Kauno apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. e2S-2677-254/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
e2S-2677-254/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03883-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
A. S.
Civilinė byla Nr. e2S-2677-254/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03883-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.2.9.11.; 3.3.2.5.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5527-571/2017 pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

I. M. Š. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. S. 546,55 Eur skolą, 168,04 Eur delspinigius, 759,63 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kartu ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo dokumentinio proceso tvarka, teismui konstatavus, kad visi ieškovo reikalavimai nebuvo pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais. Netenkinęs pareikšto prašymo, teismas nustatė terminą primokėti trūkstamą žyminį mokestį. 2017 m. rugsėjo 13 d. ieškovui sumokėjus likusią žyminio mokesčio dalį, teismas ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti 2017 m. rugsėjo 14 d. šeimos nariui. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.2017 m. spalio 10 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui patikslintą ieškinį, jame nurodant ieškovo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebuvo pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. 2017 m. spalio 17 d. ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartimi nustatytas pakartotinis terminas 2017 m. spalio 10 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. 2017 m. spalio 23 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas be kitų reikalavimų pakartotinai prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, o ieškovui neatvykus į teismo posėdį, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi trečią kartą nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui patikslintą ieškinį, jame nurodant ieškovo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas bei įpareigojo ieškovą pateikti visus rašytinius įrodymus dėl visų ieškinio reikalavimų. Tokį procesinį sprendimą teismas priėmė, konstatavęs, kad ieškovas patikslintame ieškinyje pakartotinai prašo bylą nagrinėtini dokumentinio proceso tvarka, tačiau minėtą prašymą teismas atmetė dar 2017 m. rugsėjo 7 d. Be to, nors patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių, tačiau teismas pažymėjo, kad šiuo pagrindu teismas negali priimti sprendimo už akių. Tokiu būdu teismas laikė, kad pateiktas patikslintas ieškinys yra su trūkumais.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovas per 2017 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Palikęs ieškinį nenagrinėtu, teismas kartu grąžino ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį bei išaiškino, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, ieškovas turi teisę vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka.

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas M. Š. prašo teismo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškinį nagrinėti bendra ginčo teisenos tvarka. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, kad dar 2017 m. spalio 23 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė savo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo. Todėl teismas, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, turi teisę priimti sprendimą už akių. Apelianto nuomone, patikslintame ieškinyje paliktas įrašas – bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, negali būti laikomas ieškinio trūkumu. Tokiu būdu apelianto nuomone, buvo ištaisyti visi ieškinio trūkumai ir jis atitiko CPK 135 straipsnyje numatytus ieškiniui keliamus reikalavimus.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria, nepašalinus nustatytų ieškinio trūkumų, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikala­vimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieš­kinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso ei­gai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).Nagrinėjamu atveju ieškinio trūkumai buvo nustatyti tuomet, kai ieškinys jau buvo priimtas, nustatytas ir pasibaigęs terminas atsakovui pareikšti atsiliepimą į ieškinį. Tokiu būdu, remiantis pirmiau nurodyta teismine praktika, teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą galėjo taikyti tik paaiškėjus esminiams ieškinio trūkumams. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu, konstatavęs, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino 2017 m. spalio 24 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų – nepateikė teismui patikslinto ieškinio, jame nurodant ieškovo nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas bei nepateikė visų rašytinių įrodymų dėl visų ieškinio reikalavimų. Apelianto nuomone, jis 2017 m. spalio 23 d. patikslintu ieškiniu pašalino visus nustatytus ieškinio trūkumus, todėl teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtu. Pasisakant dėl nustatytų ieškinio trūkumų, susijusių su ieškovo nuomonės pateikimu dėl sprendimo už akių byloje priėmimo, pastebėtina, kad vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 dalimi, ieškinyje taip pat turi būti pateikta ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pa­teiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas. Sprendimo už akių institutas civiliniame procese įvestas, siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo, draudimo piktnau­džiauti procesinėmis teisėmis principus bei skatinti šalis rūpintis proceso eiga. Spren­dimas už akių pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui teisme stadijoje priimamas, kai šalis nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis), arba kai be patei­sinamos priežasties ir būdama tinkamai informuota šalis neatvyksta į parengiamąjį teismo posėdį ir neprašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis). Pažymėtina, kad procesiniuose įstatymuose yra nustatyti atvejai, kai sprendimas už akių negalimas (CPK 378 straipsnis, 443 straipsnio 9 dalis). Be to, nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 227 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti spren­dimą už akių. Jeigu ieškovas savo nuomonės dėl sprendimo už akių ieškinyje nepateikia, lai­koma, kad ieškovas nesiekia pasinaudoti sprendimo už akių priėmimo institutu, kas neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui. Todėl nuomonės dėl sprendimo už akių ieškinyje nepateikimas nelaikytinas esminiu ieškinio trūkumu, dėl kurio teismas turėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Kartu pastebėtina, kad apeliantas teismui pateiktame 2017 m. spalio 23 d. patikslintame ieškinyje nurodė nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo – ieškovui neatvykus į teismo posėdį, bylą prašė nagrinėji jam nedalyvaujant ir priimti sprendimą už akių. Vien tai, kad pareikštos nuomonės dėl sprendimo už akių priėmimo formuluotė neatitiko teismo ir įstatymo nustatytos formuluotės, nesudarė pagrindo teismui laikyti, kad patikslintas ieškinys turi esminių trūkumų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi, nustatydamas terminą patikslinto ieškinio trūkumams šalinti, kartu įpareigojo ieškovą pateikti visus rašytinius įrodymus dėl visų ieškinio reikalavimų, o jų nepateikus, laikė, kad ieškovas nepašalino patikslinto ieškinio trūkumų.Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškinyje turi būti nurodomi įrodymai, pa­tvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrody­mai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau, pagal suformuotą teismų praktiką, vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad nebuvo pašalinti patikslinto ieškinio trūkumai, kadangi įrodymų nepakankamumas šio fakto nesuponuoja, tuo labiau, kad minėtus trūkumus galima pašalinti vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindus reglamentuojančias procesinės teisės normas, kas sudaro pagrindą tenkinti atskirąjį skundą, panaikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškovo M. Š. 2017 m. spalio 23 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė