- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-12
- Bylos Nr.
- e2-1499-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01832-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „TRIMAS“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „TRIMAS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3012-798/2015, kuria bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis gyvatukas“ taikytas supaprastintas bankroto procesas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl bankrutuojančiai įmonei taikyto supaprastinto bankroto proceso.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „Auksinis gyvatukas“ (toliau – UAB „Auksinis gyvatukas“), įmonės administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių biuras“ (toliau – UAB „Bankroto administratorių biuras“).
Teismo 2015 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios UAB „Auksinis gyvatukas“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų trečios eilės kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „TRIMAS“ (toliau – UAB „TRIMAS“) 7 592,55 EUR dydžio kreditorinis reikalavimas. 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi bankrutuojančios UAB „Auksinis gyvatukas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas buvo patikslintas.
2015 m. vasario 12 d. bankroto administratoriaus pateikė teismui prašymą taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą, motyvuodamas tuo, kad įmonės turto nepakanka administravimo ir teismo išlaidoms padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartimi taikė bankrutuojančiai UAB „Auksinis gyvatukas“ supaprastintą bankroto procesą, pavedė bankroto administratoriui atlikti veiksmus, nustatytus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 13¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte.
Teismas nustatė, kad bankrutuojanti UAB „Auksinis gyvatukas“ nepateikė už 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, įmonė neturi registruotino nekilnojamojo turto, transporto priemonių, lėšų sąskaitose.
Atsižvelgęs į šias nustatytas faktines aplinkybes ir į tai, kad 2014 m. lapkričio 6 d. rezoliucija buvo patvirtinta 4 000 Lt dydžio administravimo išlaidų suma, teismas padarė išvadą, jog įmonės turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl įmonei taikytinas supaprastintas bankroto procesas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kreditorius UAB „TRIMAS“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti bankroto administratoriaus prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybės, jog bankrutuojančios įmonės vadovas nepateikė bankroto administratoriui finansinių dokumentų sudaro pagrindą išvadai, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Apelianto manymu, esant nurodytai situacijai neatmestina galimybė, kad įmonė turi pakankamai grynų pinigų kasoje, taip pat debitorių. Be to, bankroto administratorius nepateikė įrodymų, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, siekiant perimti įmonės dokumentus, kas paneigia teismo išvadą dėl įmonės turto nebuvimo.
2. Padarydamas išvadą dėl įmonės turto nebuvimo, teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad įmonės akcijų perleidimo Baltarusijos piliečiui sandoris buvo apsimestinis, kadangi realiai jokie dokumentai, turtas ar apskritai bendrovės veikla trečiajam asmeniui perduoti nebuvo. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju I. K. galimai net nežino apie tai, kad jis yra įmonės vadovas, todėl bankroto administratorius turi pareigą nustatyti tikruosius įmonės akcininkus ir vadovus bei pareikalauti iš jų įmonės dokumentus ir turtą, o šiems nepateikus – spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos įmonei atlyginimo.
3. Vadovaudamasis bankroto administratoriaus pateikta informacija apie įmonės turto nebuvimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad nebuvo pateikta informacija apie bendrovės sąskaitas kredito įstaigose ir jose esančias pinigines lėšas. Apelianto duomenimis, bankrutuojanti įmonė turi piniginių lėšų kooperatinėje bendrovėje „Kredito unija Amber“ esančiose sąskaitose, iš kurių išrašų matyti, kad įmonė jau nevykdydama veiklos pervedė iš vienos sąskaitos į kitą 450181 EUR (156 000 Lt), 80370 EUR (28 900 Lt) išsiėmė grynais pinigais, sumokėjo 8 000 EUR avansinį mokėjimą bei atliko kitas finansines operacijas. Šios piniginės lėšos buvo sumokėtos be pagrindo, todėl turi būti išreikalautos iš jas gavusių asmenų, kaip įmonei priklausantis turtas.
4. Apelianto teigimu, taikant supaprastintą bankroto procesą, kreditorių teisės ir interesai nebus maksimaliai apsaugoti, kadangi nebus šaukiami kreditorių susirinkimai, kurių metu galima būtų kelti klausimus dėl įmonės turto ir dokumentų išreikalavimo, akcijų perleidimo sutarčių ginčijimo, buvusių vadovų ir akcininkų atsakomybės, galimos žalos įmonei atlyginimo ir kt.
Atsiliepimas
Bankroto administratorius UAB „Bankroto administratorių biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
1. Kreditoriaus UAB „TRIMAS“ atskirasis skundas dėl teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties pateiktas teismui praleidus įstatyme numatytą terminą šiam skundui paduoti.
2. Apelianto argumentai dėl įmonės galimai turimo turto, paremtos vien prielaidomis. Bankroto administratoriaus teigimu, jis ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas nustatyti bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų buvimo vietą – siuntė pranešimus buvusiems ir esamiems įmonės vadovams ir akcininkams dėl informacijos bei dokumentų pateikimo, ragino juos pateikti paaiškinimus dėl įmonės akcijų perleidimo ir turto pardavimo. Iki šiol tebevyksta aktyvus informacijos apie bankrutuojančios įmonės akcininkų ir vadovų pasikeitimus rinkimas.
3. Nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl kreditorių teisių ir interesų pažeidimo, kadangi ateityje atsiradus įmonės turto, kurio pakaktų teismo ir administravimo išlaidoms tenkinti, bankroto procedūros būtų vykdomos bendra ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮBĮ 13¹ str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria bankrutuojančiai UAB „Auksinis gyvatukas“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinis teismas pirmiausia pažymi, kad supaprastinto bankroto proceso tikslas yra tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 str. 13 d., 13¹ str. 1 d., 11 d.). Kitaip tariant, įprasto bankroto pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, tuo pačiu užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais. Tuo tarpu supaprastinto – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apriboti paminėtas bendrovės kreditorių teises (kreditorių susirinkimai nešaukiami, administratoriui suteiktos teisės vienasmeniškai spręsti daugelį klausimų). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad esminė sąlyga pradėti supaprastintą bankroto procesą yra lėšų administravimo išlaidoms padengti nebuvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-883/2012; 2009 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-757/2009; 2008 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-759/2008).
Vadovaujantis ĮBĮ 13¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali priimti nutartį taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą tuo atveju, kai įmonės bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius nustato, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms. Taigi faktinę aplinkybę, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ar administravimo išlaidoms, pirmiausia nustato bankrutuojančios įmonės administratorius atitinkamai įvertinęs įmonės finansinius dokumentus bei kitus svarbius šiam klausimui duomenis. Kreipdamasis į teismą su prašymu taikyti supaprastintą bankroto procesą, administratorius turi pagrįsti aplinkybes, sudarančias pakankamą pagrindą tokio proceso taikymui. Teismas vertindamas šias aplinkybes, turi jas patikrinti bei esant pagrįstoms abejonėms, įsitikinti administratoriaus pateiktų duomenų teisingumu.
Nagrinėjamu atveju bankrutuojančios UAB „Auksinis gyvatukas“ administratorius, kreipdamasis dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo savo prašymą grindė aplinkybėmis, kad įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, įmonės vadovas nevykdo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes ir byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad bankrutuojančios įmonės turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, todėl yra pagrindas supaprastinto bankroto proceso taikymui. Kreditorius UAB „TRIMAS“ nesutikdamas su tokia teismo išvada laikosi pozicijos, kad bankroto administratorius nesiėmė aktyvių veiksmų išsiaiškinant tikruosius įmonės vadovus ir akcininkus bei išreikalaujant iš jų įmonės dokumentus ir perleistą turtą, todėl nesant pagrįstų duomenų apie įmonės turto nebuvimą, nėra pagrindo supaprastinto bankroto proceso taikymui.
Apeliacinio teismo vertinimu, bankrutuojančios įmonės administratoriaus nurodytos aplinkybės dėl įmonės turto nepakankamumo teismo ir administravimo išlaidoms padengti, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, nesudaro pakankamo pagrindo supaprastinto bankroto proceso taikymui. Pirmiausia pažymėtina tai, kad kreipdamasis su prašymu taikyti supaprastintą bankroto procesą, administratorius nepateikė duomenų apie bankrutuojančios įmonės sąskaitose esančias pinigines lėšas, taip pat apie įmonės neregistruotiną turtą, kuris galėtų būti realizuotas bankroto procese. Kaip matyti iš bankroto administratoriaus procesinių dokumentų, šių dokumentų nepateikimas buvo siejamas su aplinkybėmis, kad įmonės vadovas nevykdo administratoriaus raginimo perduoti įmonės turtą ir dokumentus. Apeliacinio teismo manymu, nurodytų administratoriaus argumentų, nesant juos pagrindžiančių įrodymų, nepakanka išvadai, kad bankroto administratorius ėmėsi visų įstatyme numatytų bei jam prieinamų būdų ir priemonių siekdamas išreikalauti įmonės turtą ir dokumentus iš buvusių bei esamų jos vadovų ir akcininkų, o šiems nepateikus – sprendė klausimą dėl atsakomybės priemonių taikymo ir žalos įmonei atlyginimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės, kad iki šiol yra aiškinamasi kaip ir kokiu būdu užsienio valstybės piliečiui buvo perleistos bankrutuojančios įmonės akcijos, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
Kaip matyti iš apelianto pateiktų papildomų įrodymų, bankrutuojanti įmonė turi atidarytas sąskaitas kooperatinėje bendrovėje „Kredito unija Amber“. Pateikti sąskaitų išrašai patvirtina, kad faktiškai įmonei nevykdant veiklos, buvo atlikti stambių sumų išgryninimai, pavedimai tretiesiems asmenims, pinigų pervedimai iš vienos įmonės sąskaitos į kitą. Jokių duomenų, kad nurodytos išlaidos, kurių bendra suma siekia 680690 EUR (237 172,04 Lt), buvo panaudotos bendrovės veiklai, byloje nėra pateikta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad per daugiau nei vienerius metus nuo bankroto bylos iškėlimo, buvo kreiptasi į trečiuosius asmenis dėl šių piniginių lėšų išreikalavimo ar šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo.
Atmestini, kaip nepagrįsti, bankroto administratoriaus argumentai, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą tokiam skundui pateikti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, skundžiama Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 13 d. nutartis buvo siunčiama susipažinti tik bankrutuojančios įmonės administratoriui, įpareigojant jį supažindinti su šia nutartimi įmonės kreditorius. Tvirtindamas, kad apeliantas praleido terminą atskirajam skundui paduoti, bankroto administratorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismo nustatytos jam pareigos tinkamą įvykdymą. Nesant šių duomenų, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog neženklus termino atskirajam skundui paduoti praleidimas turi būti traktuojamas kaip teisės į apeliaciją apribojimas.
Apeliacinio teismo nuomone, nurodytos aplinkybės ir padarytos išvados sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju bankrutuojančios įmonės administratorius tinkamai nepagrindė savo prašymo dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo. Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bei nepatikrino administratoriaus pateiktų duomenų apie bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, sudarydamas prielaidas neteisingo sprendimo priėmimui. Esant tokiai situacijai, skundžiama nutartis dėl bylos esmės neatskleidimo naikintina ir klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.