra nurodyta tik J. G.. Butas buvo skirtas J. G. 1991-06-06 orderiu, kai sutuoktiniai bendrai negyveno ir bendro ūkio nevedė. 1992-08-27 J. G., nedalyvaujant S. G., išpirko Butą sumokėdama 100 proc. Buto kainos valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Butą nekilnojamojo turto registre J. G. įregistravo savo vardu, jame gyveno be atsakovo visą likusį laiką. Visos sutartys ir aktai dėl Buto eksploatavimo yra sudarytos J. G. vardu. Visus mokėjimus už Butui teikiamas komunalines paslaugas savo asmeninėmis lėšomis atlikdavo J. G.;

2.6. palikėjai išpirkus Butą išimtinai už asmenines lėšas, sutuoktiniams nevedant bendro ūkio apie 13 metų, S. G. niekada negyvenus Bute, ieškovė prašo pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į 9 / 10 dalis Buto, S. G. – į 1 / 10 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad:

3.1 Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2023-03-31 teismo sprendimu išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-5295-994/2023 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui V. J. dėl asmeninės nuosavybės teisės į turtą pripažinimo. Šioje byloje ieškovė prašė pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į butą su rūsiu (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini);

3.2 atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kitas ieškiniuose nurodytas aplinkybes, sudarančias ieškinių faktinį pagrindą (ginčo buto įgijimas iš asmeninių J. G. lėšų) konstatuotina, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nutrauktina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

4.1. teismas netinkamai kvalifikavo ieškinių minėtose bylose dalykus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose, pažeidė ieškovės teisę į ieškinį bei nuosavybės teisę. Civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 ir nagrinėjamoje byloje ieškinių dalykai nesutampa, todėl teismas neturėjo teisės atsisakyti nagrinėti ieškinį;

4.2. civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 ieškovė prašė pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į visą Butą, nurodydama, kad šis turtas, nors ir buvo įgytas santuokos su S. G. metu, nepriklauso šalims bendrosios nuosavybės teise, nes įsigytas už asmenines sutuoktinės lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-03-31 sprendimu nustatė, kad S. G. neprisidėjo prie Buto pirkimo, Butu nesinaudojo ir neišlaikė, tačiau ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad Butas įgytas santuokos metu Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, todėl priklausė sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise;

4.3. nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-31 sprendime nustatyta aplinkybe – kad Butas priklausė J. ir S. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, reiškia naują reikalavimą – nustatyti šalių dalis toje nuosavybėje. Prašo taikyti teigiamą res judicata principo pasekmę. Teismas iki šiol nesprendė šalių ginčo dėl dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, neigiamos res judicata pasekmės nagrinėjamoje byloje nėra, todėl ieškinys pareikštas teisėtai ir negali būti paliktas be teismo sprendimo. Neišsprendus šalių ginčo dėl Buto padalijimo, negalimi tolimesni teisiniai veiksmai Buto atžvilgiu, nes nenustačius dalių Buto nuosavybėje, esant šalių ginčui dėl tų dalių, negalima išduoti paveldėjimo teisės liudijimų įpėdiniams.

5. Atsakovas V. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, baudos dydį ir tvarką teismui nustatant savo nuožiūra ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1 civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 teismas sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir pripažino, kad Butas, įgytas J. ir S. G. santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. priklausė jiems lygiomis dalimis. Vadinasi, sprendimu teismas nustatė šalių dalis Bute, jog ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį Buto;

5.2 teismui nespėjus uždėti žymos apie sprendimo įsiteisėjimą civilinėje byloje Nr. e2-5295- 994/2023, kurioje ieškovė apeliacinio skundo neteikė, ieškovė dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pateikė naują ieškinį, taip kvestionuodama šiai dienai įsiteisėjusį teismo sprendimą ir juo nustatytas aplinkybes bei liudytojų parodymus;

5.3 identišku ieškiniu šioje byloje ieškovė reikalauja nustatyti S. G. asmeninės nuosavybės teisę į 1 / 10 dalį Buto, o J. G. – 9 / 10 dalis, nors teismas civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 pripažino, kad šalims priklauso po ½ dalį Buto;

5.4 šioje byloje ieškinys grindžiamas identiškomis aplinkybėmis. Ieškovė nurodo, neva S. G. piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko J. G. išvarė jį iš namų. J. G. Butą įsigijo neva negyvendama su S. G., o Butas buvo pirktas jos asmeninėmis lėšomis;

5.5 civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 teismas nustatė, jog nėra įrodymų, kad J. G. ir S. G. išreiškė valią santuokoje įgytą turtą laikyti asmenine J. G. nuosavybė ir pasidalinti kitaip nei po ½ dalį. Butas buvo įgytas privatizavimo proceso metu, kuris buvo orientuotas į šeimas, t. y. viena J. G. Buto įgijusi šiuo būdu nebūtų, Butas buvo skirtas sutuoktiniams G.;

5.6 buvo visos sąlygos teismui pripažinti ieškovės ieškinį tapačiu pateiktam civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023, kadangi ginčo šalys yra tapačios, ieškinio pagrindas ir dalykas yra tapatūs – šiuo ieškiniu keliamais reikalavimais siekiama to paties rezultato – paneigti J. ir S. G. Buto, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turto, statusą ir nuosavybės teise įgyti didesnę nei ½ Buto dalį, gynybos būdas šioje byloje taip pat yra tapatus – ieškovė nurodo tas pačias faktines aplinkybes, teikia tuos pačius įrodymus, kviečia į bylą liudytojus, ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, ieškovė nenurodė naujų aplinkybių, kurios buvo nežinomos pirmojo ieškinio teikimo metu;

