- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-124-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00624-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- B. Ž.
- Atsakovas
- D. N.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-124-227/2014
2014 m. vasario 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. Ž. ir atsakovo D. N. atskiruosius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-683-477/2013 pagal ieškovės B. Ž. ieškinį atsakovui D. N., tretiesiems asmenims, nereiškiantiems savarankiškų reikalavimų Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti ieškovei teisę be bendraturčio D. N. sutikimo gauti Zarasų rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo paprastojo remonto projektui.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-10-08 sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino, pripažino ieškovei B. Ž. teisę be bendraturčio D. N. sutikimo gauti Zarasų rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo paprastojo remonto projektui, priteisė iš D. N. 1344 Lt bylinėjimosi išlaidų B. Ž.. Teismas 2013-11-07 nutartimi tenkino atsakovo D. N. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-10-08 sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė atsisakymą nuo ieškinio, kuriame nurodė, kad atsisako nuo ieškinio, nes atsakovas davė sutikimą gyvenamojo namo stogo dangos keitimui. Prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi B. Ž. ieškinio atsisakymą priėmė ir civilinę bylą nutraukė, šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko šalims, grąžino ieškovei 108 Lt žyminio mokesčio dalį. Nurodė, kad atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymui, todėl priimtinas ir civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.). Vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kai ieškovas atsisako nuo ieškinio ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino reikalavimą, ir byla nutraukiama, o atsakovas tokioje byloje turėjo išlaidų, atsakovas turėtų teisę reikalauti turėtų išlaidų atlyginimo, nes šios išlaidos atsakovui atsirado dėl ieškovo veiksmų. Kitoks klausimo sprendimas pažeistų asmenų lygybės prieš įstatymą principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-12-04 konsultacija, 2004 m. Teismų praktika Nr. 20). Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso, pagal kurią sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo ir nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neduoda sutikimo stogo dangos keitimui. Atsakovas pranešime teismui ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sutinka susitvarkyti dokumentus notariškai, tačiau ieškovė su juo nebendrauja, ieškovės nurodyti teiginiai dėl sutikimo stogo dangos keitimui nedavimo yra deklaratyvūs. Teismas pripažino, kad iš esmės ginčo dėl stogo dangos keitimo tarp šalių nebuvo, tačiau šalys nebendradarbiavo tarpusavyje, nesiekė ginčą išspręsti taikiai nesikreipdamos į teismą. Per parengiamąjį teismo posėdį šalių pateiktas notariškai patvirtintas sutikimas dėl gyvenamojo namo stogo keitimo patvirtina, kad iš esmės ginčo dėl gyvenamojo namo stogo keitimo nebuvo, o teisminis procesas kilo dėl šalių netinkamo tarpusavio komunikavimo ir bendradarbiavimo sprendžiant šalių, kaip bendrasavininkių, bendro turto naudojimo klausimus. Pripažino, kad toks abiejų šalių procesinis elgesys buvo netinkamas, todėl abiejų šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos šalių sąskaita ir vienai iš kitos nepriteistinos. Vadovaudamasis CPK 87 str. 2 d. grąžino ieškovei 75 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas iš D. N.. Nurodė, kad nors atsakovas D. N. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nurodė, kad sutinka duoti sutikimą, tačiau jo elgesys akivaizdžiai paneigia tokius teiginius. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad būtent atsakovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl to, kad be jo sutikimo ieškovė pakeitė stogo dangą. Savavalinės statybos padarinių šalinimo procedūra prasidėjo 2013 m. liepos 29 d., kai ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir 2013 m. liepos 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 1593 str. 7 d. Jau tada ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo davimo, tačiau atsakovas jo nedavė. Dėl to ieškovė buvo nubausta 200 Lt pinigine bauda. Jei atsakovas būtų elgęsis tikrai geranoriškai ir jo teiginiai apie tariamą sutikimą nebūtų deklaratyvūs, nebūtų kilęs administracinis ginčas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovei pateikus ieškinį teismui (o tokia būtinybė kilo dėl 2013 m. liepos 31 d. surašyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodyta, kad ji įpareigojama ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 31 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius), atsakovas nenuvyko pas notarą ir nepateikė teismui savo sutikimo. Sutikimas yra vienašalis sandoris, kurio sudarymui kito bendraturčio dalyvavimas nėra būtinas. Pirmosios instancijos teismas nenuoseklus, nes priimdamas teismo sprendimą už akių ir tenkindamas ieškinį, įvertino, kad atsakovas nepagrįstai neduoda sutikimo stogo dangos keitimui, po sprendimo už akių priėmimo į civilinę bylą nebuvo pateiktas nei vienas rašytinis dokumentas, kuris paneigtų to paties teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendime už akių nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas remiasi šalių duotais paaiškinimais, nors šalys nebuvo apklaustos. Tik 2013 m. gruodžio 4 d. atvykus į teismo posėdį atsakovas nurodė, kad nuvyks pas notarą ir duos sutikimą gyvenamojo namo stogo dangos keitimui, toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip sąžiningas, jis sutikimą galėjo duoti anksčiau. Kadangi tokio sutikimo nebuvo, ieškovė turėjo išlaidų už ieškinio, atsiliepimo į 2013 m. spalio 17 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo surašymą, už atstovavimą 2013 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje. 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-722/2010 Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad Ieškovui atsisakius ieškinio dėl to, jog šį pareiškus atsakovas reikalavimus patenkino, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2012 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-248/2012 Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad jeigu ieškinio atsisakoma dėl to, jog atsakovas po pirmosios instancijos teismo sprendimo sumokėjo ieškovui teismo priteistą pinigų sumą, paprastai laikoma, kad bylą laimėjo ieškovas, nes atsakovas iš esmės pripažino ieškinį ir savanoriškai patenkino ieškinyje pareikštus reikalavimus. 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad siaurąja prasme ieškovo reikalavimų patenkinimu laikytini tokie atsakovo valiniai veiksmai, kuriais atsakovas įvykdė ieškinyje suformuluotus reikalavimus po bylos iškėlimo, ieškovo reikalavimai nebegali būti patenkinti teismine tvarka, ir ieškovas praranda interesą į šių reikalavimų patenkinimą. Analogiškai pasisakyta ir 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2010.
Atsakovas D. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų bei išspręsti klausimą iš esmės ir priteisti atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, grąžinti jam 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą už prašymą peržiūrėti sprendimą už akių. Nurodo, kad ieškovė pateikė teismui nepagrįstą ieškinį, nebuvo išnaudojusi taikaus susitarimo galimybių, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo vadovautis CPK 94 straipsnio 1 dalies, 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į ieškovės nesąžiningą elgesį ir priežastis, dėl kurių atsakovui susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ginčo dėl stogo dangos keitimo tarp šalių nebuvo. Teismas, palikdamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas jų sąskaita, neteisingai nurodė, jog teisminis procesas kilo dėl šalių netinkamo tarpusavio komunikavimo ir bendradarbiavimo sprendžiant šalių, kaip bendrasavininkų bendro turto naudojimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2013 nagrinėjo panašią situaciją, kai ieškovas nebuvo išnaudojęs taikaus susitarimo galimybių po to, kai nusprendė sumažinti savo reikalavimus atsakovams ir sprendė, kad šios bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo procesinio elgesio. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas neduoda jai sutikimo stogo dangos keitimui, tuo pažeisdamas ieškovės kaip statytojos teisę gauti rašytinį pritarimą gyvenamojo namo stogo dangos keitimo paprastojo remonto projektui, tačiau nenurodė aplinkybių, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (faktinio ieškinio pagrindo). Iki teismo posėdžio 2013-12-04, kai ieškovė pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio, ji teismui ir nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, t.y., tai, kad iki ieškinio pareiškimo teismui ji pati ar per atstovus žodžiu, raštu ar kokia kita forma būtų kreipusis į atsakovą prašydama duoti sutikimą gyvenamojo namo stogo dangos keitimui bei tai, kad atsakovas atsisakė tokį sutikimą duoti ieškovei. Ieškovės ieškinys teismui yra pateiktas piktnaudžiaujant procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, nebuvo išnaudotos taikaus susitarimo galimybės. Tuo tarpu atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, jis negalėjo ieškovei duoti sutikimo namo stogo dangos keitimui, kadangi ji niekada jo ir neprašė. 2013 m. vasaros metu, ieškovė atliko gyvenamojo namo, kurio bendraturtis yra atsakovas, remontą, t.y. pakeitė stogo dangą neturėdama gyvenamojo namo stogo dangos keitimo paprasto remonto projekto, dėl ko jis 2013-07-09 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydamas pateikti paaiškinimą, ar tokie B. Ž. veiksmai yra teisėti. B. Ž. šiuos remonto darbus atliko savavališkai, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, dėl to jai buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau ir po to ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl rašytinio sutikimo gavimo stogo dangos keitimo paprastojo remonto leidimui gauti, o pareiškė ieškinį teisme. B. Ž. 2013-12-04 savo ieškinio atsisakė ne dėl to, kad atsakovas įvykdė ieškinio reikalavimus, tačiau dėl to, kad ginčo šioje byloje niekada nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas D. N. prašo ieškovės skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria nebuvo iš atsakovo priteista ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovės ieškinys teismui yra pateiktas nepagrįstai, piktnaudžiaujant procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos, nes ieškovė nei prieš atliekant gyvenamojo namo stogo remontą, nei po savavališkos statybos akto ir administracinio teisės pažeidimo protokolo jai surašymo, nei iki pareikšdama ieškinį teismui, nebuvo išnaudojusi taikaus susitarimo galimybių, tai jai negali būti priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad abi šalys elgėsi netinkamai viena kitos atžvilgiu. Apeliantės teiginys, kad atsakovui įvykdžius ieškinio reikalavimus, laikoma, kad bylą laimėjo ieškovas, šiuo atveju yra nepagrįstas, kadangi ginčo tarp šalių nebuvo, pati ieškovė nepateikė įrodymų, jog bendradarbiavo su atsakovu ir siekė ginčą išspręsti taikiu būdu.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo D. N. atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria nebuvo iš ieškovės priteista atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi 2013 m. birželio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2013, nors šios bylos aplinkybės iš esmės skiriasi, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje atsakovai išreiškė aiškų sutikimą su pareikštu reikalavimu. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje būtent atsakovas pradėjo administracinę procedūrą dėl savavališkos statybos, siekdamas, kad ieškovė būtų patraukta administracinėn atsakomybėn, jau administracinės procedūros metu atsisakė pasirašyti sutikimą (jei tokį sutikimą apeliantas būtų davęs, ieškovė nebūtų buvusi patraukta administracinėn atsakomybėn), atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teikė pareiškimą už akių peržiūrėjimo vietoj to, kad pateiktų notariškai patvirtintą sutikimą. Apeliantas neteikė jokių įrodymų, kad būtent dėl ieškovės veiksmų patyrė bylinėjimosi išlaidų, neprašė apklausti byloje liudytojų. Įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu, o tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, tai nusprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 2 dalies sisteminiu aiškinimu ieškinio pareiškimas patvirtina, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Pirmoios instancijos teismui pateikto sutikimo turinys patvirtina apelianto D. N. nesąžiningumą - sutikimas buvo duotas su sąlyga, jei sutikimą duos ir ieškovė, nors dar iki ieškinio pareiškimo ieškovė informavo tretyjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, jog sutinka, kad apeliantas keistų jam priklausančios gyvenamojo namo dalies stogo dangą.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad abi šalys elgėsi netinkamai viena kitos atžvilgiu. Apelianto argumentas, kad jis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir negalėjo duoti ieškovei sutikimo namo stogo dangos keitimui, nes ji nesikreipė, yra nepagrįstas. Atsakovas pats 2013-07-09 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją dėl ieškovės vykdomos statybos, nors sužinojęs apie vykdomus namo stogo keitimo darbus galėjo kreiptis tiesiogiai į ieškovę ir geranoriškai spręsti susiklosčiusius jų tarpusavio santykius, tačiau piktnaudžiaudamas savo kaip bendrasavininko teise, elgėsi nesąžiningai ir tokiu elgesiu paskatino ieškovę kreiptis į teismą, kita vertus ir pati ieškovė nepateikė įrodymų, jog bendradarbiavo su atsakovu ir siekė ginčą spręsti taikiu būdu, todėl laikytina, kad abi šalys, kaip ir nustatė teismas, elgėsi netinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės B. Ž. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo D. N. atskirasis skundas atmestinas. Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo teismui priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus. Pirmosios instancijos teismas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko šalims, grąžino ieškovei 108 Lt žyminio mokesčio dalį.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Taip pat įstatyme yra numatyta ir ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė 2013-09-06 pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti ieškovei teisę be bendraturčio D. N. sutikimo gauti Zarasų rajono savivaldybės administracijos rašytinį pritarimą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo paprastojo remonto projektui. Ieškinyje nurodė, kad ji atliko gyvenamojo namo stogo paprastąjį remontą – pakeitė jai priklausančios dalies stogo dangą. Atsakovas dėl šių ieškovės veiksmų 2013-07-09 kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, prašydamas pateikti paaiškinimą, ar tokie B. Ž. veiksmai yra teisėti, nurodė, kad B. Ž. be jo sutikimo pradėjo keisti savo pusės gyvenamo namo stogą (b.l.60). 2013 m. liepos 29 d. ieškovei buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir 2013 m. liepos 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 159³ str. 7 d., pripažinta, kad B. Ž. pažeidė LR statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p., STR 1.07.0:2010 6 priedo 2.2 p., kadangi yra privalomas rašytinis pritarimas paprastojo remonto projektui. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2013-07-31 reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovė įpareigota ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 31 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pakeistą stogo dangos dalį ir sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyta, kad minėtas reikalavimas gali būti panaikintas, jei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM bus pateiktas asmens per nustatytą reikalavimo įvykdymo terminą gautas statybą leidžiantis dokumentas. Aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi dėl savavališkos statybos į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie AM, nurodydamas, kad remontas vykdomas be jo rašytinio sutikimo, patvirtina, kad tarp šalių yra kilę nesutarimai, ieškovė buvo susidūrusi su atsakovo pasipriešinimu dėl stogo dangos pakeitimo darbų. Atsakovas teigia, kad ieškovė į jį nesikreipė ir neprašė tokio sutikimo, nebuvo išnaudotos taikaus susitarimo galimybės, kad byloje nebuvo ginčo, šią aplinkybę jis nurodė pirmosios instancijos teismui 2013-09-19 (b.l. 52), tokios pozicijos laikosi reikšdamas atskirąjį skundą. Teismo nuomone, atsakovas, kreipdamasis dėl savavališkos statybos į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie AM, išreiškė savo pasipriešinimą vykdomiems remonto darbams, tokiais savo veiksmais leido ieškovei suprasti, jog jis nesutinka, kad ji atliktų paprastojo remonto darbus ir pakeistų jai priklausančios dalies stogo dangą. Teismas pripažįsta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo atsakovo elgesys, kadangi jis nebandė geranoriškai spręsti susiklosčiusios situacijos, žinojo, kad statybos darbų atlikimui reikalingas jo rašytinis sutikimas, vietoje to, kad jį duotų ieškovei, kreipėsi dėl savavališkos statybos ir tokiu elgesiu paskatino ieškovę pareikšti ieškinį teisme. Nors byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo pateikusi atsakovui pasirašyti susitarimą, tačiau įvertinus atsakovo elgesį, pripažintina, kad jis buvo aiškiai išreiškęs savo poziciją dėl bendrosios dalinės nuosavybės remonto darbų ir ieškovė turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas notarinį sutikimą dėl gyvenamojo namo stogo keitimo ieškovei davė tik 2013-12-04, tuo pačiu išreiškęs pageidavimą, kad taip pat ir ieškovė sutiktų jam leisti keisti gyvenamojo namo stogą savo nuožiūra ir sąlygomis (b.l.95), vietoje to, kad tokį sutikimą vienasmeniškai, be jokių papildomų sąlygų būtų davęs iš karto po ieškinio gavimo dienos (2013-09-18).
Dėl to, kad atsakovas iš karto nesutiko ginčą spręsti geruoju, ieškovė kreipdamasi į teismą turėjo išlaidų, susijusių su ieškinio padavimu (1200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 144 Lt žyminis mokestis, kurio dalis - 108 Lt ieškovei grąžinta skundžiama nutartimi), taip pat su atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimu (500 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas rekomendacijas dėl advokato užmokesčio dydžio, darytina išvada, kad išlaidos advokatui apmokėti atitinka šiose Rekomendacijose nustatytus dydžius, todėl laikytinos teisėtomis ir pagrįstomis. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė 500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti dėl atstovavimo teisme, dokumento surašymo. Iš 2013-12-04 teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad posėdis truko 10 min, teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai dokumentai, išskyrus ieškovės ranka surašytą ieškinio atsisakymą. Vadovaujantis aukščiau minėtų rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi rekomendacijų 8.18 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo valandą teisme apskaičiuojamas maksimalus advokatui mokėtinas užmokestis, o šiuo atveju ieškovė posėdžio metu buvo atstovaujama tik 10 min, atstovavimo teisme išlaidos ieškovei nepriteistinos. Pagrįstomis ir teisėtomis išlaidomis pripažįstamos 1736 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovo.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neteisingai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis), nepagrįstai ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas paliko jos sąskaita, todėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 1736 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 337 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti, nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipą išdėstant taip:
Priteisti iš D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1736 Lt bylinėjimosi išlaidų B. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.