Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. e2S-2803-560/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
e2S-2803-560/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30049-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Atsakovas
UAB „IDEO LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2803-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30049-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.14.8.2.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovui UAB „IDEO LT“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „IDEO LT 2 329,25 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-01 nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Teismas pažymėjo, kad susipažinus su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis matyti, jog pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais – atsisakymu sudaryti sutartį viešojo pirkimo metu. Nagrinėjant pareikštą ieškinį pagal jame suformuotą pagrindą turės būti analizuojamas šalių elgesys viešojo pirkimo metu, viešojo pirkimo procedūrų atlikimas ir šalių teisės ir pareigos, todėl toks ieškinys laikytinas ieškiniu dėl civilinių viešojo konkurso teisinių santykių ir jis yra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovas Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2018-10-01 nutartį, ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

4. Nurodo, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sudarant sutartį viešojo konkurso būdu, tarp šalių susiklosto dvejopi santykiai: pirma, atsiranda santykiai, susiję su konkurso nugalėtojo nustatymu; antra, sudarius sutartį su konkurso nugalėtoju, tarp pastarojo ir perkančiosios organizacijos atsiranda sutarties pagrindu susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Asmens dalyvavimas konkurse reiškia, kad jis įsipareigoja laimėjęs konkursą sudaryti sutartį, kuriai sudaryti ir buvo skelbiamas konkursas. Konkursą laimėjusio asmens pareiga sudaryti sutartį kyla iš ikisutartinių santykių šalis saistančių abipusių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2010).

5. Tarp šalių susiklosčiusius ikisutartinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos. Dėl viešojo pirkimo procedūrų ir priimtų sprendimų, vykdant viešuosius pirkimus, ginčo nekilo. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) pagrindu kilę teisiniai santykiai pasibaigė, kai baigėsi viešasis pirkimas. VPĮ nenumatyta pareiga konkursą laimėjusiam asmeniui sudaryti sutartį su perkančiąja organizacija, tačiau atsakovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartį su ieškove, ieškovė patyrė nuostolių ir pareiga šiuos nuostolius atlyginti kyla iš ikisutartinių prievolinių santykių.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme jau priimtas analogiškas ieškovo ieškinys dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-36388-465/2018).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

9. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip jam neteismingą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškinio teismingumo – ieškinys, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 9 punkto ir VPĮ 101 straipsnio 1 dalimi, teismingas Vilniaus apygardos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nors pats ieškinio reikalavimas yra dėl nuostolių, galimai kilusių iš ikisutartinių teisinių santykių, priteisimo, kas iš esmės suponuoja, jog tai nėra viešųjų pirkimų teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju sutartis su viešojo pirkimo laimėtoju sudaryta nebuvo, nes perkančioji organizacija ir konkurso laimėtojas skirtingai interpretavo viešojo pirkimo dokumentų, kuriais remiantis turėjo būti sudaryta ginčo sutartis, turinį. Taigi, viešojo pirkimo dokumentų tikrasis turinys bei šalių elgesys viešojo pirkimo metu yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje, tuo tarpu viešojo pirkimo dokumentų turinio bei šalių elgesio viešųjų pirkimų metu klausimai ir ginčai dėl jų vienareikšmiškai priskirtini viešųjų pirkimų teisiniams santykiams.

10. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

11. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-01 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius