Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-10-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-879/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-30Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-10-04Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
1A-154-879/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33735-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiunas, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
V. Č.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-879/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33735-2021-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiuno, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujant prokurorui Evaldui Šidlauskui,nuteistajam V. Č. ir jo gynėjui advokatei Kristinai Rutkauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 55 MGL (2750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, V. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuotas automobilis „Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteista iš V. Č. 106,48 Eur proceso išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities VPK naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Č. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugsėjo 28 d., apie 10.26 val., Panevėžio raj., Tičkūnų kaime, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu 10.26 val., jam nustatytas 2,04 promilių neblaivumas, ir 10.41 val. jam nustatytas 1,66 promilių neblaivumas).

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Nuteistojo apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, arba pakeisti nuosprendį nekonfiskuojant automobilio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nuo parduotuvės „Pas Katiną“ iki Tičkūnų kaimo, (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone yra vidutiniškai trijų minučių važiavimo automobiliu keliu laikas. Apelianto nuvažiuotą atstumą nuo parduotuvės „Pas Katiną“ iki namų ir sudaro minėtas laikas, šiuos duomenis skelbia „google maps“. Dar vieną minutę užtruko pakeleivio išlaipinimas, taigi automobilį minėtu maršrutu vairavo apie 4-5 minutes.

2.2. Anot skundo, liudytoja R. A. nurodė, kad jis išvažinėjo iš parduotuvės „Pas Katiną“ aikštelės tuo metu, kai skambino bendrosios pagalbos telefonu. Pokalbio pradžia Bendrosios pagalbos centre (toliau – ir BPC) užfiksuota 10.10.06 val., įrašo trukmė 1.06 min. Policija pranešimą gavo iš BPC 10.10 val. Byloje nepašalinti prieštaravimai dėl neblaivumo nustatymo laiko. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad alkotesteriu užfiksuotas neblaivumas 10.26 val. – 2,04 prom., o 10.41 val. – 1,66 prom. Policijos ekipažas filmavo neblaivumo tikrinimą ir nurodyta, kad kamera rodo 10.31.28 val. šviesų paros laiką kai pareigūnė traukia alkoholio kiekio matuoklio aparatą ir prieina prie pareigūno, kuris bendrauja su V. Č.. Laiku 10.36.57 val. pareigūnas nustato V. Č. 2,04 prom. girtumą. Nenustatyta tiksliai, kada neblaivumo tikrinimas pradėtas 10.26 val. ar 10.36 val., t. y. praėjus 12 min. ar 22 min. po to, kai apeliantas grįžo namo. Apelianto nuomone, jam visiškai pakako laiko, kad sugrįžus į namus, sėdint automobilyje išgerti degtines, kurią turėjo su savimi ir ją užgerti alumi.

2.3. Apeliantas pažymi, kad neblaivumo nustatymo rezultatai nuo 2,04 prom. iki 1,66 prom. per 15 min. žymiai pasikeitė. Tai leidžia padaryti išvadą, kad neblaivumas pirmą kartą pamatuotas ką tik išgėrus alkoholio, o tai atitinka jo nurodytas aplinkybes, kad jis gėrė degtinės grįžęs į namus, prieš pat tikrinimą.

2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad jo nurodytos aplinkybės, jog iš vakaro gėrė ir galėjo liudytojai R. A. sudaryti vaizdą jog jis yra girtas, bet tas neturi įtakos faktui, kad vairavo automobilį neblaivus, nes nustatyta daugiau nei 1,51 prom.

2.5. Apelianto teigimu, jis nepadarė jokio kelių eismo taisyklių pažeidimo, grįžo į savo namus, automobilis buvo visiškai sustabdytas, motoras išjungtas, išgėrė alkoholio ir tik tada privažiavo policijos automobilis. Anot apelianto teisės aktai nedraudžia vartoti alkoholio automobilyje.

2.6. Skunde nurodoma, kad faktas, jog apeliantas vairavo automobilį būdamas neblaivus esant 1,51 promilės girtumui nenustatytas ir neįrodytas, o daugiau nei 1,51 prom. neblaivumo laipsnį jis pasiekė, kai jau buvo atvažiavęs į namus ir sėdėjo automobilyje bei išgėrė degtinės ir užsigėrė alaus. Pažymi, kad būtent pareigūnai alaus butelį rado automobilyje, o degtinės butelį buvo paslėpęs kišenėje nuo policijos pareigūnų, be to jo asmens apžiūra nebuvo atlikta, buvo storai apsirengęs. Degtinės butelį padovanojo kartu su juo važiavęs M. D., kuris šią aplinkybę patvirtino.

2.7. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose ir teisme nurodė skirtingas aplinkybes. Vienu metu nurodė, kad jie matė apeliantą įvažiuojantį į kiemą, kitu atveju, kad pamatė, tik jau sėdinti automobilyje, vairuojančio automobilį nematė. Apeliantas pažymi, kad pareigūnų vaizdo kameroje užfiksuota kaip policijos pareigūnai nustatinėja neblaivumą, užfiksuotas kameros laikas ir policijos pareigūnų veiksmai, tačiau nėra įrašo, kad policija būtų sekusi automobilį ir užfiksavusį jį važiuojant.

2.8. Visetas byloje esančių įrodymų nepaneigia teiginių, kad alkoholį vartojo jau grįžęs į kiemą kai automobilio nevairavo, o 1,51 prom. pasiekė tik dėl to, kad automobilyje, jau į sustabdęs, išgėrė degtinės ir alaus.

2.9. Teigia, kad automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas ir socialiai neteisingas, esant abejotinoms aplinkybėms dėl kaltumo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš V. Č. apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir prašo jį išteisinti.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. Č. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Pažymėtina, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų, o baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, minėtas nuosprendis pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pateiktame apeliaciniame skunde nėra argumentų į kuriuos pirmosios instancijos teismas nebūtų atsakęs ir kurių pagrindų reikėtų ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo V. Č. kaltės ir jam paskirtos bausmės.

8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad V. Č. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas remiantis byloje surinktų ir tinkamai ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus išdėstė nuosekliai, atskleidė jų turinį bei įrodomąją reikšmę, nurodydamas motyvus, aiškiai išdėstė, kodėl įrodymais yra remiamasi, kodėl nuteistojo versijos atmetamos, teismo išvados logiškos, viena kitai neprieštaraujančios, pagrįstos įrodymų palyginimu ir priimto sprendimo argumentavimu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir sprendžia, kad įrodymų vertinimo taisyklės nėra pažeistos. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, tačiau tai savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai, t. y. neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o priimtas teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. Č. nusikalstamos veikos padarymo laiku ir vietoje buvo neblaivus. Šią aplinkybę patvirtina neblaivumo nustatymo akto duomenys, kuriose nurodyta, kad V. Č. 2021 m. rugsėjo 28 d. alkoholio kiekio matuokliu pirmojo tikrinimo metu 10.26 val. nustatytas 2,04 prom. girtumas, o antrojo tikrinimo metu 10.41 val. – 1,66 prom. girtumas (1 t., b. l. 18). V. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė, kad sulaikymo metu jis buvo neblaivus, tačiau nesutiko, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir nurodė, kad alkoholinius gėrimus gėrė grįžęs į savo namų kiemą iki atvykstant policijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismas, apelianto pateiktą versiją vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, norint išvengti atsakomybės.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje pateiktus Body kamerų vaizdo įrašus, juose užfiksuotus duomenis aprašė bei nurodė esmines aplinkybes ir sprendė, jog iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad girtumo patikrinimo laikas buvo fiksuotas policijos pareigūno mobiliuoju telefonu. Iš vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnas naudodamasis mobiliuoju telefonu užfiksavo pirmo pūtimo – 10.26 val. , antro pūtimo 10.41 val. alkotesterio rodmenis ir laiką kada buvo matuojamas neblaivumas, o minėtą informaciją kelis kartus žodžiu pakartojo ir pats policijos pareigūnas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs vaizdo įrašus ir liudytojų parodymus bei kitus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad minėti įrodymai patvirtina, jog V. Č. neblaivumas buvo tikrinamas 10.26 val. ir 10.41 val. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos išvada neturi pagrindo nesutikti, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog nepašalinti prieštaravimai dėl neblaivumo nustatymo laiko atmetami. Analizuojamu atveju skundo argumentas, jog skiriasi pareigūnų body kamerose nurodytas laikas su neblaivumo akte nurodytu laiku esminės reikšmės neturi ir nelaikytinas prieštaravimu, kuris nėra pašalintas, nes kolegijos vertinimu asmens neblaivumo nustatymo laikas ir rezultatai yra fiksuojami neblaivumo nustatymo aktu, o ne kitais, netiesioginiais įrodymais, kuriuose yra laiko rodymo funkcija. Be to, skirtingi aparatai priklausomai nuo jų įjungimo ir išjungimo laiko, gali rodyti skirtingą laiką.

11. Iš liudytojos R. A. parodymų duotų viso proceso metu matyti, jog kai ji paskambino į BPC ir informavo, jog akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris sunkiai ėjo ir svirdinėjo į šonus, įsėdo į vairuotojo vietą ir užvedęs variklį ėmė važiuoti iš parduotuvės stovėjimo aikštelės link Tičkūnų kaimo sodų bendrijos, už kelių minučių pamatė parvažiuojantį policijos automobilį, o po 10-15 min. jai pranešė, kad sulaikė minėtą girtą vairuotoją (1 t., b. l. 69-72). Liudytoja tiek iš pateiktų foto nuotraukų, tiek ir matant asmenį gyvai atpažino, kad būtent V. Č. vairavo automobilį (1 t., b. l. 63-68, 153-159). Analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir duodama parodymus teisme, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kad pareigūnai į apelianto kiemą atvyko iš karto po jo, todėl V. Č. neturėjo galimybės grįžęs spėti išgerti degtinės butelį ir dar užsigerti alumi.

12. Teisėjų kolegija, vertindama skundo argumentus dėl nurodyto skirtingo laiko vaizdo įrašuose sutinka, kad juose pateiktas laikas nesutampa, t. y. rodomas laikas yra 11 min. vėlesnis, nei tuo metu buvęs (pvz. vaizdo įraše rodomas laikas 10.38.30 val., o matomas mobilusis telefonas tuo metu fiksuoja 10.27 val.), tačiau atsižvelgiant į jį galima tiksliai nustatyti, kada policijos pareigūnai atvyko į V. Č. gyvenamąją vietą. Pirmieji policijos pareigūnės veiksmai fiksuojami 10.31.27 val. (minusavus paklaidą 10.20 val.), kai ji ima lagaminą, kuriame yra alkoholio matavimo prietaisas. Kaip minėta, policija pranešimą apie neblaivų vairuotoją gavo 10.10 val., kuomet liudytoja R. A. skambindama nurodė, kad pokalbio metu neblaivus asmuo išvažinėja ir stovėjimo aikštelės, o apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad policijos pareigūnus pravažiuojančius matė, kai pati buvo išvažiavusi iš stovėjimo aikštelės ir pavažiavusi 200-300 metrų. Liudytoja taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai greitai ją informavo, jog asmuo yra sulaikytas. Policijos pareigūnai nurodė, kad atvykus į apelianto gyvenamąją vietą kieme pastebėjo kieme pranešėjos nurodyta automobilį, kuris buvo užvestu varikliu. Minėtos aplinkybės parodo, kad V. Č. buvo sulaikytas per labai trumpą laiko tarpą nuo pranešimo gavimo ir suvartoti alkoholinius gėrimus būdamas savo gyvenamosios vietos kieme laiko jis neturėjo. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog automobilį „Volkswagen Golf“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), V. Č. vairavo būdamas neblaivus ir tai pilnai pagrindžia byloje surinkti įrodymai.

13. Apeliaciniu skundu nurodoma, jog neblaivumo laipsnį, t. y. daugiau nei 1,51 prom. girtumo apeliantas pasiekė, kai jau buvo atvažiavęs namo kai automobilyje išgėrė degtinės bei užsigėrė alumi. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. Č. įvykio vietoje policijos pareigūnams nenurodė, kad vartojo alkoholį grįžęs iš parduotuvės, o priešingai nurodė, kad jį vartojo prieš pusę valandos, tą patvirtino ir teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atmetė nuteistojo versiją, jog jis alkoholinius gėrimus vartojo grįžęs į kiemą, t. y. 20 min. iki kol atvažiavo policijos pareigūnai ir konstatavo, jog V. Č. nespėjo atvažiavęs iš parduotuvės vartoti alkoholio, nes policijos pareigūnai sulaikė jį iš karto po to, kai jis atvažiavo į namus. Su tokiu vertinimu skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija visiškai sutinka.

14. Apeliantas skunde akcentuoja, kad alkoholio kiekio sumažėjimas iškvėptame ore, t. y. nuo 2,04 prom. iki 1,66 prom., patvirtiną jo nurodytą aplinkybę, jog alkoholį vartojo grįžęs į namus prieš pat tikrinimą. Pirmosios instancijos teismas šią nuteistojo versiją atmetė, motyvuodamas tuo, kad automobilyje V. Č. turėjo atidarytą butelį alaus, tačiau jis buvo nenugertas, o degtinės butelio nematė policijos pareigūnai. Pažymėtina, kad ir neturint specialių žinių yra aišku, kad vartojant alkoholį bei iš karto po alkoholinių gėrimų pavartojimo jo koncentracija žmogaus organizme didėja ir tik laikui bėgant ji pradeda mažėti. Šiuo atveju, iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus, alkoholio koncentracija jo organizme mažėjo, tačiau išliko pasiekusi ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Kolegijos vertinimu, akivaizdus alkoholio kiekio koncentracijos mažėjimas V. Č. iškvėptame ore paneigia jo versiją, kad alkoholį vartojo prieš policijos pareigūnams nustatant jo neblaivumą, įvertinus tai, kad butelis alaus buvo atidarytas, tačiau nenugertas, o degtinės butelio nematė policijos pareigūnai.

15. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog nuo minėtos parduotuvės iki jo gyvenamosios vietos, pagal „google maps“ užtrunkama nuvažiuoti tik 3 minutes, tačiau pastebėtina, jog nurodytas laikas yra įvertintas esant idealioms eismo sąlygomis. Pažymėtina ir tai, jog jis liudytoją M. D. vežė kaip keleivį bei jį išleido. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė per kiek laiko nuvažiavo nuo parduotuvės „Pas Katiną“ iki savo gyvenamosios vietos kiemo yra abstraktūs skaičiavimai, nepagrįsti jokiais kitais duomenimis.

16. Teisėjų kolegija, atsakydama į skundo argumentus dėl pareigūnų parodymų nenuoseklumo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde sprendžia, jog jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir išsamūs, papildantys vieni kitus, be to teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei surašytą R. K. tarnybinį pranešimą, todėl laikytini objektyviais. Policijos pareigūnas A. R. apklaustas tą pačią dieną po įvykio nurodė, kad kieme pamatė automobilį užvestu varikliu. Vairuotojas išlipo iš automobilio, akivaizdžiai matėsi, kad vyriškis neblaivus, jo paklausus kur jis buvo asmuo nurodė, kad važiavo namo iš parduotuvės „Pas Katiną“. Jo paklausus, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, asmuo nurodė, kad vakar, nes šventė gimtadienį ir šiandien maždaug prieš pusvalandį (1 t., b. l. 57-60). Policijos pareigūnė R. K. tarnybiniame pranešime patvirtino A. R. parodymus, jog automobilis stovėjo užvestu varikliu, o vairuotojas užgesino variklį ir lipo iš automobilio, kai jie privažiavo iš galo. Iš pažiūros asmuo svirduliavo, priėjus prie jo, š burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai. Paklausus, ar asmuo vartoja alkoholį, atsakė, kad vartojo iš vakaro švęsdamas gimtadienį bei tą pačią dieną prieš pusę valandos (1 t., b. l. 42). Nors policijos pareigūnų parodymai nėra identiški, tačiau jie vienas kita papildo, o A. R. nurodyta papildoma aplinkybė, kad važiavo iš galo ir matė, kad nurodytas automobilis važiuoja paskutinius metrus, sustoja ir vairuotojas išlipa, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog šie parodymai yra nenuoseklūs, nes pareigūnas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visų aplinkybių tiksliai neprisimena ir prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

17. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliacinio skundo argumentų ir V. Č. kaltės svarbiu įrodymų laiko ir jo paties parodymus viso proceso metu bei jų nuoseklumą. Kolegija susipažinusi su V. Č. parodymais sprendžia, kad jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir buvo prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas jo nurodytas aplinkybes pagrįstai atmetė ir jomis nesivadovavo. Iš policijos pareigūnų body kamerų vaizdo įrašų matyti, jog apklaustas įvykio vietoje V. Č. nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro ir pusvalandis iki jo sulaikymo. Pareigūnei jis pasakė, jog išgėrė, galvojo parvažiuos namo kultūringai. Parvažiavo tvarkingai viskas tvarkoj ir laba diena. Taip pat nurodė, kad pagaliau prisidirbo, to ir reikėjo tikėtis (1 t., b. l. 53-56). Toliau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. Č. pripažino, kad kai pareigūnai nustatinėjo girtumą, jis buvo išgėręs, tačiau nepripažino, kad vairavo automobilį (1 t., b. l. 104-106). Vėliau jau teismo posėdyje V. Č. kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį, prieš išvažiuodamas į parduotuvę šiek tiek vartojo alkoholio. Grįžęs į savo kiemą, sustojęs mašinoje gėrė alkoholinius gėrimus, o maždaug už 20 min. atvažiavo policijos pareigūnai, iki to laiko jau buvo išgėręs pusę butelio degtinės ir pusę butelio alaus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. Č. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Nors apeliantas skunde teigia jog tai, kad jis turėjo butelį degtinės, kurį grįžęs namo išgėrė patvirtino liudytojas M. D., tačiau su šiuo skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių apie degtinės butelio buvimą jo automobilyje. Nors apeliantas skunde teigia, kad nebuvo atlikta jo asmens apžiūra, o butelį jis laikė kišenėje, tačiau šias aplinkybes V. Č. nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, logiškai nepaaiškino, kodėl atvykusiems pareigūnams iš karto nenurodė, jog prieš tikrinant blaivumą jis buvo ką tik išgėręs alkoholio ir nurodė priešingai, t.y. kad alkoholį vartojo tik pusvalandis prieš jo sulaikymą, todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo laikyti tokią aplinkybę esant įrodyta.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų bei vienas kitą papildančių įrodymų visuma sudaro įvykių sekos grandinę, patvirtinančią V. Č. kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, o apeliaciniame skunde pateiktos aplinkybės yra nuteistojo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl automobilio konfiskavimo

19. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.

20. Iš teismų praktikos matyti, jog sprendžiant klausimus susijusius su turto konfiskavimu, automobilis laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 281¹ straipsnio atžvilgiu. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).

21. Apeliaciniu skundu nesutinkama su transporto priemonės konfiskavimu ir nurodoma, kad apeliantas yra neįgalus asmuo, pripažinus kaltu ir taikant specialiosios teisės atėmimą jis automobiliu nesinaudos ir su juo nebus galima padaryti pažeidimų bei pažymi, kad automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas ir socialiai neteisingas.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Č. vairavo automobilį „Volkswagen Golf“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtą automobilį pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkas-valdytojas yra V. Č., todėl nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo.

23. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra nepagrįsta ir neteisinga. Kaip jau minėta, V. Č. vairavo automobilį būdamas neblaivus kai jam nustatytas 1,66 prom. neblaivumas, dienos metu važiavo miesto gatvėmis iš parduotuvės „Pas Katiną“ iki savo gyvenamosios vietos, tokiais tyčiniais savo veiksmais, neabejotinai keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat eismo saugumui. Be to, V. Č. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, dėl savo veiksmų nesigailėjo, juos neigė ir jų nevertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. Č. vairuota transporto priemonė yra nusikalstamo veikos priemonė ir siekdamas užkirsti kelią galimam pakartotinam nusikalstamumui, turi būti konfiskuota. Teisėjų kolegiją sutinka su pirmosios instancijos pateiktais argumentais bei priimtu sprendimų, jog įvertinus šios nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, tuo pačiu ir V. Č. asmenybę, bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtinas, jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė, nėra. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde pateiktos aplinkybės, kodėl transporto priemonė turėtų būti nekonfiskuotina, egzistavo ir priimant sprendimą pirmosios instancijos teisme. Siekiant užkirsti kelią analogiškoms visuomenei pavojingoms nusikalstamoms veikoms visuomenės interesai yra iškeliami aukščiau už kaltininko interesus. Baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-205-628/2018, 2K-67-942/2019).

24. Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog išskirtinių aplinkybių, dėl kurių automobilio konfiskavimas šiuo atvejų būtų neproporcingas, byloje nenustatyta. Priešingai, visuomenės ir V. Č. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuotas automobilis – taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.

25. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo V. Č. kaltės ir vertinama kaip nuteistojo pateikiama įrodymų interpretacija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai vertino įrodymus, yra atmetami, nes apeliaciniame skunde nurodyti argumentai paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos bei atitinka faktines bylos aplinkybės, todėl V. Č. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiunasDaina Vaidachavičienė