- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-1064-392/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- Daugiabučių gyvenamųjų namų, Vilniuje
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrijos ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti atnaujinimo ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, patikslinusi reikalavimus, prašo atnaujinti terminą ieškovei Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (toliau – Bendrija) kreditoriniams reikalavimams Lietuvos Respublikai pateikti, pagal palikėjo V. D., iki jo mirties ((duomenys neskelbtini)), atsiradusias prievoles, t. y. pagal ieškovės palikėjui išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 383,80 Eur sumai; priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 674,74 Eur įsiskolinimo ieškovės naudai, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė yra daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytoja, įsteigta ir veikianti tikslu įgyvendinti minėtų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Bendrijos administruojamame daugiabučiame name buvusiam turto savininkui V. D., mirusiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Palikėjas), nuosavybės teise priklausė 13/50 adresu (duomenys neskelbtini) esančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 83,79 kv. m. (Palikėjui nuosavybės teise priklausęs plotas – 21,79 kv. m.). Palikėjo įsiskolinimas Bendrijai už (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 674,74 Eur. Sąskaitos palikėjui buvo išrašytos pagal jam nuosavybės teise priklausiusį plotą ir tai yra atitinkamai pažymėta išrašytose sąskaitose. Ieškovė apie palikėjo mirtį sužinojo po to, kai teismui 2021 m. kovo 24 d. pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo ir teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, kadangi iš Gyventojų registro duomenų nustatė, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Testamentų registro duomenis, palikėjo palikimą 2021 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublika. 2021 m. rugsėjo 21 d. tikslindama savo pateiktą procesinį dokumentą ieškovė nurodė, kad atsakovės atsiliepime nurodyta aplinkybė apie trejų mėnesių termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti praleidimą ieškovei nebuvo žinoma. Mano, kad praleistas terminas turi būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbų priežasčių – nėra suėjęs naikinamasis trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ieškovė apie savo reikalavimą valstybei turėjo pranešti iki 2019 m. lapkričio 15 d., tačiau apie mirties faktą ieškovė tuo metu nežinojo, nes jokių santykių su palikėju V. D. nepalaikė, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie asmens mirtį. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. sausio 26 d. išraše ginčo patalpų savininku buvo nurodytas V. D., nors šis asmuo tuo metu jau buvo miręs daugiau kaip metus laiko, todėl ieškovė, reikšdama 2021 m. kovo 24 d. ieškinį V. D., buvo įsitikinusi, jog buto savininkas yra gyvas ir neturėjo jokių objektyvių duomenų manyti kitaip.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad siūlo sudaryti šalims galimybę susitarti dėl ginčo dalies dėl skolos, susidariusios po palikėjo mirties, o reikalavimą dėl skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, priteisimo spręsti tik įvertinus, ar dėl svarbių priežasčių buvo praleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas; tuo atveju jei skola iki V. D. mirties būtų priteista, teismo sprendime nurodyti, kad valstybės atsakomybė pagal pareikštą ieškinį ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis); atmesti prašymą dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o teismui nusprendus šį reikalavimą tenkinti, teismo sprendime nurodyti, jog valstybės atsakomybė šioje reikalavimų dalyje taip pat ribojama paveldėto turto verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis V. D. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė, 2020 m. gegužės 19 d. gavusi iš kreditoriaus AB „Vilniaus šilumos tinklai“ informaciją apie galimai bešeimininkį turtą, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. Liudijimas buvo išduotas 2021 m. vasario 18 d. Valstybė paveldėjo 13/50 dalių (arba 21,79 kv. m.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau pagal ieškinyje pateiktą paslaugų sąrašą nematyti, už kokias paslaugas prašoma apmokėti, t. y. ieškovė turi įsitikinti prašomų apmokėti paslaugų pagrįstumu (galimai prašoma apmokėti už paslaugas, kuriomis naudojosi, bet neapmokėjo bendrasavininkiai). Dėl susikaupusios įsiskolinimo sumos yra kalta pati ieškovė dėl jos nebendradarbiavimo su skolininku. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldėto turto, yra praleistas be svarbių priežasčių. Palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminas pareikšti kreditorinius reikalavimus pasibaigė 2019 m. lapkričio 15 d. Į bylą nepateikti praleidimo priežastis pateisinantys įrodymai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos skirtos kompensuoti būsimus, nuo teismo proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius bei skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku (kaltė – būtina civilinės atsakomybės sąlyga), tad nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas. Taip nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų. Be to, atsakovė yra valstybės įmonė, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas ieškovės Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos naudai 136,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, priteisiamos sumos yra ribojamos paveldėto turto tikrąja verte. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas į valstybės biudžetą 20 Eur žyminio mokesčio.
4. Teismas nustatė, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektams valdyti buvo įsteigta ieškovė. Ieškovės pirmininku nuo 2015 m. gruodžio 7 d. ir šiuo metu yra V. K.. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais buvo Bendrijos pirmininkas V. K., kuriam ir jo sutuoktinei priklauso 187/350 buto dalys, palikėjui (V. D.) priklausė 13/50 buto dalių (kas sudaro 21,79 kv. m. ploto), I. S. – 17/100 buto dalių, ir J. V. – 1/28 buto dalis. Palikėjui (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimas perėjo valstybei (atsakovei) pagal 2021 m. vasario 18 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Atsakovė 2021 m. balandžio 27 d. pranešimu Nr. (16.3-43)SK4-5265 pranešė ieškovei apie ginčo buto dalies perėjimą valstybei bei nurodė pateikti informaciją apie skolas iki Palikėjo mirties ((duomenys neskelbtini)) ir po Palikėjo mirties iki turto perėjimo valstybei (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. vasario 25 d.). Byloje esančios sąskaitos-faktūros už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bei skolų valdymo ataskaita patvirtina, kad bendra ieškovės prašoma priteisti skolos suma yra 648,90 Eur (366,14+282,76), ir 22,85 Eur (10,05+12,80) delspinigių arba palūkanų.
5. Teismas nustatęs, kad palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), sprendė, jog trejų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti ieškovei suėjo 2019 m. lapkričio 15 d. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė kaip kreditorė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų mėnesių terminą, nėra. Teismas ieškovės kaip kreditorės teiginius, kad ji neturėjo galimybės savalaikiai sužinoti apie skolininko mirtį vertino kritiškai, nes ieškovė yra įsteigta įgyvendinti pastato butų savininkų ir kitų patalpų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Kreditorės (ieškovės) vadovas tuo pačiu buvo ir yra palikėjo buto bendraturtis, todėl teismas paaiškinimus, kad bendrijos pirmininkas ginčo bute negyveno, kontaktų su bendraturčiu nepalaikė, todėl apie bendraturčio mirtį negalėjo ir neturėjo žinoti, vertino kritiškai, nes nekomunikavimas su bendraturčiu šiuo atveju sąlygojo pasekmes, už kurias atsakomybė tenka bendrijos pirmininkui, kuris yra ir ginčo buto bendraturtis, turintis pareigą rūpintis ne tik pastato bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, bet ir buto, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise keliems bendraturčiams, išlaikymu.
6. Teismas padarė išvadą, kad per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. kovo 29 d. nebuvo aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusių ieškovei laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Todėl prašymą dėl trejų mėnesių termino kreditoriams reikalavimams už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. atnaujinimo netenkino, ir sprendė, jog nepripažinus svarbiomis ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis ir reikalavimas dėl skolos (366,14 Eur skolos) priteisimo už šį laikotarpį atmestinas.
7. Teismas atlikęs skaičiavimus pagal ieškovės pateiktus įrodymus (sąskaitas-faktūras ir skolų valdymo ataskaitą) nustatė, kad už laikotarpį 2019 m. rugpjūčio 16 d. - 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė prašo priteisti 282,76 Eur skolos ir 12,80 Eur delspinigių. Atsakovė ginčijo tik dalį prašomų priteisti paslaugų už šį laikotarpį, t. y. nurodė, kad dėl paslaugų už avarijų likvidavimą ar remontą apmokėjimo spręs susipažinusi su avarijų likvidavimą ar remonto faktą pagrindžiančiais įrodymais, kadangi ieškovė tokių įrodymų nepateikė, su reikalavimu dėl šių paslaugų apmokėjimu nesutiko. Teismas ieškovės reikalavimą dalyje dėl paslaugų už avarijų likvidavimą ir remontą (viso 146,22 Eur) netenkino neįrodžius jo leistinais įrodymais.
8. Reikalavimą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priteisti už kitas paslaugas (administravimas, elektra, kaupiamosios lėšos, priežiūra/eksploatacija, šilumos ūkio priežiūra), kurį sudaro 136,54 Eur (282,76-146,22) teismas tenkino. Teismas šią sumą priteisė iš atsakovės, nurodydamas, kad priteisiama suma yra ribojama paveldėto turto tikrąja verte. Teismas sprendė reikalavimą dėl 12,80 Eur sumos, kuri vienur įvardijama kaip delspinigiai, kitur - kaip palūkanos už pradelstą mokėjimą, netenkinti, nes pati ieškovė nei savo procesiniame dokumente, nei teisme negalėjo įvardinti, kas yra ši suma – ar tai delspinigiai, ar palūkanos, taip pat, kaip ši suma apskaičiuota. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos 674,74 Eur įsiskolinimą, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netinkamai vertindamas civilinėje byloje užfiksuotas aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti terminą reikalavimams pareikšti, kas lėmė, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribota ieškovės teisė į skolą, kuri susidarė dėl laiku nemokėtų mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
9.2. Civilinėje byloje nustatyta, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o prašymas dėl termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti buvo pateiktas 2021 m. rugsėjo 21 d., t. y. nepraleidus trejų metų numatyto termino. Todėl svarbu įvertinti, ar nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės sudaro pagrindą, praleistą terminą atnaujinti ar ne.
9.3. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas.
9.4. Nagrinėjamu atveju atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nepaisant to ar būtų žinojusi, jog palikėjas yra skolingas apeliantei ar ne, nebūtų galėjusi priimti sprendimo palikimo atsisakyti. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, itin mechaniškai taikė CK 5.63 straipsnio normą, neatsižvelgdamas į šios normos tikslus, be to atsakovės atsakomybė yra ribojama paveldėto turto verte.
9.5. Turtą po palikėjo mirties paveldėjo Lietuvos Respublika 2021 m. vasario 18 d. 2021 m. kovo 24 d. palikimo priėmimo ar palikėjo mirties faktas VĮ Registrų centro išraše išviešintas nebuvo. Ieškovė ir / ar ieškovės atstovas jokių santykių su palikėju V. D. nepalaikė, todėl objektyviai negalėjo žinoti apie asmens mirtį. Apie tokias aplinkybes ieškovė nežinojo ir iš trečiųjų asmenų, kitų namo bendraturčių ar valstybinių įstaigų. V. D. mirties faktas ieškovei tapo aiškus tik po to kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 29 d. nutartimi atmetė ieškovės ieškinį pareikštą palikėjui V. D..
9.6. Apeliantės nuomone, teismas taikė pernelyg aukštą rūpestingumo standartą daugiabučio namo pirmininkui bei jam nepagrįstai nustatė pareigą domėtis kiekvieno daugiabučio namo butu ir kitų patalpų savininko asmeniniu gyvenimu. Pirmosios instancijos teismas įtvirtindamas daugiabučio namo bendrijos pirmininko pareigą domėtis visų skolininkų turtine padėtimi, nedelsiant administruoti skolas ir nedelsiant pradėti skolų išieškojimo procedūras ne tik neatsižvelgė į tai, jog skolų administravimo klausimas sutarties pagrindu buvo perleistas UAB Mano Būstas Vilnius, tačiau ir ignoravo, jog daugiabučio namo pirmininkas neturi teisės ir įgaliojų kištis į privatų asmenų gyvenimą. Be to, daugiabučio namo pirmininkas V. K. nepaisant to, jog yra buto bendraturtis, tame bute negyvena, jame nesilanko, su palikėju nebuvo kaimynai, jokių santykių nepalaikė. Apeliantė negalėjo savo jėgomis sužinoti informacijos apie palikėjo mirtį, o vienintelis momentas, kada ši informacija galėjo pasiekti ieškovę yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartis. Todėl trijų mėnesių terminas reikalavimams pareikšti turėjo būti atnaujintas.
9.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog civilinėje byloje esančios UAB Mano būstas Vilnius išrašytos PVM sąskaitos faktūros nėra pakankamas pagrindas konstatuoti pirminiame buhalterinės apskaitos dokumente nurodytų darbų atlikimo faktą bei atsisakydamas priteisti atsakovės skolą už UAB Mano Būstas Vilnius atliktus darbus, tokiu būdu iš esmės pasisakė dėl trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, kuris nebuvo civilinės bylos dalyvis.
9.8. Byloje esančios ir būtinųjų remonto darbų atlikimo faktą pagrindžiančios PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos UAB Mano Būstas Vilnius, t. y. paties didžiausio administravimo paslaugų rinkos dalyvio. Apeliantės teigimu yra mažai tikėtina, jog UAB Mano būstas Vilnius, savo įvaizdį itin branginantis, verslo subjektas, apeliantei teiks suklastotas PVM sąskaitas faktūras už darbus, kurių neatliko ir tokiu būdu rizikuos užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Apeliantė dėjo visas pastangas, jog būtų gauti papildomi, darbų atlikimo faktą pagrindžiantys duomenys. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas netgi išdavė teismo liudijimą. Visgi net ir po pakartotinių bandymų prašoma dokumentacija iš UAB Mano būstas Vilnius nebuvo gauta.
Šalies argumentai
9.9. Apeliantės nuomone, teismas, įvertinęs UAB Mano Būstas Vilnius išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrįstumą, neabejotinai nusprendė ir dėl UAB Mano Būstas Vilnius materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau pasisakydamas dėl jų, šio asmens neįtraukė į civilinę bylą bei nesuteikė procesinių galimybių pasisakyti civilinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Tai lemia teisinį pagrindą, teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu, kaip pažeidus procesinės teisės normas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
10.1. Atsakovė nurodo, apeliaciniu skundu prašanti tenkinti ieškinį dėl skolos dalies nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki (duomenys neskelbtini) (V. D. mirties data), apeliacinis skundas atmestinas vien tuo pagrindu, jog apeliantė netinkamai gina savo teises – pirma, ginčo teisena toks reikalavimas negali būti reiškiamas, antra, ypatingosiose teisenos byloje VĮ Turto bankas dalyvauja ne atsakovo, bet suinteresuoto asmens teisėmis (dėl šios priežasties negali būti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo).
10.2. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nebuvo jokio pagrindo terminą atnaujinti. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovės atstovas (bendrijos pirmininkas) buvo ginčo buto bendraturtis, todėl kritiškai vertintini teiginiai, jog ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie bendraturčio V. D. mirtį. Pažymėjo, kad skola kaupėsi ilgą laiką (nuo 2018 m. lapkričio 30 d.), tačiau ginti savo teises ieškovė ėmėsi tik praėjus daugiau kaip dvejiems metams - 2021 metais pateiktas ieškinys. Apeliantė ginčo laikotarpyje naudojasi administratoriaus UAB Mano Būstas Vilnius paslaugomis, jo interesus dėl šios skolos taip pat gina advokatas, todėl atsakovės įsitikinimu turėjo visas galimybes Gyventojų registro tarnyboje patikslinti duomenis apie palikėją V. D..
10.3. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugsėjo 21 d. – 2024 m. sausio 31 d. (daugiau kaip dvejus metus) buvo atidedamas ieškovės prašymu siekiant sudaryti galimybę surinkti ir pateikti įrodymus dėl minėtų remonto darbų: bendrijos sprendimą dėl minėtų darbų atlikimo, rangovo sąmatą, darbų atlikimo-priėmimo aktus ir išlaidų paskirstymą gyventojų butams, taip pat ir butui (duomenys neskelbtini). Nors pati apeliantė pripažino, jog minėti dokumentai būtini ir reikalingi, tačiau į bylą jie nebuvo pateikti. Todėl teismas pagrįstai įvertino, jog reikalavimai dalyje dėl 146,22 Eur skolos dalies už remonto darbus, neįrodyti.
Šalies argumentai
10.4. Pirmoje instancijoje apeliantė prašė priteisti 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nors nenurodoma kokios yra išlaidos apeliacinėje instancijoje, bet skunde taip pat prašoma jas priteisti. Atsižvelgiant, jog bylinėjimosi išlaidos daugiau kaip tris kartus viršija 674,74 Eur įsiskolinimą (iš kurio didžioji dalis 383,80 Eur susidariusi iki palikėjo mirties), atsakovės nuomone, tai apeliantės išlaidavimas ir jos neturėtų būti priteisiamos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje nustatyta, kad Daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektams valdyti buvo įsteigta ieškovė. Ieškovės pirmininku yra V. K.. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais buvo Bendrijos pirmininkas V. K., kuriam ir jo sutuoktinei priklauso 187/350 buto dalys, palikėjas (V. D.), kuriam priklausė 13/50 buto dalių (kas sudaro 21,79 kv. m. ploto), I. S. – 17/100 buto dalių, ir J. V. – 1/28 buto dalis. Palikėjui (duomenys neskelbtini) mirus, jo palikimas perėjo valstybei (atsakovei) pagal 2021 m. vasario 18 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Palikėjo įsiskolinimas Bendrijai už (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, priežiūrą, remonto darbus ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. yra 674,74 Eur.
13. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atnaujinti terminą ieškovei kreditoriniams reikalavimams Lietuvos Respublikai pateikti pagal palikėjo iki jo mirties atsiradusias prievoles, t. y. pagal ieškovės palikėjui išrašytas sąskaitas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., iš viso 383,80 Eur sumai; 2) priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. iš viso 674,74 Eur įsiskolinimo ieškovės naudai, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 136,54 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2021 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 399,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, rašytinius įrodymus, padarė išvadą, jog per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. kovo 29 d. nebuvo aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusių ieškovei laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams, todėl prašymą dėl trejų mėnesių termino reikalavimams pareikšti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. atnaujinimo netenkino, ir reikalavimą dėl skolos (366,14 Eur skolos) priteisimo už šį laikotarpį atmetė. Teismas ieškovės reikalavimą dalyje dėl paslaugų už avarijų likvidavimą ir remontą (viso 146,22 Eur) netenkino, neįrodžius jo leistinais įrodymais. Taip pat netenkino ieškinio reikalavimo dėl 12,80 Eur sumos, nes ieškovė nei savo procesiniame dokumente, nei teisme negalėjo įvardinti, kas yra ši suma – ar tai delspinigiai, ar palūkanos, taip pat, kaip ši suma apskaičiuota. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentus, su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka.
15. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti terminą reikalavimams pareikšti, ir taip skundžiamu sprendimu nepagrįstai apribojo ieškovės teisę į skolą, kuri susidarė dėl laiku nemokėtų mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti, itin mechaniškai taikė CK 5.63 straipsnio normą, neatsižvelgdamas į šios normos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
16. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
17. Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
18. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovė kaip kreditorė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trejų mėnesių terminą, nėra. Apeliantė savo prašymą atnaujinti ieškovei terminą kreditoriniams reikalavimams atsakovui pateikti, grindžia tuo, jog objektyviai negalėjo žinoti apie palikėjo mirtį. Tuo tarpu teismas, apeliantės nuomone, taikė pernelyg aukštą rūpestingumo standartą daugiabučio namo pirmininkui bei jam nepagrįstai nustatė pareigą domėtis kiekvieno daugiabučio namo butu ir kitų patalpų savininko asmeniniu gyvenimu. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad palikėjas už teikiamas paslaugas ieškovei turėjo kas mėnesį mokėti mokesčius, sprendžia, jog tai suponuoja ieškovei pareigą periodiškai domėtis šios pareigos tinkamu atlikimu ir turi lemiamą įtaką vertinimui, kiek aktyvi buvo ieškovė. Pažymėtina, kad palikėjui tinkamai nevykdant pareigos kas mėnesį mokėti už teikiamas paslaugas, ieškovė būdama atidi ir rūpestinga, turėjo domėtis dėl kokių priežasčių palikėjas tos pareigos nevykdo. Tuo tarpu, ieškovė turėdama duomenis apie komunalinių paslaugų neapmokėjimą daugiau kaip pusantrų metų ir naudojantis profesionalaus teisininko paslaugomis, nesidomėjo dėl kokių priežasčių palikėjas nemoka mokesčių, nepatikrino duomenų apie buto skolininką Gyventojų registro tarnyboje. Nagrinėjamu atveju, ieškovės neaktyvumas, neoperatyvumas, nesidomėjimas gana ilgą laiko tarpą nesumokėtais mokesčiais, negali būti pripažįstamas objektyviai pateisinamu elgesiu. Be to, nustatyta, kad bendrijos pirmininku nuo 2015 m. gruodžio 7 d. iki šiol yra tas pats asmuo, kuris yra ir ginčo buto bendraturtis. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, kad bendrijos pirmininkas bute negyveno, su bendraturčiu nebendravo, todėl apie jo mirtį nežinojo, vertintinos kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad ir į atsiliepime į ieškinį (2021 m. gegužės 6 d.) nurodytą aplinkybę apie praleistą trejų mėnesių terminą ieškovė sureagavo tik po keturių mėnesių, 2021 m. rugsėjo 21 d. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. iki 2021 m. kovo 29 d. nebuvo aplinkybių, nepriklausiusių nuo ieškovės valios ir objektyviai sutrukdžiusių ieškovei laiku pačiai ar per atstovą pareikšti reikalavimą palikėjo įpėdiniams. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs svarbiomis ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis, pagrįstai ieškovės prašymą dėl trejų mėnesių termino reikalavimams pareikšti už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. atnaujinimo netenkino ir nepriteisė iš atsakovės 366,14 Eur skolos. Apeliantės nurodyti argumentai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigė.
19. Apeliantė nurodo, kad mažai tikėtina, jog UAB „Mano būstas Vilnius“, savo įvaizdį itin branginantis, verslo subjektas, apeliantei teiks suklastotas PVM sąskaitas faktūras už darbus, kurių neatliko ir tokiu būdu rizikuos užsitraukti baudžiamąją atsakomybę. Apeliantė teigia, jog dėjo visas pastangas, kad būtų gauti papildomi, darbų atlikimo faktą pagrindžiantys duomenys, tačiau prašoma dokumentacija iš UAB „Mano būstas Vilnius“ nebuvo gauta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros neįrodo darbų atlikimo. Atsakovė vertindama ieškovės prašomą priteisti sumą už paslaugas, pagrįstai prašė pateikti avarijų likvidavimą ar remonto faktą pagrindžiančius įrodymus, t. y. bendrijos sprendimą dėl minėtų darbų atlikimo, rangovo sąmatą, darbų atlikimo-priėmimo aktus ir išlaidų paskirstymą namo gyventojų butams, nes tik šie dokumentai gali pagrįsti prašomos sumos teisėtumą. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė nepagrindė reikalaujamą sumą už suteiktas paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimą dalyje dėl paslaugų už avarijų likvidavimą ir remontą, nes jis neįrodytas leistinais įrodymais.
20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė reikalavimą dėl 12,80 Eur sumos vienur įvardija kaip delspinigius, kitur – kaip palūkanas už pradelstą mokėjimą, be to negalėjo paaiškinti kaip ši suma apskaičiuota, pagrįstai ieškovės šio reikalavimo netenkino.
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.