Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2023-07-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-288-549/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-28
Bylos Nr.
II-288-549/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pažeidėjas
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-288-549/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00271-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.10.3.; 21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 23202067635KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio veterinarinėje klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ veterinarijos gydytoju, nevedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2023-05-17 nutarimo Nr. 30-ANR­ N-5498-2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2023-05-17 nutarimu R. R. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį padarymą paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams bei draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, už tai, kad jis 2023-03-25, 23 val. 10 min., Mokyklos-Verpėjų g., Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,43 promilių, po paklaidos 0,41 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti arba nutarimą pakeisti ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei pakeisti nutarimo dalį dėl nuobaudos, netaikant specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Skunde nurodoma, jog 30 minučių prieš pareigūnui sustabdant, jis išgėrė vieną alaus bokalą, po ko nesijautė blogai, apsvaigęs ar kitaip paveiktas, todėl po 30 minučių sėdo už vairo. Sustabdęs pareigūnas užfiksavo 0,41 promilę. Pareigūnas atlikęs ėjimo tiesiai ir nosies galo palietimo testus užfiksavo, kad viską atliko gerai. Per mažiau nei valandos nuvažiavus į Klaipėdos universitetinę ligoninę ir atlikus kraujo tyrimą bei vėl pučiant į alkotesterį, šis parodė 0,35 promilės, o kraujo tyrimas parodė 0,33 prom. Taip pat gydytoja medicininės apžiūros akte nurodė, kad jis einu tiesiai, koordinuotai, yra ramus, orientuotas laike, mąstymas nuoseklus, kalba rišliai, iš uoslės alkoholio neuodžia. Išvadoje parašė, kad yra blaivus, vairuoti gali. Todėl prašo remtis kraujo tyrimo rezultatu, kuris parodė, kad buvo blaivus. Kadangi tyrimas atliktas mažiau nei per valandą, promilės negalėjo taip greitai nukristi, todėl kraujo tyrimas parodė tikslesnius rodmenis už alkotesterį (tuo pačiu metu imtas kraujo tyrimas parodė 0,02 promilės mažiau nei ligoninės alkotesteris, kuo remiantis būtų galima manyti, kad kai pareigūnas matavo alkotesteriu ir buvo parodyta 0,41 promilės, galėjo būti tik 0,39). Taip pat žinoma, kad kraujyje alkoholis užsilaiko ilgiau ir jei būtų vartojęs daugiau alkoholio, kraujo tyrimas būtų parodęs daugiau nei alkotesteris, o buvo priešingai. Tačiau jeigu teismas nuspręstų netenkinti jo prašymo panaikinti sprendimą, prašoma sprendimą sušvelninti. Nurodo, jog tik nuo kovo mėnesio pradėjo dirbti, todėl finansinė našta užtraukiama baudos jam būtų per didelė, o taip pat alkobloko įrengimas automobilyje ir jo nusipirkimas kainuotų labai daug. Taip pat vairuotojo teisės jam būtinos pasiekti darbovietę, kuri yra 10 km. nuo namų, o viešuoju transportu neturi galimybės pasiekti darbo (dirba (duomenys neskelbtini) kaime), todėl turi kviesti taksi arba prašyti, kad kažkas jį nuvežtų, kas labai brangiai kainuoja ir tai sugriautų jo finansinį stabilumą. Taip pat kartais reikia grįžti pas tėvus į (duomenys neskelbtini) kaimą Biržų rajone, padėti jiems prie ūkio ir buities darbų (iš tėvų dirba tik tėtis), o be automobilio grįžti taip toli ne visada įmanoma. Žino, kad esant apsvaigus nuo alkoholio sėsti už vairo negalima, ko niekada ir nedarydavo. Taip pat niekada neturėjo jokio administracinio nusižengimo už tai, o vairuoja nuo pat 18 metų. Taip pat neturiu jokio kito administracinio nusižengimo jau daugiau kaip 1,5 metų. Labai apgailestauja, kad įvyko tokia situacija ir dabar niekada nesėstų prie vairo net ir paragavęs alkoholio, kad ir nesijaustų apsvaigęs.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir kiti teismai ne kartą yra pasisakę, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Policijos pareigūnų, 2023-03-25, 23 val. 11 min. prietaisu Alkotest 7510, atlikto neblaivumo patikrinimo metu nustatytas 0,47 +- 0,017 promilės neblaivumas, pakartotinai 23 val. 28 min., atlikto patikrinimo metu nustatytas 0,43 +- 0,017 promilės neblaivumas. 2023-03-26, VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, prietaisu Drager Alcotest 5510, 00 val. 29 min. atlikto neblaivumo patikrinimo metu nustatytas 0,35 promilės neblaivumas, 00 val. 40 min. 0,32 promilės neblaivumas. Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1647/2023(01), konstatuojama, kad R. R. 2023-03-26, 00 val. 30 min. paimtame kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 0,33 promilės etilo alkoholio. Visi atlikti neblaivumo tikrinimai, jų duomenų nuoseklus mažėjimas patvirtinamas teismų praktikoje taikoma moksliškai patvirtinta Vidmarko formule, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Nagrinėjamu atveju faktiškai R. R. nustatytas neblaivumo laipsnis atitinka aritmetiškai apskaičiuotą galimą alkoholio kiekio per atitinkamą laiko tarpą pasišalinimą iš jo organizmo ir neduoda pagrindo abejoti pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatais, kadangi dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis dėsningai mažėja. Be to, matyti, jog R. R. nuo 2015 m. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 5 kartus. Už pavojingus kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu R. R. turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, atnaujinti Kelių eismo taisyklių žinias, jam būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių būdamas neblaivus, todėl Institucijos nuomone, R. R. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2023-05-17 nutarimą Nr. 30-ANR_N-5498-2023 be pakeitimų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad mažiau nei po valandos gydymo įstaigoje atlikus kraujo tyrimą, buvo nustatytas 0,33 prom., neblaivumas, o alkotesterius – 0,35 prom., todėl mano, kad ir tikrinant pareigūnams, galėjo būti mažesnis neblaivumo laipsnis, dėl ko atsakomybė neturėjo būti taikoma. Be to, jis dirba Klaipėdos rajone, 10 km nuo gyvenamosios vietos, todėl neturint teisės vairuoti labai komplikuojasi galimybė nuvykti į darbovietę, kadangi viešojo transporto sistema nėra gerai išvystyta. Vasaros metu į darbą vyksta paspirtuku, tačiau esant blogoms oro sąlygoms ar atšalus, to nebegalės daryti. Taip pat, jo tėvai gyvena Biržų raj., todėl nebegali pas juos nuvykti, nes viešojo transporto tiesiog nėra. Anksčiau jis niekada nebuvo baustas už analogiškus nusižengimus, tik už nepavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl nėra piktybinis pažeidėjas. Todėl prašo sumažinti baudą ir panaikinti administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. iš esmės neneigia faktinių bylos aplinkybių ir pripažįsta, jog prieš vairuodamas išgėrė alkoholio, tačiau mano, jog jo neblaivumas nebuvo tokio lygio, dėl ko buvo pagrindas taikyti administracinę atsakomybę, nes gydymo įstaigoje jam alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,35 prom., neblaivumas, o atlikus kraujo tyrimą – 0,33 prom., todėl konstatuota, kad jis yra blaivus ir vairuoti gali.

Tiesa, pareiškėjo pateiktas 2023-03-26 Medicininės apžiūros aktas Nr. 36, patvirtina, kad R. R. 00.26 val., alkotesteriu nustatytas 0,35 prom., o 00.40 val., – 0,32 prom., neblaivumas (b. l. 7). 2023-03-28 Specialisto išvada Nr. T-A 1647/2023(01) patvirtina, kad atlikus kraujo, paimto 2023-03-26, 00.30 val., tyrimą, nustatyta mažiausia 0,33 prom. alkoholio koncentracija (b. l. 8). Šie duomenys parodo, jog alkoholio koncentracija kraujyje, bėgant laikui, mažėjo. Vis tik 2023-03-25 neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad policijos pareigūnams tikrinant pareiškėją įvykio vietoje, pirmuoju tikrinimu 23.11 val. buvo nustatytas 0,47 prom. (paklaida 0,017 prom.), o antruoju tikrinimu 23.28 val., buvo nustatytas 0,43 prom. (paklaida 0,017 prom.) neblaivumas (b. l. 15). Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Ši teismų praktika paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad medikų alkotesterio nustatytas, bei kraujo tyrimas yra tikslesnis, nei pareigūnų alkotesterio nustatytas neblaivumas pažeidimo fiksavimo metu, sustabdžius pareiškėjo vairuojamą transporto priemonę. Be to, kaip ir pažymėjo Institucija atsiliepime, dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, todėl suaugusiam asmeniui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val., ką iš esmės patvirtina ir medicininis tyrimas bei kraujo ėminio tyrimo rezultatas. Taigi, net atlikus medicininę apžiūrą bei kraujo tyrimą, pareiškėjo organizme nustatyta gana nemaža alkoholio koncentracija, todėl medicininės apžiūros rezultatai nenuneigia, jog alkoholio koncentracija R. R. kraujyje neviršijo leistinos 0,40 promilių normos ir jis galėjo vairuoti tuo metu, kai buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų, kadangi, kaip jau minėta, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Klaipėdos apygardos teismo 2023-06-26 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-144-417/2023).

Esant šioms aplinkybėms, pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nėra, todėl pareiškėjo kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai.

R. R. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Skunde keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – R. R. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą bei neskirti jam specialiosios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba taikyti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo matyti, kad R. R. nuo pat tyrimo pradžios pripažino, jog vairavo išgėręs, paaiškino nusižengimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, t. y., pareiškėjas iš esmės pripažino savo kaltę, ką Institucija pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. R., nors ir yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už analogiškus ar kitokius itin šiurkščius, pavojingus pažeidimus nėra baustas. Pastarojo nusižengimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 33-35). Todėl R. R. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, nuolat nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.

Vertinant R. R. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis atitiko minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (įvertinus paklaidą). Kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto (b. l. 15), neblaivumo lygis nuosekliai mažėjo (neblaivumo lygis patikrinimo metu pirmu pūtimu nustatyto 0,47 promilių, antruoju putimu sumažėjo iki 0,43 promilių). Todėl tikėtina, kad R. R. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi nurodė, jog vartojo nedidelį kiekį nestipraus alkoholinio gėrimo, jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme likęs alkoholis viršys leistiną ribą. Tai reiškia, kad R. R. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis.

Įvertinama ir tai, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus, dirba, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, rūpinasi savo tėvais, gyvenančiais toli nuo jo, yra socialiai integruotas, atsakingas visuomenės narys, jo gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo, policijos pareigūnai pareiškėją sustabdė vykdydami prevencinę priemonę, o ne dėl to, kad jis pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę (b. l. 16). Visos šios aplinkybės (atsakomybėn traukiamo asmens vairavimo stažas ir padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo R. R. iš esmės yra drausmingas vairuotojas, o jo padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Kaip minėta, dėl padaryto pažeidimo sunkūs padariniai nekilo. Šie duomenys bei R. R. paaiškinimai neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas

Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir minimalus ar nedaug leidžiamą ribą viršijantis girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, nes nuobauda sukeliami nepatogumai buityje, materialiniai praradimai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant R. R. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas, tačiau nemažinant paskirtos baudos.

Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria R. R. paskirta administracinio poveikio priemonė keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2023-03-25 (b. l. 14), bei sutrumpinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, iki 10 mėnesių.

Teismas neturi pagrindo netikėti R. R. nurodytomis aplinkybėmis apie jo apsunkintas finansines galimybes sumokėti nutarimu paskirtą baudą per nustatytą terminą, todėl teismas laiko galimu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-05-17 nutarimą Nr. 30-ANR­ N-5498-2023 ir R. R. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 10 (dešimčiai) mėnesių. Specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuoti nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2023-03-25.

Paskirtos 800 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 10 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant R. R. mokėti po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį, mokėjimo terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Kitą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-05-17 nutarimo Nr. 30-ANR­ N-5498-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė