Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos rajono sav., aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, 2025-09-24, apie 00:21 val., Klaipėdos rajone, Gargžduose, Dariaus ir Girėno gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Tiguan“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,30 promilių neblaivumas.

Apklausta kaltinamąja, K. J. kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad įvykis buvo naktį iš rugsėjo 23 d. į 24 d., po vidurnakčio. Ji vairavo automobilį „VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris priklausė jai. Tą dieną jai prasidėjo atostogos, todėl užėjo draugė ir jos išgėrė vyno. Kadangi turi problemų su (duomenys neskelbtini), užėjo priepuolis. Ji paprašė uošvės vaistų, tačiau ji senas žmogus, todėl neprašė, kad ši atvežtų, o nusprendė važiuoti pati. Uošvė gyvena (duomenys neskelbtini) g., apie 2 kilometrus nuo jos, todėl pėsčiomis negalėjo eiti, o nakties metu taksi nevažiuoja. Pripažįsta, kad vairavo išgėrusi. Jai buvo nustatytas 2,3 promilių girtumas. Labai blogai vertina savo poelgį, jo nepateisina, tai bus pamoka ateičiai. Pasižada, kad daugiau nevairuos išgėrus. Nuo rugsėjo 24 d. (duomenys neskelbtini) nebedirba, yra bedarbė.

Apklausta įtariamąja K. J. taip pat prisipažino kalta ir dėl savo poelgio gailėjosi. Taip pat nurodė, jog automobilis įsigytas išperkamąją sutartimi, už jį yra sumokėta tik viena įmoka – 132 eurai (b. l. 48-51).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais įrodymais, teisme ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir ROIK išrašo matyti, kad 2025-09-24, apie 00.21 val., Dariaus ir Girėno gatvėje Gargžduose tyrėjams M. T. ir A. K., vykdant policinę priemonę buvo sustabdyta transporto priemonė „VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilio vairuotoja yra K. J.. Patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu buvo užfiksuota alkoholio iškvėptame ore. Patikrinus K. J. neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0117“, patikros sertifikato Nr. 2400662, pirmu tikrinimu nustatytas 2,80 promilės neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,30 promilės neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 1-3, 4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Gargžduose, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties Nr. 7 sklypu, kur buvo sustabdytas juodos spalvos automobilis „VW Tiguan“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio salonas tvarkingas (b. l. 9-17).

Iš policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnas sustabdęs Dariaus ir Girėno g. 7, Gargždų m., tamsiu paros metu važiavusį automobilį „VW Tiguan“, valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini), jį vairavusiai moteriai, žinomai kaip K. J., paprašo pasitikrinti neblaivumą kontaktiniu alkotesteriu. Pirmu pūtimu jai nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, o antru pūtimu nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Moteris pareigūnui prisipažįsta, kad prieš pusantros valandos (apie 23 val.), išgėrė taurę vyno. Pastaroji sutinka su alkotesterių parodymais, pasirašo neblaivumo nustatymo akte (b. l. 20-22).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025-09-24 K. J. 00:39 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,80 promilių neblaivumas, 00:59 val. antru tikrinimu nustatytas 2,30 promilių neblaivumas (b. l. 23-25).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2025-09-24 iš Dariaus ir Girėno gatvės, Gargžduose, nuvežtas automobilis „VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-28).

Iš AB „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra K. J. (b. l. 29).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „VW Tiguan“, 2009 m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 5700 Eur (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šio straipsnio dispozicijose objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą: kaltinamosios prisipažinimą, kurį patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, kiti rašytiniai įrodymai, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. J., 2025-09-24, apie 00:21 val., Klaipėdos rajone, Gargžduose, Dariaus ir Girėno gatvėje, vairavo automobilį „VW Tiguan“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kadangi K. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Kaltinamoji K. J. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji neteistas, administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus nebausta. Iki nusikalstant dirbo. Augina du nepilnamečius vaikus, charakterizuojama teigimai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino neigiamai, teigė padariusi išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, žalos nepadarė, civilinių ieškinių nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad K. J. nėra būdingas priešingas teisei elgesys, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad K. J. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Byloje yra pateiktas kaltinamosios mamos S. Ž. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. S. Ž. neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Teisiamojo posėdžio metu S. Ž., sutikdama, kad kaltinamoji būtų atiduota jos atsakomybėn pagal laidavimą, patvirtino, kad jos santykis su dukra yra artimas, grindžiamas pasitikėjimu, jos nuolat bendrauja, ji atsižvelgia į jos nuomonę, todėl ji yra įsitikinusi, jog gali daryti dukrai teigiamą įtaką, kad ateityje tokie įvykiai nepasikartotų.

