Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-12-29 · Civilinė byla Nr. e2VP-10922-1056/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-29
Bylos Nr.
e2VP-10922-1056/2022
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00607-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Masiukienė
Pareiškėjas
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-10922-1056/2022Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00607-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.18; 3.1.7.11. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. gruodžio 29 d.Pasvalys
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Edita Masiukienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, suinteresuoti asmenys antstolė Doloresa Petronaitienė, S. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti, kad įsiskolinimai nebūtų išieškomi iš paskutinio pareiškėjui priklausančio būsto – pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė Doloresa Petronaitienė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjui priklausantį turtą anksčiau nurodytą turtą, ir (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo, kadangi namas bus parduodamas iš varžytynių. Šis turtas pareiškėjui yra vienintelis būstas, jam pačiam būtinai reikalingas, nes kito jokio būsto nuosavybės teise pareiškėjas neturi, todėl egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo S. D. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad tai, kad išieškotojos naudai yra išieškoma kompensacija, nesuteikia teisės skolininkui pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalimi. Nėra pagrindinės šioje straipsnio dalyje nurodytos sąlygos, skolininko skolos nėra susijusios su komunaliniais mokesčiais, o konkrečiai susijusios su kompensacija iš skyrybų bylos. Prašo atmesti prašymą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto, kaip nepagrįstą, priteisti išlaidas atsiliepimo ruošimui.

Suinteresuotas asmuo antstolė Doloresa Petronaitienė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Doloresos Petronaitienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal (duomenys neskelbtini) Panevėžio apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 16175,06 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos S. D. naudai.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, esančio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog S. D. nuosavybės teise priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie yra areštuoti antstolės Doloresos Petronaitienės (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdomosios bylos duomenimis antstolė (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl turto kainos nustatymo ir numatomų varžytinių datos paskelbimo įkainavo skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą 21000 Eur suma (turto vertė nustatyta vadovaujantis Panevėžio apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti, kad nebūtų išieškota iš paskutinio pareiškėjui priklausančio būsto, kadangi antstolė areštavo nurodytą turtą ir (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl turto kainos nustatymo ir numatomų varžytinių datos. Pareiškėjas mano, kad egzistuoja visos sąlygos, kad išieškojimas nebūtų nukreiptas į vienintelį būstą, reikalingą gyventi: skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties; šis turtas pareiškėjui yra vienintelis būstas, jis jam reikalingas, nes kito būsto nuosavybės teise pareiškėjas neturi. Skolininkas yra neįgalus, jam neterminuotai nustatytas 40 procentų darbingumas, jis pragyvena tik iš gaunamos neįgalumo pašalpos, dėl sveikatos būklės negali dirbti. Įsiskolinimas atsirado ne dėl netinkamo skolininko elgesio, o dėl piniginės kompensacijos, kuri yra priteista išieškotojai po santuokos nutraukimo, skolininkas pagal galimybes dengia įsiskolinimą.

Pažymėtina, kad apribojimus, taikomus išieškant iš asmens turto, nustato CPK 663 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Taip pat 663 straipsnio 3 dalyje numatytas papildomas apribojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, toks išieškojimas galimas tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma yra dispozityvi – teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą.

Taip pat pažymėtina, kad ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2006; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

Pagal teismų praktikoje suformuluotus teisės į apribojimą išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto taikymo kriterijus vienas iš elementų, taikant CPK 663 straipsnio 4 dalį, yra skolininko nepiktnaudžiavimo šia teise nustatymas. Tai reiškia, kad, sprendžiant dėl aptariamos socialinės garantijos taikymo sąlygų visumos buvimo, vertintina, ar skolininkas atitinka ne tik socialinės padėties (neįgalumo ar kt.), bet ir sąžiningumo (nepiktnaudžiavimo teise) kriterijų. Šis vertintinas pagal skolininko elgesį kreditoriaus teisėto intereso atgauti skolą atžvilgiu, t. y. ar skolininkas geranoriškai, pagal savo išgales siekia atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021, 26 punktas).

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad ši teisės norma taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, galimybė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, siejama su tam tikrų aprašytų aplinkybių visetu, t. y. CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina tik esant visoms aukščiau išvardintoms sąlygoms, nesant bent vienai iš aukščiau nurodytų sąlygų, teismas neturi pagrindo taikyti apribojimo išieškant iš paskutinio fizinio asmens būsto. Taigi, skolininkas, prašydamas teismo nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio jo būsto, pareiškime turi atskleisti, jog yra pirmiau aptartos sąlygos jo prašymui tenkinti, taip pat pateikti tokius argumentus patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Byloje pateiktais duomenimis pareiškėjas V. D. gyvena vienas, bendro ūkio su niekuo neveda, yra išsituokęs, nepilnamečių vaikų ir/ar kitų išlaikytinių neturi, pateikė duomenis, kad sąskaitas už elektrą apmoka D. D., iš pateiktų „Sodra“ duomenų nustatyta, kad jo pajamas sudaro 32 Eur vienišo asmens išmoka ir 254,78 Eur neįgalumo/netekto darbingumo pensija. Pareiškėjas pateikė Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) raštą „Dėl informacijos“ iš kurio nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nustatyta (duomenys neskelbtini) grupė. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo prasme, nepasiturintis asmuo yra asmuo, kuris įvertinus jo turimą turtą ir pajamas turi teisę gauti piniginę socialinę paramą (2 straipsnio 9 dalis). Pareiškėjas pagrindė CPK 663 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų sąlygą dėl jo buvimo neįgaliuoju.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad skolos prigimtis yra viena iš būtinų sąlygų taikant apribojimą dėl išieškojimo iš paskutinio būsto ir siejama su nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, kurios susijusios tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų bei įrodymų, kad pareiškėjas atitiktų kasacinio teismo suformuotą sąlygą – skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų prigimtis piniginė kompensacija po santuokos nutraukimo, iš Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutarties, esančios vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pareiškėjo santuoka nutrūko dėl jo kaltės, iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad ieškovės (išieškotojos) psichiniai sutrikimai prasidėjo ir vystėsi santuokos metu dėl V. D. elgesio, smurto jos atžvilgiu. Atsižvelgus į tai išieškotojai buvo priteista 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, 1913 Eur kompensacija už pareiškėjui tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą, 10500 Eur piniginė kompensacija už turtą ir bylinėjimosi išlaidos. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo įsipareigojimai nėra susiję su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimais, darytina išvada, jog skola S. D. neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimties, ir nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalį.

Teismas pažymi, kad CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Tai teismo sprendimo vykdymas uždraudžiant išieškoti skolą iš būsto ir gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, tokiu būdu pažeidžiant teisėtus išieškotojo interesus, išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija, vienas iš civilinio proceso tikslų. Vykdymo procese turi būti atsižvelgiama lygiateisiškai, protingai, proporcingai tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo finansinę padėtį, skolos prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes sprendžia, jog pareiškėjo skola susidarė dėl didesnės turto dalies santuokos nutraukimo byloje, jo smurto buvusios sutuoktinės atžvilgiu. Šiuo atveju įvertinus konkrečias aplinkybes ir pačio pareiškėjo veiksmus, turėjusius įtakos susiklosčiusiai situacijai, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo interesas išlaikyti jo turimą gyvenamąjį būstą turi būti ginamas labiau nei jo kreditorės interesai. Todėl manytina, kad antstolės taikoma priverstinio išieškojimo priemonė yra proporcinga ir pagrįsta, kadangi atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų bei į tai, kad draudimas išieškoti iš pareiškėjo paskutiniojo būsto iš esmės pažeistų pareiškėjo kreditorės interesus, prieštarautų teisėtų lūkesčių ir interesų apsaugos bei teisingumo ir sąžiningumo principams, pareiškėjo prašymas nenukreipti išieškojimo į jam nuosavybės teise priklausantį paskutinį būstą su priklausiniais atmestinas.

Šioje byloje pareiškėjo prašymas netenkinamas, todėl iš pareiškėjo V. D. priteistina suinteresuotam asmeniui S. D. 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, , 593, 663 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Doloresai Petronaitienei.

Priteisti iš V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.

Teisėja Edita Masiukienė