Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

neviešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, paskutinius šešerius - septynerius metus gyveno ir atlikinėjo bausmę Airijos Respublikoje, Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini)), deklaruota gyvenamoji vieta prie Rokiškio raj. savivaldybės, nevedęs, nedirbantis, 7 klasių išsilavinimo, teistas:

Rokiškio apylinkės teismo 2016-02-01 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 d. 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Rokiškio rajono apyl. teismo 2016-05-26 nutartimi paskirta bausmė pakeista į 13 parų arešto,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. 2016 m. gegužės 3 d. laikotarpyje nuo 14.30 iki 16.50 val. apleisto ūkinio pastato antrame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas mažametės A. J., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl mažametystės, tenkino lytinę aistrą prieš nukentėjusios valią oraliniu ir kitokio sąlyčio būdu, o būtent:

liepė jai nusimauti kelnes ir apatines kelnaites, o jai nusimovus, liepė masturbuoti jo lytinį organą bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ranka lietė nukentėjusios lytinius organus ir tokiu būdu seksualiai prievartavo mažametę A. J..

Kaltinamasis G. A. teismo posėdyje pareiškė, jog kaltu pilnai prisipažįsta. Paaiškino, kad toks įvykis 2016-05-03 buvo. Tuo metu buvo vartojęs alaus, Redbulio ir vaistų. Kokius vaistus vartojo, neatsimena. Daktarė buvo išrašiusi. Buvo 3 paras nemiegojęs, išgėrė migdomųjų vaistų, po to ant viršaus Retbulio, buvo truputį negera, gal paveikė. Kas įvyko su A. J., pačiam šlykštu šnekėti. Kokius paaiškinimus yra davęs 2017-03-14, truputį pamena. Ten tiesą pasakojo, bet dabar nebenori į tai gilintis. Iš Lietuvos išvyko dėl pinigų. Buvo minčių nukentėjusiajai atlyginti žalą, bet negalėjo nieko padaryti, nes policija pagavo.

Kiek A. J. metų, kažkiek žinojo. Apsvaigimas netrukdė suprasti savo veiksmų. Suprato savo veiksmus.

Apklausiamas bylą nagrinėjant teisme 2017-03-14 G. A. paaiškino, kad prieš kurį tai laiką A. J. net nepažinojo. Ji tvarkė aplinką, o pats sėdėjo su draugais ir kalbėjo. A. J. pasirodė lyg priglušinta, lyg tai kažko bijotų, kojos keistos. Nesuprato, kas jai yra. Kažkas sakė, kad ji nesveika.

Atsakinėdamas į klausimus paaiškino, kad A. J. buvo globos namų auklėtinė, kur pats irgi anksčiau yra gyvenęs, bet jos nepažinojo. Po kurio tai laiko atėjo į globos namus. Buvo lygtai vasara, datos nepamena, bet buvo šilta. Ją pamatęs, pakvietė eiti į ūkinį pastatą, nes reikėjo sužinoti vieną dalyką. Jai sutikus, kartu ten nuėjo. Pats pasiūlė jai nusirengti. Ji klausė, kam to reikia. Kai ji nusirengė, pamatė keistas jos kojas, kas buvo keisto - negali paaiškinti. Ten ją vesdamas norėjo sužinoti, ar ji buvo kada nors prievartauta, ar ne. Mano, kad jei bet kokiai mergai būtų pasiūlęs eiti, ta būtų apsiverkusi, nesutikusi, o A. tik paklausė, kiek laiko tai reikės daryti. Sakė jai, kad trumpam. Ji nusirengė nuogai. Paklausė jos, ar ji gali pamasturbuoti. Ji sakė, kad serga. Pats pasakė, kad dėl ligos ji meluoja. Ji sakė, kad kažkuo serga, bet ne ŽIV, sakė kažkokį ligos juokingą žodį, sakė, kad negalima jos liesti, gal sakė apie vėjaraupius. Pats nebuvo nusirengęs, tik ištraukė „šitą“. Ji pradėjo daryti, baigė su tuo reikalu. Paprašė jos apsisukti. Ji apsisuko, ne per jėgą - tas pats, kaip „kandoną“ užsimauk ir įkišk, truputį (kaltinamasis parodė galą piršto. Nekaltai mergai užsitraukia, reikia per prievartą kišti, o čia-fit, tas pats kaip į „kandoną“). Tada pats iš karto suprato. Tais klausimais pats nelabai patyręs, turėjo gal prieš 3 metus tik vieną romaną. Ji sakė neliesti jos kaip K.. Ji sakė, kad jos nedulkinti kaip K.. Pats pasakė, kad ji nebijotų, kad jos nelies. Pats iš karto išėjo.