Teismas, įvertinęs S. Ž., kaip laiduotojos, charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamąja, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą kaltinamajai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (atsižvelgiant į laiduotojos nedideles pajamas, materialinę padėtį), perduodant ją S. Ž. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas taikytinas vienerių metų laikotarpiui. Apibendrinant, K. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena tokių numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punkte – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, kuri skiriama ir asmeniui, kuris BK numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai (BK 72⁵ straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos K. J. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimui būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72⁵ straipsnyje – sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

K. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių nusikaltimų transporto eismui – vairavo transporto priemonę neblaivi ir tuo kėlė itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, aplinkinių saugumui ir tik atsitiktinumo dėka jokių pasekmių nebuvo sukelta. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise kaltinamajai yra būtinas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, neblaivumo lygį, kaltinamosios asmenybę, taip pat įvertinus ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkei toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (taip pat ir įgyti šią teisę) – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminui, trumpesniam nei sankcijos vidurkis, t. y. 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-09-24.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, taip pat atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo transporto priemonę – „VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė, atitinkanti konfiskuotino turto požymius (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamosios gynėjas advokatas Gediminas Lukauskas prašė nekonfiskuoti automobilio, o konfiskuoti tik dalį jos vertę atitinkančios sumos, nes kaltinamoji yra pasiėmusi kreditą (5000 eurų) automobiliui įsigyti ir yra sumokėjusi tik vieną įmoką (132 eurų). Konfiskavus automobilį, kaltinamajai teks sumokėti už automobilio saugojimą ir dar 5 metus mokėti po 132 eurus įmokas, kol bus išmokėtas automobilis. Be to, VšĮ ,,Emprekis“ įvertino automobilį didesne suma, negu vertė, už kurią jis buvo pirktas, todėl automobilio vertė turėtų būti mažinama.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl, nuteisus asmenį už šio nusikaltimo padarymą, transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, paprastai turi būti konfiskuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-50-788/2018, 2K-80-511/2018). BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais ir tai nepriklauso nuo teismo nuožiūros. Pažymėtina, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, motyvuotina, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Vadinasi, išimtimi iš BK 72 straipsnio 3 dalies taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su kaltinamo asmens interesais ir pageidavimais, nes tai neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonių paskirties. Šiuo atveju jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų

Atleidus K. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nors ji padarė pavojingą nusikalstamą veiką, ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o išieškant dalį konfiskuotino turto vertės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-240-417/2024).

Atsižvelgus į teismų praktiką ir siekiant užkirsti kelią kaltinamajai K. J. naudotis automobiliu, taip pat į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, tai, kad konfiskuotinas turtas yra asmeninė kaltinamosios nuosavybė ir pasekmės kils tik kaltinamajai, automobilis „VW Tiguan“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025-09-24 nutarimu K. J. turtui (automobiliui ,,VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2025-09-24 iki 2026-02-24 (b. l. 31-34), įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, panaikintinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus, K. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , perduotinas teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai, o skaitmeninė laikmena – paliktina baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

K. J. laiduotoja paskirti S. Ž., gimusią (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti laiduotojai S. Ž., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti K. J., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, K. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai 2 (dvejus) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, taip pat ir įgyti šią teisę, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025-09-24.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, K. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti transporto priemonę ,,VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) .

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2025-09-24 nutarimu K. J. turtui (automobiliui ,,VW Tiguan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2025-09-24 iki 2026-02-24, palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos. Įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nuosprendžiui įsiteisėjus, K. J. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) , perduoti teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą vykdysiančiai institucijai, o skaitmeninę laikmeną – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.