- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-1372-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Lietuvos Respublikos, Algirdas Remeika, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- V. Š.
Procesinio dokumento kategorija 45.5; 44.5.1; 121.15; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T ARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 17 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovo AB „Kauno energija“ atstovui Sauliui Jakelaičiui, atsakovui V. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-384/2009 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos už šiluminę energiją šildymui, palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 2016,53 Lt skolos už šiluminę energiją šildymui, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 64 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas sprendime nustatė, kad 1995 m. sausio 21 d. šalys pasirašė Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 254453-6 (viešąją vartojimo sutartį) (toliau tekste – Sutartis), pagal kurią, ieškovas įsipareigojo tiekti V. Š. šilumos energiją šildymui ir karštam vandeniui, o atsakovas – atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje numatyta tvarka (b. l. 5). Teismas nurodė, jog prievoliniai teisiniai santykiai tarp šalių atsirado ne tik sutarties ir tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, bet ir iš šalių veiksmų, buvusių iki sutarties sudarymo, kurie atitiko šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo-pardavimo santykius, ieškovas atsakovui nuo buto įsigijimo dienos teikė šilumos energiją ir karštą vandenį, kuriais atsakovas naudojosi ir už juos nustatyta tvarka apmokėdavo. Vadovaujantis 2006-05-18 visuotinio namo gyventojų susirinkimo nutarime pasirinktu šilumos paskirstymo metodu buvo atliekami skaičiavimai dėl atsakovo buto. Teismas laikė, jog nors tarp šalių sudarytoje Sutartyje nėra aptartas atsiskaitymas už kiekvieną atsakovo buto patalpą, tame tarpe ir vonią, kur įrengtas vonios šildytuvas, tačiau Sutarties 3 str. numatyta atsakovo pareiga apmokėti už visą suvartotą šilumos energiją šildymui (b. l. 5). 2008-02-27 patikrinimo akte nustatyta, jog atsakovo buto vonioje karšto vandens temperatūros palaikymo sistema veikia (b. l. 26). Teismas sprendė, jog vonios šildytuvas („gyvatukas“) išspinduliuoja šiluminę energiją į atsakovo buto patalpas, t. y. atsakovas suvartoja šilumos energiją ir todėl privalo už suvartotą energiją ieškovui apmokėti. Teismas nurodė, jog atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį laikydamasis teisės aktais nustatytos specialios atsijungimo procedūros, kad nebūtų pažeisti kitų to namo gyventojų interesai ir jiems nebūtų padaryta žala. Patenkinus ieškinį iš atsakovo ieškovui priteisė 64 Lt žyminio mokesčio bei valstybei - 12 Lt pašto išlaidų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-06-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) nuo 2000 m. (jau 9 m.) atsakovo bute yra atjungtas karšto vandens tiekimas;
Žemesnės instancijos teismas
2) teismas nepagrįstai rėmėsi 2006-05-18 visuotinio namo gyventojų susirinkimo nutarimu, kadangi iš 55 namo gyventojų susirinkime dalyvavo tik 23 arba 41,8% visų gyventojų;
3) šilumos paskirstymo metodikoje neminimas mokestis už „gyvatuką“ kaip už atskirą paslaugą;
4) atsakovui nevartojant karšto vandens, „gyvatukas“ praranda savo paskirtį – reikalingumą, kuriuo atsakovas nesinaudoja, dėl ko daug kartų kreipėsi į ieškovą jį atjungti;
5) Sutarties 3 str. nustatyta prievolė apmokėti už buto bendro ploto šildymą, o ne už visą suvartotą šilumos energiją šildymui įskaitant ir „gyvatuką“;
6) ieškovo reikalavimas mokėti Sutartyje nenumatytą mokestį už „gyvatuką“ pažeidžia atsakovo teises ir interesus (CK 6.188 str. 2 d. 5 p., 9 p., 10 p.);
Šalies argumentai
7) ieškovo atstovas teismo posėdžio metu yra nurodęs, jog atsakovo bute atjungus „gyvatuką“, nepablogės kitų namo gyventojų - karšto vandens vartotojų būklė ir išlaidos bus nedidelės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) karšto vandens nenaudojimas pagal „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles“ bei „Šilumos paskirstymo metodiką“ nenumato teisės nemokėti už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti („gyvatuką“);
2) atsakovo vonioje karšto vandens vartojimo įrenginiai yra veikiantys, „gyvatuku“ vyksta karšto vandens cirkuliacija, į aplinką išspinduliuojama šiluma, už kurią reikia mokėti, ji yra užfiksuojama šilumos apskaitos prietaisu, kaip namo sunaudota šilumos energija;
3) atsakovas nemokėdamas už gyvatuką įsiskolino, nuo įsiskolinimo sumos buvo skaičiuojami delspinigiai, dėl ko mokėjimais pirmiausiai buvo užskaitomi delspinigiai, po to įsiskolinimas už karštą vandenį ir gyvatuką, o tik sumokėjus įsiskolinimą už gyvatuką ir delspinigius yra dengiami einamieji mokėjimai už šildymą ir karštą vandenį ir „gyvatuką“. Todėl 2008-12-31 visas atsakovo įsiskolinimas yra šildymo eilutėje;
4) visuotiniame namo gyventojų susirinkime dalyvavus mažiau nei pusė namo gyventojų, sprendimą dėl metodo pasirinkimo priima namo administratorius UAB „Jurbarko komunalininkas“;
5) į kiekvieną raštišką atsakovo pretenziją dėl mokesčio už „gyvatuką“ neskaičiavimo ir jo atjungimo buvo pateikti motyvuoti atsakymai, tačiau atsakovas per daugiau kaip 5 m. nesiėmė jokių veiksmų „gyvatukui“ demontuoti ir tai oficialiai įteisinti.
Teismo posėdžio metu apeliantas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o ieškovo atstovas prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad tarp šalių 1995 m. sausio 24 d. yra sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 254453-6 (toliau - sutartis). Ginčas kilo dėl mokesčio už vadinamąjį „gyvatuką“, kurio atsakovas nemoka nuo 2001 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d, nes, kaip tvirtina, atsijungė karšto vandens tiekimo sistemą, vadinamasis „gyvatukas“ nereikalingas. Įsiskolinimas 2 016,53 Lt. Atsakovo vonioje, kurioje yra vadinamasis „gyvatukas“ (neatjungtas centralizuotos šildymo sistemos), karšto vandens tiekimas neatjungtas (atjungtas tik virtuvėje).
Teisėjų kolegija pažymi, kad be tarp šalių sudarytos sutarties, šalių santykius reguliuoja CK 6.383 str. – 6.391 str. CK 6.384 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų. Atsakovo vonioje esantis vadinamasis „gyvatukas“ yra prijungtas prie centralizuotos šildymo sistemos, jis šildo vonios patalpą, todėl tiek sutarties, tiek įstatymų pagrindu atsakovas privalo mokėti už gaunamą (faktiškai naudojamą) šiluminę energiją. Tai, kad atsakovas nenaudoja karšto vandens bei tai, kad sudarytoje sutartyje nėra aiškiai išskirtas mokestis už vadinamąjį „gyvatuką“, nėra pagrindas nemokėti už sunaudotą šiluminę energiją gaunamą per „gyvatuką“.
Nepagrįstu laikytini apelianto argumentai, kad reikalavimas mokėti nenumatytą mokestį už gyvatuką, pažeidžia jo kaip vartotojo teises. CK 1.5 str. 1 d. numatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taigi apelianto naudojimasis tam tikromis ieškovo paslaugomis (šiluminės energijos naudojimas vonioje) ir nemokėjimas už jas, negali būti pripažintas teisingu, protingu ir sąžiningu tarp šalių susiklosčiusių santykių įgyvendinimu. Atsakovo kreipimasis į ieškovą dėl vadinamojo „gyvatuko“ atjungimo, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti už suteiktas paslaugas, kol vadinamasis „gyvatukas“ nėra atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Iš byloje esančių raštų (b. l. 55, 58, 59, 60) matyti, kad apeliantui ne kartą buvo paaiškinta kokiu būdu galima atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, t. y tą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės. Teisėjų kolegija pažymi, kad numatyta atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos tvarka leidžia apsaugoti kitų šilumos ar karšto vandens vartotojų teises bei teisėtus interesus, kas yra svarbu bendrai naudojantis centralizuota šildymo sistema.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.