- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2S-710-227/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00680-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- UAB „Karčia“
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-710-227/2013
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00680-2013-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 19 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Karčia“ atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-802-913/2013 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui UAB „Karčia“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovai D. P. iš atsakovo UAB „Karčia“ 21 925 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio padavimo iki visiško skolos grąžinimo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad su UAB „Karčia“ 2006-06-01 buvo sudaryta ilgalaikė turto nuomos sutartis, kuria D. P. išnuomojo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), o UAB „Karčia“ įsipareigojo mokėti 1 200 Lt nuomos mokestį. Atsakovui nuomos mokesčio nemokant, ieškovė kreipėsi prašydama jį priteisti. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones 21 925 Lt sumai, nurodė, kad atsakovo įmonės finansinė padėtis yra sunki.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi ieškovės D. P. (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui UAB „Karčia“ (į. k. 154276918, (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, bendra areštuoto turto vertės ir lėšų suma turi savo verte atitikti 21 625,00 Lt sumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismui nėra pateikta duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, atsakovo galimybes įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, tačiau atsižvelgęs į ieškinio sumą – 21 925 Lt, teismas vertino, kad atsakovui tai yra didelė pinigų suma, ir nurodė, kad remiantis teismų praktika, didelė ieškinio suma padidina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Karčia“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Apeliantas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, buvo padaryta visiškai nepagrįstai, o ieškovė nemotyvavo savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Karčia“ yra pelningai dirbanti bendrovė, kurios metinė apyvarta 2012 metais viršijo 700 000 Lt, bendrasis pelnas sudarė 268 386 Lt, turimo turto vertė viršija 1 milijoną litų, o gaunamos pajamos ir turimi įsipareigojimai liudija, kad bendrovė vykdo veiklą. Iš teismui pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų galima daryti išvadą, jog UAB „Karčia“ finansinė padėtis yra gera, todėl nėra jokios rizikos, kad ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar negalimas. Apeliantas nurodė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė 2013-04-30 tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovės ir jos sutuoktinio skola UAB „Karčia“ yra 180 049,45 Lt, o bendrovės skola ieškovei yra tik 41 925 Lt, todėl teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, turėjo atkreipti dėmesį, jog tai ieškovė yra skolinga atsakovui. Atskirajame skunde pažymima, kad teismas savo iniciatyva nustatė areštuojamo turto eiliškumą, tačiau pažeidė CPK 145 str. 6 d. reikalavimą nurodyti operacijas, kurias leidžiama atlikti su lėšomis, esančiomis kredito įstaigų sąskaitose, todėl atsakovo piniginės lėšos užšaldytos, neleidžiant atsiskaityti net su valstybe, darbuotojais, taip stabdant bendrovės veiklą, iš kurios gaunamas pelnas. Dėl teismo procesinės klaidos UAB „Karčia“ patirs nuostolių. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartyje padaryta klaida, kadangi nutarties motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje nurodyta ieškinio reikalavimo suma nesutampa.
Atsiliepimas
Ieškovės D. P. atstovas advokatas M. K. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad UAB „Karčia“ advokatas ieškovės advokatui ne kartą teigė, kad įmonės finansinė padėtis yra labai bloga ir esant menkiausiam ieškiniui, įmonė nutrauks savo veiklą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės teisė į teisminę gynybą taptų niekinė. Ieškovės advokatas pažymėjo, jog skundžiama nutartimi teismas neapribojo jokio konkretaus turto disponavimo. Antstoliui areštavus atsakovo turtą, atsakovas turi teisę kreiptis į antstolį ir pasiūlyti pakeisti areštuotą turtą kitu. Be to, atsakovas, teigdamas, kad yra finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą, gali įnešti į teismo ar notaro depozitinę sąskaitą prašomą priteisti sumą ir tuomet visi turto apribojimai bus panaikinti. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė yra skolinga 138 169,45 Lt sumą atsakovui, tokio susitarimo niekada nebuvo. Atsakovo pateiktas balansas įrodo, kad atsakovas per metus privalo padengti 1 147 527 Lt finansinių įsipareigojimų, o turto turi tik už 1 69 518 Lt. Įsipareigojimai per finansinius metus tik padidėjo, įmonė patyrė nuostolį. Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga, o atsakovo elgesys patvirtina, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas elgsis nesąžiningai ir tyčia sieks išvengti skolos grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Teismų praktikoje yra susiformavę tam tikri laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu.
Ieškinys pareikštas 21 925 Lt sumai. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Ar suma yra didelė, būtina vertinti atsižvelgiant į ginčo subjektus ir kitas aplinkybes, susijusias (lemiančias) su konkretaus subjekto turtine padėtimi, nes objektyvus didelės sumos slenksčio nustatymas negalimas. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, ieškinio sumą vertino kaip didelę ir atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantas UAB „Karčia“ nurodo, kad įmonės finansinė padėtis yra stabili, 2012 metais bendrasis pelnas sudarė 268 386 Lt, turimo turto vertė viršija 1 milijoną litų, todėl 21 925 Lt ieškinio suma atsakovo atžvilgiu negali būti vertinama kaip esanti didelė, o grėsmės, kad sprendimas bus neįvykdytas, nėra. UAB „Karčia“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2012 m. finansinės atskaitomybės balansą, iš kurio matyti, kad UAB „Karčia“ turi 362 247 Lt vertės ilgalaikio turto ir 807 271 Lt trumpalaikio turto, bendrovės įsipareigojimų, vykdytinų per vienerius metus, suma siekia 1 147 527 Lt (b. l. 21). UAB „Karčia“ 2011 m. finansiniais metais turėjo 33 161 Lt pelno, 2012 m. – 6 507 Lt pelno (b. l. 22). Iš šių dokumentų teismas daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Karčia“ finansinė padėtis yra gera, kadangi per vienerius metus mokėtinos sumos beveik lygios bendrovės viso turimo turto vertei, o gaunamas iš veiklos pelnas mažėja, todėl sutiktina su ieškovės atstovo išreikšta nuomone, kad UAB „Karčia“ turtinė padėtis yra sunki. VSDFV duomenimis UAB „Karčia“ 2013-09-18 turėjo 11 278,52 Lt skolą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o Rekvizitai.lt duomenimis apeliantas jau nuo 2011 m. kiekvieną mėnesį vėluoja atsiskaityti su VSDFV. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu ieškovės prašoma priteisti 21 925 Lt suma yra didelė. Kadangi, kaip jau buvo minėta, didelė ieškinio (priešieškinio) suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovas nepaneigė šios prezumpcijos ir egzistuojančios būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, konstatuotina, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. Pažymėtina, kad atsakovas visada turi teisę teikti motyvuotą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 d.), sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba įkeisti turimą turtą ieškovo naudai (CPK 148 str. 2 d.).
Atskirajame skunde nurodoma, kad po tarpusavio skolų suderinimo ne atsakovas, o ieškovė ir jos sutuoktinis yra skolingi atsakovui 138 169,45 Lt. Pažymėtina, kad pateiktas 2013-04-30 Tarpusavio skolų užskaitymo aktas (b. l. 13) nėra ieškovės pasirašytas, ieškovė atsakovo nurodomos skolos nepripažįsta, todėl preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimus, darytina išvada, jog palankus ieškovei sprendimas gali būti priimtas. Kitus ieškinio pagrįstumo, įrodymų vertinimo klausimus, atsakovo atsikirtimus įvertins teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos priteisimo iš esmės.
Sutiktina su atsakovo argumentais, kad areštavus atsakovo pinigines lėšas ir neleidus vykdyti atsiskaitymų su valstybe ir darbuotojais, bus pažeisti darbuotojų ir valstybės interesai, todėl vadovaujantis CPK 145 str. 6 d., 2013 m. liepos 15 d. nutartis papildoma, nurodant, kad iš areštuojamų lėšų atsakovui leidžiama atsiskaityti su ieškove, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais. Atsakovas taip pat atkreipė teismo dėmesį apie skundžiamoje nutartyje padarytą klaidą: nutarties motyvuojamojoje dalyje arešto apimtis nurodoma esanti 21 925 Lt, tuo tarpu rezoliucinėje – 21 625 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad teismas visiškai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 21 925 Lt ieškinio sumai, šią sumą teismas vertino kaip didelę nutarties motyvuojamojoje dalyje, darytina išvada, kad rezoliucinėje dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir vietoje skaičiaus „21 925“ nurodyta „21 625“, todėl apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas nutarties esmės, ištaiso šį rašymo apsirikimą – nurodo, kad areštas taikytas 21 925 Lt sumai.
Įvertinęs bylos aplinkybes, pateikto atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuoti atsakovo turtą ir pinigines lėšas ieškinio sumai, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d nutartį palikti iš esmės nepakeistą, nurodant, kad arešto apimtis yra 21 925 Lt bei papildant, kad iš areštuotų lėšų leidžiama atsiskaityti su ieškove, valstybės ir VSDFV biudžetais bei darbuotojais.