Mano, kad ji burna masturbavo, ji buvo paėmusi ranka, bet sakė jai, kad nereikia. Išsiaiškino, kad ji jau seniai buvo pradurta. Jautė, kad ji jau seniai kentėjo, tai buvo toks jo (G. A.) tyrimas. Nenorėtų, kad tokių daugiau atsirastų, nes ta mergaitė yra maža. Blogai vertina tą savo tyrimą. Gal jai ir sukėlė kančias. Pats negalėjo kitaip elgtis, galėjo nekreipti dėmesį, į viską numoti ranka, praeiti. Vertina, kad atliko blogą darbą. Galvojo, kad gerą darbą daro. Negalėjo susilaikyti, nes buvo išgėręs 3-4 stikliukus degtinės, dar vaistus vartojo. Jautėsi apsvaigęs.

Blaivas to nebūtų padaręs. Nežinojo, kiek nukentėjusiajai metų, galvojo, kad jai apie 10 metų. Nukentėjusioji norėjo ranką uždėti jam ant varpos, bet sakė, kad nereikia. Bandė kažkiek ranka, po to darė burna. Pats truputį baigė, išsiliejo ne sperma, o greičiau skystis prieš pasitenkinimą. Vieną kartą kišo galą piršto į makštį, nes norėjo įsitikinti, nes ji išsiskėtusi vaikšto, tai gal ją kažkas prievartauja. Kišdamas pirštą, malonumo nejautė. Pačiam iš viso nepatinka tokie dalykai. Pirštą kišo jau po oralinio, tada organas jau nelabai buvo erekcijos būsenoje. Neklausė, kaip ji jaučiasi, bet iš jos išraiškos matė, kaip ji jautėsi. Buvo nusiminusi. Sakė, kad jai nedaryti taip, kaip K. darė.

Nežino, kas tas K.. Ji nesakė, kas tas K., bet pats įtarė, kas jis.

Sutinka su pareikšta ieškinio suma, bet neaišku, per kiek laiko reikėtų tai padaryti. Neprieštarauja ieškiniui, sutinka, kad A. J. padarė neturtinę žalą.

Nukentėjusioji A. J., 2016-05-13 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (T. 1, b. l. 28 – 32), paaiškino, kad jai yra 11 metu ir ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jis (G.) visą laiką ateina į žaidimų aikštelę pas G. ir K.. Jį (G.) pažinojo seniau. Kai L., G., K. išėjo, tada jis pasižiūrėjo, kad nieko nėra ir jai pasakė nueiti prie tualetų, kur yra išgriautas pastatas. Jai nuėjus, atėjo jis. G. pasakė „einam toliau“ ir abu nuėjo į neišgriautą pastatą. Ten G. pasakė „žaidžiam tiesą – drąsa“ . Ji pasakė „drąsa“. Tada jis pasakė nusimauti rūbus. G. pasakė nusirengti ne tik kojines. Ji nusirengė, tada ir jis nusirengė kelnes ir apatines kelnaites. G. sakė liesti ranka tą dalyką – kiaušinius. G. gražiai pasakė „paliesk kiaušus“ ir tada palietė. Smaukė su ranka, nes prašė. Ji jautėsi blogai, nes išsigando. Norėjo nuo jo pabėgti. Bijojo, jeigu verstų liesti, sakytų nenori. Bijojo, kad galėtų ją sudaužyti. Jis sakė „nebemeluok debile“ ir dar pasakė vieną keiksmažodį – „pidare“. Jis liepė smaukyti ir čiulpti. Ji nedrįso čiulpti viso lytinio organo. Sakė, kad nenori, ji alergiška, jai negalima. Pradėjus truputi čiulpti, paklausė „ar nekiši?“ Jis atsakė – „nekišiu“. Jis dar tris kartus sakė pasmaukyti, tada G. ir ji apsirengė. Su G. sperma išbėgo ant jo rankos ir ant žemės. Ant jos nepateko. Tada G. paliko ją vieną. Ji sunkiai atsidarė duris ir nuėjo į savo aukštą. Eidama sutiko mokytoją L., jai pasakė, kad G. liepė čiulpti. Pačios būsena buvo liūdna, apsiverkė, bijojo daryti tokias nesąmones, jai buvo baisu.

Liudytoja L. P., apklausta 2017-03-14 posėdyje, parodė, kad pati dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. 2016-05-03 apie 15 val. išleido mergaitę į lauką. Turėjo dalyvauti posėdyje, todėl ji liko lauke. Grįžus pamatė mergaitę apsiverkusią, pasimetusią, susijaudinusią. Globos namų teritorija aptverta, bet į ją gali patekti ir pašaliniai. Iš šeimynos A. J. išleido vieną, bet mano, kad kieme buvo ir daugiau vaikų. Pradėjo jos klausinėti ir ji pasakė, kad ją tvirkino. Pakvietė vyr. socialinę darbuotoją. Tada A. J. pasakė, kad ji buvo lauke, ją nusivedė G.. Pati iš pradžių nesuprato, apie ką ji kalba. Mano, kad ta kita darbuotoja tą G. žinojo. Mergaitė buvo apsiverkusi, sakė, kad ją tvirkino, liepė nusirengti, buvo nusivedęs į pastatą.

Pagarsinus apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolą (T. 1, b. l. 27), liudytoja savo parodymus patvirtino. Nukentėjusioji pati moka užsirišti batukus, galima sakyti, kad ji iš susijaudinimo skubėjo į šeimyną ir neužsirišo batukų. Apie kitus atvejus neteko su ja kalbėti.

Kai pradėjo mergaitę apklausinėti, iškvietė policiją, išsiaiškino, kas tas asmuo – G., kuris kartais ateidavo į globos namų teritoriją. Tą dieną G. matė einantį per kiemą. Beveik tuo metu jį ir sulaikė policija. Žinojo, kad tas G. anksčiau globos namuose yra gyvenęs.

Liudytoja A. R., duodama parodymus 2017-03-14 teismo posėdyje, paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Žino A. J.. Paties įvykio nepamena. Nukentėjusioji linksma, paslaugi, gal per daug patikli, labai žingeidi. Jei kas nors pakvies pažiūrėti ką įdomaus, tai ji ir eis. Ji geraširdė. Pati pažįsta abu kaltinamuosius. G. A. ūmus, greitai supyksta. Pagal natūrą jis atrodo nuoširdus, lengvai bendraujantis, bet kai supyksta, gali mesti, lėkti, šerti. Pati su juo bendravo kaip su savo auklėtinio draugu. Globos namai yra vienas pastatas, kuris suskirstytas aukštais. Viename koridoriaus gale - viena šeimyna, kitame - kita. Vaikai gali tarpusavyje bendrauti, eiti į kiemą, vieni pas kitus eiti.

Tame gegužės 3 d. įvykyje pati nedalyvavo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 4090/2016(05) matyti, kad A. J. lytinių organų bei išeinamosios angos srityse sužalojimų nerasta. A. J. mergystės plėvėje sužalojimų nėra. Kišant lyties organą, pirštus į A. J. lytinius organus, mergystės plėvės vientisumas turėjo būti pažeistas (T. 1, b. l. 96).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-116/2016 matyti, kad A. J. jos atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas ir ekspertizės darymo metu konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas;

A. J. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių funkcijų, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai ar psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suvokti konkrečių faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais;

Nagrinėjamų įvykių metu A. J. nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės), todėl adekvačiai jiems nesipriešino. Įvykio metu nukentėjusioji pakluso įtariamajam, nes jai yra būdingas padidintas polinkis į įtaigumą – ji lengvai pasitiki aplinkiniais ir pasiduoda kitų, ypatingai vyresnių, spaudimui, įkalbinėjimui, prašymui;

Padidintas polinkis fantazuoti A. J. nenustatytas;

A. J. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu galėjusių atsirasti dėl byloje nagrinėjamų įvykių, ekspertizės atlikimo metu nestebima, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (T. 1, b. l. 100 – 104).

Kaip jau minėta, kaltinamasis G. A. pilnai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kokius veiksmus atliko A. J. atžvilgiu. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji A. J., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, detaliai papasakojo apie tai, kokius veiksmus su ja atliko G. A.. Kaip matyti iš specialisto išvados, nors A. J. ir konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, tačiau tai nereiškia, jog ji negali prisiminti ir teisingai atpasakoti su ja įvykusių įvykių. Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. ir G. A. parodymai apie įvykio aplinkybes sutampa esminėse aplinkybėse ir netgi detalėse, kalbant apie tai, kokie veiksmai buvo atliekami, kokie žodžiai pasakyti. Neesminiai skirtumai paaiškinami praėjusiu laiku nuo įvykio iki apklausos. Tai, kad A. J. duoda nuoseklius ir teisingus parodymus, patvirtina ir liudytoja L. P.. Jos ir A. J. parodymai taip pat sutampa. G. A. parodymus, jog jis tik lietėsi prie A. J. lytinių organų, tačiau nebandė įsiskverbti giliau, patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog nukentėjusios mergystės plėvėje sužalojimų nėra.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog nėra abejonių, jog 2016 m. gegužės 3 d. laikotarpyje nuo 14:30 val. iki 16:50 val. G. A., liepdamas nukentėjusiajai masturbuoti jo lytinį organą bei tenkinti jo lytinę aistrą oraliniu būdu, seksualiai prievartavo A. J..

Nukentėjusioji nurodo, kad G. A. pažinojo, kadangi jis anksčiau gyveno tuose pačiuose globos namuose. Pats kaltinamasis pripažįsta, jog žinojo, kad A. J. įvykio metu buvo apie 10 – 11 metų. Taigi, akivaizdu, jog G. A., būdamas pilnamečiu, suprato, jog A. J. yra mažametė. Iš to, kaip A. J. atsikalbinėjo (vaikiškai bandė pasiteisinti, kodėl negali liesti jo lytinių organų, kodėl negali tenkinti oraliniu būdu), G. A. neabejotinai suprato, kad ji nenori to daryti, tačiau privertė tai atlikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

G. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pilnai pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Perduodant bylą teismui, kaltinamajame akte nurodyta, jog G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Bylos nagrinėjimo metu ši išvada nebuvo pakeista. Todėl laikytina, kad G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Parenkant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgiama į tai, kad G. A., būdamas pilnametis, padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuo veikos padarymo (2016 m.) yra praėję labai daug laiko – beveik aštuoneri metai. G. A. yra anksčiau teistas (T. 2, b. l. 12 – 14), baustas administracine tvarka (T. 2, b. l. 15 – 17).

Nors G. A. pakaltinamas, tačiau Teismo psichiatrijos specialisto išvadoje nurodyta, kad jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (T. 2, b. l. 26). Neabejotinai ši kaltinamojo būklė turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Į priklausomybių ligų įskaitą G. A. nėra įrašytas.

BK 150 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki trylikos metų. Todėl tokios rūšies bausmė ir skirtina G. A.. BK 41 straipsnyje numatyta, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir t. t., tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo labai daug laiko. Be abejo, prie to, kad sprendimo priėmimas šioje byloje užsitęsė, iš dalies atsakingas pats kaltinamasis, kadangi jis iki bylos išnagrinėjimo pažeidė kardomosios priemonės sąlygas ir išvyko iš Lietuvos. Tačiau kaip matyti iš pateiktų dokumentų, pagal Europos arešto orderį jis buvo sulaikytas 2017-12-19. Duomenų, kad G. A. perdavimas Lietuvai užtruko iki 2024-02-28 dėl jo paties kažkokių veiksmų ar kaltės, byloje nėra. Be to, įvertinus tai, kad G. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgus į jau minėtoje specialisto išvadoje nurodytą kaltinamojo psichinę būklę, net sankcijoje numatytos bausmės vidurkio (8 metai laisvės atėmimo) paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl G. A. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – šešeri metai laisvės atėmimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį G. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-03 iki 2016-05-05, t. y. dvi paras.

