Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. J. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškinyje teigiama, neva J. G. ginčo objektą – butą nusipirko sutuoktiniams apie penkerius metus nebevedant bendro ūkio, gyvenant atskirai.“ Pasak Ieškovės: „Po kelių metų nuo santuokos sudarymo S. G. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Kai užgerdavo, nepareidavo namo kelias dienas, keldavo triukšmą. Teiginiai, kad iki Buto įsigijimo S. ir J. G. pradėjo gyventi atskirai ir nevedė bendro ūkio yra klaidingi ir nepagrįsti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad S. ir J. G. santuoka iki Buto įsigijimo buvo iširusi: separacijos įteisinimą ar santuokos nutraukimą pagrindžiančių dokumentų; kitų įrodymų, kurie pagrįstų S. ir J. G. valią santuoką laikyti iširusia ir pasidalinti santuokoje įgytą turtą. S. ir J. G. santuoka buvo sudaryta prieš daugiau negu 40 (keturiasdešimt) metų ir nei vienas iš sutuoktinių būdami gyvi teisiškai neinicijavo turto pripažinimo kaip vieno iš jų asmenine nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys, kad J. Ir S. G. santuokos sudarymo metu Ieškovė net nebuvo gimusi, o Buto įgijimo metu buvo mažametė ((duomenys neskelbtini)), vadinasi, negalėjo nei žinoti, nei suprasti kokie buvo S. ir J. G. santykiai, sutarimai, kaip buvo vedamas šeimos ūkis (ir t. t.). Antra, priešingai nei teigia Ieškovė, S. G. (duomenys neskelbtini) nebuvo išvarytas iš namų, taip pat neturėjo priklausomybės alkoholiui. Nuo (duomenys neskelbtini) Atsakovas mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, o nuo (duomenys neskelbtini). Tuo metu Atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), todėl dėdė S. G., norėdamas padėti sūnėnui geriau pasiruošti paskaitoms ir egzaminams, sudarė galimybes Atsakovui pagal poreikį gyventi pas sutuoktinius S. ir J. G., adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini)). Atsakovas teikia Teismui įrodymą, pagrindžiantį, kad minėtu laikotarpiu S. G. kartu su sutuoktine gyveno (duomenys neskelbtini) S. G. mamos A. G. testamentą, kuriame nurodoma: „<...> palieku savo sūnums G. S., gim (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) <...>“. Taigi, priešingai nei teigia Ieškovė, (duomenys neskelbtini) metais S. ir J. G. nepradėjo gyventi atskirai. Atsakovas nuolat lankėsi pas S. ir J. G. ir protarpiais gyvendavo su jais, tad atsimena S. ir J. G. kaip sutariančius, vedančius bendrą ūkį sutuoktinius, o S. G. neturėjo priklausomybių. Ieškovė taip pat patikino Teismą, kad: „S. G. negyveno Bute, nei iki jo privatizavimo, nei po to.” Atsakovas teikia Teismui įrodymą - paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, paneigiantį Ieškovės teiginius, kad S. G. Bute niekada negyveno ir Butas buvo įgytas sutuoktiniams jau ilgus metus nevedant bendro ūkio. Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimu (duomenys neskelbtini) notarė D. K. patvirtino, kad G. A. (duomenys neskelbtini) testamento nurodyto turto įpėdiniai yra G. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Taigi, S. G. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Vadinasi, priešingai nei nurodoma ieškinyje, S. ir J. G. gyveno kartu Bute, kurį lengvatinėmis sąlygomis įsigijo kartu. Nors Atsakovui nėra žinomos visos sutuoktinių S. ir J. G. gyvenimo aplinkybės, tačiau mirus S. G. jo sutuoktinė J. G. dalyvavo jo laidotuvėse. Ieškovės teigimu: „J. G. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). S. G. savo gyvenamą vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (mirties dienos). Buto namų knygoje yra nurodyta tik J. G..“ Gyvenamosios vietos deklaravimas niekada nebuvo ir nėra pagrindas sukurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį (ar kilnojamąjį) turtą ar jas panaikinti. Nėra teisinio pagrindo, kuriuo remiantis turtas - Butas - laikytinas asmenine J. G. nuosavybė dėl to, kad sutuoktinis S. G. vienu ar kitu laikotarpiu gyvenamą vietą deklaravo ne Bute, o kitame, nuosavybės teise priklausančiame, turte. Ieškinyje teigiama, kad: „Butas buvo skirtas J. G. (duomenys neskelbtini) orderiu, kai sutuoktiniai dėl minėtų priežasčių jau bendrai negyveno ir bendro ūkio nevedė. (duomenys neskelbtini) J. G., nedalyvaujant S. G., išpirko Butą, už 4678 Rb, sumokėdama 100% Buto kainos valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Butą nekilnojamojo turto registre J. G. įregistravo taip pat savo vardu.” Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodęs, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-705; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57, kt.). Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nurodytas turtas - Butas - įsigytas (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant tuometiniam Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK), tačiau ši byla dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine mirusio asmens nuosavybe, nagrinėjama pagal CK normas, o tuo metu galiojusio SŠK normos laikytinos specialiosiomis normomis. Kadangi Butas buvo įgytas ir registruotas iki įsigaliojant 2000 m. CK. Vadovaujantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 3 d. turto, įsigyto iki CK įsigaliojimo, teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 d., pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 ir kt.). Tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis rėžimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK21 str. 1 d., CK3.87 str. 1 d.). Susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK21 str.3 d., CK3.88 str. 1 d. 1 p.). Taigi, Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Butas laikytinas asmenine J. G. nuosavybe, nes viešajame registre registruotas tik jos vardu, yra klaidinantys ir neatitinkantys teisės normų bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškinyje teigiama, kad ginčo atveju taikomas CK 3.89 str. 1 d. 7 p. kuris nustato, kad turtas, įgytas už vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų, aiškiai išreiškus valią turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, laikomas priklausančiu tam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Ieškovė neteisingai aiškina nurodomą Kasacinio teismo praktiką ir klaidina Teismą. Ieškovės nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005 teigiama, kad: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ 4 punkto 3 pastraipoje pateiktame išaiškinime investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje Nr. 3K-7-311/2002, nėra konstatuota, kad investiciniai čekiai, gauti santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pastarojoje nutartyje konstatuota, kad kai butas pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuotas santuokos metu, tai vien aplinkybė, kad jis privatizuotas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas, nesudaro pagrindo šiam turtui taikyti kitokį nei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinį režimą. Pažymėtina. kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėm. o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p.). Taigi, net jei Butas ir buvo įsigytas asmeninėmis J. G. lėšomis, vadovaujantis pačios Ieškovės nurodoma suformuota teismų praktika, tai nesudaro pagrindo laikyti Butą asmenine J. G. nuosavybe, tuo labiau, kai tokios valios pati J. G. nebuvo išreiškusi. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, byloje surinkti įrodymai pagrindžia, kad S. ir J. G. buvo sutuoktiniai, kartu gyveno Bute, vadinasi, jiems, kaip šeimai, buvo suteikta teisė lengvatine tvarka nuosavybės teise Butą įsigyti. S. ir J. G. išreiškė valią Butą įgyti ir valdyti bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, byloje nėra įrodymų, kad J. G. išreiškė valią Butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise: dokumentuose nėra nurodyta, kad turtas įgyjamas asmeninėn vieno iš sutuoktinių nuosavybėn, taip pat tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta, įforminta bei išviešinta ir po Buto įsigijimo. Turto teisinis statusas nesikeitė iki abiejų sutuoktinių mirties, nė vienas iš sutuoktinių neprašė šio turto pripažinti asmeniniu, taip pat nebuvo išreikšta valia nutraukti santuoką ar pasidalinti turtą, kas leidžia spręsti apie sutuoktinių valią turėti bendrą turtą. Pagal Buto įsigijimo metu galiojusį teisinį rėžimą, viešajame registre Butas buvo registruotas vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau tai nekeičia turto teisinio rėžimo - santuokoje įgytas turtas laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nepaisant to, kieno vardu registruotas ir kokiomis lėšomis jis buvo įgytas. Bendraturčiams įtvirtintos vienodos teises į bendro turto duodamas pajamas, be kita ko, pareigos atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, be kita ko, solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu nėra susitarta kitaip ar įstatymai nenustato ko kita (CK 4.86 str. 1 dalis). Aplinkybės, kad sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priežiūros ir teikiamų paslaugų sudaro vienas iš sutuoktinių, atitinka teisinį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės naudojimo, valdymo ir disponavimo reglamentavimą. Vadovaujantis teisės aktais, komunalinių paslaugų sutartys yra sudaromos vieno iš savininkų vardu, į tokias sutartis niekada nėra traukiamas sutuoktinis. Komunalinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymas nesudaro teisinio pagrindo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei transformuotis į asmeninę. Ieškovė pateikė Teismui J. G. mokėjimus už Butui teiktas komunalines paslaugas nuo 2000 m. nurodydama, kad: „<...> visus mokėjimus už Butui teikiamas komunalines paslaugas taip pat visada atlikdavo J. G. pati savo asmeninėmis lėšomis. Iki 2001 m. už Butą buvo mokama grynais, atsiskaitymo knygelė neišliko, todėl Ieškovė vadovautis banko sąskaitos išrašais.“ Pirma, Ieškovės pateikti J. G. banko sąskaitos išrašai neįrodo, kad S. G. neprisidėjo prie Buto išlaikymo. S. G., Atsakovo žiniomis, piniginių lėšų šeimos poreikiams negailėjo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad komunaliniai mokesčiai buvo mokami išimtinai iš J. G. asmeninių lėšų. Kita vertus, J. G. galėjo mokėti mokesčius tiek asmeninėmis lėšomis, tiek bendromis sutuoktinių piniginėmis lėšomis. Vertinant ginčo turto teisinį rėžimą, mokesčiams skirtų pajamų kilmė (ar asmeniniai, ar bendri) teisiškai nėra reikšminga aplinkybė. Bendraturčių prievolių vykdymas nesukuria jokių teisinių prielaidų bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei tapti asmenine. Akivaizdu, kad mokant mokesčius nuo 2001 m. iš J. G. banko sąskaitos jos lėšų naudojimas atitiko šeimos poreikių tenkinimą (CK3.87, 3.89, 3.90, 3.92 straipsniai). Antra, Ieškovės pozicija, kad Teismas turi vadovautis nuo 2001 m. pateiktas pavedimais už komunalines paslaugas kaip įrodymu, jog nuo 1992 m. iki 2001 m. už su Butu susijusias komunalines paslaugas mokėjo išimtinai J. G. yra neprotinga ir nepagrįsta. Ieškinyje teigiama, kad S. G. taip pat patvirtino savo sutikimą, kad Butas buvo J. G. asmeninė nuosavybė: i) negyvendamas Bute, nei iki jo privatizavimo, nei po to, (ii) nereikšdamas pretenzijų dėl Buto nuosavybės, (iii) niekada nedeklaruodamas savo gyvenamosios vietos Bute. Atsakovas pateikė įrodymus - (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), paneigiančius Ieškovės teiginius S. G. Bute negyvenus: nei iki jo privatizavimo ar po to. S. G. gyveno Bute ir Buto adresą nurodydavo kaip jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, vadinasi, Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės yra klaidingos. Teiginys, kad S. G. nereiškė pretenzijų dėl Buto nuosavybės taip išreikšdamas valią Butą pripažinti asmenine J. G. nuosavybe yra nepagrįstas. Butas, įgytas S. ir J. G. santuokos metu, nuosavybės teise priklausė abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad su tokiu turto rėžimu S. ir J. G. sutiko, tad neaišku, ką pasak ieškovės S. G. turėjo ginčyti. Ne S. G., o J. G., norėdama Butą valdyti asmeninės nuosavybės teise, turėjo reikšti pretenzijas S. G.. Faktas, kad nė vienas sutuoktinis neprašė nutraukti santuokos ir/ar padalinti turto, pripažinti Buto vieno iš sutuoktinių asmeniniu turtu, įrodo, kad tarp S. ir J. G. ginčo dėl to nebuvo. S. ir J. G. išreiškė valią iki mirties gyventi santuokoje ir turtą valdyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

3. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pamena G. vestuves. (duomenys neskelbtini) metais buvo dažnas svečias G. namuose (duomenys neskelbtini). Vėliau namuose nesilankė, susitikdavo su S. G. parduotuvėje, kur jis dirbdavo (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) metų aktyviai bendraudavo, bet susitikdavo (duomenys neskelbtini). S. niekada neminėjo apie skyrybas su J. Nežino apie buvusį konfliktą šeimoje (duomenys neskelbtini), kai buvo galimai išvarytas iš namų.