5.7 jei šioje byloje ieškinys būtų nagrinėjamas ir patenkintas, susiklostytų situacija, kada dėl Buto padalijimo galiotų 2 skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys sprendimai. Vienu sprendimu ieškovei ir atsakovui pripažinta nuosavybės teisė po ½ dalį Buto, o kitu – ieškovei 9 / 10 dalis, o atsakovui 1 / 10 dalis. Jei ieškinys būtų nagrinėjimas, o priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas, ieškovė vėl galimai teiktų ieškinį prašydama jai nuosavybės teise pripažinti 8 / 10 dalis Bute. Vadinasi, taip ieškovė gali net kelis metus kvestionuoti atsakovo nuosavybės teises į Butą trukdydama Butu disponuoti ir jį valdyti, kliudydama priimti jį nuosavybės teise.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartis dėl bylos nutraukimo, nustačius ieškinio tapatumą su įsiteisėjusiu teismo sprendimu išnagrinėta byla.

9. (duomenys neskelbtini) J. G. ir S. G. sudarė santuoką.

10. J. G. 1992-08-27 sutartimi už 4 678 rublių įsigjo Butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas registruotas J. G. vardu.

11. S. G. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nuo 1991-04-18 iki (duomenys neskelbtini) (mirties dienos).

12. J. G. ir S. G. nebuvo išsituokę ir gyveno santuokoje iki mirties.

13. Civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2023-03-31 sprendimu atmetė ieškovės ieškinį dėl Buto pripažinimo asmenine mirusiosios J. G. nuosavybe. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad byloje nesant objektyvių duomenų buvus sutuoktinių susitarimui dėl buto, įgyto privatizavimo proceso metu, teisinio režimo pakeitimo bei asmeninės nuosavybės teisės į butą registravimo, nesant turto pasidalijimo po to, kai jis įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į visą ginčo butą. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose. Taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitarė dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Dėl ieškinių tapatumo

14. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 ieškovė prašė pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į visą Butą, nurodydama, kad šis turtas, nors ir buvo įgytas santuokos su S. G. metu, nepriklauso šalims bendrosios nuosavybės teise, nes nusipirktas už asmenines sutuoktinės lėšas. 2023-03-31 sprendimu, teismas nustatė, kad S. G. neprisidėjo prie Buto pirkimo, Butu nesinaudojo ir neišlaikė, tačiau ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad Butas įgytas santuokos metu, butų privatizavimo įstatymo pagrindu, todėl priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje, ieškovė remdamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-31 sprendime nustatyta aplinkybe – kad Butas priklausė J. ir S. G. bendros jungtinės nuosavybės teise, reiškia naują reikalavimą – nustatyti šalių dalis toje nuosavybėje.

15. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 teismas nustatė, jog nėra įrodymų, kad J. G. ir S. G. išreiškė valią santuokoje įgytą turtą laikyti asmenine J. G. nuosavybe ir pasidalinti kaip nors kitaip nei po ½ dalį. Butas buvo įgytas privatizavimo proceso metu, kuris buvo orientuotas į šeimas, t. y. viena J. G. Buto įgijusi šiuo būdu nebūtų, Butas buvo skirtas sutuoktiniams G. Buvo visos sąlygos teismui pripažinti ieškovės ieškinį tapačiu pateiktam civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kitas ieškiniuose nurodytas aplinkybes, sudarančias ieškinių faktinį pagrindą (ginčo buto įgijimas iš asmeninių J. G. lėšų) konstatuotina, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl byla nutrauktina.

17. CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Nustačius, kad šioje byloje ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, būtina įvertinti byloje reiškiamo ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumą Vilniaus miesto apylinkės teismo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tapačiais negalima pripažinti tų pačių šalių reikalavimų, jeigu pasikeitė ieškinio dalykas arba pagrindas. Todėl būtina įvertinti ne tik ieškinio dalyko (reikalavimo) tapatumą ar panašumą, bet ir konkretų reikalavimų turinį.

19. Ieškinys šioje byloje buvo pareikštas po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 atmetė ieškovės ieškinį dėl Buto pripažinimo asmenine mirusiosios J. G. nuosavybe. Civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 ieškovė prašė pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į visą Butą, nurodydama, kad šis turtas, nors ir buvo įgytas santuokos su S. G. metu, nepriklauso šalims bendrosios nuosavybės teise, nes įsigytas už asmenines sutuoktinės lėšas. Dabar reiškiamu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti šalių dalis nuosavybėje – pripažinti J. G. asmeninės nuosavybės teisę į 9 / 10 dalis Buto, S. G. – 1 / 10 dalį.

20. Nors ginčo šalys abiejose bylose sutampa, sutampa abiejų bylų tikslai, taip pat labai panašios abiejų bylų pagrindu esančios faktinės aplinkybės, tačiau skiriasi teisės normos, kuriomis grindžiami pareikšti ieškiniai – įgijimas asmeninės nuosavybės teise ir dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas. Nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai suformuluoti naudojantis skirtingais Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais teisių gynimo būdais. Konstatavus, kad abiejose bylose pareikšti ieškiniai grindžiami skirtingomis teisės normomis, konstatuotina, kad jie atitinkamai grindžiami skirtingais pagrindais, todėl civilinėje byloje Nr. e2-5295-994/2023 ir nagrinėjamoje byloje pareikšti ieškiniai nėra tapatūs.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.