Be to, kaip jau minėta, pagal Europos arešto orderį G. A. sulaikytas 2017-12-19 (T. 4, b. l. 25). Tačiau iš informacijos patikslinimo matyti, kad iki 2018-03-13 G. A. atlikinėjo bausmę Šiaurės Airijoje (T. 4, b. l. 26 – 28) už toje šalyje padarytą nusikalstamą veiką. Todėl laikytina, kad pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį G. A. buvo sulaikytas būtent nuo 2018-03-13 ir laikomas iki 2024-02-28, kuomet buvo perduotas Lietuvos teisėsaugos institucijos pareigūnams. Šis laikas taip pat įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. G. A. pargabenus į Lietuvos Respubliką, jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas buvo palikta galioti ir nustatytas terminas trims mėnesiams. Todėl laikas, išbūtas suėmime nuo 2024-02-28 iki nuosprendžio paskelbimo, irgi įskaitomas į bausmės atlikimo laiką. Įvertinus visus šiuos duomenis, laikytina, kad G. A. yra pilnai atlikęs bausmę.

Kadangi paskirta bausmė yra pilnai atlikta, todėl kardomoji priemonė – suėmimas naikintina nedelsiant.

Nukentėjusios A. J. interesais byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kaltinamojo G. A. priteisti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti (T. 1, b. l. 44).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 straipsnio 1 dalis). Nors CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, tačiau atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, šis principas tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima. Akivaizdu, kad nukentėjusiajai A. J. G. A. tyčiniai veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus. Nukentėjusioji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, baimę.

Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstami veiksmai sunkesnių pasekmių nesukėlė (tai patvirtina A. J. ekspertizės aktas), atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį (daugiau nei septynerius metus Lietuvoje negyveno, jokio turto neturi), daro išvadą, kad prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažinamas iki 2 000 eurų.

Kaip jau minėta aukščiau, G. A. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas ir iš Lietuvos išvyko. Tuo pagrindu buvo išduotas G. A. Europos arešto orderis. Būtent pagal šį orderį jis buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. G. A. perėmimą ir pargabenimą į Lietuvą atliko Policijos departamento prie LR VRM pareigūnai. Dėl šios ekstradicijos buvo patirtos 3 949,75 Eur išlaidos (T. 4, b. l. 18). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, sutinkamai su BPK 105 straipsniu, priteistinos iš kaltinamojo.

Šią bylą nagrinėjant teisme, G. A. buvo skirtas gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kaltinamasis yra suimtas). Antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 295,83 Eur. Įvertinus tai, kad G. A. neturi jokio turto ir jokių pajamų, bei įvertinus jo psichinę būklę, nurodytą specialisto išvadoje, šios išlaidos nepriteistinos.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Nukentėjusios A. J. drabužius – džemperį, maikutę, kelnes – tempres, apatines kelnaites, saugomus Panevėžio apskrities VPK,

bei G. A. drabužius – sportines kelnes, marškinėlius, glaudes, saugomus Panevėžio apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendė:

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 150 straipsnį 4 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį G. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-05-03 iki 2016-05-05, laiką, kurį išbuvo sulaikytas pagal išduotą Europos arešto orderį nuo 2018-03-13 iki 2024-02-28, bei suėmime išbūtą laiką nuo 2024-02-28 iki 2024-04-29 ir laikyti, kad jis jau atliko bausmę.

Kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Priteisti iš G. A. nukentėjusiajai A. J. 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš G. A. 3 949,75 (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 75 ct) ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Išaiškinti G. A., kad šią sumą privalo pervesti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB banke.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Nukentėjusios A. J. drabužius – džemperį, maikutę, kelnes – tempres, apatines kelnaites, saugomus Panevėžio apskrities VPK,

bei G. A. drabužius – sportines kelnes, marškinėlius, glaudes, saugomus Panevėžio apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.