Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-18538-465/2023

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-18538-465/2023Teismo proceso Nr. 2-68-3-13315-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.3.4.3; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė S. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K. (toliau – ir atsakovas) ir prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5616-842/2022, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių V dalies 5 p. numatytą bendro pobūdžio sąlygą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti atsakovo A. K. bendravimo su A. K. tvarką: 1. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitę (skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo galutinai bus išspręstas šalių ginčas, įsiteisėjimo dienos):

1.1. neporinės savaitės pirmadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) arba 7 val. (ryte) iš gyvenamosios vietos, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, ir kitą dieną (antradienį) pristatydamas vaiką į mokymo-ugdymo vietą (įstaigą) arba 7 val. (ryte) į vaiko motinos gyvenamąją vietą, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo ugdymo užsiėmimuose;

1.2. porinės savaitės ketvirtadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) arba 7 val. (ryte) iš gyvenamosios vietos, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, ir kitą dieną (penktadienį) pristatydamas vaiką į mokymo-ugdymo vietą (įstaigą) arba 7val. (ryte) į vaiko motinos gyvenamąją vietą, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose;

1.3. neporinės savaitės penktadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) arba 7 val. (ryte) iš gyvenamosios vietos, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, ir po neporinės savaitės einančios porinės savaitės pirmadienį pristatydamas vaiką į mokymo-ugdymo vietą (įstaigą) arba 7 val. (ryte). į vaiko motinos gyvenamąją vietą, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, išskyrus toliau nurodytas išimtis: 1.3.1. šv. Kūčias ir šv. Kalėdas vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.1.1.poriniais metais:

a) šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia su tėvu, vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas paima 10 val. (ryte) ir grąžina atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą, pirmą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 10 val. (ryte);

b) šv. Kalėdų dienomis (gruodžio 25 d. - 26 d.) vaikas praleidžia su motina;

1.3.1.2. neporiniais metais:

a) šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) vaikas praleidžia su motina, ir tuo atveju, jei pagal dienų išdėstymą bendravimo su vaiku diena yra skirta tėvui, tėvas vaiką pristato į motinos gyvenamąją vietą šv. Kūčių dieną (gruodžio 25 d.) 10 val. (ryte);

b) šv. Kalėdų dienomis (gruodžio 25 d. - 26 d.) vaikas praleidžia su tėvu. Tėvas vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos paima jam priklausančią pirmą šv. Kalėdų dieną 10 val. (ryte) ir grąžina atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;

1.3.2. Naujų metų šventę (gruodžio 31 d. - sausio 1 d.) vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.2.1.poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu - Tėvas vaiką iš jo motinos gyvenamosios vietos paima jam priklausančią pirmą šventės dieną (gruodžio 31 d.) 10 val. ir grąžina atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą jam priklausančios paskutinės šventinės dienos (sausio 1 d.) 20 val.;

1.3.2.2 neporiniais metais vaikas praleidžia su motina;

1.3.3. šv. Velykas vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.3.1 neporiniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną - su motina;

1.3.3.2 poriniais metais vaikas praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną - su tėvu. Tėvas vaiką paima jam priklausančią šventės dieną 10 val. (ryte) ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val.;

1.3.4. Vaiko rudens, žiemos, pavasario atostogas (išskyrus šv. Kūčias, šv. Kalėdas, Naujų metų šventę ir šv. Velykas) vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.4.1 neporiniais metais vaikas praleidžia rudens ir pavasario atostogas su tėvu, žiemos atostogas – su motina;

1.3.4.2 poriniais metais vaikas praleidžia rudens ir pavasario atostogas su motina, žiemos atostogas - su tėvu. Tėvas vaiką paima pirmą atostogų dieną 10 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 18 val.;

1.3.5. Vaiko vasaros atostogas vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.5.1.poriniais metais ir neporiniais metais vaikas praleidžia pusę oficialiai patvirtintos mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) vasaros atostogų laiko su motina, pusę vasaros atostogų laiko – su tėvu. Tėvas vaiką paima jam priklausančios vasaros atostogų dalies pirmą atostogų dieną 7 val. (ryte) iš vaiko motinos gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 18 val.;

1.3.5.2. konkretus laikotarpis, kurį vaikas leis su tėvu ir su motina, šalių yra suderinamas likus 14 dienų prieš vaiko vasaros atostogų pradžią šalims apsikeičiant siūlymais, kuriuose kiekviena šalis nurodo konkretų vasaros atostogų laikotarpį, kurį pageidauja leisti su vaiku. Siūlymai yra teikiami el. paštu. Jeigu šalis, kuriai buvo pateiktas siūlymas, neatsako į kitos šalies siūlymą ilgiau kaip tris dienas nuo siūlymo išsiuntimo el. paštu dienos, laikoma, kad šalies siūlymas yra priimtas;

1.3.5.3. oficialiai patvirtinta mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) paskelbta atostogų pradžios ir pabaigos data vaiko tėvo ir vaiko motinos yra stebima elektroniniame vaiko dienyne;

1.3.6. Tėvas bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį – „Tėvo“ dieną ir tėvo gimtadienio dieną. Tėvas vaiką paima šventinę dieną 7 val. iš vaiko motinos gyvenamosios vietos arba po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos ir grąžina vaiką į jo motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 20 val.;

1.3.7. Motina bendrauja su vaiku kiekvienų metų pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį – „Motinos“ dieną ir motinos gimtadienio dieną. Jeigu „Motinos“ diena ir motinos gimtadienio diena sutampa su dienomis, kuriomis vaikas bendrauja su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, tokiu atveju tėvo ir vaiko bendravimas nukeliamas į po Motinos dienos arba motinos gimtadienio dienos einančią dieną arba šalių susitarimu kitą abiem šalims priimtiną dieną.

1.3.8. Savo gimtadienio dieną vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.8.1 neporiniais metais vaikas praleidžia su motina. Jeigu vaiko gimtadienio diena sutampa su dienomis, kuriomis vaikas bendrauja su tėvu pagal nustatytą bendravimo tvarką, tokiu atveju tėvo ir vaiko bendravimas nukeliamas į po vaiko gimtadienio dienos einančią dieną arba šalių susitarimu kitą abiem šalims priimtiną dieną;

1.3.8.2 poriniais metais - su tėvu. Tėvas vaiką paima šventės dieną 7 val. (ryte) iš vaiko motinos gyvenamosios vietos arba po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo įstaigos bei grąžina vaiką atgal į vaiko motinos gyvenamąją vietą, tos pačios šventinės dienos 20 val.;

1.3.9. šalys susitaria, kad kiekviena iš šalių turi teisę per kalendorinius metus turėti 14 dienų trukmės atostogas, kurių metu vaikas yra prižiūrimos kitos šalies. Šalys susitaria, kad raštu prieš 30 dienų informuoja viena kitą apie numatomas atostogas ir jų trukmę. Tėvo arba motinos atostogų metu vaikas yra prižiūrimas to iš tėvų, kuris neatostogauja, visą atostogų laikotarpį. Tokiu atveju numatyta bendravimo tvarka negalioja tol, kol vienas iš tėvų atostogauja. Pasibaigus vieno iš tėvų atostogoms, toliau yra vykdoma numatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Šalys susitaria, kad tėvų atostogos negali sutapti su oficialiomis šventinėmis dienomis ir bet kuriuo atveju galioja šventinėmis dienomis numatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka.

1.3.1.10. vaiko ligos atveju bendravimo su vaiku dienas vaikas praleidžia tokia tvarka:

1.3.10.1 jei bendravimo grafike nurodytas laikas bendrauti su vaiku negalimas, atsižvelgiant į vaiko fizinę būklę (dėl vaiko negalavimo (pvz.: silpnumo, viduriavimo, vėmimo, karščiavimo ir pan.) ar vaiko ligos, nebūtinai konstatuotos šeimos gydytojo ar kito medicinos specialisto, laikotarpiu:

c) kai vaikas yra su motina, numatytas tėvo susitikimas su vaiku neįvyksta iki vaiko fizinės būklės pagerėjimo (vaiko pasveikimo). Vaiko būklei pagerėjus (vaikui pasveikus), tolimesni susitikimai vyksta pagal aukščiau numatytą tvarką;

d) kai vaikas yra su tėvu, pagal nustatytą tvarką numatytas vaiko perdavimas motinai neįvyksta iki kol vaiko fizinė būklė pagerėja (vaikas pasveiksta). Vaiko fizinei būklei pagerėjus (vaikui pasveikus), vaikas grąžinamas motinai pagal aukščiau numatytą tvarką.

