Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inalva logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1476-431/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maksimiliana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inalva logistics“ dėl įskaitymo pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas po ieškinio pateikimo teisme dienos skolą padengė, vadovaujantis CPK 93, 98 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo ieškovui naudai priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas pažymėjo, kad, spręsdamas dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo teismas turi nustatyti priteistinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas BUAB „Maksimiliana“ už šioje byloje advokatų suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2 033 Lt. Teismo teigimu, ši civilinė byla laikytina nesudėtinga, be to, atsakovas ieškinį pripažino ir atsiskaitė, o nuo likusios ieškinio dalies ieškovas atsisakė, kas sąlygojo nedideles advokatų darbo ir laiko sąnaudas, todėl, įvertinus visas aplinkybes, bei tai, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad ieškovui iš atsakovo priteistinų išlaidų dydis mažintinas per pusę, nustatant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 1 016 Lt suma už advokatų suteiktas paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

2. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui, netinkamai aiškino ir taikė CPK 93, 94 straipsnių nuostatas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių priklausomai nuo bylos baigties ir priteisiamos tik tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Teismui atmetus ieškinio dalį ir ieškovui nuo ieškinio dalies atsisakius, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovui priteistos nepagrįstai.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu tik iš dalies – dėl 2 899,44 Lt ir kad ieškovo teismo posėdžio metu atsisakymas nuo ieškinio dalies dėl 100 Lt skolos ir 67,49 Lt palūkanų, priskaičiuotų iki ieškinio pateikimo dienos, priteisimo yra įvykdytas ieškovo gera valia. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu dėl 100 Lt skolos dar iki ieškovui pareiškiant ieškinį teisme. Dėl to laikytina, kad teismas neįvertino, jog šioje ieškinio dalyje reikšdamas nepagrįstą ieškinį ieškovas piktnaudžiavo teise ir siekė be pagrindo įgyti turtą ar nepagrįstai praturtėti ir ieškovo pareikštas atsisakymas nuo ieškinio nėra sietinas su atsakovu ar nuo atsakovo priklausomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Byloje nustatytos aplinkybės

V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Teisėjų kolegija nagrinėja bylą pagal CPK 320 straipsnio reikalavimus dėl bylos nagrinėjimo ribų ir konstatuoja, kad nėra įstatymo nustatytų pagrindų neapskųstos apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui ar pakeitimui.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad priėmęs atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 100 Lt skolos bei 67,49 Lt palūkanų priteisimo ir atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 15,21 procento dydžio metines palūkanas, teismas priėmė prieštaringą sprendimą ir sprendė nepagrįstai, neturėdamas tokiam ieškinio dalies atsisakymui įstatymo reikalaujamo atsakovo sutikimo (CPK 139 str. 1 d.). Nurodytas apelianto argumentas yra nepagrįstas, nes ieškinio ar ieškinio dalies atsisakymui ir teismo ieškinio ar ieškinio dalies atsisakymo priėmimui įstatymas nereikalauja atsakovo sutikimo (CPK 42, 140 str.), teismo atmetimui ieškinio ar ieškinio dalies įstatymas taip pat nereikalauja atsakovo sutikimo (CPK 259 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 139 straipsnis reglamentuoja ieškinio atsiėmimą, o CPK 42, 140 straipsniai reglamentuoja atsisakymą nuo ieškinio.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, spręsdamas dėl 1016 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui. Teisėjų kolegijos nuomone, toks argumentas yra nepagrįstas.

CPK 140 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad esant bei kuriai proceso stadijai ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui atsisakąs ieškinio. Teismui priėmus atsisakymą, byla nutraukiama (CPK 293 str.). Pabrėžtina, kad tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas skirtingai. Visų pirma tai priklauso nuo atsisakymo motyvų. Ieškovas, atsisakęs ieškinio ne dėl to, kad atsakovas jį patenkino gera valia arba pareiškus ieškinį paaiškėja, jog atsakovas dar iki ieškinio pateikimo teismui gera valia patenkino jo reikalavimus, neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tokiu atveju galioja taisyklė, kad ieškovui atsisakius ieškinio atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, jog šį pareiškus atsakovas jo reikalavimus patenkino, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir teismo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu). Analogiškai šis klausimas sprendžiamas, kai ieškovas atsisako dalies reikalavimų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 3 d.).

