Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Irmantui Čičiurkai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

sodininkai, nesantys bendrijos nariais turi vienodos apimties pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kadangi įsteigus bendriją, bendrojo naudojimo objektų naudojimą ir priežiūrą užtikrina bendrija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsteigta 1999 m. gegužės mėn. įgyvendinti Bendrijos narių bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu; puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį (e.b.l. 168-171, tomas 1). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopija patvirtina, kad atsakovui V. J. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 13-14, tomas 1). Atsakovas V. J. nėra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narys.

Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numato, kad mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį kiti asmenys, nesantys sodininkų bendrijos nariais, atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). Taigi, net ir nebūdamas bendrijos narys asmuo yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatyta, kad išimtinei bendrijos narių susirinkimo kompetencijai priskirta spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Tai reiškia, kad dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Taigi, kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Iš ieškovės pateiktų sąskaitų – faktūrų matyti, kad atsakovui priskaičiuota mokesčiai už kelių tvarkymą, kelių lyginimą, telefono ir interneto paslaugas, kurą, bendrijos pirmininkės ir buhalterio darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokos, įmokos Valstybinei mokesčių inspekcijai, pašto išlaidos ir kanceliarinės prekės, ūkio išlaidos, banko mokesčiai, neprivatizuotų sklypų šienavimas, mokesčiai registrų centrui už pažymas. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narių susirinkimų protokolai patvirtina, jog dėl kelių tvarkymo ir lyginimo darbų buvo priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai (e.b.l. 15-29, tomas 1). Atsakovas neginčija minėtų paslaugų suteikimo bei jų pagrindo, taip pat atsakovo kaip bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo savininko pareigos savo lėšomis prisidėti prie sodininkų bendrijos teritorijos tvarkymo ir infrastruktūros gerinimo, tačiau nesutinka su ieškovės reikalavimu apmokėti pašto, kanceliarinių prekių, kuro, bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio ir su tuo susijusių mokesčių įmokas.

Ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovo nepripažįstamos pašto, kanceliarinių prekių, kuro, bendrijos darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos ir su tuo susijusių mokesčių įmokos yra tiesiogiai susiję su bendrijos veikla, administruojant bendrą dalinę nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje 3K-7-49/2014, yra išaiškinęs, kad prie išlaidų, kurias turi padengti ir bendrijos nariais nesantys žemės sklypų savininkai, priskiriamos ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pvz., kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti, ir kt.

Nagrinėjamu atveju aukščiau paminėtos išlaidos ir jų dydis yra pagrįstos ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais: sąskaitomis, prekių ir paslaugų pardavimo kvitais, sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašais (e.b.l. , tomas 2). Kuro išlaidų sąsajas su bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymu patvirtina kelionės lapas, kuriame nurodyta kelionės maršrutas ir tikslas (e.b.l. 17, tomas 2). Pašto, interneto paslaugos, valstybės įmonės Registrų centro paslaugos yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymu, t. y. būtinos atitinkamų paslaugų paieškai, užsakymui, sutarčių sudarymui ir vykdymui, taip pat bendrojo naudojimo objektų administravimu: laiškų skolininkams siuntimu, bendrijos duomenų išsaugojimu. ir pan. Kadangi bendrija tvarko ne tik jos narių, bet visų sodininkų bendrąją dalinę nuosavybę, tai bendrijos patirtos jos darbuotojų darbo užmokesčio ir su tuo susiję išlaidos turi būti apmokamos ir nesančių bendrijos nariais sklypų savininkų. Tokia praktika yra suformuota apeliacinės instancijos teismo nutartyse, pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1483-431/2018 ir kt.

Prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpiu buvusi bendrijos pirmininkė D. K. buvo apklausta liudytoja teismo posėdyje, įvykusiame 2022 m. spalio 20 d. 9.00 val. teismo posėdžio metu. Liudytoja nurodė, kad visos išlaidos, susiję su sodininkų bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymu, ne bendrijos nariams paskirstytos proporcingai jų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui pagal viena arui tenkančią kainą. Tokia išlaidų paskirstymo tvarka nurodyta ir atsakovui pateiktose sąskaitose – faktūrose (e.b.l. 9-11, tomas 1).

Taigi, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tiek mokesčių skaičiavimo atakovui pagrindą, tiek jų dydžio pagrįstumą.

Atsakovui už 2018 - 2019 m. pagal 2019 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. spalio 16 d. priskaičiuota 32,33 EUR infrastruktūros mokestis, pagal 2021 m. kovo 24 d. sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) už 2019 - 2020 metus priskaičiuota 25,14 EUR infrastruktūros mokestis. Atsakovas minėtų mokesčių nesumokėjo, todėl 57,47 EUR skola priteisiama iš atsakovo ieškovei.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas 17,00 EUR žyminis mokestis ir 2200,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sudarančios 8,96 EUR, priteisiamos iš atsakovo valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, prašant teismą išreikalauti rašytinius įrodymus. Ieškovė nurodo, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai – sąskaitose nurodytas išlaidas patvirtinantys dokumentai atsakovui buvo pateikti asmeniškai iki teismo proceso.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Minėtos teisės normos prasme piktnaudžiavimas yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/0020). Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, jog atsakovas teikdamas atsiliepimą į ieškinį, parengiamuosius procesinius dokumentus, būtų nurodęs tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar teikęs nepagrįstus procesinius prašymus, kuriuos būtų pagrindas traktuoti kaip trukdymą procesui. Ieškovė nepateikė įrodymų ar argumentų, kurie pagrįstų teiginius dėl galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ar nesąžiningai teikiant procesinius dokumentus.

Atsakovas prašė teismą išreikalauti prašomos priteisti skolos dydį ir išlaidų ryšį su bendrosios dalinės nuosavybės tvarkymu patvirtinančius dokumentus. Pagal CPK 178 straipsnyje reglamentuotą įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisyklę ieškovė turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindžiamos faktinės aplinkybės, esančios ieškovės reikalavimų pagrindu. Atsakovas nurodė, kad duomenys apie išlaidas buvo keičiami, t. y. savo prašymą tinkamai motyvavo, dėl ko jis teismo buvo patenkintas. Taigi, byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų teikęs byloje nepagrįstą procesinį dokumentą ar reiškęs nepagrįstą prašymą bei jo neigiamas pasekmes proceso eigai, todėl prašymas dėl baudos skyrimo yra nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) 57,47 EUR (penkiasdešimt septynių eurų, keturiasdešimt septynių euro centų) skolą.

Priteisti iš atsakovo V. J. ieškovei sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini) 2217,00 EUR (du tūkstančius du šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J. valstybei 8,96 EUR (aštuonis eurus, devyniasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atmesti ieškovės sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl baudos paskyrimo atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.