1.3.10.2. Tėvo ligos atveju bendravimo su vaiku dienas vaikas praleidžia su motina, o Tėvui pasveikus tęsiamas įprastinis Tėvo ir vaiko bendravimas.

1.1.3.10.3 Motinos ligos atveju visą motinos ligos laikotarpį vaikas praleidžia su tėvu.

2. Vaiko laikinas išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų.

2.1 Bet kuris iš Tėvų turi teisę laikinai išvykti su vaiku už Lietuvos Respublikos ribų ne ilgesniam nei 14 kalendorinių dienų laikotarpiui.

2.2 Tėvai apie planuojamą išvyką privalo detaliai informuoti vienas kitą elektroniniu paštu arba SMS žinute ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki numatyto išvykimo dienos.

2.3 Jei laikino išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpis patenka į Tėvo bendravimo su vaiku laikotarpį, laikino išvykimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpiu Tėvo bendravimas su vaiku nevyksta, tačiau vaikui grįžus į Lietuvos Respublikos teritoriją, privalo būti sudaryta galimybė Tėvui nedelsiant susitikti su vaiku, ne ilgesniam nei 24 val. laikotarpiui, nepriklausomai nuo numatytos tolimesnės bendravimo su vaiku tvarkos.

2.4 Motina privalo pateikti tėvui turimus vaiko asmens dokumentus ir / ar kitus teisės aktų numatytus vaiko kelionės dokumentus ir / arba atlikti kitus reikalingus veiksmus laiku (prieš numatomą kelionę) tam, kad tėvas nevaržomai numatytu laiku galėtų keliauti su vaiku į užsienio valstybę ar tikslinę teritoriją.

2.5 Tėvas, grįžęs su vaiku iš užsienio valstybės ar tikslinės teritorijos į Lietuvos Respubliką, privalo nedelsiant ir/ arba ne vėliau kaip per 24 val. po sugrįžimo, grąžinti vaiko dokumentus motinai.

2.6 Kai vienas iš tėvų yra komandiruojamas į kitą darbo vietą ir tuo metu pagal numatytą bendravimo su vaiku tvarką negali dalyvauti susitikimuose su vaiku, sutikimai su vaiku nevyksta.

2.7 Prieš išvykdamas darbo reikalais (į komandiruotę), išvykstantis tėvas arba motina privalo raštu el. paštu atsiųsti kelionę patvirtinančius dokumentus (darbovietės išduotas patvirtinimas, skrydžio ar kiti kelionę įrodantys dokumentai) kitam vaiko tėvui.

2.8 Tėvui arba motinai grįžus iš komandiruotės, bendravimas su vaiku tęsiamas pagal numatytą bendravimo tvarką.

3. Tėvai užtikrina galimybę vienas kitam bendrauti su vaiku telefonu audio / video skambučiais, kai vaikas su vienu iš tėvų išvyksta už Lietuvos Respublikos ribų.

4. Vaikas visais atvejai yra grąžinamas į jo gyvenamąją vietą, vaikas yra perduodamas motinai arba kitam motinos nurodytam asmeniui (močiutė, senelis, auklė ar pan.). Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių negali laiku pristatyti vaiko į jo gyvenamąją vietą, tokiu atveju vaikas gali būti paimtas kitoje šalių sutartoje vietoje, tačiau ši išlyga gali būti taikoma ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus ir objektyviomis priežastimis yra laikoma tėvo liga arba nuo tėvo valios nepriklausantis objektyvus įvykis (automobilio gedimas), kuris apriboja tėvo judėjimo galimybes.

5. Šalių susitarimu tėvo su vaiku bendravimo tvarka gali būti laikinai keičiama ir tėvas laikinai gali bendrauti su vaiku kitomis sąlygomis. Šalių susitarimas dėl laikino bendravimo tvarkos pakeitimo yra pasiektas tuo atveju, kai viena šalis prieš tris dienas iki numatomo bendravimo su vaiku ne pagal numatytas sąlygas dienos el. paštu išsiunčia kitai šaliai siūlymą laikinai keisti bendravimo tvarką. Jeigu kita šalis nepateikia jokio atsakymo į siūlymą, laikoma, kad kita šalis siūlymo nepriėmė ir susitarimas tarp šalių yra nepasiektas. Tokiu atveju galioja numatyta tėvo ir vaiko bendravimo tvarka.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 421, buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5616-842/2022 (toliau – teismo sprendimas), kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra numatyta, kad šalių nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su ieškove, kad šalys susitaria, jog kartu bendraus su vaiku pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus (sutarties V skyriaus 5 punktas); bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka (sutarties V skyriaus 6 punktas). Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo numatyta konkreti atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, atsakovo ir dukters bendravimas turėjo vykti šalims susitarus dėl atsakovo bendravimo su dukterimi datos, laiko, trukmės ir kitų tėvo ir vaiko bendravimui reikšmingų aplinkybių. Po santuokos nutraukimo šalims pradėjus gyventi skyriumi palaipsniui paaiškėjo tikrieji atsakovo ketinimai – atsakovas, naudodamasis neapibrėžta, išskirtinai šalių susitarimu paremta bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, nori kontroliuoti ieškovės asmeninį gyvenimą, o šalių nepilnametę dukrą naudoja kaip priemonę tokiai kontrolei įgyvendinti. Atsakovo elgesys bendraujant su nepilnamete dukterimi pasidarė neprognozuojamas – atsakovas nustojo laikytis susitarimų, gali bet kada pranešti ieškovei, kad nori pasiimti dukrą, nepaisydamas ieškovės užimtumo ir kitų objektyvių aplinkybių, susijusių su nepilnametės dukters gyvenimo režimu. Taip pat atsakovas bet kada gali paskambinti ieškovei ir pranešti, kad grąžina dukrą ieškovei. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių numatyta neapibrėžta bendravimo tvarka neužtikrina šalių nepilnametės dukters teisės matytis ir bendrauti su abiem tėvais, o atsakovas netinkamai įgyvendina pareigą matytis su dukra bei palaikyti su ja nuolatinį, nepertraukiamą ryšį, todėl bendravimo tvarkos nuostatos turi būti pakeistos konkretizuojant atsakovo ir dukters bendravimo grafiką. Tokia neapibrėžta, tėvų susitarimu paremta vaiko ir atsakovo bendravimo tvarka priklauso iš esmės nuo šalių gebėjimo susitarti, t. y. nuo subjektyvaus faktoriaus, visiškai eliminuojant vaiko interesus. Nors ieškovė siekė susitarti su atsakovu dėl konkrečios bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, rasti kompromisinį kilusio ginčo sprendimo būdą šalims nepavyko. Šiuo metu atsakovas nesilaiko žodinių susitarimų dėl bendravimo su dukra tvarkos ir žodinius susitarimus keičia savo nuožiūra, nepaisydamas ieškovės. Toks atsakovo elgesys labiausiai kenkia šalių nepilnametei dukrai, kadangi ji nežino kurią dieną ir kiek laiko atsakovas bendraus su ja. Vaikas praranda ryšį su tėvu. Nuolatiniai šalių nesutarimai pastaruoju metu yra susiję išskirtinai su atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimu, dukra yra nuolat įtraukiama į šalių žodinius konfliktus. Susidarius faktinei situacijai, kai šalys negali pasiekti bendrą susitarimą dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių V dalies 5 punktas neįgyvendinamas, ieškovė mano, kad yra tikslinga pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių V dalies 5 punktą ir nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra tvarką. Šalys, vadovaudamosi mediacijos įstatymo nuostatomis, pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka - kreipėsi į mediatorę R. L. dėl privalomosios mediacijos atlikimo. Šalims pradėjus mediacijos procesą ieškovė pastebėjo, kad atsakovas teikia pasiūlymus nustatyti tokias bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas, kurios labiau yra nukreiptos į ieškovės asmeninio gyvenimo sekimą, negu į vaiko gerovę. Ieškovė kelis kartus teikė atsakovui siūlymus nustatyti bendravimo tvarką, tačiau pagal gautas pastabas susitarimas tarp šalių tapo negalimas dėl atsakovo bandymų sudaryti sau sąlygas nevaržomai dalyvauti ne vaiko, bet ieškovės gyvenime. Kadangi vaiko bendravimas su tėvu yra vaiko teisė, o atsakovas, būdamas vaiko tėvas turi ir teisę ir pareigą bendrauti su šalių nepilnamete dukra, ieškovė bandė atsakovui paaiškinti, kad jo siūlomos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos turėtų būti nukreiptos išskirtinai į vaiko poreikių matytis su tėvu tenkinimą, tačiau atsakovas į ieškovės pastabas nereagavo. Dėl šių priežasčių 2023 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė pateikė mediatorei rašytinį pareiškimą dėl mediacijos nutraukimo.

Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė papildomai nurodė, kad 2023 m. birželio 12 d. ieškovės atstovai kreipėsi į atsakovą, siūlydami pakeisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką bei teikti savo pasiūlymus dėl bendravimo su nepilnamete dukra sąlygų. 2023 m. birželio 15 d. atsakovas pateikė atsakymą į Ieškovės pasiūlymą ir remiantis atsakovo pastabomis 2023 m. birželio 23 d. buvo parengtas sutarties projektas, kuris buvo net kelis kartus koreguojamas, atsižvelgiant į atsakovo pastabas. Derybų procesas nebuvo efektyvus, kadangi atsakovas vis keisdavo teikiamas pastabas kaskart gavęs patikslintas bendravimo tvarkos sąlygas. Galiausiai 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakovas parašė, kad sutinka su ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka, tačiau pateikė savo bendravimo tvarkos sąlygas, kurių anksčiau neteikė ieškovei. Prašę priteisti teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas S. K. patirtas 2 746,84 Eur išlaidų, sumokėtas už suteiktas teisines paslaugas.

Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį sutiko su materialiniu ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo į tokią, kokios pageidauja ieškovė, nesutiko su procesiniu ieškinio reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad dėl prašomos keisti bendravimo tvarkos neapibrėžtumo tarp tėvų nuolat kilo konfliktinių situacijų, kurios galėjo neigiamai paveikti patį vaiką. Be to, atsakovo nuomone, dėl dukters amžiaus buvo būtinas pereinamasis arba bandymų laikotarpis, kurio metu tvarka nuolat kito abiems šalims taikantis prie dukros poreikių. Tiek atsakovas, tiek ieškovė subjektyviai įvertino, kad abstrakti tvarka yra nepatogi, neigiamai įtakoja patį vaiką ir jų kaip tėvų tarpusavio santykį. Dėl minėtos priežasties atsakovas pritaria, kad būtina nustatyti ieškinyje nurodomą detalią bendravimo tvarką. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad turi kelias pastabas dėl bendravimo tvarkos. Jo nuomone abu tėvai skirtingai supranta šias sąlygas ir jis nori išreikšti savo nuomonę. Pirmiausia, pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir/ ar grąžinant jį atgal į gyvenamąją vietą, jis norėtų tą atlikti prie pastato / laiptinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis tiki, kad perdavimas viešoje vietoje sumažintų tėvų konfliktus. Atsakovo nuomone, ieškovei gyvenant daugiabučiame name, negalima daryti išvados, kad bendro naudojimo patalpos kaip laiptinė ar kiemas prie namo, nėra priskiriami gyvenamosios vietos apibrėžimui. Antra, po tėvo ir vaiko bendravimo atostogų metu (pavasario, rudens, vasaros laiku) jis nori paprašyti, kad motina atvyktų iki jo gyvenamosios vietos pasiimti vaiko. Įvertinus tai, kad perdavimo laikas jau numatytas tvarkoje, toks pasiėmimas vyks vos kelis kartus per metus, abu tėvai gyvena tame pačiame mieste. Atsakovas mano, kad toks pasiėmimas nepažeistų tėvų lygiateisiškumo, nes ne tik jis, bet ir motina turi užtikrinti dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Atsakovas mano, kad buvo galima išvengti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, jeigu ji būtų pratęsusi ikiteisminės meditacijos ar taikaus sprendimo procesus. Atsakovas akcentuoja, kad jis 2023 m. birželio mėn. gavo rašytinį 2023 m. birželio 12 d. ieškovės pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos keitimo kartu su tvarkos projektu. 2023 m. birželio 16 d. jis pateikė savo pastabas. Jo žinioje tebėra 2023 m. birželio 23 d. ieškovei siųstas sutarties projektas. Vėliau nesulaukęs jokio atsakymo, 2023 m. liepos 24 d. atsakovas pats kreipėsi dėl ikiteisminės meditacijos. Tokiu būdu bandė toliau kalbėtis su ieškove. Vis tik po pirmo susitikimo, 2023 m. rugpjūčio 17 d. ieškovė atsisakė tęsti meditacijos procesą. Teismui ieškinyje pateiktas projektas yra pradinis ieškovės siųstas siūlymas su tam tikrais pakeitimais pagal atsakovo atsakyme nurodytas pastabas. Koreguoto projekto atsakovui niekas nepateikė ir apie jį neinformavo. Atsakovo nuomone nesąžiningas toks kitos šalies elgesys, kai likus neesminiams nesutarimams (paėmimo vieta ar pasiimantis asmuo) dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos, ieškovė inicijuoja teisminį ginčą ir padidina sutarties projektui parengti ir sutarčiai patvirtinti reikalingas lėšas. Atsakovas prašo ieškinį tenkinti ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, nepriteisti iš atsakovo ieškovei patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškinio rengimui ir pateikimui teismui.

Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose prie atsiliepimo, atsakovas nurodė, kad ieškovės siūloma tvarka, po minimalių korekcijų (antradienio vakaras buvo perkeltas į pirmadienio vakarą) jau yra nusistovėjusi gerą pusmetį ir šalys sėkmingai jos laikosi. Šiuo metu susitarimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tebėra žodinis. Ieškinyje nurodyta tvarka yra beveik tokia pati dėl kokios šalys derėjosi žodžiu. Ieškovė pasiūlė pradinį tvarkos variantą, atsakovas pateikė pastabas. Daugiau jokios informacijos iš jos atsakovas negavo – koreguotų tvarkos pavyzdžių ir pan. Atsakovas pats 2023 m. vasarą inicijavo mediacijos procesą. Ieškovė klausėsi jo motyvų ir priežasčių kodėl prašo tam tikrų pakeitimų. Vėliau atsisakė toliau dalyvauti mediacijoje. Teismui ieškovė pateikė ieškinį su bendravimo tvarka, kurioje pradinis ieškovės siūlytas tvarkos variantas yra pakoreguotas atsižvelgus į dalį atsakovo pastabų. Kategoriškai nesutiko su ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ieškovės bei kaltinimais, dėl neva atsakovo elgesys bendraujant su dukra neprognozuojamas ar neprotingas. Lygiai taip pat su tuo, kad atsakovas siekia savo prašymais ar pasiūlymais kontroliuoti ieškovės asmeninį gyvenimą, manipuliuoja dukra ar tvarka naudojasi kaip priemone šioms manipuliacijoms vykdyti. Atsakovas ne kartą prašė ieškovės leisti pasiimti dukrą kieme prie ieškovės namų (tai tėra keliolika metrų). Ieškovei tereikėtų išvesti dukrą iš laiptinės prie automobilio. Jeigu vaiką atsakovas pasiima bute ar laiptinėje, nesant pašalinių asmenų, perdavimo metu ieškovė sukelia konfliktus. Vieša vieta atsakovui atrodė saugesnė ir ramesnė alternatyva. Vis tik ieškovė laikosi savo nuomonės, kad dukros pasiimti atsakovas privalo atvykti būtent į butą iki pat buto durų.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius patiekė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams, galimai neprieštarautų vaiko interesams ir nepažeistų vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, būtų pakankama išsaugoti tėvo ir vaiko tarpusavio emocinį ryšį bei tėvui dalyvauti vaiko auklėjime.

Ieškinys tenkintinas.

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku (-ais), turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant, o taip pat ir pakeičiant jau nustatytą vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka, sudaryta 2020 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 421, buvo nutraukta abiejų šalių bendru sutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5616-842/2022, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutarties V dalies 1 punktu šalys susitarė, kad jų nepilnamečio vaiko A. K., gim. data (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su mama S. K.. Sutarties V dalies 5 punktu šalys susitarė, kad šalys kartu bendraus su vaiku pagal abipusį Šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus. Taip pat susitarė, kad bet kurios šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka (sutarties V skyriaus 6 punktas). Teismo sprendimu nustatytai bendravimo tvarkai nebeatitinkant šalių bei jų nepilnamečių vaikų interesų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, kad nustatyta bendravimo tvarka yra nekonkreti, neapibrėžta, atsakovo ir dukters bendravimas turėjo vykti šalims susitarus dėl atsakovo bendravimo su dukterimi datos, laiko, trukmės ir kitų tėvo ir vaiko bendravimui reikšmingų aplinkybių, todėl tikslintina, nustatant detalesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kuri būtų realiai vykdoma ir nepakenktų nepilnamečio vaiko interesams.

Teismas pažymi, jog CK 3.170 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką tuo atveju, jei tėvai dėl to nesusitaria, todėl paminėtina, kad šalys pačios gera valia gali susitarti dėl kitokios ir papildomos bendravimo su vaikais tvarkos. Be to, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ar papildymo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo į tokią, kokios pageidauja ieškovė, prašė ieškinį tenkinti ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Atsakovas sutikdamas su ieškovės ieškiniu atsiliepime pažymėjo, kad pasiimant nepilnametį vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir/ ar grąžinant jį atgal į gyvenamąją vietą, atsakovas norėtų tą atlikti prie pastato / laiptinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip sumažinant tėvų konfliktus. Teismas sprendžia, kad vaiko perdavimo/paėmimo vietos nustatymas prie pastato / laiptinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje neatitiktų vaiko interesų, kadangi yra nekonkretus ir nesaugus, o duomenų, kad vaiko paėmimas iš ieškovės gyvenamosios vietos būtų neįmanomas ar apsunkintas, atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad atsakovas vykdo vaiko paėmimą iš pastato / laiptinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelės (CPK 178 str.). Atsakovas taip pat prašo, kad po tėvo ir vaiko bendravimo atostogų metu (pavasario, rudens, vasaros laiku) motina atvyktų iki jo gyvenamosios vietos pasiimti vaiko. Įvertinus tai, kad perdavimo laikas jau numatytas tvarkoje, toks pasiėmimas vyks vos kelis kartus per metus, abu tėvai gyvena tame pačiame mieste. Atsakovas mano, kad toks pasiėmimas nepažeistų tėvų lygiateisiškumo, nes ne tik jis, bet ir motina turi užtikrinti dukros ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimą. Teismas pažymi, kad ieškovės prašomoje nustatyti bendravimo tvarkoje esantis 1.4. punktas numato, kad „Vaikas visais atvejai yra grąžinamas į jo gyvenamąją vietą, vaikas yra perduodamas motinai arba kitam motinos nurodytam asmeniui (močiutė, senelis, auklė ar pan.). Jeigu tėvas dėl objektyvių priežasčių negali laiku pristatyti vaiko į jo gyvenamąją vietą, tokiu atveju vaikas gali būti paimtas kitoje šalių sutartoje vietoje, tačiau ši išlyga gali būti taikoma ne dažniau kaip du kartus per kalendorinius metus ir objektyviomis priežastimis yra laikoma tėvo liga arba nuo tėvo valios nepriklausantis objektyvus įvykis (automobilio gedimas), kuris apriboja tėvo judėjimo galimybes.“ Atsakovas, sutikdamas su ieškovės siūloma bendravimo tvarka šiam punktui neprieštaravo, todėl nustatytina ieškovės siūloma bendravimo tvarka paliekant 1.4. punkte detalizuotą vaiko grąžinimo tvarką, kuri iš esmės pirmiausia geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, o tuo pačiu, susiklosčius nepalankioms tėvo vykdomam vaiko grąžinimo motinai aplinkybėms, palieka galimybę vaiką paimti iš atsakovo, ne šiam grąžinant į ieškovės gyvenamąją vietą, bet pačiai ieškovei paimant vaiką šalių sutartoje vietoje.

Bylos šalių paaiškinimai patvirtina, kad jos abi pripažįsta esant būtinybę detalizuoti nepilnamečio vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į Tarnybos išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka iš esmės atitinka vaiko interesus, todėl yra pagrindas ieškinį iš esmės tenkinti.

CPK 93 str. 1 d. ir 98 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas advokato pagalbai apmokėti teismas priteisia iš kitos šalies. Remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Ieškovės procesinis elgesys kreipiantis į teismą, siekiant apginti pažeistas teises ir interesus, buvo tinkamas ir sąžiningas, tačiau ieškovė pati nurodė, kad nutraukė mediaciją savo iniciatyva.

Abi šalys pripažino, kad dėl bendravimo tvarkos vyko derybos , tačiau susitarimas iki teismo nebuvo pasiektas. Toks procesinis veiksmas yra reikšmingas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė kitos šalies elgesys (šalis patenkino reikalavimus tik pareiškus ieškinį arba dėl kitų su šalies elgesiu susijusių priežasčių šalis turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta kita šalis, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek jų apmokėjimą. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų priteistini mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ikiteisminis ginčo sprendimas nebuvo sėkmingas iš dalies ir dėl ieškovės kaltės (jai nutraukus mediaciją), todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas privalo į tai atsižvelgti. CPK reglamentuoja ne visus su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijusius klausimus. Tais atvejais, kai situacijos tiesiogiai nereglamentuoja įstatymas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis tiek su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Teismas vertina tai, jog bylos nagrinėjimas truko trumpai, didžioji dalis išlaidų susijusi su ikiteisminiu ginčo sprendimu, kurio sėkmei buvo reikalingos abiejų šalių pastangos, ieškovės veiksmais nutraukta mediacija, tačiau atsakovas iš esmės pripažįsta ieškinį, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais yra pagrindas priteisti iš atsakovo pusę ieškovės patirtų išlaidų, t.y. 54,50 Eur (109 Eur/2) žyminio mokesčio ir 1373,42 Eur (2 746,84 Eur /2) teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje patirta 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios dalinant šalių bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, iš kiekvienos šalies nepriteistinos, nes kiekvienai šaliai tenkanti dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės S. K. ieškinį iš esmės tenkinti.

pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-5616-842/2022, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių V dalies 5 p. numatytą bendro pobūdžio sąlygą dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatyti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (tėvas) bendravimo su A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (dukra, vaikas) tvarką:

1. Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitę (skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo galutinai bus išspręstas šalių ginčas, įsiteisėjimo dienos):

1.1. neporinės savaitės pirmadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) arba 7 val. (ryte) iš gyvenamosios vietos, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, ir kitą dieną (antradienį) pristatydamas vaiką į mokymo-ugdymo vietą (įstaigą) arba 7 val. (ryte) į vaiko motinos gyvenamąją vietą, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo ugdymo užsiėmimuose;

1.2. porinės savaitės ketvirtadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) arba 7 val. (ryte) iš gyvenamosios vietos, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, ir kitą dieną (penktadienį) pristatydamas vaiką į mokymo-ugdymo vietą (įstaigą) arba 7val. (ryte) į vaiko motinos gyvenamąją vietą, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose;

1.3. neporinės savaitės penktadienį pasiimdamas vaiką po užsiėmimų iš vaiko mokymo-ugdymo vietos (įstaigos) arba 7 val. (ryte) iš gyvenamosios vietos, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, ir po neporinės savaitės einančios porinės savaitės pirmadienį pristatydamas vaiką į mokymo-ugdymo vietą (įstaigą) arba 7 val. (ryte). į vaiko motinos gyvenamąją vietą, jei dėl tam tikrų priežasčių vaikas nedalyvauja mokymo-ugdymo užsiėmimuose, išskyrus toliau nurodytas išimtis:

1.3.1. šv. Kūčias ir šv. Kalėdas vaikas praleidžia tokia tvarka: