Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-144-417/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-26
Bylos Nr.
AN2-144-417/2023
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00009-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eduardas Maškevičius (pirm.)
Pažeidėjas
E. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Advokatai
Mindaugas Kepenis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-144-417/2023Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00009-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) vyresniojo tyrėjo 2023-01-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-866-2023 E. G. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių terminui. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta dėl to, kad E. G. 2023-01-02 15.19 val. Klaipėdos pl. 15, Palangoje, vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,59 promilių neblaivumas.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su Institucijos 2023-01-24 nutarimu, E. G. atstovas advokatas M. Kepenis pateikė skundą Plungės apylinkės teismui, prašydamas šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti, teismui nusprendus, kad nėra pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti šios priemonės taikymo terminą, suteikiant galimybę vairuoti transporto priemones su įrengtu antialkoholiniu variklio užraktu.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama 2023-04-27 nutartimi Plungės apylinkės teismas E. G. atstovo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Institucijos 2023-01-24 nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir paskyrė E. G. administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams, bei draudimą 1 (vieniems) metams vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023-04-27 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti. Atstovas nurodo, kad:

4.1. E. G. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą ir perkeliant jai pareigą įrodinėti savo nekaltumą. Klaipėdos apskrities VPK buvo pateikti prašymai papildyti tyrimą, atlikti panaudoto alkotesterio patikrinimą, kadangi alkotesteris, kuris buvo panaudotas nustatant E. G. neblaivumą, tiek pirmu tikrinimu, tiek antru tikrinimu nustatė tuos pačius duomenis: po 0,59 promilės, nors tarp matavimų praėjo 18 minučių, o panaudojus alkotesterį VŠĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, alkotesterio parodymai jau skyrėsi: pirmu tikrinimu nustatytas 0,31 promilių neblaivumas, o po 15 minučių, antru tikrinimu nustatytas 0,27 promilių neblaivumas.

4.2. Pažymi, kad E. G. neblaivumas buvo patikrintas 15.37 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas 15.38 val., tačiau E. G. įteiktas tik 16.18 val. E. G., po neblaivumo patikrinimo, pati nuvykti pasitikrinti neblaivumo į sveikatos priežiūros įstaigą negalėjo, turėjo surasti vairuotoją, o nuvykus į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialą Jūrininkų ligoninę jai buvo paaiškinta, kad tokias apžiūras atlieka VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, į kurią ji sugebėjo nubėgti ir patekti pas medicinos darbuotoją tik 16.55 val., t. y. praėjus daugiau nei vienai valandai po to kai alkotesteriu jai buvo atliktas blaivumo patikrinimas. Taigi, atstovo teigimu, įvykdyti reikalavimą patekti pas sveikatos priežiūros įstaigos medikus ne vėliau kaip per valandą, E. G. neteko galimybės dėl policijos pareigūnų sudarytų trukdžių.

4.3. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad policijos pareigūnams sustabdžius E. G. vairuojamą automobilį, jai atliekant neblaivumo nustatymo testus, sutrikimų nustatyta nebuvo. Taip pat ir sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant apžiūrą, E. G. jokių apsvaigimo nuo alkoholio požymių nustatyta nebuvo, taip pat nebuvo ir kvapo. E. G. 16.55 val. paėmus kraujo ėminį ir atlikus tyrimą, jos kraujyje buvo nustatyta 0,27 promilės etilo alkoholio koncentracija. Medikų padaryta išvada, kad E. G. yra neblaivi, tačiau vairuoti gali. E. G. alkoholį vartojo išvakarėse, t. y. iki patikrinimo praėjus 18 val., todėl sėsdama už vairo jautėsi visiškai blaivi. Atstovo nuomone, įvertinus visas nurodytas aplinkybes, alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino E. G. neblaivumą, parodymai kelia pagrįstų abejonių. E. G. buvo nustatyta leistina vairuoti 0,27 promilių etilo alkoholio koncentracija. Todėl, atstovo vertinimu, E. G. jokio administracinio nusižengimo nepadarė, yra nubausta neteisėtai, todėl jai paskirta administracinė nuobauda turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aministracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas su apeliaciniu skundu nesutinka, nurodo, kad skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Plungės apylinkės teismo 2023-04-27 nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. G. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Taigi, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-628/2018).

10. Asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014).

11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2023-01-24 nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog E. G. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl E. G. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, dėl kiekvieno jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patraukta E. G., o teismas padarė apeliantei nepalankias išvadas dėl jos kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. G. kaltė, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą (2023-01-02 15.19 val. vairavus transporto priemonę būnant neblaiviai, kai nustatytas 0,59 prom. girtumo laipsnis), yra įrodyta.

12. Apeliaciniame skunde kartojami pirmosios instancijos teismui nurodyti argumentai, jog nors administracinėn atsakomybėn patraukta E. G. buvo neblaivi, tačiau vairavo transporto priemonę turėdama leistiną (0,27) etilo alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje, todėl jos veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties. Apygardos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma, E. G. kaltę dėl aptariamo nusižengimo padarymo pirmiausia patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad E. G. 2023-01-02 Palangoje, Klaipėdos pl. 15, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Multivan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas 0,59 promilės neblaivumas (girtumas). Girtumui nustatyti buvo panaudotas alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0386, kuriam išduotas patikros sertifikatas, kurio Nr. 1752831 (b. l. 8-9). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialisto tarnybiniame pranešime dėl Kelių eismo taisyklių pežeidimo taip pat nurodoma, kad 2023-01-02 15.20 val. Palangoje, Klaipėdos pl. 15, policijos priemonių tikrinimo metu patikrinti sustabdė automobilį „Volkswagen Multivan“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Patikrinus vairuotoją, kaip vėliau nustatytą E. G., bekontakčiu alkoholio matuokliu „Drager 5000“, buvo užfiksuotas alkoholio vartojimas. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARK-0386“ (patikros Nr. 1752831) patikrinus jos blaivumą, pirmo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas (girtumas), antrojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,59 promilės neblaivumas. E. G. dėl nusižengimo sutiko, paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 18 valandų (b. l. 12). Jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, išaiškintos teisės ir pareigos, ji supažindinta su protokolu, jai įteikta protokolo kopija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog nusižengimo užfiksavimo metu alkoholio matuoklis „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0074 buvo tinkamas naudoti, jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad, 2023-01-02 15.19 val. patikrinus E. G. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, buvo nustatytas 0,59 promilės girtumo laipsnis.

13. Antra, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2023-01-02 16.55 val. paėmus E. G. kraujo ėminį, jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija buvo 0,27 promilės etilo alkoholio, kuri yra 0,32 promilės mažesnė, nei policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto tikrinimo metu asmeniui nustatytas neblaivumo laipsnis (0,59 promilės). Ši 0,37 promilės etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta praėjus daugiau nei vienai valandai (1 val. 36 min.) po transporto priemonės vairavimo, todėl negalima daryti išvados, kad tokia pati (neviršijanti leistinos normos) etilo alkoholio koncentracija E. G. kraujyje buvo ir transporto priemonės vairavimo metu, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įprastai suaugusio žmogaus kraujyje alkoholio kiekis vidutiniškai per vieną valandą sumažėja apie 0,15 – 0,2 prom., todėl, priešingai negu nurodoma skunde, šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad įvykio metu policijos pareigūnų atliktos patikros alkotesteriu rezultatai (0,59 prom.), nors ir dviejų matavimų, kuriuos skyrė 18 min., rezultatai buvo vienodi, iš esmės prieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014 yra išaiškinęs, jog policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Aptarta Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, jog, priešingai, nei plačiai dėstoma skunde, kraujo tyrimo rezultatams nėra ir negali būti suteikiama išskirtinė (didesnė) įrodomoji galia prieš kitus įrodymus.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad 2023-01-02 VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės (buvęs pavadinimas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė) medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, jog medicinos įstaigoje alkotesteriu Drager Alcotest 5510 17.00 val. E. G. nustatytas 0,31 promilės, o 17.15 val. – 0,27 promilės neblaivumas, ir remiantis alkotesterio parodymais ir medicinine apžiūra padaryta išvada, jog ji gali vairuoti. Tačiau, ši aplinkybė negali patvirtinti, jog alkoholio koncentracija jos kraujyje neviršijo leistinos 0,40 promilių normos ir ji galėjo vairuoti tuo metu, kai buvo sustabdyta ir patikrinta policijos pareigūnų. Kaip jau minėta, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu.

15. Atmestinas ir skundo argumentas, kad E. G. buvo apribota galimybė nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo dėl policijos pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokole ji savo parašu patvirtino, kad su protokolu susipažino, jį gavo ir patvirtino, kad jai išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos ANK 577 straipsnyje. Be to, kaip matyti iš Institucijos 2023-01-24 nutarimo, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Versiją, kad į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumo ne vėliau kaip per valandą po to, kai alkotesteriu jai buvo atliktas patikrinimas negalėjo dėl to, kad pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą jai įdavė praėjus 41 minutei nuo jo surašymo, E. G. iškėlė tik skunde pirmosios instancijos teismui. Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek dalyvaujant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, E. G. tokių aplinkybių nenurodė.

16. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl Plungės apylinkės teismo 2023-04-27 nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. atstovo advokato Mindaugo Kepenio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius