Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. A. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje padarymu, K. D. kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 149 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamajame akte nurodyta, jog G. A. kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. gegužės 3 d. laikotarpyje nuo 14.30 iki 16.50 val., apleisto ūkinio pastato antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini),, bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią oraliniu ir kitokio sąlyčio būdu, o būtent: liepė jai nusimauti kelnes ir apatines kelnaites, o jai nusimovus, liepė masturbuoti jo lytinį organą bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką ranka lietė nukentėjusios lytinius organus ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę A. J.. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

K. D. kaltinamajame akte kaltinamas tuo, jog jis, laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2014 metų (duomenys neskelbtini), vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir laiku, pasinaudodamas mažametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, dėl mažametystės, ne mažiau nei keturis kartus tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią analiniu ir oraliniu būdu, o būtent: versdamas mažametę masturbuoti jo lytinį organą bei tenkinti jį oraliniu būdu, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką savo lytinį organą kišo nukentėjusiajai į išeinamąją angą ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę A. J..

Šiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to jis kaltinamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, dėl jos mažametystės, ne mažiau nei tris kartus tenkino savo lytinę aistrą prieš nukentėjusiosios valią analiniu ir oraliniu būdu, o būtent: versdamas mažametę masturbuoti jo lytinį organą bei tenkinti jį oraliniu būdu, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką savo lytinį organą kišo nukentėjusiajai į išeinamąją angą ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę A. J.

Šiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to jis kaltinamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, dėl jos mažametystės - versdamas mažametę masturbuoti jo lytinį organą bei tenkinti jį oraliniu būdu, ir tęsdamas nusikalstamą veiką savo lytinį organą – varpą - įkišo nukentėjusiajai į jos lytinius organus ir tokiu būdu išžagino mažametę A. J.

Šiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 4 dalyje.

Be to jis kaltinamas tuo, jog laikotarpyje nuo 2013 metų vasaros iki 2014 metų vasaros ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu ir laiku (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., pasinaudodamas A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle, dėl jos mažametystės – atsisėdęs ant nukentėjusios lovos, davęs jai 10 Lt ir numovęs jai apatines kelnaites, pasikėsino išžaginti ir seksualiai prievartauti mažametę A. J., tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – nes į kambarį įėjo auklėtoja A. R., kuri jį išvarė iš kambario.

Šiais veiksmais K. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų.

BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, aprašant nusikalstamą veiką, turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis aktas turi būti tikslus, jame turi būti nurodyti visi kaltinimo formulavimui reikalingi požymiai.

Nors šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodyta padarytų nusikalstamų veikų vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos aplinkybės, tačiau jis yra prieštaringas ir neaiškus. Iš pacituotų kaltinimų, suformuluotų K. D., matyti, jog jis kaltinamas laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2014 metų keturis kartus (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose seksualiai prievartavęs mažametę A. J. (viena nusikalstama veika), tuo pat metu (nuo 2013 m. vasaros iki 2014 m. vasaros) ir toje pačioje vietoje ((duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose) tris kartus seksualiai prievartavęs mažametę A. J. (viena nusikalstama veika) ir be to tuo pačiu laiku dar ir pasikėsinęs seksualiai prievartauti tą pačią mažametę.

Iš suformuluoto kaltinimo negalima suprasti kiek kartų K. D. galimai seksualiai prievartavo A. J. – 3 kartus, 4 kartus ar 7 kartus. Jei nusikalstami veiksmai mažametės atžvilgiu buvo atlikti septynis kartus, neaišku kodėl šios veikos suskirstytos į dvi atskiras grupes: 3 kartų seksualinis prievartavimas ir 4 kartų seksualinis prievartavimas. Kaltinamasis K. D. parodymų teisminio nagrinėjimo metu nedavė, todėl nėra žinoma kaip jis vertina ir supranta tokį kaltinimą. Neatmestina ir tai, jog kaltinamojo sprendimas neduoti parodymų taip pat susijęs su nesuprantamu ir painiu kaltinimu. Kaltinimo neaiškumą patvirtina tai, jog K. D. gynėjas kalboje pasisakė dėl seksualinio prievartavimo, atlikto dvejais epizodais septynis kartus. Tuo tarpu pats prokuroras savo kalboje dėl bausmės K. D. seksualinio prievartavimo veiksmus vertino kaip tęstinę veiką ir prašė tik vienos bausmės (tik neaišku ar už tris, ar už keturis kartus atliktą seksualinį prievartavimą). Akivaizdu, jog ir pačiam prokurorui neaišku kiek ir kokių veikų padarė K. D., nes savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad K. D. kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 149 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį (kaltinamajame akte nurodyta 4 dalis) ir 150 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį ir apibendrindamas konstatavo, kad tai trys nusikalstamos veikos – dvi baigtos (seksualinis prievartavimas ir išžaginimas) bei pasikėsinimas įvykdyti seksualinį prievartavimą ir išžaginimą. Tačiau jei veikos yra trys ir dvi iš jų baigtos, sektų loginė išvada, kad viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Po įrodymų vertinimo motyvų prokuroras jau nurodo, kad K. D. įvykdė mažametės A. J. išžaginimą bei seksualinį prievartavimą du kartus bei pasikėsino išžaginti bei seksualiai prievartauti mažametę. Tai reiškia, jog K. D. veikas vertina taip, kaip ir suformuluota kaltinime. Tačiau vėl gi neaišku kodėl, pasisakydamas dėl bausmių, prokuroras prašo skirti bausmes tik už vieną baigtą išžaginimą, vieną baigtą seksualinį prievartavimą ir už pasikėsinimą atlikti išžaginimą ir seksualinį prievartavimą.

Į teismo paklausimą dėl nuomonės apie kaltinimo patikslinimą, prokuroras pasiūlė vieną kaltinimą K. D. pagal BK 149 straipsnio 4 dalį vertinti kaip techninę klaidą. Toks kaltinamojo akto neaiškumų ir prieštaravimų šalinimo būdas yra netinkamas, juolab, kad iš prokuroro pasiūlymo neaišku kurią kaltinimo dalį jis siūlo laikyti technine klaida: ar tą dalį, kurioje kalbama apie tris kartus, ar tą dalį, kurioje kalbama apie keturis seksualinio prievartavimo kartus. Toks sprendimo būdas prieštarautų baudžiamojo proceso įstatymams bei paties prokuroro pasisakymams baigiamojoje kalboje. Be to negalima sutikti su prokuroro teiginiu, jog tai tik techninė klaida (du kartus įkeltas vienas kaltinimas), kadangi tų kaltinimų tekstas skiriasi: skirtingai apibrėžtas veikos laikas, skirtingai nurodytas seksualinių prievartavimų skaičius.

Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog kaltinamojo akto trūkumai daro jį neaiškų, prieštaringą ir tai trukdo nagrinėti bylą. Teismas pats negali keisti kaltinimo, jo apimties. Tai neabejotinai trukdo nagrinėti bylą teisme ir priimti teisingą, objektyvų bei nešališką sprendimą. Tuo pačiu pažeidžiama BPK 22 straipsnyje numatyta kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Todėl byla perduotina prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Atsižvelgiant į bylos apimtį, pažeidimams pašalinti skirtinas dviejų mėnesių terminas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą Nr. 1-52-366/2017 (1-01-1-20800-2016-2), kurioje G. A., a.k (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalimi ir K. D., a.k (duomenys neskelbtini) kaltinamas pagal BK 150 straipsnio 4 dalimi (keturi kartai), 150 straipsnio 4 dalimi (trys kartai), 149 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 4 dalimi ir 150 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 149 straipsnio 4 dalimi perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Trūkumams pašalinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti skirti dviejų mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis dėl bylos perdavimo prokurorui per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.