Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. (toliau – ir Pareiškėja), atstovo advokato G. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutarties, kuria buvo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. K. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) vyriausiojo specialisto 2025 m. gegužės 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Rita K. D. nutarimu buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 316 straipsnį 200 Eur bauda už tai, kad ji 2024 m. birželio 20 d., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Įmonė), aplinkosaugos skyriaus vadovė, būdama atsakinga už Įmonės aplinkosaugą, nesiėmė priemonių Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 ir 14 punktų pažeidimui išvengti, o būtent neužtikrino, kad Įmonės veiklavietėje naudotų padangų ir stiklo atliekų (atliekos kodais 16 01 03, 20 01 02, 19 12 05, 15 01 07) laikymo zona lauke būtų padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, betonuota, paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamos teritorijos - naudotų padangų laikymo zonoje ir stiklo atliekų laikymo zonoje, būtų surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, būtų įrengtos priemonės, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei kitos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Pareiškėjos atstovas iš esmės nesutinka su Departamento bei teismo išvadomis dėl R. K. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą, kadangi nurodytoje vietoje atliekos nebuvo saugomos, jos buvo išrūšiuotos ir gabenamos į saugojimo vietą uždarame angare, nekėlė jokio pavojaus nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, o ir pats pažeidimas įvyko tik dėl darbuotojų trūkumo – atsakingam asmeniui esant nedarbingume.

8. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamų procesinių sprendimų, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas gana išsamiai (teikto skundo ribose) ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktų duomenų visumą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog R. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 316 straipsnį buvo patraukta pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra nauji ir jau buvo gana išsamiai įvertinti Departamento nutarime, priešingų išvadų daryti neleidžia.

10. Atstovo tvirtinimu, pats pažeidimas yra mažareikšmis, kadangi atliekos nustatytoje vietoje buvo tik laikinai, dėl darbuotojų trūkumo nespėjus jų pervežti į nustatytas vietas o ir jokia žala gamtai šiais veiksmais nebuvo padaryta. Visgi, sutikti su šiais argumentais nėra jokio pagrindo. Visų pirma, pažymėtina, jog nustatytu teisiniu reglamentavimu visi gamybiniai procesai UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo būti atliekami laikantis Įmonei išduoto Taršos leidimo Nr. P2-3/007/TL-P.4-16/2018 neatsiejamos dalies Atliekų naudojimo taip pat Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, nuostatų. Būtent R. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugos skyriaus vadovė, kuri yra atsakinga už minėtos įmonės aplinkosaugą bei kartu už įmonės veiklos bei procesų organizavimą laikantis išduoto Taršos leidimo nustatytų atliekų tvarkymo bei tame tarpe ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų. Kaip ir minėta, pats pažeidimas – paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nevykdymas (numato atsakomybę ANK 316 straipsnio 1 dalį), yra neginčijamai nustatytas. Aplinkybė, jog, apelianto teigimu, pažeidimas buvo vienkartinis ir truko trumpą laiką nesudaro pagrindo laikyti jo mažareikšmiu. Be to, ANK 316 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nepriskirtinas prie ANK 12 straipsnyje įtvirtintų veikų, kurios gali būti pripažįstamos kaip mažai pavojingos veikos. Tai visiškai pagrįstai akcentuota ir Departamento nutarime.

11. Kiti skundo argumentai, kaip visiškai pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, taip pat nesudaro teisinio pagrindo spręsti nesant R. K. kaltės. Aplinkybė, jog kaip tik planinio patikrinimo metu ir iki jo truko vieno darbuotojo, kuriam tuo metu buvo nedarbingumo laikotarpis, nešalina R. K. atsakomybės, kadangi ji privalo darbus organizuoti taip, jog ir nesant darbuotojui ar net keliems darbuotojams dėl jų asmeninių priežasčių Įmonėje būtų laikomasi visų jai nustatytų reikalavimų kiek tai susiję su atliekų tvarkymu bei jų laikymu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių reikalavimų užtikrinimas yra tiesioginė Pareiškėjos darbo funkcija. Kaip akcentavo ir apylinkės teismas, minėtų reikalavimų nesilaikymas taip pat negali būti pateisinamas ir darbuotojų trūkumu, kadangi, už aplinkosaugos veiklą yra atsakinga Pareiškėja.

12. Nors Pareiškėjos atstovas tvirtina, jog Įmonės patikrinimas buvo atliekamas nesilaikant Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 patvirtintų Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių 28.2, 29.1. papunkčiuose nustatytų reikalavimų, kadangi apie tikrinimo veiksmus (pareigūnų apsilankymus) Pareiškėja nebuvo informuota, tačiau kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio Patikrinimo akto, pranešimas Nr. ( duomenys neskelbtini) Įmonei apie planuojamą patikrinimą buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 15 d., o instituciniai vizitai buvo atlikti 2024 m. gegužės 2, 8 ir 15 dienomis. Be viso to, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog Pareiškėja minėtą klausimą būtų kėlusi po vykusių patikrinimų ar teikusi pastabas Departamentui dėl patikrinimo atlikimo tvarkos, nors tokią teisę turėjo, arba šiais argumentais grindusi anksčiau teiktus skundus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo apribota R. K. teisė į teisingą procesą. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame Privalomajame nurodyme nurodyta, kad šis Privalomasis nurodymas per 10 darbo dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Rita K. D. ne tik elektroniniu paštu siuntė paaiškinimus dėl užfiksuotų pažeidimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu, tačiau taip pat 2024 m. liepos 18 d. buvo pateiktas D. R. K. atstovo advokato skundas/pastabos, kuriame buvo detaliai pasisakyti dėl užfiksuotų pažeidimų, paaiškinama įmonės esame situacija ir panašiai. Iš to seka, kad R. K. buvo suteikta teisė pasisakyti dėl jai skirto Privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)visų aplinkybių, pateikti visus paaiškinimus ir panašiai. Pažymėtina, kad šia teise R. K. pasinaudojo pilna apimtimi. Teismo vertinimu, skunde akcentuojama aplinkybė, jog Departamento atliekamas patikrinimas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ truko labai ilgai, t. y. ilgiau nei vieną mėnesį nelaikytina aplinkybe, dėl kurios galima būtų daryti išvadą, jog buvo pažeistos planinio patikrinimo atlikimo taisyklės ar R. K. kaip vienos iš šalies procesinės teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. gegužės 24 d. D. R. K. išsiuntė oficialų raštą ( duomenys neskelbtini) būtent dėl aptariamo patikrinimo termino pratęsimo. Departamento rašte aiškiai nurodyta, jog vadovaujantis Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-378 (2022 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. AD1-91 redakcija) 38 ir 39 punktų nuostatomis, nuspręsta pratęsti planinio patikrinimo terminą iki 2024 m. birželio 27 d. Tame pačiame rašte pažymėta, jog šį sprendimą galima apskųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai (Vilniaus g. 27, 01402 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti procesinė teisė apskųsti Departamento sprendimą dėl planinio patikrinimo termino pratęsimo R. K. buvo suteikta, šia teise ji nepasinaudojo.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Departamento patikrinimo aktas yra skundžiamas pačios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, o tai reiškia, jog pats patikrinimo aktas, kuriame nustatytų pažeidimų pagrindu yra skiriama administracinė nuobauda nėra įsiteisėjęs, o reikalavimas įrengti vandens nuotekų surinkimo sistemą yra reikalavimas į ateitį įrengti įrenginį, kurį įrengti įpareigoja neįsiteisėjęs patikrinimo aktas. Šis apeliacinio skundo argumentas yra atmetamas. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaip ir nurodyta Departamento atsiliepime į apeliacinį skundą, Departamento patikrinimo aktai neturi jokio įsiteisėjimo termino, jie yra neskundžiami, kadangi pats patikrinimo aktas jokių teisinių pasekmių tiesiogiai nesukelia, kaip pvz. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, Aplinkos apsaugos pareigūno sprendimas ar privalomasis nurodymas. Patikrinimo aktu užfiksuotais faktais yra remiamasi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir pagrindžiama arba paneigiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė. Nagrinėjamu atveju yra skundžiamas Departamento priimtas nutarimas R. K. kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aplinkosaugos skyriaus vadovei, atsakingai už Įmonės aplinkosaugą, skirti administracinę nuobaudą už tai, jog nesiėmė priemonių Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193, 13 ir 14 punktų pažeidimui išvengti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats Departamento priimtas nutarimas R. K. atžvilgiu nėra įsiteisėjęs, jis įsiteisėja šios nutarties priėmimo dieną.

9. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas, jog Įmonės teritorija, kurioje buvo nustatytas pažeidimas, nepatenka į Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies apibrėžiamą galimai teršiamos teritorijos sąvoką, nes šioje teritorijoje atliekos buvo laikomos trumpą laiką. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas. Pažymėtina, kad Vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalis aiškiai numato, kad galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: atliekų tvarkymo objekto teritorija. Pažymėtina, kad planinio patikrinimo metu Įmonėje esančios padangų ir stiklo atliekos buvo rastos lauke ir ta vieta, kurioje rastos aptariamos atliekos neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Paviršinių nuotekų reglamentas) 5, 13, 14, 15 ir 16 punktų reikalavimų. Kadangi pagal Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimus, Įmonės veiklavietėje naudotų padangų ir stiklo atliekų (atliekos kodais 16 01 03, 20 01 02, 19 12 05, 15 01 07) laikymo zona lauke privalo būti padengta vandeniui nelaidžia kieta danga, betonuota, paviršinės nuotekos, susidarančios ant galimai teršiamos teritorijos – naudotų padangų laikymo zonoje ir stiklo atliekų laikymo zonoje, turi būti surenkamos į atskiras paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, turi būti įrengtos priemonės, kad paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, bei kitos priemonės, leidžiančios vykdyti nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę ir, esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Šių reikalavimų Įmonė nesilaikė. Nors skunde teigiama, kad atliekos lauke buvo trumpą laiko tarpą, kadangi išpilamos rūšiuoti tiesiai į tam skirtą sandėlį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas yra imperatyviai numatęs, aptariamų atliekų lauko zonoje laikymo ypatumus. Aplinkybė, kad atliekos Įmonės lauko zonoje buvo trumpą laiką nešalina Pareiškėjos administracinės atsakomybės. Įmonės patikrinimo metu atliekos lauko zonoje buvo, jos buvo užfiksuotos, detaliai aprašytos, dėl to ginčo nėra, t. y. nustatytas pats atliekų lauko zonoje buvimo faktas. Įstatymų leidėjas nėra numatęs laiko tarpo kurį aptariamas atliekas būtų galima laikyti lauko zonoje neįrengus tam specialiai vietos pagal visus aukščiau įvardintus reikalavimus.

10. Teigiama, kad gavus Departamento administracinį protokolą Įmonė sutiko nurodytoje padangų ir stiklo atliekų saugojimo zonoje įrengti stoginę. Nurodoma, kad įrengus stoginę bus išspręstas paviršutinių nuotekų klausimas, o įpareigojimas kartu įrengti ir nuotekų surinkimo sistemą būtų perteklinis ir nuostolingas taip pat prieštarautų protingumo bei proporcingumo principams. Pažymima, kad nuo pažeidimo nustatymo atliekos toje vietoje nurodytomis sąlygomis nebėra laikomos kartu. Tikinama, kad įmonė įsipareigojo įrengti stoginę, tačiau nebuvo įmanoma suspėti padaryti iki patikrinimo pabaigos, kadangi statyboms yra reikalingas projekto patvirtinimas. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Departamento 2025 m. birželio 20 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. ( duomenys neskelbtini) ir jame remiantis surašyto patikrinimo akto duomenimis nurodyti reikalavimai, Įmonės turėjo būtų įvykdyti iki 2024 m. rugsėjo 20 d. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas atsižvelgus į duotųjų įvykdyti reikalavimų apimtį. Be to nustatytas terminas buvo telefoninio pokalbio metu suderintas su Įmonės atstovais. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įsakymo 22 straipsniu privalomasis nurodymas kreipiantis į Departamentą rašytiniu prašymu gali būti pratęstas iki 6 mėnesių laikotarpiui. Duomenų, kad Įmonė būtų susidūrusi su tam tikrais nesklandumais įgyvendinant jai nurodytus reikalavimus ir būtų kreipusis į Departamentą su prašymu pratęsti nurodytų reikalavimų įvykdymo terminą byloje nėra, tokių duomenų nepateikta ir apeliaciniame skunde. Taip pat pažymėtina, kad Departamentas reikalavimus Įmonei/Įmonėms skiria ne pagal jų samprotavimus ar pageidavimus, o būtent remiantis atliktu patikrinimu ir atlikto patikrinimo akte užfiksuotais Įmonės veiklos pažeidimais.

11. Skunde teigiama, jog po Departamento atlikto Įmonės planinio patikrinimo Pareiškėjai buvo surašyti net keturi administraciniai protokolai, o trys iš jų už tą patį administracinį nusižengimą numatytą ANK 247 straipsnio 30 dalyje, todėl Pareiškėjos įsitikinimu dėl to yra pažeistas protingumo, proporcingumo ir dvigubo baudžiamumo principai. Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą. Pažymėtina, kad Įmonės patikrinimo metu, kuris vyko 2024 m. gegužės 2 d. iki 2024 m. birželio 20 d. buvo užfiksuotas ne vienas aplinkos apsaugos pažeidimas, o netgi 4 pažeidimai, todėl jų pagrindu buvo surašyti administraciniai protokolai. Tai, kad daugiau nei vieno iš padarytų pažeidimų administracinė atsakomybė yra numatyta analogiškame administracinio nusižengimo kodekso straipsnyje, savaime, nereiškia, kad buvo pažeistas dvigubo baudžiamumo principas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Pažeidėjai administracinis protokolas surašytas ir administracinė atsakomybė kyla pagal ANK 316 straipsnį 1 dalį. Remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus duomenimis R. K. aptariamo patikrinimo metu buvo tik kartą surašytas administracinis protokolas pagal ANK 316 straipsnio 1 dalį todėl teigti, kad buvo pažeistas dvigubo baudžiamumo principas negalima.

12. Skundžiamu Departamento nutarimu R. K. už nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 200 Eur bauda. Kaip ir minėta, apeliantės atstovas su skirta nuobauda taip pat nesutinka, laiko ją per griežta bei neproporcinga įvykdytam pažeidimui. Visgi, sutikti su šiais teiginiais apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

13. ANK 316 straipsnis numato, jog pareigos saugoti aplinką neatlikimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Kaip matyti iš Departamento nutarimo, skiriant R. K. nuobaudą bei nustatant jos dydį buvo atsižvelgta į visas ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes bei paskirta ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis nuobauda. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių taigi, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, R. K. buvo paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytas galimos skirti baudos vidurkis nuobauda ir laikyti ją aiškiai griežta nėra pagrindo. Kartu apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, jų skunde nenurodė ir apeliantės atstovas, kurios sudarytų pagrindą ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

14. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Skunde teigiama, kad padaryta yra nepavojinga veika ir jokie neigiamai padariniai gamtai nebuvo padaryti dėl to vadovaujantis protingumo principu bei ANK 34 straipsniu 6 dalimi būtų tikslinga Pažeidėjai neskirti administracinės nuobaudos. Pakartotinai aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad ANK 12 straipsnis numato, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius konkrečius šiame straipsnyje numatytus nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad jame nėra nurodyta ANK 316 straipsnio todėl tokia veika negali būti pripažįstama kaip mažai pavojinga veika. Taip pat pažymėtina, kad skunde nurodoma aplinkybė, jog Pažeidėjos padarytas administracinis nusižengimas jokios žalos gamtai nepadarė negali būti laikytina išskirtinė aplinkybė, kuriai esant būtų galimas ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas Pažeidėjos atžvilgiu. Iš to seka, jog skunde nėra pateiktos jokios išskirtinės aplinkybės, dėl kurių turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. liepos 11 d. nutartį nepakeistą ir R. K. atstovo advokato G. A. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.