- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-2070-436/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00812-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- AB „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-960-670/2013 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei AB „Kauno energija“ dėl nepagrįstų sumų paskaičiavimo už šilumos energiją.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę neskaičiuoti mokesčio už „gyvatuką“, kadangi nėra karšto vandens vartotojas nuo 2000 metų. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė jau 2000 metais žadėjo ieškovui atjungti karšto vandens tiekimą vonioje, tačiau atsakovė savo pažado neįvykdė, ir 2009 metais kreipėsi į teismą dėl skolos už „gyvatuką“ išieškojimo. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu iš V. Š. priteisė 2016,53 Lt įsiskolinimą už šilumos energiją šildymui už laikotarpį nuo 2001-10-01 iki 2008-12-31 AB „Kauno energija“ naudai. Po šio sprendimo, atsakovė, pasak ieškovo, žinodama, kad ieškovas nėra karšto vandens vartotojas, be to, su atsakove sudarytoje sutartyje nėra susitarta dėl atskiro mokesčio už „gyvatuką“, vis tiek toliau skaičiuoja mokesčius už „gyvatuką“.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. Š. ieškinį.
Teismas nurodė, kad iš sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 ir Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad buvo nagrinėjamas klausimas dėl karšto vandens tiekimo ir ar pagrįstai skaičiuojamas „gyvatuko“ mokestis tarp tų pačių šalių. Kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl teismas atsisako priimti ieškinį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Nurodo, kad 2009-06-04 Jurbarko šilumos tinklai kreipėsi su ieškiniu dėl skolos išieškojimo, tačiau nesprendė klausimo dėl nepagrįstų sumų skaičiavimo už „gyvatuką“, nors toks mokestis su atsakove sudarytoje sutartyje nėra numatytas.Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą 2009 metais V. Š. priešieškinį dėl nepagrįstai skaičiuojamo „gyvatuko“ mokesčio paliko nenagrinėtą, todėl ši byla nėra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto vertinimu, teismas užkirto jam teisę ginti savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį. Nurodo, kad:
Karšto vandens nenaudojimas nenumato teisės nemokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti (toliau – gyvatuką). Ieškovo teiginys, kad nenaudoja karšto vandens yra neteisingas, nes vanduo atjungtas tik virtuvėje, o vonioje karšto vandens vartojimo įrenginiai yra veikiantys, gyvatuku vyksta karšto vandens cirkuliacija, į aplinką spinduliuojama šiluma, už kurią reikia mokėti, nes ji yra užfiksuota šilumos apskaitos prietaisu, kaip namo sunaudota šilumos energija.Centralizuotas šildymas yra viešoji paslauga ir jos įkainius, suvartotos šilumos kiekio nustatymo tvarką ir paskirstymo metodiką reglamentuoja LR Vyriausybė, Energetikos ministerija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, vykdymą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija, todėl ieškovas gaudamas paslaugą privalo už ją mokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nustačius tokių aplinkybių buvimą, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. M. P.,bylos Nr. 3K-3-357/2009; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 patenkintas ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinys ir priteistas iš atsakovo V. Š. ieškovei AB „Kauno energija“ 2016,53 Lt įsiskolinimas už šilumos energiją šildymui už laikotarpį nuo 2001-10-01 iki 2008-12-31 bei 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2009-03-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1372-601/2009 prieš tai minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Civilinėje byloje ieškovė AB „Kauno energija“ prašė priteisti iš atsakovo V. Š. įsiskolinimą, pagal 1995 m. sausio 24 d. tarp šalių sudarytą „Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį“ sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui šiluminę energiją patalpos šildymui ir karštam vandeniui, o atsakovas įsipareigojo reguliariai mokėti už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas V. Š. savo įsipareigojimus vykdė iš dalies, t.y. nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. V. Š. nemokėjo vadinamojo „gyvatuko“ mokesčio, nes jo teigimu, ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas visiškai nenaudoja karšto vandens, tačiau karšto vandens tiekimas jam nebuvo nutrauktas.
Šioje byloje ieškovas V. Š. kreipėsi į teismą, vadovaudamasis LR CK 6.193 straipsnio 4, 5 dalimis ir 6.195 straipsniu ir prašo įpareigoti atsakovą, kad jis neskaičiuotų apeliantui vadinamojo „gyvatuko“ mokesčio, nurodo, jog nėra karšto vandens vartotojas nuo 2000 metų ir 1995 m. sausio 24 d. pasirašytoje tarp šalių sutartyje „Už buto šildymą ir karštą vandenį“ atskiras mokestis už vadinamąjį „gyvatuką“ nėra nustatytas. Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 17 d. nutartyje (civ.byla Nr. 2A-1372-601/2009) konstatavo, jog be tarp šalių sudarytos sutarties, šalių santykius reguliuoja CK 6.383 str. – 6.391 str. CK 6.384 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų. Atsakovo (V. Š.) vonioje esantis vadinamasis „gyvatukas“ yra prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, jis šildo vonios patalpą, todėl tiek sutarties, tiek įstatymų pagrindu atsakovas privalo mokėti už gaunamą (faktiškai naudojamą) šiluminę energiją.
Iš V. Š. teismui pateikto ieškinio turinio akivaizdu, jog ieškovas nesutinka mokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti, kitaip vadinamo „gyvatuko“ mokesčio, nes jo manymu dėl tokio mokesčio su atsakovu nesitarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs kitoje civilinėje byloje, kad vartotojo pareigą mokėti už suvartotą šilumos energiją reglamentuoja ne tik tarp šalių sudaryta sutartis, bet ir įstatymai.
Taigi, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 susidaręs ieškovo V. Š. įsiskolinimas atsakovei AB „Kauno energija“ yra kilęs iš tos pačios sutarties, dėl kurios sąlygų aiškinimo apeliantas su ieškiniu kreipėsi šioje civilinėje byloje, t.y. aplinkybės, kuriomis apeliantas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas) yra dėl tos pačios sutarties, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 ir tos pačios sutarties pagrindu yra priteistas įsiskolinimas už vadinamąjį „gyvatuko“ mokestį. Apeliantas nesutinka mokėti AB „Kauno energija“ įsiskolinimą, kuris yra susidaręs nuo 2001 metų spalio mėnesio. Būtent Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu įsiskolinimas yra priteistas už tą patį laikotarpį, t.y. nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad apeliantas ieškinyje kelia reikalavimą neskaičiuoti įsiskolinimo nuo 2001 metų, kai tuo tarpu įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra priteistas šis įsiskolinimas už tą patį laikotarpį.
Taigi, šiuo atveju yra visos ieškinio tapatumui konstatuoti būtinos sąlygos: ginčas vyksta tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti ieškovo V. Š. ieškinį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.