Išlaidas advokato ar jo padėjėjo pagalbai apmokėti sudaro: 1) su advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalba susijusios išlaidos; 2) su pagalba rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas susijusios išlaidos.

Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria raštu. Advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Nustatant advokato užmokesčio dydį būtina atsižvelgti į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kilus kliento ir advokato ginčui dėl užmokesčio už teisines paslaugas, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos). Advokatūros įstatyme nurodyta, kad advokato atlyginimo dydis negali priklausyti nuo bylos baigties, t. y. draudžiama susitarti dėl advokato sąlyginio atlyginimo (pacta de quota litis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad advokato ar advokato padėjėjo atlyginimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Dėl nurodytos priežasties negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šaliai gali būti priteisiamos išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, tačiau ne didesnės, negu yra nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose.

Byloje nustatyta, jog po ieškinio pareiškimo teisme atsakovas atsiskaitė su ieškovu ir sumokėjo 2 899,44 Lt skolos iš ieškovo ieškiniu reikalautos 2 999,44 Lt skolos. Taigi ginčo tarp šalių dėl 2 899,44 Lt skolos neliko. Aplinkybę pripažįsta, kad po ieškinio pareiškimo teisme dienos atsakovas atsiskaitė su ieškovu, pripažįsta ir pats atsakovas savo apeliaciniame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė dalį, o ne visas, ieškovo turėtas ir reikalautas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovui atsisakius ieškinio dalies dėl 100 Lt skolos sumos ir 67,49 Lt palūkanų priteisimo, bei pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinio reikalavimą dėl 15,21 procento dydžio metinių palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovo reikalautų visų bylinėjimosi išlaidų, priteisdamas tik dalį, t. y. tik pusę, ieškovo turėtų reikalautų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog dėl 100 Lt skolos sumos priteisimo ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinio reikalavimą, piktnaudžiaudamas savo teise, todėl nurodytas ieškinio reikalavimo atsisakymas nėra kaip nors sietinas su atsakovu ar nuo atsakovo priklausomas, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teisėjų kolegijos nuomone, bylos duomenys paneigia, kad ieškovas, piktnaudžiaudamas savo teise, pareiškė ieškinio reikalavimą dėl 100 Lt skolos sumos priteisimo iš atsakovo. Byloje nustatyta, kad atsakovui su atsiliepimu į ieškinį pateikus dokumentus, sumą iš ieškovo reikalaujamos 2 999,44 Lt skolos jis yra sumokėjęs, ieškovas įgyvendino įstatymų jam suteiktą teisę ir atsisakė savo reikalavimo dalyje dėl 100 Lt skolos sumos priteisimo (CPK 42, 140 str.). Kaip minėta, ieškovui nebuvo priteistos visos jo turėtos ir reikalautos priteisti bylinėjimosi išlaidos, t. y. buvo priteista tik pusę ieškovo reikalautų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų dėl atsakovo įvykdyto pavėluoto atsiskaitymo su ieškovu priežasčių, t. y. neįvertino aplinkybių dėl ieškovo įvykdyto atsakovo suklaidinimo ir to pasėkoje likusios skolos dalies 2 899,44 Lt pavėluoto sumokėjimo ieškovui.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, kadangi skolą, kurią pats atsakovas pripažįsta, atsakovas sumokėjo pavėluotai, atsakovas skolą ieškovui turėjo sumokėti ne dėl ieškovo reikalavimo pateikimo ar nepateikimo, o vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus už ieškovo suteiktas ir paties atsakovo gautas paslaugas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikta į bylą ieškovo 2009 m. gegužės 21 d. pretenzija dėl skolos sumokėjimo Nr. SR09/536 ir kiti įrodymai apie atsakovo skolą ieškovui paneigia atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas 2009 m. birželio 18 d. pretenzija dėl skolos sumokėjimo Nr. SR09/570-7 ar kitu būdu atsakovą dėl skolos ieškovui sumokėjimo suklaidino taip, kad dėl to atsakovas sumokėjo skolą ieškovui tik ieškovui pareiškus ieškinį teisme.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai bei teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 94, 98 str.).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir ieškovo advokato darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo ieškovui 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inalva logistics“ ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Maksimiliana“ 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.