Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės D. P. ir trečiojo asmens V. P. atstovui advokatui Mindaugui Kukaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui UAB „Karčia“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo V. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Anykščių rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. preliminariu sprendimu ieškovo reikalavimus tenkino visiškai (23-24 b.l.).

Atsakovas UAB „Karčia“ pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovė nutyli ir teismui nepateikė UAB „Karčia“ 2013-06-05 pranešimo nuomojamo turto bendrasavininkams D. P. ir V. P. apie tai, kad nuo 2013-07-05 nutraukiama 2006-06-01 tarp D. P. ir UAB „Karčia“ sudaryta nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą. Pranešimo dėl sutarties nutraukimo nei ieškovė, nei jos sutuoktinis neginčijo, todėl ginčo sutartis laikytina nutraukta. Be to, 2011-06-26 D. P. pateikė prašymą UAB „Karčia“, jog priskaičiuotas nuomos mokestis būtų mokamas jos sutuoktiniui V. P., t.y. suteikė teisę jam vienasmeniškai naudotis iš nuomos sutarties gaunamais nuompinigiais. 2012-02-20 akcininkų susirinkimo protokolo nutarimu UAB „Karčia“ akcininkai nutarė nemokėti už pastatų nuomą, kol nebus sugrąžinta skola VMI, kuri dar nėra grąžinta ir kurios grąžinimas gali užtrukti ne vienerius metus. Toks akcininko V. P. sprendimas taip pat sukūrė teisėtus lūkesčius įmonei, kad nuompinigių klausimas bus sprendžiamas tik po VMI įsiskolinimo grąžinimo. Akcininkų sprendimai yra privalomi bendrovei. Nuomotą pastatą ieškovė valdo ir naudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise su savo sutuoktiniu UAB „Karčia“ akcininku V. P.. 2012-02-20 akcininkų susirinkimo protokolo nutarimo nemokėti nuomos už patalpas ieškovė neginčijo, todėl laikytina, kad pritarė minėtam savo sutuoktinio sprendimui.

Į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų įtrauktas V. P. nurodė, kad jo žmona D. P. nėra įmonės akcininkė ir apie akcininkų priimtą sprendimą nebuvo informuota.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė D. P. ir atsakovas UAB „Karčia“ 2006 m. birželio 1 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 9, pagal kurią ieškovė (nuomotojas) 20-čiai metų išnuomojo 1125,44 m² bendro naudingo ploto veršidės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte nustatyta, kad nuomininkas (UAB „Karčia) įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti nuomos mokestį (10 b.l.).

Ieškovė prašo teismą priteisti iš atsakovo nuomos mokesčio įsiskolinimą, kuris sudaro 21 925 Lt.

Tarp šalių ginčo dėl nuomos mokesčio ir jo dydžio nėra. Iš atsakovo UAB „Karčia“ į bylą pateiktos buhalterinės pažymos matyti, kad UAB „Karčia“ įsiskolinimas D. P. pagal 2006 m. birželio 1 d. Nuomos sutartį Nr. 9 sudaro 41 925 Lt. Skola yra susidariusi už laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. (87 b.l.). Iš į bylą pateikto 2013 m. balandžio 30 d. tarpusavio skolų užskaitymo – suderinimo akto matyti, kad ieškovė D. P. ir tretysis asmuo V. P. yra skolingi UAB „Karčia“ 20 000 Lt už automobilį Mazda 6. Šią skolą ieškovė ir tretysis asmuo pripažino, todėl, sudengę šalių tarpusavio įsiskolinimus, prašo priteisti iš atsakovo aukščiau nurodytą 21 925 Lt sumą.

Byloje nustatyta, kad išnuomotas pastatas – veršidės, esančios (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei D. P. ir trečiajam asmeniui V. P. (5-9 b.l.). D. P. ir V. P. susituokė 1997 m. spalio 11 d. (89 b.l.). Šį turtą sutuoktiniai įsigijo 2006-05-30, t.y. būdami santuokoje. UAB „Karčia“ 1997 m. rugsėjo 11 d. įsteigė T. B. ir V. P. (82-86 b.l.). 2012 m. vasario 20 d. buvo priimtas UAB „Karčia“ akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriuo įmonės akcininkai vienbalsiai priėmė nutarimus, kuriais buvo nutarta kreiptis į VMI su prašymu atidėti susidariusią 98 143,78 Lt skolą, išdėstant mokėjimus per 2012-2013 metus, bei siekiant sumažinti įmonės finansines rizikas, susidariusį įsiskolinimą 197 319,00 Lt akcininkams už pastatų nuomą ir su šiuo mokėjimu susijusį gyventojų pajamų mokestį VMI 35 946,00 Lt (viso 233 265,00 Lt) nemokėti iki finansinės situacijos įmonėje pagerėjimo, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui (38 b.l.).

Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar tai, jog ieškovė D. P. ir jos sutuoktinis trečiasis asmuo V. P., kuris yra ir atsakovo UAB „Karčia“ akcininkas, yra išnuomoto turto – pastato – veršidžių, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, turtą valdantys bendrosios jungtinės nuosavybės teise, gali turėti įtakos ieškovės kaip turto bendrasavininkės ir turto nuomotojos teisėms bei pareigoms siekiant išsiieškoti susidariusį įsiskolinimą už turto nuomą.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ir tretysis asmuo V. P. nurodė, jog ieškovė nežinojo apie 2012 m. vasario 20 d. UAB „Karčia“ akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 1, kuriuo įmonės akcininkai vienbalsiai nutarė susidariusį įsiskolinimą 197 319,00 Lt akcininkams už pastatų nuomą ir su šiuo mokėjimu susijusį gyventojų pajamų mokestį VMI 35 946,00 Lt (viso 233 265,00 Lt) nemokėti iki finansinės situacijos įmonėje pagerėjimo, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiui. Teismo vertinimu, teisingam ginčo išsprendimui neturi įtakos aplinkybė, žinojo ar nežinojo ieškovė apie priimtą akcininkų sprendimą, kadangi sprendimas buvo priimtas dėl ieškovės ir jos sutuoktinio gaunamų bendrų pajamų iš turto nuomos, kurį vienas iš sprendimą priėmusių akcininkų valdo nuosavybės teise. Taigi, ieškovės sutuoktinis V. P. (su kitu įmonės akcininku T. B.) priimdamas sprendimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo sukūrė teisines pasekmes sau ir savo sutuoktinei, kadangi išnuomotas turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas pažymi, kad teisiškai nėra įmanoma situacija, kuomet to paties turto bendrasavininkai, valdydami turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, priima dėl to turto sprendimus apie kuriuos nežino kitas sutuoktinis, kadangi įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktiniai sandorius sudaro su kito sutuoktinio sutikimu. Šiuo atveju tiek nuomos sutarties sudarymas, tiek akcininkų priimtas sprendimas yra laikytini sandoriais, sudarytais su kito sutuoktinio sutikimu, todėl ieškovės argumentai dėl to, jog ji nežinojo apie sutuoktinio sudarytą sandorį, atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybė, jog ieškovė nėra įmonės akcininkė, todėl jai akcininkų sprendimas negali sukurti teisių bei pareigų, nėra teisiškai reikšminga, nes, kaip jau teismas yra nustatęs ir pažymėjęs, šiuo atveju teisiškai reikšminga yra tik viena aplinkybė - ieškovės ir trečiojo asmens (įmonės akcininko) išnuomoto turto valdymas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Todėl konstatuotina, kad UAB „Karčia“ 2012 m. vasario 20 d. akcininkų susirinkimo protokolinis nutarimas sukėlė teisines pasekmes ieškovei kaip turto nuomotojai (kaip įmonės kreditorei), kadangi jos sutuoktinis yra įmonės akcininkas (o tai reiškia, kad jis taip pat yra ir įmonės kreditorius), ir kadangi jų kaip sutuoktinių turtas nėra atidalintas, todėl nėra galimas ir jų teisių bei pareigų atskyrimas, kilęs iš minėto akcininkų nutarimo.

Iš į byla pateiktų įrodymų matyti, kad 2012 m. gegužės 14 d. Valstybinė mokesčių inspekcija ir UAB „Karčia“ sudarė mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2574 (41-43 b.l.). Iš UAB „Karčia“ parengtos buhalterinės pažymos matyti, jog UAB „Karčia“ pagal mokestinės paskolos sutartį 2013 m. spalio 17 d. dar buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai viso 32 687,21 Lt (59 b.l.).

Tokiu būdu, išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta ieškovės poziciją, kad ji, iki UAB „Karčia“ nėra įvykdžiusi finansinių įsipareigojimų pagal 2012 m. gegužės 14 d. mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)-327-2574, turi reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą už pastatų nuomą, todėl teismo priimtas preliminarus sprendimas naikintinas, o ieškovės reikalavimas priteisti 21 925 Lt dydžio įsiskolinimą atmestinas (CPK 430 str. 6 d. 2 p.).

Dėl ieškovės prašymo pripažinti akcininkų sprendimą negaliojančiu ex officio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas gali taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes, t. y. pripažinti iš tokio sandorio ar akto atsiradusias civilines teises ir pareigas negaliojančiomis, kai nustato, jog yra pakankamas pagrindas sandorį ar aktą pripažinti niekiniu. Ex officio (nesant ginčo šalies reikalavimo) teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio ar akto teisines pasekmes tik tokiais atvejais, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Bylos nagrinėjimo teisme, įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo ribas lemia ieškinio pagrindas ir dalykas. Dėl to tuo atveju, kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas gali imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, lemiančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1319/2001; 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1107/2002).

Šioje byloje nėra pareikštas reikalavimas dėl UAB „Karčia“ 2012 m. vasario 20 d. akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu, o bylos medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdžiai niekinio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei sandorio (akcininkų susirinkimo nutarimo) fakto, todėl nėra pagrindo pripažinti jį negaliojančiu ex officio.

Atsakovo prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas, kadangi teisė reikšti ieškinį yra įtvirtinta CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, įtvirtinto CPK 95 straipsnyje, teismas šioje byloje nenustatė.

Teismas 2013-10-22 nutartimi, tenkindamas ieškovės D. P. prašymą, byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones (73-74 b.l.). Atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikintinos (CPK 150 str. 2 d.).

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybei priteistina 27,00 Lt išlaidų (2 b.l.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylos dalyviams (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. preliminarų sprendimą panaikinti.

Ieškovės D. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,00 Lt (dvidešimt septynis litus) pašto išlaidų. Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-10-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.