Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Pagėgių savivaldybės administracijos atstovui advokato padėjėjui Andriui Petruškevičiui,

2018 m. spalio 24 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-31 įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Pagėgių savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjui V. B.” Nr. P2-146, kuriuo pareiškėjui V. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (toliau – ir ginčijamas įsakymas); priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Mano, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas skunde nurodo, Tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl Pagėgių savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjo V. B. tarnybinio nusižengimo” (toliau – ir Išvada) nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-03 nurodymo. Pažymi, kad Pagėgių savivaldybės administracija 2018-03-16 paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą; pasiūlymų pateikimo terminas - iki 2018-03-26 12.00 val.; viešųjų pirkimų laimėtojas - VĮ „Kelių priežiūra”. Nurodo, kad Pagėgių savivaldybės administracija (užsakovas) ir VĮ „Kelių priežiūra” (rangovas) 2018-03-30 sudarė sutartį Nr. A3-124. Akcentuoja, kad UAB „Norvila” ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, kuris 2018-03-30 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Pagėgių savivaldybės administracijos viešojo pirkimo procedūras ir uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pažymi, kad atsakovas, neturėdamas informacijos apie Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė 2018-03-30 sutartį Nr. A3-124 su VĮ „Kelių priežiūra”. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-07 tenkino visiškai ieškovo UAB „Norvila” ieškinį, panaikino Pagėgių savivaldybės administracijos 2018-03-21 sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovo 2018-03-20 pretenzija ir panaikino anksčiau minėtą 2018-03-30 sutartį. Teigia, kad minėta teismo nutartis su Pagėgių savivaldybės administracijos direktorės D. B. nurodymu (rezoliucija) pareiškėjui pateikta 2018-04-03, nurodant informuoti raštu VĮ „Kelių priežiūra” dėl sutarties sustabdymo bei iki 2018-04-04 paruošti teismui atsiliepimą. Teigia, kad nurodymą informuoti raštu rangovą VĮ „Kelių priežiūra” dėl sutarties sustabdymo vykdyti atsisakė, nes: 1) Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1115-253/2018 nutarė iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdyti atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos viešojo pirkimo „Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbai” procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį; 2) Pagėgių savivaldybės administracija 2018-03-30 sudarė sutartį, neturėdama informacijos apie 2018-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (nutartis gauta 2018-04-03). Pažymi, kad už procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismuose yra atsakingas Pagėgių savivaldybės administracijos Bendrasis ir juridinis skyrius, todėl administracijos direktorės 2018-04-03 paskirto nurodymo paruošti atsiliepimą taip pat neturėjo pareigos vykdyti. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-30 nutartimi 2018-03-30 sutarties vykdymo nesustabdė, todėl laiko, kad ji buvo galiojanti ir privaloma šalims ir pareigos informuoti raštu rangovą dėl sutarties sustabdymo, nesant tam teisėto pagrindo, neturėjo.

Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-05-07 sprendimo (c. b. Nr. 2-1115-253/2018) dalyje „Dėl 2018-03-30 nutarties išaiškinimo” išaiškinta, kad sutarties vykdymo sustabdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Argumentuoja, jog 2018-03-30 sutarties vykdymo sustabdymas nebuvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovui remtis 2018-03-30 teismo nutartimi, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesusijusios su rangos sutarties Nr. A3-124 sustabdymu, teikti nurodymą informuoti rangovą dėl sutarties sustabdymo bei vėliau laikinai sustabdyti sutarties vykdymą, nebuvo teisėto pagrindo. Mano, kad savivaldybės administracijos direktorės pateiktas nurodymas raštu informuoti rangovą dėl sutarties sustabdymo buvo neteisėtas, todėl šio pavedimo pagrįstai nevykdė ir tokiais savo veiksmais jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė.

Nurodo, kad negalėjo vykdyti 2018-04-09 Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-309 1 punkto nurodymų, nes: 1) su savivaldybės administracijos direktorės įsakymu buvo supažindintas 2018-04-09 darbo dienos pabaigoje; 2) tokio nurodymo įvykdymo terminas (ne vėliau kaip iki 2018-04-10 12 val.) buvo neprotingai trumpas. Daro išvadą, kad užduoties atlikti nebuvo įmanoma dėl objektyvių priežasčių: 1) Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-14 įsakymu Nr. Al-451 Pagėgių savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių (objektų) defektams nustatyti yra sudaryta komisijas (iš 4 asmenų), todėl per neprotingai trumpą laiką informuoti komisijos narius, kurie planuoja savo darbo laiką bei suorganizuoti išvykimą objektų (kelių ir gatvių) defektams nustatyti bei suderinti su atitinkamų seniūnijų seniūnais nebuvo įmanoma, kai įprastai toks darbas yra atliekamas metų eigoje vykdant rangos darbus; 2) sudaryti ir patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų preliminarias galimas apimtis galima tik komisijai patikrinus savivaldybei nuosavybės teise priklausančius objektus (vietinės reikšmės kelius ir gatves), juo labiau, kad savivaldybės administracijos direktorės 2018-04-12 įsakyme Nr. Al-326 akcentuojama pirmenybė atlikti kelių ir gatvių remonto darbus, kuriems išskirtinai ypatingai reikalinga pirmenybė juos atlikti (tai nustatyti galima tik sudarius kiekvieno vietinės reikšmės kelio, gatvės defektinį aktą). Pažymi, jog raštu išdėstė priežastis bei paaiškino, kodėl galimybių įvykdyti įsakymo 1 punkto reikalavimų nėra galimybių. Minėtame rašte taip pat pažymėjo, kad teismas nėra įpareigojęs nutraukti sutartį (2018-03-30 sutartis Nr. A3-124), todėl ji bus vykdoma. Akcentuoja, jog pagal pareigybei priskirtą kompetenciją privaloma vykdyti Administracijos direktoriaus įsakymų nuostatas ir atsakyti už jų tinkamą įgyvendinimą, tačiau įsakymai turi būti teisėti ir turi būti galimybė juos įvykdyti.

Pažymi, kad Pagėgių savivaldybės gyventojai kreipėsi į savivaldybės merą dėl blogos kelių būklės ir pareiškėjas buvo pakviestas informuoti, kodėl pagal savivaldybės ir VĮ „Kelių priežiūra” sudarytą sutartį, kurios vykdymas nėra sustabdytas, nevykdoma kelių priežiūra. Meras žodžiu nurodė skubiai vykdyti greideriavimo darbus. 2018-04-10 VĮ „Kelių priežiūra” buvo išsiųstas Stoniškių seniūnijos pateiktas reikalingų greideriuoti vietinės reikšmės kelių patvirtintas užsakymas ir pradėti vykdyti darbai. Nurodo, kad savivaldybės administracijos direktorės įsakymas Nr. Al-326 išleistas 2018-04-12 (sutarties vykdymas sustabdytas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-30 nutarties reikalavimus). Pažymi, jog apie su UAB „Agrolira” pasirašytą sutartį pareiškėjui tapo žinoma 2018-04-12 (2018-04-12 įsakymas Nr. Al-326). Nurodo, kad 2018-04-12 Ūkio skyriuje lankėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vietinės reikšmės kelių administravimo skyriaus patarėjas A. P., kuris domėjosi darbų eiga Pagėgių savivaldybėje. Vykstant susitikimui, darbuotojai pareiškėjui įteikė su UAB „Agrolita” 2018-04-11 sudarytą sutartį. Mano, kad išdėstytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad pareiškėjas, 2018-04-10 pateikdamas užsakymą VĮ „Kelių priežiūra” dar nebuvo gavęs nurodymo darbus vykdyti su UAB „Agrolira”, su kuria sutartis pasirašyta 2018-04-11, o įsakymas sustabdyti pasirašytos sutarties su VĮ „Kelių priežiūra” vykdymą išleistas 2018-04-12.

Mano, jog Pagėgių Savivaldybės administracija vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkiems remonto darbams atlikti akivaizdžiai proteguoja vieną įmonę - UAB „Agrolira”.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo (LVAT 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010, 2010-05-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija (toliau - ir Komisija) neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir jų nevertino. Pažymi, kad nors paaiškinime nurodė, jog neturėjo pareigos vykdyti savivaldybės administracijos direktorės nurodymo raštu informuoti rangovą dėl sutarties Nr. A3-124 vykdymo sustabdymo, tačiau Komisija paaiškinime nurodytų aplinkybių nepatikrino, jų turinio nevertino, netikrino, ar buvo pagrindas teismo nutarties pagrindu sustabdyti sutarties vykdymą, ar vykdant tokį nurodymą nebūtų viršyti mano (Ūkio skyriaus vedėjo) įgaliojimai, taip pat nevertino savivaldybės administracijos veiksmų tinkamumo susidariusioje situacijoje, duoto nurodymo pagrįstumo, todėl veiksmus nevykdant tokio nurodymo, nepagrįstai laikė tarnybiniu nusižengimu. Mano, jog tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė nebuvo tinkamai ištirta ir pagrįsta, tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai. Nurodo, kad Išvadoje yra konstatuojama, kad tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia, tačiau visiškai nepaaiškinama, kaip ir kodėl nustatyta būtent tokia kaltės forma; Komisija netyrė kaltės dėl konstatuotų tarnybinių nusižengimų, jos nepagrindę ir tik formaliai pažymėjo, kad nusižengimas padarytas tyčia. Teigia, kad kaltė grindžiama tik deklaratyviais teiginiais. Taip pat argumentuoja, jog atlikdama tyrimą, Komisija ne tik kad nesiaiškino ar buvo pareiga vykdyti savivaldybės administracijos direktorės nurodymą raštu informuoti VĮ „Kelių priežiūra” apie sutarties vykdymo sustabdymą; Komisija nenustatė ir Išvadoje nenurodė dėl šio nurodymo nevykdymo kilusių pasekmių. Akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-30 nutartimi sutarties su VĮ „Kelių priežiūra” vykdymo nesustabdė, todėl neteisėto nurodymo neturėjo pareigos vykdyti, todėl neteisėto nurodymo nevykdymas neigiamų pasekmių sukelti negalėjo.

Mano, kad Komisijos teiginiai, jog pareiškėjas savo veiksmų neatsisakė, nors neigiamų pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, asmeniškai prisiimdamas riziką, kad susidarys situacija - tuos pačius darbus atliks dvi skirtingos įmonės, yra nepagrįsti ir prieštarauja rašytiniams įrodymams. Akcentuoja, kad atlikdama tyrimą, Komisija netyrė, ar savivaldybės administracija, 2018-03-30 pasirašiusi statybos rangos sutartį, turėjo pagrindą tų pačių darbų atlikimui sudaryti sutartį su kitu rangovu bei sutikti su didesniais įkainiais ir ar dviejų sutarčių sudarymą nesąlygojo būtent atsakovo veiksmai. Teigia, kad Komisija nesiaiškino ir netyrė ar atsakovas susidariusioje dviprasmiškoje situacijoje veikė tinkamai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad administracijos direktoriaus įsakymai turi būti teisėti ir turi būti galimybė juos įvykdyti, todėl pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Pažymi, kad tinkamai neįvertinus esminių tarnybinio nusižengimo elementų - neatlikus išsamaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaltės bei dėl pažeidimo kilusių pasekmių tyrimo, taikyti tarnybinę atsakomybę nėra pagrindo.

Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu iš esmės palaiko skundą jame išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Atsakovė Pagėgių savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovė) atsiliepimu nesutinka su pareiškėjo skundu, ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog kadangi Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė sudaryti pirkimo sutartį, kuri jau buvo sudaryta, o už šios pirkimo sutarties vykdymą buvo atsakingas pareiškėjas, todėl Savivaldybės administracijos direktorius 2018-04-03 nurodė pareiškėjui informuoti tiekėją VĮ „Kelių priežiūra” apie tai, kad pirkimo sutarties vykdymas stabdomas. Akcentuoja, jog 2018-04-09, 13.00 val. pareiškėjas bei kiti administracijos darbuotojai susirinkime sprendė problemą dėl Pirkimui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir buvo nutarta, kad pareiškėjas parengs paraišką pirkimui (suformuos poreikį), o kiti darbuotojai atliks kitus darbus, būtinus tam, kad laikinai įsigyti kitą tiekėją greideriavimo darbams atlikti, iki kol Klaipėdos apygardos teisme bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl pirkimo teisėtumo. Teigia, jog pareiškėjas su užduotimi sutiko. Tą pačią dieną, t. y. 2018-04-09 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A1-309 1 punktu pareiškėjui buvo suformuota užduotis raštu. Pažymi, jog 2018-04-10 raštu Nr. ŪK-06 pareiškėjas informavo, kad nurodymų negali atlikti.

Nurodo, kad 2018-04-11 buvo sudaryta sutartis dėl greideriavimo su laikinai parinktu tiekėju iki kol bus išspręstas ginčas teisme, o 2018-04-11 raštu Nr. R2-650 informavo VĮ „Kelių priežiūra” apie tai, kad 2018-03-30 sutarties vykdymas stabdomas, iki kol teismas priims sprendimą. Pagėgių savivaldybės administracijos 2018-04-12 raštu Nr. S-94 atsakovė informuota, kad pareiškėjas, nepaisydamas nurodymo pavedė VĮ „Kelių priežiūra” atlikti darbus ir šis nuo 2018-04-03 iki 2018-04-11 nugreideriavo 24,63 km Stoniškių seniūnijos kelių. Akcentuoja, jog 2018-04-12 administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-326 pareiškėjo vadovaujamam Ūkio skyriui pakartotinai nurodyta sustabdyti sutarties vykdymą ir greideriavimo darbams pasitelkti naujai parinktą tiekėją pagal laikiną sutartį bei, papildomai, tos pačios dienos raštu Nr. R2-653 informuota VĮ „Kelių priežiūra”, kad atšaukiamas užsakymas atlikti darbus pagal 2018-03-30 sutartį. Pažymi, kad pareiškėjas 2018-04-16 raštu ŪK-09 atsisakė vykdyti nurodymą dėl naujo tiekėjo pagal laikiną sutartį pasitelkimo.

Nurodo, jog 2018-04-18 Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-355 sudaryta komisija atlikti tyrimą dėl pareiškėjo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą; 2018-04-25 pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl pažeidimo tyrimo ir informacija apie galimybę pateikti pasiaiškinimą; 2018-05-03 pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą; 2018-05-17 tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija atliko tyrimą, parengė ir patvirtino išvadą dėl Pareiškėjo atlikto tarnybinio nusižengimo, o ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Argumentuoja, jog pareiškėjas nevykdė teisėto tiesioginio vadovo nurodymo bei teismo nutarties, todėl nevykdė jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Vadovaujasi Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-17 įsakymu Nr. A1-955 patvirtintų Pagėgių savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus nuostatų 4, 5, 6, 31, 32, 35 punktais ir daro išvadą, kad skyrius, ypač jo vedėjas, yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Savivaldybės administracijos direktoriui ir privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, o jei pavedimas ar užduotis yra pateikiama skyriui, tai už tokio pavedimo, nurodymo ar užduoties atlikimą yra atsakingas skyriaus vedėjas (pareiškėjas). Nurodo, kad iš pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-17 įsakymu Nr. A1-955, 7.1, 7.2, 7,5, 7.8, 7.19 punktų darytina išvada, kad pareiškėjas tiesiogiai atsakingas už skyriaus darbą, kelių priežiūros darbų vykdymo kontrolę, vienkartinių administracijos direktoriaus pavedimų vykdymą.

Vadovaujasi valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, ir teigia, kad ginčo atveju, pagal pažeidimo tyrimo išvadą Pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už tai, kad jis nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.19 p. nuostatų. Pažymi, kad minėtos nuostatos yra blanketinės, nukreipiančios į įstatymų ar kitų teisės aktų (pavyzdžiui, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimų (vizų) nurodymų, įsakymų) vykdymą jei šiuose teisės aktuose yra nurodyta konkreti pareiškėjo pareiga atlikti arba neatlikti tam tikrų funkcijų ar pareigų..

Daro išvadą, kad pareiškėjui buvo suformuluotas konkretus, aiškus ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įgyvendinantis nurodymas – informuoti tiekėją, kad sutarties, sudarytos 2018-03-30, vykdymas yra stabdomas pagal Klaipėdos apygardos teismo nutartį, o pareiškėjas vadovaudamasis Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.19 punktais, sutarties 16.1 punktu, bei Civilinio proceso kodeksu privalėjo vykdyti tokią, konkrečiai jam suformuotą, užduotį.

Mano, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis yra uždraudžiama sudaryti sutartį iš esmės reiškia tai, kad teismas siekė, kad sutartis negali būti sudaryta, taigi ir vykdoma. Daro išvadą, kad pareiškėjas akivaizdžiai nesilaikė konkrečiai jam pavestų aiškių pareigų, ignoravo ne tik Savivaldybės administracijos pateiktą vienkartinį nurodymą, tačiau ir Klaipėdos apygardos teismo nutartį.

Nurodo, kad atsisakydamas įvykdyti 2018-04-09 nurodymą, pareiškėjas apsunkino institucijos veiksmus, vykdant Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones bei užtikrinti greideriavimo darbų atlikimą. Akcentuoja, jog pareiškėjas turėjo visas galimybes laiku ir tinkamai įvykdyti 2018-04-09 nurodymą. Teigia, kad pareiškėjas buvo pirkimo, kuriam Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, iniciatorius; pirkimo iniciatorius visų pirma suformuoja poreikį, nustato apimtis. Kai pareiškėjas formavo paraišką pirkimui, kurio pagrindu 2018-03-30 buvo pasirašyta sutartis dėl greideriavimo, pareiškėjas tokias apimtis numatė visiems metams. Atitinkamai iškilus poreikiui įsigyti greideriavimo darbus pagal laikinąją sutartį vienam ar porai mėnesių, pareiškėjas turėdamas visą reikiamą informaciją be papildomų pastangų galėjo suformuoti mažesnį darbų poreikį (žinodamas visas metines greideriavimo apimtis nustatyti kiek preliminariai ir kokių darbų reikia atlikti per mėnesį ir kiek tai gali kainuoti) naujam pirkimui. Pažymi, kad pareiškėjas 2018-04-09 vykusio susirinkimo metu iš esmės sutiko suformuoti poreikį ir tam neprieštaravo, tačiau tą pačią dieną gavęs 2018-04-09 nurodymą, jau kitą dieną atsisakė tai padaryti motyvuodamas tuo, kad neįmanoma per tokį trumpą laiką poreikio nustatyti (nors jį pareiškėjas jau žinojo ir turėjo). Teigia, kad tokiais veiksmais pareiškėjas iš esmės trukdė vykdyti Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir kartu trukdė atlikti pirkimą dėl laikinosios sutarties dėl greideriavimo darbų iki kol Klaipėdos apygardos teismas išnagrinės bylą.

Teigia, kad pareiškėjas 2018-04-03 žinojo ir buvo įpareigotas informuoti tiekėją VĮ „Kelių priežiūra”, kad sutartis stabdoma, o 2018-04-09 vykusio posėdžio metu jau žinojo ir tai, kad institucija siekia sudaryti laikinąją sutartį dėl greideriavimo, tačiau vis tiek nurodė VĮ „Kelių priežiūra” vykdyti greideriavimo darbus.

Akcentuoja, jog pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas yra Administracijos direktorius, pareiškėjas pagal pareigybės aprašymą turi vykdyti tiesioginio vadovo priimtus įsakymus, kitus tiesioginio vadovo pareiškėjui pavestus vienkartinius uždavinius, tačiau pagal pareigybės aprašymą pareiškėjas neturi ir negali vykdyti žodinių Pagėgių savivaldybės mero nurodymų. Teigia, jog taip pareiškėjas sumenkino institucijos ir administracijos direktoriaus įvaizdį, pažeidė aiškiai suformuotą darbo struktūrą ir darbo hierarchiją.

Akcentuoja ir tai, kad šiuo atveju tyrimo išvada yra aiški, konkreti ir teisėta. Mano, kad vien tai, kad pažeidimo tyrimo išvadoje kritiškai vertinama dalis pareiškėjo pateiktų paaiškinimų apie tai, kad jo manymu Klaipėdos apygardos teismo nutarties nevykdymas yra teisėtas, nepaneigia nustatytų faktinių aplinkybių dėl padaryto pažeidimo. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad tiriant pažeidimą komisija nesiaiškino ar pareiškėjas turėjo pareigą vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, nenustatė ir išvadoje nenurodė dėl šio nevykdymo kilusių pasekmių. Teigia, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodoma, kad dėl pareiškėjo neveikimo buvo vykdomos dvi sutartys, dėl ko greideriavimui finansavimą teikianti institucija (Kelių direkcija) darbus finansavo tik pagal vieną iš sutarčių, todėl kitus darbus Administracija turės apmokėti savo biudžeto lėšomis.

Nurodo, kad šiuo atveju pažeidimo tyrimo išvadoje nustačius pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo asmens charakteristiką, kilusias pasekmes ir kitas aplinkybes buvo siūloma ir ginčijamu įsakymu buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Mano, kad skirta nuobauda yra proporcinga pareiškėjo atliktam pažeidimui.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašo atmesti skundą iš esmės atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-31 įsakymo „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Pagėgių savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjui V. B.” Nr. P2-146 (b. l. 13) teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Iš ginčijamo įsakymo turinio matyti, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 30 straipsnio 1 ir 5 dalimis, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) nuostatais, atsižvelgus į komisijos 2018-05-17 išvadą „Dėl Pagėgių savivaldybės administracijos ūkio skyriaus vedėjo V. B. tarnybinio nusižengimo” (minėta, toliau – ir Išvada).

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustatantis VTĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01) ir kiti teisės aktai.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos, atsakovės atsiliepimo bei atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, kad jis neveikimu pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus bei Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (patvirtintas Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-17 įsakymu Nr. A1-995) 7.1 ir 7.19 papunkčių reikalavimus.

VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs LVAT, tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (žr., pvz., LVAT 2012-09-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.). Administracinių teismų praktikoje sprendžiant analogiškus teisinius santykius yra konstatuota, kad iš tarnybinio nusižengimo sąvokos („valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės”) matyti, kad priešinga valstybės tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dvejomis formomis: aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, tarnautojui neatliekant pareigų. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai nulemia ir įrodinėjimo dalyką tokio pobūdžio bylose – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akcentuotina ir tai, jog valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr. pvz. administracines bylas Nr. A438-776/2010, Nr. A438-1340/2009, Nr. A438-1131/2009; Nr. A438-370/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).

Pažymėtina ir tai, kad viešojo administravimo subjektas (darbdavys), konstatuodamas, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi ne tik nurodyti teisės aktų, apibrėžiančių valstybės tarnautojo konkrečias pareigas, padarytus pažeidimus, bet ir įvardyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamos išvados dėl padarytų pažeidimų; be to, pateikti duomenis (įrodymus), patvirtinančius šiuos faktus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2966-756/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018). Viena iš svarbiausių tarnybinio tyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., LVAT 2012-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013-03-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013, 2015-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.). Sprendžiant, ar skundžiamu įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2015-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-824-261/2015, 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 ir kt.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2018-01-25 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018 ir kt.).

Pažymėtina, jog pagal LVAT praktiką, teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo (žr., pvz., 2008-12-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2009-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2011-07-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011, 2012-06-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.). Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Vertinant ar pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta valstybės tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Valstybės tarnybos įstatyme, atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigų, nustatytų specialiais įstatymais, detalizuotų pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr., pvz., LVAT 2017-07-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3964-520/2017 ir kt.)

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas prieštaravimų dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros atlikimo teisėtumo nereiškia. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu įsakymu, iš esmės nesutinka su jo veiksmų teisiniu įvertinimu - pareiškėjas kelia klausimus dėl tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų pakankamumo, faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo tinkamumo. Taigi, byloje spręstinas klausimas, ar tarnybinio patikrinimo metu nustatyti konkretūs faktai buvo objektyviai įvertinti kaip sudarantys pagrindą paskirti tarnybinę nuobaudą ir priimti ginčijamą įsakymą. Tokiu atveju, šioje byloje nagrinėjant pareiškėjo skundą, pirmiausia turi būti nustatyta ir įvertinta, ar pareiškėjas atliko kaltus veiksmus (priešingą teisei veiką) neveikimo forma, t. y. pažeidė tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytus teisės aktų reikalavimus, o nustačius, kad pareiškėjas padarė šiuos pažeidimus, vertintina, ar pažeidimus padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

Dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo

Kaip jau buvo anksčiau minėta, tam, kad nustatyti, ar tarnybinis nusižengimas buvo padarytas neveikimu, atsakovė turi įrodyti, kad pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką, ir kad šią veiką, neveikimo forma, padarė nesant objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių. Sprendžiant, ar tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo objektyviai nustatytos visos aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo padarymą, ar buvo pakankamas pagrindas skirti nuobaudą, bylos nagrinėjimo teisme metu turi būti akcentuojamas dėmesys ties tais faktais, kurie atsakovo Išvadoje nurodomi kaip tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2018-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018).

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui paskirta pastaba už tuos konkrečius veiksmus, kurie įvardyti Išvadoje, t. y. už tai, jog pareiškėjas nevykdė: 1) Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-03 nurodymo; 2) Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-09 įsakymo Nr. A1-309 1 punkte nustatyto įsakymo. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas ignoruodamas anksčiau nurodytą nurodymą ir įsakymą, 2018-04-10 raštu Nr. ŪK-06 „Dėl įsakymo vykdymo”, Pagėgių savivaldybės administracijos direktorių informavo, jog atsisako vykdyti 2018-04-09 įsakymo Nr. A1-309 1 punkto reikalavimus, toliau vykdė sutartį su VĮ „Kelių priežiūra”, žinodamas, kad būtina stabdyti sutarties vykdymą, minėtai įmonei pateikė užsakymą atlikti vietinės reikšmės kelių greideriavimo darbus (įmonė, nežinodama sprendimo stabdyti sutarties vykdymą, atliko dalį darbų, kai šiuos darbus turėjo atlikti UAB „Agrolira”). Konstatuota, jog nurodytais veiksmais pareiškėjas padarė pažeidimus, numatytus Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.19 papunkčiuose bei VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas eina Pagėgių savivaldybės administracijos ūkio skyriaus vedėjo pareigas (karjeros valstybės tarnautojas). Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-17 įsakymu Nr. A1-955 patvirtintų Pagėgių savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus nuostatų (b. l. 152 – 154, toliau – ir Nuostatai) 31 punkte numatyta, kad skyriui vadovauja ir, vadovaudamasis šiais nuostatais, jo veiklą savarankiškai planuoja ir organizuoja skyriaus vedėjas. Nuostatų 32 punkte numatyta, kad skyriaus vedėjas atsako už skyriui priskirtų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. Skyriaus vedėjo atsakomybę nustato įstatymai, šie nuostatai, pareigybių aprašymai ir pareiginiai nuostatai (Nuostatų 34 punktas). Pagal Nuostatų 35 punktą skyriaus vedėjas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Savivaldybės administracijos direktoriui. Ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-11-17 įsakymu Nr. A1-955, (b. l. 155 – 156, toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7 punkte numatytos funkcijos kurias vykdo šias pareigas einantis valstybės tarnautojas. Ūkio skyriaus vedėjas, be kita ko, pagal pareigybei priskirtą kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių ir Administracijos direktoriaus įsakymų nuostatas ir atsako už jų tinkamą įgyvendinimą (7.1 punktas); vadovauja skyriaus darbui, planuoja, organizuoja, kontroliuoja ir atsako už skyriaus veiklą (7.2 punktas); savo kompetencijos ribose rengia, redaguoja, derina rengiamus savivaldybės institucijų normatyvinius aktus, kirus dokumentus, kontroliuoja jų vykdymą (7.5 punktas); organizuoja kelių priežiūros, statybos, rekonstravimo taisymo (remonto) darbų planavimą, vykdo kontrolę (7.8 punktas); atsako už skyriaus veiklos teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą, rezultatyvumą (7.16 punktas); vykdo kitus, vienkartinio pobūdžio, administracijos direktoriaus pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo (7.19 punktas).

Apibendrinus nurodytus Nuostatų punktus bei Pareigybės aprašymo nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjas, būdamas Ūkio skyriaus vedėjas, yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Savivaldybės administracijos direktoriui. Šias pareigas užimantis valstybės tarnautojas privalo pagal kompetenciją vykdyti Administracijos direktoriaus įsakymų nuostatas ir atsako už jų tinkamą įgyvendinimą bei vykdo kitus vienkartinio pobūdžio administracijos direktoriaus pavedimus. Vadovaujantis Nuostatais, jei pavedimas ar užduotis yra pateikiama Ūkio skyriui, tai už tokio pavedimo, nurodymo ar užduoties atlikimą, kaip Ūkio skyriaus vedėjas, yra atsakingas pareiškėjas.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad Pagėgių savivaldybės administracija 2018-03-16 paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą „Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbai”, kurį laimėjo VĮ „Kelių priežiūra”. 2018-03-30 su pirkimo laimėtoju VĮ „Kelių priežiūra” sudaryta pirkimo sutartis Nr. A3-124 (b. l. 56 – 64, 100 - 108). Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1115-253/2018 (b. l. 66 – 68) pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-03 rezoliucija (nurodymu) (b. l. 65, 110) pareiškėjas buvo įpareigotas informuoti raštu rangovą dėl sutarties sustabdymo ir paruošti atsiliepimą teismui iki 2018-04-04.

Nustatyta, kad Pagėgių savivaldybės administracija 2018-04-11 sudarė sutartį dėl greideriavimo su laikinai parinktu tiekėju UAB „Agrolira”, todėl Pagėgių savivaldybės administracijos 2018-04-11 raštu „Dėl teismo nutarties vykdymo” (b. l. 116) VĮ „Kelių priežiūra” informuota apie laikiną 2018-03-30 sutarties sustabdymą. Iš Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-09 įsakymo Nr. A1-309 (b. l. 70, 114) 1 punkto nustatyta, kad Ūkio skyriui buvo suformuota užduotis – ne vėliau kaip iki 2018-04-10 12.00 val. sudaryti ir patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų preliminarias galimas apimtis. Iš pareiškėjo 2018-04-10 rašto Nr. ŪK-06 „Dėl įsakymo vykdymo” (b. l. 115) matyti, kad pareiškėjas informuoja, kad nurodymų negali atlikti. Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius 2018-04-12 įsakymu Nr. A1-326 (b. l. 81, 118) Ūkio skyriui įsakė sustabdyti 2018-03-30 sutarties vykdymą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-30 nutarties reikalavimus bei nurodė vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbus vykdyti pagal 2018-04-11 sutartį. 2018-04-12 raštu Nr. R2-653 (b. l. 119) VĮ „Kelių priežiūra” informuota apie tai, kad atšaukiamas užsakymas atlikti darbus pagal 2018-03-30 sutartį. Pareiškėjas 2018-04-16 raštu ŪK-09 (b. l. 120) atsisakė vykdyti Pagėgių savivaldybės administracijos 2018-04-12 įsakyme Nr. A1-326 suformuluotą nurodymą. Nustatyta, kad Pagėgių savivaldybės administracijos Natkiškių seniūnija 2018-04-12 raštu (b. l. 117) informavo atsakovę apie tai, jog 2018-04-10 apie 10.00 val. pareiškėjas žodžiu informavo, kad 2018-04-11 iš pat ryto nuo 7.30 val. Stoniškių seniūnijoje bus greideriuojami vietinės reikšmės keliai; pažymėta, kad nugreideriuota dalis seniūnijos kelių – 24,63 km, darbus atliko VĮ „Kelių priežiūra”.

Apibendrinus anksčiau nurodytas bylos faktines aplinkybes, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad už 2018-03-30 pirkimo sutarties vykdymą buvo atsakingas pareiškėjas. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-03 nurodymu (rezoliucija), gauta 2018-04-03 Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-30 nutartis vizuota pareiškėjui bei nurodyti veiksmai, kuriuos pareiškėjas privalo atlikti – informuoti rangovą apie 2018-03-30 pasirašytos sutarties vykdymo sustabdymą. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-09 įsakymo Nr. A1-309 1 punktu Ūkio skyriui buvo suformuota užduotis. Teismo vertinimu, 2018-04-03 rezoliucija (nurodymu) bei 2018-04-09 įsakymu buvo suformuluoti konkretūs, aiškūs ir imperatyvūs nurodymai, kuriuos pareiškėjas vadovaudamasis Nuostatų bei Pareigybės aprašymo nuostatomis privalėjo vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjas Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-09 ir 2018-10-12 įsakymų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas iš esmės nuo 2018-04-03 žinojo ir buvo įpareigotas informuoti tiekėją VĮ „Kelių priežiūra”, kad 2018-03-30 sutartis stabdoma, o iš 2018-04-09 įsakymo turinio turėjo suprasti, kad institucija siekia sudaryti laikinąją sutartį dėl greideriavimo. Tačiau nepaisant nurodytų aplinkybių, pareiškėjas 2018-04-10 nurodė VĮ „Kelių priežiūra” vykdyti greideriavimo darbus.

Anksčiau nurodytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas sąmoningai ir valingai nevykdė anksčiau nurodytų tiesioginio vadovo nurodymų. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti Nuostatų bei Pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo galimybę suprasti, jog atsisakydamas vykdyti nurodymus, daro atitinkamas pasekmes sukeliantį pažeidimą, tačiau savo veiksmų neatsisakė, nors neigiamų pasekmių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti.

Teisės teorija kaltę apibrėžia kaip asmens (teisės pažeidėjo) psichinį santykį su savo veika, priešinga teisei, kaltės formos – tyčia ir neatsargumas. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus ir sąmoningai siekia tų padarinių, kuriuos gali sukelti tie veiksmai. Netiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo sąmoningai atlieka teisei priešingus veiksmus, bet nenori tų padarinių, kuriuos sukels tie veiksmai. Neatsargumas – tai tokia kaltės forma, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių. Neatsargumas išskiriamas į nusikalstamą pasitikėjimą ir nusikalstamą nerūpestingumą. Nusikalstamo pasitikėjimo atveju veiką padaręs asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, o nusikalstamo nerūpestingumo atveju veiką padaręs asmuo nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes gali ir turi tai numatyti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą atliko netiesiogine tyčia, nes sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, nors nenorėjo jais sukelti neigiamų padarinių.

Dėl pareiškėjo nurodytų objektyvių priežasčių

Pareiškėjas teigia, jog anksčiau aptartų užduočių negalėjo laiku ir tinkamai atlikti dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios. Savo neveikimą, pareiškėjas šiuo atveju pateisina tuo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-30 nutartimi, kuria taikė laikinąsias apsaugos priemones, 2018-03-30 sutarties vykdymo nesustabdė. Pareiškėjas mano, kad 2018-03-30 sutartis buvo teisėtai sudaryta, galiojanti ir privaloma šalims, todėl 2018-04-03 nurodymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat teigia, kad negalėjo vykdyti 2018-04-09 Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. Al-309 1 punkto nurodymų, nes: 1) su savivaldybės administracijos direktorės įsakymu buvo supažindintas 2018-04-09 darbo dienos pabaigoje; 2) tokio nurodymo įvykdymo terminas buvo neprotingai trumpas. Pažymi, kad darbus vykdyti žodžiu nurodė meras.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-30 nutartimi nutarė iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdyti atsakovės Pagėgių savivaldybės administracijos viešojo pirkimo „Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros ir remonto darbai” procedūras ir uždrausti atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Iš nutarties turinio matyti, kad teismas siekė, kad reikalavimų tenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kad minėta teismo nutartis buvo nuginčyta, todėl atitinkamai ji turėjo įstatymo galią. Tokiu atveju, pareiškėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 18 straipsniu, privalėjo tokią nutartį vykdyti ir neturėjo teisės jos kvestionuoti. Byloje nėra ginčo, kad minėta Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-30 nutartis Pagėgių savivaldybės administracijoje gauta 2018-04-03, t. y. po 2018-03-30 sutarties sudarymo. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sutinka su atsakovės vertinimu, kad sudarius 2018-03-30 sutartį, ir teismui 2018-03-30 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, institucija, elgdamasi apdairiai ir protingai, turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti 2018-03-30 sutarties vykdymą. Pareiškėjas tiesioginio vadovo 2018-04-03 rezoliucija (nurodymu) buvo įpareigotas informuoti raštu rangovą dėl sutarties sustabdymo, tačiau to nepadarė. Apibendrinus anksčiau išdėstytą, pareiškėjo argumentai, kad nurodymas informuoti VĮ „Kelių priežiūra” apie laikiną sutarties sustabdymą buvo neteisėtas, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes yra paremti tik paties pareiškėjo samprotavimais.

Teismas taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentus apie tai, kad jis nurodytu terminu negalėjo atlikti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-04-09 įsakymo Nr. A1-309 1 punktu suformuluotos užduoties. Iš aptariamo įsakymo 1 punkto matyti, kad Ūkio skyrius ne vėliau kaip iki 2018-04-10 12.00 val. buvo įpareigotas sudaryti ir patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės reikšmės kelių priežiūros ir smulkaus remonto darbų preliminarias galimas apimtis. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas buvo pirkimo, kuriam Klaipėdos apygardos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, iniciatorius. Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad pirkimo iniciatorius, be kita ko, suformuoja poreikį bei nustato apimtis. Nustatyta, kad Ūkio skyrius formuodamas paraišką pirkimui, kurio pagrindu 2018-03-30 buvo pasirašyta sutartis dėl greideriavimo, tokias apimtis buvo nustatęs visiems metams. Dėl nurodytų aplinkybių sutiktina su atsakove, kad iškilus poreikiui įsigyti greideriavimo darbus pagal laikinąją sutartį vienam ar porai mėnesių, pareiškėjas turėdamas visą reikiamą informaciją galėjo suformuoti mažesnį darbų poreikį naujam pirkimui (t. y. žinodamas visas metines greideriavimo apimtis galėjo nustatyti kiek preliminariai ir kokių darbų reikia atlikti per mėnesį ir kiek tai gali kainuoti).

Pareiškėjas teigia, kad Pagėgių savivaldybės meras žodžiu nurodė skubiai vykdyti greideriavimo darbus, todėl 2018-04-10 VĮ „Kelių priežiūra” buvo išsiųstas Stoniškių seniūnijos pateiktas reikalingų greideriuoti vietinės reikšmės kelių patvirtintas užsakymas ir pradėti vykdyti darbai.

Minėta, kad pagal Nuostatų 35 punktą Ūkio skyriaus vedėjas tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Savivaldybės administracijos direktoriui. Pagal Pareigybės aprašymo 7.1 punktą Ūkio skyriaus vedėjas pagal pareigybei priskirtą kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių ir Administracijos direktoriaus įsakymų nuostatas ir atsako už jų tinkamą įgyvendinimą. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas yra Administracijos direktorius, todėl pareiškėjas turi vykdyti Administracijos direktoriaus įsakymus, kitus tiesioginio vadovo pavestus vienkartinius uždavinius ir pan. Pareiškėjas neteikia duomenų, kad 2018-04-10 greideriavimo darbai buvo atlikti vadovaujantis Savivaldybės mero potvarkiu ar tiesioginio vadovo įsakymu. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad 2018-04-10 greideriavimo darbai buvo atlikti žodiniu Pagėgių savivaldybės mero paliepimu, nėra objektyvi pareiškėjo veiksmus pateisinanti priežastis, kadangi pagal Pareigybės aprašymą ir Nuostatus pareiškėjas neturi teisės ir negali vykdyti žodinių Pagėgių savivaldybės mero nurodymų. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis – tiesioginio vadovo aiškiai ir konkrečiai suformuotų užduočių nevykdymas, ir tokioms užduotims akivaizdžiai prieštaraujančių žodinių Pagėgių savivaldybės mero nurodymų vykdymas – negali būti laikomas tinkamu pareigų atlikimu.

Įrodymų vertinimo prasme anksčiau nurodytos aplinkybės lemia tai, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, jog savo pareigas atliko tinkamai, ir kad užduočių negalėjo laiku ir tinkamai atlikti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Priešingai, prieš tai aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė 2018-04-03 ir 2018-04-09 aiškiai, konkrečiai ir imperatyviai suformuluotų užduočių bei 2018-04-10 įsakė atlikti greideriavimo darbus, kurie akivaizdžiai prieštaravo tiesioginio vadovo nurodymams.

Dėl ginčijamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus ir jų nevertino; netyrė, ar savivaldybės administracija turėjo pagrindą tų pačių darbų atlikimui sudaryti sutartį su kitu rangovu bei sutikti su didesniais įkainiais ir ar dviejų sutarčių sudarymą nesąlygojo būtent atsakovo veiksmai; nesiaiškino ir netyrė ar atsakovas susidariusioje dviprasmiškoje situacijoje veikė tinkamai.

Teismo vertinimu tarnybinio patikrinimo išvada parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, t. y. nurodant pareiškėjo paaiškinimų dėl jų turinį, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė pareiškėjas, tarnybinio nusižengimo subjektą, objektą, objektyviąją ir subjektyviąją puses, lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei komisijos padarytas išvadas – pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Administracijos direktorius, vadovaudamasis minėta Išvada, priėmė ginčijamą įsakymą, taip pat laikydamasis VTĮ bei Taisyklių nuostatų reikalavimų. Akcentuotina, kad pareiškėjas šioje byloje neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų atsakovės nustatytas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais pažeidimais, o atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovės išvada, jog pareiškėjas nevykdė savo pareigų, dėl ko jam turi būti skirta tarnybinė nuobauda, yra teisinga.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas), yra švelniausia tarnybinė nuobauda, numatyta VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje. Ši nuobauda, teismo nuomone, adekvati pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra įrodyta, jog pareiškėjas, nesant objektyvių priežasčių, galėjusių sukliudyti jam laiku ir tinkamai atlikti numatytas užduotis, jų savalaikiai neįvykdė, tuo pažeisdamas jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio ginčo atveju pareiškėjas neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl toks neveikimas buvo pagrįstai kvalifikuotas kaip neteisėtas, pažeidžiantis teisės aktus, kurių pagrindu pareiškėjas privalėjo laiku ir tinkamai atlikti jam tiesioginio vadovo pavestas užduotis. Tai, kad pagal pareiškėją dėl to jokių pasekmių nekilo, nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesilaikė anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus bei teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais ir tenkinti skundo reikalavimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Pagėgių savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.