- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2-141-117/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02662-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Milašienė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Euro kailiai“
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lilonija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Euro kailiai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas proceso atnaujinimo klausimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Lilonija“ ieškinį atsakovui UAB „Euro kailiai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovo ieškinį atsakovui tenkino. Teismas pripažino negaliojančia 2010 m. vasario 9 d. pasirašytą tarp ieškovo BUAB „Lilonija“ ir atsakovo UAB „Euro kailiai“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02/09 dėl 5000 vnt. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų pirkimo už 400 000 Lt bei taikė dvišalę restituciją, grąžinant ieškovui iš atsakovo sumokėtus 400 000 Lt, o atsakovui iš ieškovo 5 000 vnt. UAB „Lietaus pasiuntiniai“ akcijų. Teismas sprendime konstatavo, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ieškovui buvo neprivaloma sudaryti ir buvo nenaudinga, atlikti piniginiai mokėjimai ženkliai sumažino ieškovo finansinį pajėgumą, o tai turėjo įtakos tam, kad kreditoriai pilnai ar iš dalies negalėjo patenkinti savo reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti civilinį procesą minėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Prašyme nurodė, kad 2014 m. balandžio 15 d. jis sužinojo, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių pripažino negaliojančia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis, veikdamas ieškovo UAB „Lilonija“ vardu, pasirašė su atsakovu UAB „Euro kailiai“. Pareiškėjas nurodė, jog į bylą nebuvo pateikti reikšmingi dokumentai, todėl teismui nebuvo sudarytos galimybės pilna apimtimi ištirti ginčo sutarties teisinių padarinių. Prie tokių reikšmingų dokumentų pareiškėjas priskiria UAB „Lilonija“ ir RAB „Energoinžiniring“ 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 03/25, kuri įrodo faktą, kad po ginčo sutarties įvykdymo įmonė už 450 000 Lt pardavė nupirktas ginčo akcijas. Taigi, ieškovas turėjo realias galimybes gauti 450 000 Lt pajamų (nėra žinoma, kodėl ši sutartis nebuvo įvykdyta, nes 2010 m. birželio 14 d. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų), kas paneigia, kad ginčo sutartis nebuvo naudinga ieškovui. Kadangi pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, neturėjo galimybės inicijuoti proceso dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškėjo manymu, byloje priimtas neteisingas sprendimas, kuris tiesiogiai įtakoja pareiškėjo interesus, susijusius su pareiškėjo kaip įmonės vadovo civiline atsakomybe už ginčo sandorio pasekmes (ABĮ 19 str. 8 d., CK 2.87 str. 1 d.). Pažymėjo, jog ieškovui nepavykus atgauti iš atsakovo 400 000 Lt, ieškovas įgys teisę taikyti pareiškėjui civilinę atsakomybę už jo sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Tai parodo pareiškėjo materialųjį suinteresuotumą materialiniais teisiniais padariniais, kilusiais iš šioje byloje nustatytų faktų.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Lilonija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas buvo UAB „Lilonija“ darbuotojas nuo 2010 m. sausio 27 d. iki 2010 m. birželio 14 d., kaip buvęs įmonės vadovas buvo įpareigotas perduoti paskirtam bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą pagal sudarytą įmonės balansą bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienai. Pareiškėjui perdavus 2010 m. gegužės 14 d. jo žinioje buvusius dokumentus, tarp administratoriui perduotų dokumentų nebuvo perduota su pareiškėjo prašymu pateikta 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 03/25, sudaryta tarp UAB „Lilonija“ ir RAB „Energoinžiniring“, be to sutartis nėra patvirtinta įmonės antspaudu, dėl ko kyla abejonių dėl jos pasirašymo laiko ir tikrųjų tikslų. Net jeigu ir vyko tarp sandorio šalių ikisutartiniai santykiai, minėta įmonė niekada nesikreipė dėl šios sutarties vykdymo. Taip pat ieškovas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog teismo sprendimas turi tiesioginės reikšmės jo teisių ir pareigų turinio pasikeitimui. Administratoriaus nuomone, pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai, kadangi ieškovas inicijavo ikiteisminį tyrimą pagal BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. nusikalstamas veikas dėl pareiškėjo kaip įmonės vadovo galimai neteisėto turto pasisavinimo. Kasos dokumentų klastojimas sudarė teisinį pagrindą šioje baudžiamojoje byloje ieškovą pripažinti civiliniu ieškovu 400 000 Lt sumai. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad prašymu siekiama nesąžiningų tikslų, susijusių su nurodyta baudžiamąja byla. Administratoriaus manymu, pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašė jam paskirti 5 000 Lt baudą, 50 proc. šios baudos skiriant ieškovui. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai – 500 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, priteisė iš pareiškėjo R. J. ieškovui BUAB „Lilonija“ 500 Lt avokado pagalbos išlaidų.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad šios aplinkybės nepatvirtina, jog įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, teismo sprendimas pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus, kad įvertinus pareiškėjo nurodomą ir pateiktą įrodymą – 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 03/25 bus priimtas sprendimas ieškovo BUAB „Lilonijos“ ieškinį atmesti. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad teismas išsprendė bylą, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą, nors sprendė klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kurį jis kaip įmonės vadovas sudarė. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismo sprendimo motyvus, kurių pagrindu buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir akcijų pirkimo –pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, teismas padarė išvadą, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo įtraukti trečiuoju asmeniu pareiškėją, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta ir pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų. Teismas pažymėjo, kad ieškovui BUAB „Lilonija“ pareiškus ieškinį pareiškėjui dėl jo kaip buvusio įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, pareiškėjas toje byloje turi/turės teisę teikti įrodymus, patvirtinančius kad nėra teisinių pagrindų civilinės atsakomybės taikymui. Teismas padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti, jog pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pareiškėjo neįtraukimas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nedaro įsiteisėjusio teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.
Teismas atmetė ieškovo prašymą skirti pareiškėjui baudą, nurodęs, kad pareiškėjo kreipimasis į teismą negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal CPK 370 straipsnį prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu byla nenagrinėjama iš esmės, o įrodymai dėl aplinkybių, kuriuos nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui vertinami tik preliminariai pagal jų tikėtiną įtaką teismo sprendimui, nes įstatymas draudžia viename teismo posėdyje nagrinėti du klausimus – bylos atnaujinimo ir priimto teismo sprendimo pagrįstumo klausimą. Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą įrodymą – 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį – nepagrįstai nurodė, kad minėta sutartis neįtakotų priimto sprendimo už akių, nes 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant perparduoti šia sutartimi įsigytas akcijas ir šis tikslas buvo įgyvendintas 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pagrindo įtraukti pareiškėją trečiuoju asmeniu į bylą, kuri buvo užbaigta Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių. Sprendimu už akių konstatuotas akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nenaudingumas UAB „Lilonija“ ir jos negaliojimas. Ši aplinkybė patvirtina išvadą dėl pareiškėjo netinkamo elgesio, sudarant 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, dėl ko gali būti taikoma civilinė atsakomybė pareiškėjui. Taigi sprendime už akių konstatuotos aplinkybės iš esmės įtakoja pareiškėjo civilinės atsakomybės kilimo sąlygas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Lilonija“ prašo palikti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį nepakeistą bei priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šios aplinkybės nepatvirtina, jog įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime buvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų, teismo sprendimas pažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, kad įvertinus pareiškėjo pateiktą įrodymą – 2010 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį – bus priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Taip pat ieškovas pažymi, kad ieškiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo jis nereiškė jokių reikalavimų dėl atsiradusių pasekmių pareiškėjui, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiame teismo sprendime už akių nebuvo tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar pareigų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija). Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taigi tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas nurodytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, t. y. sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks sprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).
Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu padaręs išvadą, kad teismas, išsprendęs bylą, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl apelianto teisių ar pareigų tiesiogiai nepasisakė, teismo sprendimas nepažeidė apelianto teisių ir teisėtų interesų, be to, teismas, įvertinęs apelianto pateiktą įrodymą, sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog bus priimtas sprendimas ieškovo BUAB „Lilonija“ ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. 2-6836-798/2010 priimtu sprendimu už akių ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.
Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Apeliantas skunde nurodo, kad sprendimu už akių buvo konstatuotas 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nenaudingumas UAB „Lilonija“ ir ši aplinkybė leidžia daryti išvadą dėl jo, kaip buvusio įmonės vadovo, netinkamo elgesio, sudarant 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Apelianto manymu, iš sprendimo už akių ir žalos fakto jam gali kilti materialus teisinis pagrindas taikyti civilinę atsakomybę už 2010 m. vasario 9 d. sutarties padarinius, nes jo kaltė preziumuojama. Atsakydama į šiuos apelianto argumentus, teisėja pažymi, kad ieškovo BUAB „Lilonija“ pareikštu ieškiniu atsakovui UAB „Euro kailiai“ buvo ginčijama tik tarp šalių sudaryta 2010 m. vasario 9 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis ir nebuvo reiškiami jokie reikalavimai dėl atsiradusių pasekmių apeliantui. Minėtame sprendime už akių nepasisakyta dėl apelianto, kaip buvusio įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų. Pažymėtina, kad vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus vadovo veiksmus, padarytos žalos (nuostolių) faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK178 str.). Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), tačiau įmonės vadovas, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu galėtų paneigti šią prezumpciją, (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Įvertinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėja
sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese sukūrė apeliantui kokias nors materialiąsias teises ir pareigas ar kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Dėl to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jei ieškovas pareikš ieškinį apeliantui dėl jo kaip buvusio įmonės vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, apeliantas toje byloje turės teisę teikti įrodymus, patvirtinančius, kad nėra teisinių pagrindų jo civilinės atsakomybės taikymui.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas BUAB „Lilonija“ patyrė 500 Lt, t.y. 144,81 Eur, bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (b. l. 58-59).
Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, BUAB „Lilonija“ atlygintinos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, kurios yra ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.15 ir 10 punktuose (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. J. (a.k(duomenys neskelbtini) bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lilonija“ (j. a. k. 222761330) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 81 ct ) advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti.