- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-16110-465/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Atsakovas
- M. N., V. P.
- Ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams M. N. ir V. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo ieškovės naudai iš solidarių atsakovų M. N. ir V. P. priteisti 8 685,02 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė K. S.. Teismas įpareigojo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valdymo organus per 10 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui K. S. visus įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą bankroto administratoriui buvo perduota tik dalis ieškovės turėto turto. 2019 m. balandžio 4 d. teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių K. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi UAB „Admivista“ (ankstesnis pavadinimas UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir buhalterijos paslaugos“) (sąrašo eilės Nr. B-JA089, Vilnius, Ukmergės g. 315B) (toliau - Bankroto administratorius). Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą pirmajam bankroto administratoriui perduotas turtas 2019 m. balandžio 15 d. buvo perduotas naujajam bankroto administratoriui UAB „Admivista“. Bankroto administratorius nustatė, kad buvęs įmonės vadovas M. N. neperdavė dalies įmonės turto, kurio vertė 8 685,02 Eur. Bankroto administratoriui pareikalavus įmonės vadovą perduoti likusį neperduotą įmonės turtą, pastarasis pateikė atsakymą, kad neperduoto turto jis nebuvo gavęs iš ankstesnio vadovo V. P., o programinė įranga instaliuota perduotuose kompiuteriuose. Bankroto administratoriui pateikus paklausimą priešpaskutiniam vadovui V. P., šis pripažino, kad bankroto administratoriui neperduotas turtas liko ofiso patalpose, paliktas darbuotojams ar buhalterei, kompiuterį ASUS UX 30 turi jis pats. Bankroto proceso metu paaiškėjus, kad buvę įmonės vadovai Marius N. ir V. P. neįvykdė savo pareigos perduoti ieškovės bankroto administratoriui įmonės turtą, teisme atsakovams reiškiamas solidarus reikalavimas atlyginti 8 685,02 Eur patirtą žalą. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad dalį įmonės turto priešpaskutinis vadovas V. P. perdavė/paliko paskutiniam vadovui M. N., kuris šį turtą perdavė administratoriui. Dėl likusio neperduoto 8 685,02 Eur vertės turto matyti, kad atsakovas V. P. pasiliko sau du įmonės kompiuterius, t. y. kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 595 Eur, bei gavo iš Estijos kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 235,39 Eur. Ieškovo vertinimu V. P. ir turėtų atlyginti bankrutuojančiai įmonei šio turto vertę, t. y. 830,39 Eur. Ieškovas 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur) žalą prašo priteisti iš abiejų įmonės vadovų solidariai arba atitinkamomis dalimis, kurias teismas nustatys nagrinėjimo metu. Iš byloje esančių įrodymų ir teisme liudijusių buvusių ieškovo darbuotojų paaiškinimų neįmanoma nustatyti, kurį įmonės turtą paliko priešpaskutinis vadovas V. P. ir kuriuo (kokios vertės) turtu nepasirūpino naujasis vadovas M. N., byloje negalima nustatyti koks konkrečiai tai buvo turtas ir kokia jo vertė. Kadangi dėl abiejų įmonei vadovavusių vadovų netinkamų pareigų atlikimo neįmanoma nustatyti, dėl kurio konkrečiai vadovo veiksmų buvo prarastas 7 854,63 Eur vertės įmonės turtas ar jo dalis, Ieškovo nuomone, žalą dėl šio turto praradimo turi atlyginti abu vadovai solidariai. Nustačius, kad 830,39 Eur vertės turtą sau pasiliko atsakovas V. P., šio turto vertę atitinkanti žala papildomai priteistina iš šio vadovo. Jeigu į bylą bus pateikti įrodymai, kurie leistų teismui nustatyti dalinę vadovų atsakomybę, ieškovas sutiko, kad įmonės patirta žala būtų priteista atitinkamomis dalimis iš to vadovo, kurio veiksmais ši žala yra padaryta. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad solidari atsakomybė dėl 7 854,63 Eur žalos atlyginimo kyla abiems atsakovams remiantis CK 6.279 str. 4 d., o dėl 830,39 Eur - tik atsakovui V. P.. Sutiko, kad atsakovo V. P. veiksmai procese prisidėjo prie ilgesnio bylos nagrinėjimo, todėl į tai turi būti atsižvelgta priteisiant bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas M. N. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio reikalavimų jo atžvilgiu netenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Bendrovės vadovu buvo paskirtas 2018 m. lapkričio 14 d. Perimant Bendrovės vadovo pareigas, jam Bendrovės turtas nebuvo perduotas. Vos tik pradėjęs eiti šias pareigas, nustatė, kad Bendrovė yra prastos finansinės būklės, todėl nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų Bendrovės finansinei padėčiai ištaisyti: 2018 m. lapkričio 26 d. informavo apie susidariusią padėtį Bendrovės ir vienintelio akcininko valdybos narius, kad būtų šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, siekiant priimti sprendimus ar rasti kitas priemones Bendrovės tolimesnei veiklai finansuoti. Paaiškėjus, kad vienintelis akcininkas SIA „F. G.“ nėra finansiškai pajėgus finansuoti Bendrovės veiklą, neturi galimybių padengti susidariusių nuostolių ir (ar) suteikti lėšų, reikalingų atsiskaitymui su kreditoriais, 2018 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Ieškovei. 2019 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Patikslintą ieškinį atsakovas M. N. jo atžvilgiu prašo atmesti. Nurodė, kad ankstesnysis Bendrovės vadovas V. P. neperdavė naujam Bendrovės vadovui M. N. Bendrovės turto dalies ir būtent dėl to šis turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Siekiant užtikrinti bankrutuojančios bendrovės ir jos kreditorių interesus tais atvejais, kai paskutiniajam vadovui ankstesni vadovai nėra tinkamai perdavę visų Bendrovės dokumentų ir turto, civilinė atsakomybė gali būti taikoma ankstesniems bendrovės vadovams bendrais pagrindais už netinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą naujajam bendrovės vadovui. Būtent taip užtikrinama, kad naujajam bendrovės vadovui nebūtų taikoma atsakomybė už ankstesnių vadovų veiksmais padarytą žalą. Už tinkamą Bendrovės dokumentų ir turto perdavimą yra atsakingas ir jį turi įrodyti būtent ankstesnis, o ne naujasis Bendrovės vadovas. Atsakovui M. N. pradėjus eiti Bendrovės vadovo pareigas, ankstesnysis vadovas V. P. jam neperdavė Bendrovės turto dalies, kuri vėliau dėl to negalėjo būti perduota bankroto administratoriui. Taigi, žala Bendrovei buvo padaryta savarankiškais ankstesniojo vadovo V. P. veiksmais. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis Bendrovės turto niekada nebuvo perduota M. N.. Atsakovui M. N. pradėjus eiti vadovo pareigas, jam buvo perduoti ne visi Bendrovei priklausantys kompiuteriai, taip nurodė ir priešpaskutinis Bendrovės vadovas V. P.: dalis turto palikta darbuotojams ar buhalterei, o kompiuterį ASUS UX 30 turi jis pats. Programinė įranga yra nematerialus turtas, instaliuotas visuose Bendrovės kompiuteriuose pagal licencines sutartis, todėl jos neįmanoma perduoti atskirai nuo kompiuterių. Atitinkamai, neperdavus visų Bendrovės kompiuterių, o tik dalį jų, 2019 m. kovo 5 d. turto perdavimo akte programinė įranga buvo pažymėta, kaip neperduota, t.y. jos neperdavimas buvo sąlygotas tik tos aplinkybės, kad ne visi kompiuteriai buvo perduoti Atsakovui M. N. ankstesniojo vadovo V. P.. Kaip matyti iš to paties turto perdavimo akto, dalis kompiuterių buvo perduoti bankroto administratoriui, taigi, juose buvo instaliuota programinė įranga ir ji buvo perduota kartu su kompiuteriais. V. P. savo iniciatyva apskritai neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad bent dalis Bendrovės turto būtų tiesiogiai perduota M. N., nesudarė ir nepasirašė perdavimo akto ar kitokių dokumentų dėl jokios turto dalies. Nepaisant to, M. N. surinkta maksimali kiek buvo įmanoma Bendrovės turto dalis buvo tinkamai perduota bankroto administratoriui pagal 2019 m. kovo 5 d. ilgalaikio turto perdavimo – priėmimo aktą. Taigi, išsaugotos Bendrovės turto dalies perdavimas pradėjus eiti vadovo pareigas M. N. vyko ne V. P. iniciatyva ir aktyviais veiksmais, o M. N. pastangomis. M. N. neperduodant dalies Bendrovės turto bankroto administratoriui, tai negali būti laikoma pakankamu prisidėjimu prie žalos atsiradimo, nes žala faktiškai buvo materializavusi jau anksčiau, dėl ankstesniojo vadovo V. P. veiksmų. Nenustačius atsakovo M. N. neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję lemti žalos atsiradimą, negalima preziumuoti jo kaltės. Kadangi žala Bendrovei buvo padaryta savarankiškais priešpaskutinio Bendrovės vadovo V. P. veiksmais, atsakovo M. N. vertinimu nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovams solidariąją civilinę atsakomybę. Teismo posėdžio metu atsakovo M. N. atstovė nurodė, kad ankstesnis vadovas tinkamai neperdavė naujajam vadovui turto, todėl atsakovas M. N. neturėjo galimybės perduoti turto bankroto administratoriui. Kai ankstesnis vadovas neįrodo, kad tinkamai perdavė turtą naujajam vadovui, negali būti tenkinamas reikalavimas priteisti žalą solidariai iš abiejų vadovų. Atsakovas M. N. nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėtų kilti žala. Atsakovo V. P. veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Kadangi pastarasis vilkino procesą prašydamas apklausti liudytojus, kurie negalėjo paliudyti reikšmingų bylai aplinkybių, atsiliepimą pateikė praėjus keliems mėnesiams nuo ieškinio gavimo, prašo bylinėjimosi išlaidas paskirstyti, atsižvelgiant į V. P. procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Atsakovo M. N. vadovavimo laikotarpis labai trumpas. Prašė ieškinį M. N. atžvilgiu atmesti, o patenkinus, ieškovo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo V. P..
Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kurį prašė dalyje dėl jam pareikštų reikalavimų atmesti. Atsiliepime nurodo, jog Bendrovės vadovas neturi pareigos faktiniu būdu, kiekvieną daiktą perduoti naujajam vadovui. Atsakovas V. P. atsakovui M. N. 2018 m. lapkričio 19 d. perdavė įgaliojimus, ieškovės patalpų raktus, finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitą Turtą. Turtas buvo Ieškovės patalpose, Turtą valdė Ieškovo darbuotojai. Pažymėjo, atsakovas M. N. vykdė Ieškovo darbuotojų atleidimą, dėl to turėjo pasirūpinti ir išreikalauti iš darbuotojų Ieškovo turtą. Atsakovas V. P. negalėjo iš darbuotojų paimti darbo reikmenų, tokie veiksmai stabdytų Ieškovo darbą ir neabejotinai kenktų Ieškovo finansinei padėčiai. Atsakovas M. N. perėmė Turtą ir vadovo įsipareigojimus anksčiau nei atsakovas V. P. pasitraukė iš vadovo pareigų. Tai patvirtina ir 2018 m. gruodžio 13 d. Ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-6849 nurodantis, kad V. P. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis 2018 m. gruodžio 3 d. pasitraukė iš vadovo pareigų, nors jau 2018 m. lapkričio 19 d. neturėjo prieigos prie Ieškovo sąskaitų ir Juridinių asmenų registre įregistruotas vadovo keitimas. Tai patvirtina įrašai juridinių asmenų registre (pateiktas valdybos posėdžio protokolas 2018 m. lapkričio 16 d.) bei 2018 m. gruodžio 5 d. gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolas. Tokiais veiksmais iš V. P. buvo perimamas Ieškovės Turtas ir apribojama galimybė tinkamai vykdyti vadovo pareigas. Pačiai Ieškovei ir atsakovui M. N. apribojus galimybę atsakovui V. P. tinkamai vykdyti vadovo pareigas, pastarajam apskritai negali kilti atsakomybė už tinkamą pareigų nevykdymą ir turto neperdavimą. V. P. perdavė visą turtą ir dokumentus, kuriuos turėjo galimybę perduoti atsakovui M. N.. Naujajam vadovui t. y. M. N., nuo pareigų pradžios buvo žinoma Ieškovo turto sudėtis, jam buvo perduoti visi finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie yra laikomi įmonės patalpose ir tvarkomi vyr. buhalterės A. Ž. bei paskirtos finansų vadovės O. S.. Turto ir dokumentų perdavimo momentu M. N. nereiškė pretenzijų dėl Turto kokybės ar Turto trūkumo. Jo elgesys suponuoja išvadą, jog jis priėmė visą finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytą Turtą iš atsakovo V. P.. Atsakovas V. P. nevengė pateikti informaciją apie Turto buvimo vietą, netrukdė M. N. perduoti Turtą bankroto administratoriui, o savo veiksmais siekė padėti surasti ir perduoti trūkstamą Turtą susitikdamas su bankroto administratoriumi bankroto administratoriaus patalpose bei pateikdamas el.paštu visą turimą informaciją apie Turto buvimo vietą. Pažymėjo, jog Ieškovo Turtas perleidžiant vadovo pareigas buvo Ieškovo patalpose, teritorijoje, tai reiškia, jog atsakovas M. N. galėjo be apribojimų naudotis Turtu, jį valdyti ir disponuoti. Vienintelis asmuo turėjęs pareigą perduoti bankroto administratoriui Bendrovės turtą yra M. N. turto perdavimo metu ėjęs Bendrovės vadovo pareigas. V. P., perdavęs Turtą ir finansinės atskaitomybės dokumentus M. N., nėra atsakingas už tolesnius pastarojo veiksmus ir turto neperdavimą bankroto administratoriui ar galimą jo praradimą ar sugadinimą. M. N. savo veiksmais padarė žalos Ieškovui neperduodamas Ieškovo Turto bankroto administratoriui. Atsižvelgiant į tai, kad už Ieškovo Turto perdavimą buvo atsakingas atsakovas M. N. ir jis pažeidė pareigą perduoti turtą, atsakomybė kyla tik jam. Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. nurodė, kad savo žinioje turi du neperduotus kompiuterius ir sutinka atlyginti žalą pinigais. Nesutiko, kad atsakovas M. N. nevaldė neperduoto turto. Nurodė, kad įmonės valdyba pakeista V. P. „už nugaros“, faktiškai prieiti prie turto jis nebegalėjo, nes apie tai, kad nebėra įmonės vadovu, sužinojo tik iš VĮ „Registrų centras“, iki atleidimo dirbo nuotoliniu būdu. Įmonė veiklą vykdė jau sustabdžius atsiskaitymą su tiekėjais, esant naujai paskirtam vadovui. Iš M. N. prašymų perduoti turto nesulaukė. Įmonės turtą inventorizacijai turėjo surinkti M. N. paskirtas asmuo, kuris tuo metu įmonėje dar nedirbo, o V. P. inventorizacijos atlikti neturėjo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys iš esmės tenkintinas.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K. S.. Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą bankroto administratoriui buvo perduota dalis ieškovės turėto turto. 2019 m. balandžio 4 d. teismas nutarė atstatydinti bankroto administratorių K. S. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi UAB „Admivista“. Bankroto administratorius nustatė, kad buvęs įmonės vadovas M. N. neperdavė dalies įmonės turto, kurio vertė 8 685,02 Eur. Atsakovas M. N. įmonės vadovu buvo nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas V. P. įmonės vadovu buvo nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą bankroto administratoriui buvo neperduota dalis įmonės turto, šio turto vertė 8 685,02 Eur.
Dėl vadovo civilinės atsakomybės taikymo
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai juridinio asmens valdymo organas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi, įmonės valdymo organams praradus įmonės turtą ir dokumentus, jiems gali kilti civilinė atsakomybė šios įmonės kreditorių ir pačios įmonės atžvilgiu (CK 2.87, 6.245-6.249 ir 6.263 straipsniai). Tam, kad būtų galima taikyti juridinio asmens valdymo organo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės valdymo organas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių atsiradimą), jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad atsakovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
Teismui iškėlus bankroto bylą, atsiranda materialiniai teisiniai bankroto padariniai ir pradeda veikti materialiosios bankroto teisės normos. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir pan. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Jei administratoriui perduotose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą to turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio valdymo organas. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens organo, šiuo atveju vadovo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bet nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės objektyvų sumažėjimą, nurašymą ar sunaikinimą, vadovas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytais bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos Apeliacinio teismo 2014-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1406/2014).
Dėl abiejų vadovų neteisėtų veiksmų kaip civilinės atsakomybės sąlygos
Nagrinėjamu atveju iš Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutarties, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eB2-2378-567/2019), matyti, kad bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organai buvo įpareigoti per 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 12 d. Vadinasi, turtas ir dokumentai administratoriui turėjo būti perduoti iki 2019 m. vasario 22 d. Taigi paskutinis bendrovės, kuriai iškelta bankroto byla, vadovas – šiuo atveju tai yra atsakovas M. N., privalėjo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir 7 dalies 2 punktą, tačiau to nepadarė, dėl ko konstatuotini jo neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau- ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 6 punktu ir 7 dalies 2 punktu pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Remiantis kasacinio praktika, šios teisės normos pažeidimas gali būti laikomas civilinės atsakomybės teisiniu pagrindu tik tais atvejais, kai paskutiniajam bendrovės vadovui ankstesni bendrovės vadovai buvo tinkamai perdavę visus bendrovės dokumentus ir turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013). Tais atvejais, kai paskutiniam vadovui turtas ir dokumentai nebuvo tinkamai perduoti ankstesnių vadovų, ankstesniems bendrovės vadovams gali kilti civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų ir turto neperdavimą naujam vadovui bendrais pagrindais, t. y. pagal CK 2.87 straipsnį, jei nustatomas šio straipsnio normų neatitinkantis vadovų elgesys. Būtent taip užtikrinama, kad naujajam bendrovės vadovui nebūtų taikoma atsakomybė už ankstesnių vadovų veiksmais padarytą žalą. Tuo atveju, kai sprendžiama dėl skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų civilinės atsakomybės, yra būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas kiekvienam iš vadovų. Jei nenustatomos visos vieno iš vadovų civilinės atsakomybės sąlygos, jam civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsakovas M. N. tvirtina, kad neperduoto turto neturėjo savo žinioje, todėl jo neperdavė, tačiau byloje abu vadovai, t. y. tiek V. P., tiek M. N. patvirtino, kad turtas, pasikeitus vadovams, nebuvo perduodamas pasirašant priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovas V. P. – anksčiau ieškovo įmonei vadovavęs asmuo nagrinėjamu atveju taip pat yra atsakingas už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui ir ši jo pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015), kadangi jis netinkamai organizavo įmonės apskaitą ir apskaitos dokumentų bei turto išsaugojimą – bankroto administratoriui nepateikti jokie duomenys apie 2019 m. kovo 5 d. fiksuoto ilgalaikio turto judėjimą, jo perdavimą keičiantis vadovams ir pan. Atsakovas V. P. patvirtino, kad dalis turto likę pas jį (du kompiuteriai). Liudytoja (įmonės vyr. buhalterė) A. Ž. paliudijo, kad įmonei priklausančio turto dalis (kompiuteris Lenovo su programine įranga) yra likusi pas ją, jo grąžinti įmonei nei vadovai, nei turto surinkimui prieš bankroto bylos iškėlimą pasamdytas darbuotojas nepareikalavo. Liudytoja O. S. (įmonės finansų vadovė) parodė, kad nematė turto perdavimo tarp vadovų dokumentų, atleidus V. P. įmonės turtas dar buvo reikalingas darbo funkcijoms atlikti, V. P. išsinešė vieną kompiuterį, dalis turto liko įmonės patalpose, kurias darbuotojai turėjo skubiai atlaisvinti patalpų nuomotojo reikalavimu dėl neatsiskaitymo už nuomą, dalis turto (kompiuteris Dell) yra likęs pas ją, jo iš jos grąžinti niekas nepareikalavo.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį įmonės vadovas veikia bendrovės vardu bei atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, patikėtą turtą, dokumentų tvarkymą bei už kitų įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Taigi už ieškovo veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų, turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą yra atsakingi abu atsakovai. Vadinasi, nagrinėjamu atveju abu atsakovai – buvę ieškovo įmonės vadovai atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškusius neperdavimu bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų per teismo nustatytą terminą.
Dėl žalos kaip civilinės atsakomybės sąlygos
Nustačius, kad valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008). Pagal 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktą bankroto administratoriui buvo neperduota dalis įmonės turto. Byloje nėra ginčo dėl to, kad neperduota dalis buvusio įmonės turto, šio turto vertė 8 685,02 Eur (CK 6.247 str.). Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. pripažino, kad jis iki šiol turi šį įmonės turtą - Kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 595 Eur, bei gavo iš Estijos kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 235,39 Eur, bei sutinka šių kompiuterių vertę (iš viso 830,39 Eur) sumokėti ieškovui. Likusi žala sudaro 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur).
Taigi ieškovas prašo priteisti tiesioginius nuostolius – turtinį praradimą ir jį pagrindžia 2019 m. kovo 5 d. Ilgalaikio turto priėmimo perdavimo aktu. Kitokių duomenų į bylą nėra pateikta, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nurodytas turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, t. y. bendrovei buvo padaryta aukščiau nurodyto dydžio žala dėl turto, kuris turėjo būti paskutinių bendrovės vadovų žinioje, netekimo (CK 6.249 str. 1 d.).
Dėl priežastinio ryšio
Nagrinėjamu atveju, teismui konstatavus neteisėtus atsakovų veiksmus, kurių kiekvienas galėjo būti savarankiška žalos atsiradimo priežastis, ir ieškovui padarytą žalą (nuostolius), teismas laiko, kad egzistuoja priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys, nes tiek atsakovo V. P., tiek atsakovo M. N. pareigos tinkamai perduoti turtą bankroto administratoriui nevykdymas turėjo pakankamos įtakos žalai atsirasti, o tinkamas įmonės patikėto turto ir dokumentų tvarkymas bei rūpinimasis tuo, kad šie būtų perduoti bankroto administratoriui būtų leidę išvengti žalingų padarinių (CK 6.247 str.).
Dėl kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos
Nustačius įmonės vadovų neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti atsakomybės, remdamiesi kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovai. Nagrinėjamu atveju, konstatavus neteisėtus buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų M. N. ir V. P. veiksmus (neteisėtą neveikimą, veikimą), jų kaltė preziumuojama. Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.). Atvirkščiai, byloje nustatyta, kad atsakovai, nebuvo pakankami rūpestingi, atidūs ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, neatliko savo pareigų, neperduodami administratoriui įmonės turto ir dokumentų, elgėsi nesąžiningai.
Dėl solidarios atsakovų atsakomybės
Tam tikrais atvejais dėl skirtingais laikotarpiais dirbusių vadovų neteisėtų veiksmų negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina kiekvienam iš jų (alternatyviųjų priežasčių atvejis). Tokiu atveju kasacinis teismas nustatė išimtį iš bendrosios ieškovo įrodinėjimo pareigos taisyklės, nurodančios, kad ieškovas turi įrodyti teisinį priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir žalos, ir preziumavo prievolės solidarumą – jei dėl atsakovų netinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo įmonėje negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš jų, įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kasacinis teismas pažymėjo, kad prievolės solidarumas kyla iš taisyklės, nustatytos CK 6.279 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, jog žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas. Situacijose, kai neaišku, kurio iš kelių žalą padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalą, CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryšio prezumpciją. Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis.<...> Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei vadovai įrodys, kad jų veiksmai lėmė tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu, jų atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. pripažino, kad jis iki šiol turi šį įmonės turtą - Kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 595 Eur, bei gavo iš Estijos kompiuterį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 235,39 Eur, bei sutinka šių kompiuterių vertę sumokėti ieškovui. Kadangi atsakovas V. P. sutinka su ieškinio reikalavimu dėl 830,39 Eur žalos atlyginimo, toks žalos dydis nustatytas remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, yra pagrindas iš atsakovo V. P. ieškovės naudai priteisti 830,39 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87 str.). Žalos dydį patvirtina byloje esantys įrodymai, bei tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žala įmonei gali būti padaryta turto, kuris buvo įmonės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko. Įmonės turtas yra apskaitomas remiantis finansinės apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2019). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Byloje nenustatyta, kad ginčo turtas, kurio vertė 7 854,63 Eur (8 685,02 Eur – 830,39 Eur), yra išlikęs natūra, jo buvimo vieta nežinoma (nors liudytojos parodė, kad dalis turto galimai yra pas jas, tačiau grąžinti įmonei atsisakė), neįmanoma nustatyti, kurį konkrečiai įmonės turtą paliko priešpaskutinis vadovas V. P. ir kuriuo (kokios vertės) turtu nepasirūpino naujasis vadovas M. N., byloje negalima nustatyti koks konkrečiai tai buvo turtas ir kokia jo vertė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą pinigais, siekiant kompensuoti prarasto turto vertę pinigine išraiška, laikytinas pagrįstu bei tenkintinas pilnai, 7 854,63 Eur žalos atlyginimo priteisiant iš atsakovų solidariai (CK 2.78 str., 6.279 str. 4 d.).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo V. P. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 830,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020 m. balandžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 7 854,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2020 m. balandžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teimas gali nukrypti nuo CPK 1,2 ir 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas išlaidas, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas atmeta atsakovo M. N. atstovės argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu dėl netinkamo atsakovo V. P. procesinio elgesio, kadangi atsakovo V. P. procesinis elgesys (prašymai dėl liudytojų šaukimo, teismo posėdžio atidėjimo) pateisinamas, kaip tinkamas naudojimasis CPK numatytomis gynimosi nuo ieškinio priemonėmis, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis nenustatyta, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos vadovaujantis CPK nuostatomis.
Ieškovė pateikdama ieškinį, pagal CPK 83 str. 1 d. 8 p. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl patenkinus ieškinį, už kurį mokėtina 195,41 Eur, iš atsakovo M. N. priteistina 88,21 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovo V. P. priteistina 107,20 Eur (19 Eur +88,20 Eur) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 96 str., 80 str.).
Teismas patyrė 10,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka. Iš atsakovo V. P. priteistina 5,76 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovo M. N. 4,72 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, kadangi neviršija įstatymų nustatytos minimalios priteistinos sumos (CPK 92 straipsnis).
Ieškovė patyrė 990 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, todėl patenkinus ieškinį, atsižvelgiant į atsakovų atžvilgiu patenkintus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo M. N. priteistina 445,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, o iš atsakovo V. P. priteistina 544,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ieškovės naudai (CPK 98 str. 1 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį iš esmės tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 830,39 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt eurų 39 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 830,39 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. balandžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti solidariai iš atsakovų V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 7 854,63 Eur (septynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 63 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 854,63 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2020 m. balandžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 445,50 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 50 ct) teisinės pagalbos išlaidų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš atsakovo M. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 88,21 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 21 ct) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 107,20 Eur (vieną šimtą septynis eurus 20 ct) žyminio mokesčio ir 5,76 Eur (penkis eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini) AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.