- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-418-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03115-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- S. Č.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei S. Č. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją šalių vaiko gyvenamąją vietą su juo ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą 320 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
3. Nurodė, kad vaikas nuo 2024 m. liepos 26 d. gyvena su juo po to, kai jis paėmė vaiką iš atsakovės pabendrauti pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką ir nebegalėjo grąžinti atsakovei, kadangi atsakovė dukters atgal nepriėmė. Nurodė, kad atsakovė per visą laiką vaiką aplankė tik keturis kartus, vaiku domisi tik trumposiomis žinutėmis, vaikui išlaikymo neteikia. Vaiko ir motinos emocinis ryšys yra nutrūkęs. Esant vaiko gyvenamajai vietai nustatytai su motina, atsakovė gali išvežti vaiką ir atskirti ją nuo tėvo, tuo padarydama vaikui didelę emocinę traumą. Poreikį nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu sąlygoja tai, kad jis ketina leisti vaiką į darželį, o esant nustatytai gyvenamai vietai su motina jis to padaryti negali.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių vaiko M. S., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Šiuo sprendimu iš O. S. vaikui priteistas 320 Eur išlaikymas per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad vaiko teisinė padėtis šiais aspektais yra apibrėžta. Pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad motina paliko vaiką ir juo nesirūpina, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose iškeltos civilinės bylos Nr.e2VP-16984-1196/2024 medžiaga dėl baudos skyrimo O. S. už teismo sprendimo, nustatančio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nevykdymą, duoda pagrindą abejoti ieškovo teiginiu, kad motina nesiekia susigrąžinti vaiką. Teismo vertinimu, duomenų, kad padėtis pasikeitė taip, jog vaiko gyvenimas su motina pradėjo kenkti vaiko interesams, atsakovas neteikia ir nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti motinos gebėjimu rūpintis vaiku. Pažymėjo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nesprendžiamas ginčas iš esmės ir nevertinamos aplinkybės, sudarančios reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, pagrindą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenustačius, kad vaiko gyvenimas su motina pažeistų vaiko interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu nėra pagrindo, atitinkamai ir priteisti iš atsakovės laikinąjį išlaikymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
6.1. Atsakovė 2024 m. liepos mėnesį teigė, kad serga ir negali pasirūpinti dukra. Per visą šį laiką atsakovė taip ir neatskleidė priežasčių, kodėl negali prižiūrėti dukros, kiek laiko truks jos liga, galų gale, kokia tai liga ir ar toks sveikatos sutrikimas apskritai leidžia jai tinkamai pasirūpinti mažamete dukra.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovas Vaiko teisių apsaugos skyriaus taip pat prašė nustatyti, ar dėl ligos atsakovė gali pasirūpinti mažu vaiku. Pagrįstų įtarimų kėlė ir atsakovės elgesys, kadangi 2024-07-26 ji paliko vos ką tik metukų sulaukusią dukrą ir nesidomėjo kaip ji laikosi, atsiųsdavo tik žinutę „Labas, kaip Milana? Ar viskas gerai?“, tačiau atsakymo nesulaukusi neskambino ir daugiau vaiku nesidomėjo. 2024 m. rugpjūčio 12 d. pranešė ieškovui, kad jai neva pratęstas gydymas.
6.3. Suprantama atsakovės teisė į privatų gyvenimą, tačiau šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, jog ji gydėsi, nes nepateikė tai patvirtinančių duomenų, o buvo matoma vaikštant mieste . Tokiu atveju jos elgesys tiesiog staiga palikti mažametę dukrą negali būti pateisinamas, vaikui tokia motinos aplinka nėra saugi. Antra, jeigu atsakovė gydėsi, tokiu atveju svarbu įsitikinti, kad jos turimas sveikatos sutrikimas nepakenks vaikui, t. y. ar jos sveikatos būklė leidžia jai tinkamai rūpintis vaiku. Todėl kol tokių duomenų byloje nėra, ieškovo susirūpinimas dėl vaiko motinos gebėjimu pasirūpinti vaiku yra pagrįstas.
6.4. Ieškovas nesiekia atriboti vaiko nuo motinos ir neprieštarauja jos bendravimui su dukra taip dažnai, kaip pageidauja pati atsakovė, tačiau prašo nustatyti laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu, kadangi toks dažnas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos keitimas neatitinka geriausiųjų vaiko interesų. Dukra įprato prie savo gyvenamosios aplinkos, tokio amžiaus vaikui itin svarbus stabilumas, jaučiasi saugi globojama tėvo, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė S. Č. prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Jokios esminės aplinkybės po 2024 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2442-534/2024, nepasikeitė, išskyrus, tai, jog ieškovas piktybiškai nevykdo šio teismo sprendimo ir neužtikrina, jog šalių nepilnametė duktė M. S. gyventų kartu su jos motina, neužtikrinama bendravimo su vaiku tvarka taip, kaip ją nustatė teismas. Dėl nevykdomo teismo sprendimo 2024 m. gruodžio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP- 16984-1196/2024 ieškovui paskirta 200 eurų bauda.
7.2. Ieškovas net ir nagrinėjant bylą dėl baudos dėl teismo sprendimo nevykdymo paskyrimo posėdžio metu nurodė, jog tol, kol nesibaigs teismai, taigi, kaip galima suprasti kol nesibaigs pagal ieškovo ieškinį pradėta civilinė byla, vaiko jis atsakovei neperduos. Tokius savo teiginius ieškovas pagrindė ir tolesniais veiksmais, o būtent prieš didžiausias metų šventes 2024-12-23 dieną atsakovei su savo motina atvykus pasiimti vaiko ir su juo pabendrauti, ieškovas visiškai apribojo tokią atsakovės teisę, važiuodamas automobiliu uždarė jo langą, kad atsakovė negalėtų turėti jokio kontakto su vaiku, ir tarsi šaipydamasis nuvažiavo toliau nuo atsakovės. Ieškovei nebuvo leista vaiko paimti ant rankų ar juo labiau parsivežti į namus (tai patvirtina ir pridedamas vaizdo įrašas). Atsakovės nuomone, tokie ieškovo teiginiai, kurie patvirtina, jog jis ir toliau be teisėto pagrindo draus atsakovei matytis su vaiku ir juos patvirtinantys veiksmai įrodo, kad ieškovas yra visiškai abejingas vaiko interesams.
7.3. Ieškovas klaidina teismą dėl neva atsakovės nesirūpinimo vaiku. Atsakovė kartu su šiuo atsiliepimu pateikia trumpąsias SMS žinutes, rašytas ieškovui, kuriomis ji teiraujasi apie vaiko sveikatą, būklę, klausia, kada galės jį pamatyti, parsivežti, tačiau į šias žinutes ieškovas neatsako. Ir pačios atsakovės veiksmai kreipiantis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, vėliau kreipimasis į antstolę rodo jos aktyvius veiksmus, siekiant, kad teismo sprendimas būtų vykdomas, kad ji galėtų gyventi su savo dukra ir su ja bendrauti. Tuo tarpu itin ilgą laiką nevykdomas teismo sprendimas net ir po to, kai ieškovui jau buvo paskirta bauda, rodo visišką abejingumą teismo vykdomam teisingumui, mažos dukters teisei bendrauti su mama jau daugiau nei pusės metų laikotarpį. Tenkinus ieškovo prašymą, vėlgi, būtų sudarytos sąlygos toliau neleisti atsakovei bendrauti su vaiku, gauti informaciją apie jį, kaip tai yra daroma šiuo metu.
7.4. Nesutinka ir su prašymu nustatyti laikiną išlaikymą vaikui.
7.5. Ieškovas ne tik kad negrąžino vaiko motinai, tačiau nei 2024 m. rugsėjo, nei 2024 m. spalio mėnesiais nesikreipė į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones tikslu pakeisti įsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsakovės vertinimu, toks ieškovo elgesys yra nesąžiningas, galimai nulemtas siekio ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti kuo vėliau ar artinantis šventėms, kad atsakovė, būdama ir taip pažeidžiama, vėlgi, patirtų itin didelius išgyvenimus, baimę dėl galimų finansinių nuostolių. Ieškovas net ir tenkinus atsakovės ieškinį didžiąja dalimi (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą) ir priteisus iš jo bylinėjimosi išlaidas šių išlaidų neatlygino S. Č., tuo vėlgi, manytina, demonstruojant visišką abejingumą teismo vykdomam teisingumui, siekiant kuo labiau apsunkinti atsakovės padėtį,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas nustatyti laikinąją šalių vaiko gyvenamąją vietą su juo ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą.
11. .Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai sureguliuoti situaciją iki ginčo byloje išnagrinėjimo iš esmės.
12. Iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, motyvuodamas tuo, kad 2024 m. liepos mėnesį atsakovė teigė, jog serga ir negali pasirūpinti dukra, tačiau kyla pagrįstų abejonių, jog ji gydėsi, taip pat svarbu įsitikinti, ar jos sveikatos būklė leidžia tinkamai rūpintis vaiku.
14. Pažymėtina, kad laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
15. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria atsisakė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog vaiko gyvenimas su atsakove keltų grėsmę šalių nepilnametės dukros interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog vienintelis ieškovo argumentas yra prieš daugiau nei pusę metų buvusios aplinkybės (2024 m. liepos mėn.), kuomet atsakovė turėjo sveikatos problemų ir negalėjo tuo metu pasirūpinti dukra. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, byloje nėra jokių įrodymų leidžiančių pagrįstai abejoti atsakovės galimybėmis užtikrinti tinkamą vaiko priežiūra.
16. Byloje nėra ginčo, kad vaikas gyvena su ieškovu po minėto atvejo, kai dėl atsakovės sveikatos problemų turėjo laikinai prižiūrėti dukrą, tačiau jos taip ir negrąžino motinai. Apeliantas nurodo, kad dažnas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir aplinkos keitimas neatitinka geriausiųjų vaiko interesų. Tačiau pažymėtina, kad šią situaciją iš esmės lemia tai, kad ieškovas ignoruoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Pažymėtina, kad ieškovui kartą jau skirta vienkartinė 200 Eur bauda už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 2 d. sprendimu, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra nevykdymą. Ieškovui ir toliau nevykdant minėto teismo sprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 3 d. nutartimi skyrė 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad gyvenimas su atsakove kelia realią grėsmę dukrai, tokie atsakovo veiksmai, kuomet 2 metų neturintis vaikas yra atskiriamas nuo motinos prieštarauja geriausiems vaiko interesams ir gali sukelti psichologinę žalą. Teismas pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog vaikas kurį laiką gyvena su ieškovu (jo paties sprendimu), savaime nesudaro pagrindo tenkinti jo prašymo ir nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškovu.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsisakymo nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu iki bylos proceso pasibaigimo yra pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados. Remiantis išdėstytu, ieškovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.