Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Scandagra“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1663-589/2017 pagal pareiškėjos UAB „Scandagra“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo suinteresuotiems asmenims E. M., V. M., antstolei Irenai Bakšienei, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Avena Nordic Grain“, UAB „Naftėnas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti skolininko E. M. turto dalį bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine V. M., t. y. nustatyti, kad skolininkui priklauso pusė (viena antroji) sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio. Nurodė, kad skolininkas E. M. lėšų ir turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi ir nors dirba, išskaitomos mėnesinės sumos yra labai mažos, dėl ko skola dengsis labai ilgą laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Scandagra“ prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjos 8,60 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys skolininkas E. M. ir V. M. yra sutuoktiniai, jų santuoka nenutraukta. Antstolės I. Bakšienės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. M.. 2017 m. vasario 14 d. suinteresuoti asmenys skolininkas E. M. ir V. M. sudarė povedybinę sutartį.Nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. sudarytos povedybinės sutarties 2.3 punktu susitarė, kad bet koks turtas, tame tarpe darbo užmokestis ar bet koks kitas atlyginimas, kuris bus įgytas po povedybinės sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai sutuoktinio, kurio vardu turtas yra įgytas, asmeninė nuosavybė (sutuoktinių turto visiško atskirumo teisinis režimas). Minėta sutartis 2017 m. vasario 15 d. įregistruota Vedybų sutarčių registre.Teismas sprendė, kad skolininko sutuoktinės V. M. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos pagal sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį yra sutuoktinės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Scandagra“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininkui E. M. priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio.Nurodė, kad teismas neatsižvelgė, jog 2012 m. kovo 16 d. tarp pareiškėjos ir skolininko E. M. buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis Nr. VG 12/80 prekių pirkimui ūkinei – komercinei veiklai vykdyti. Skolininkas ir jo sutuoktinis vertinami kaip partneriai, kurių turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju vedybų sutartis buvo sudaryta tik po antstolio 2017 m. sausio 4 d. siūlymo šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimus 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, kad sutuoktinių turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad nesutinka su atskirojo skundo argumentais. Pažymi, kad su E. M. bendro ūkio neveda nuo 2010 metų ir jai nėra žinoma apie jo sudarytas sutartis.Teigia, kad bet koks turtas, tame tarpe ir darbo užmokestis, įgytas po povedybinės sutarties pasirašymo vieno iš sutuoktinių vardu, yra atitinkamai to sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Pažymi, jog teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir priėjo teisingos išvados.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas nustatyti, jog skolininkui E. M. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis vykdomųjų bylų aplinkybėmis, ginčo dėl jų nėra, todėl jos iš naujo nekartojamos.Apeliantas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė, jog įsiskolinimas kilo iš 2012 m. kovo 16 d. tarp pareiškėjos ir skolininko E. M. sudarytos pirkimo pardavimo sutarties Nr. VG 12/80 prekių pirkimui ūkinei – komercinei veiklai vykdyti, o ūkininkas (skolininkas) ir jo sutuoktinis vertinami kaip partneriai, kurių turtas yra bendra jungtinė nuosavybė. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka. Šiuo atveju antstolė I. Bakšienė vykdo išieškojimą iš skolininko E. M. išieškotojos UAB „Scandagra“ naudai Kėdainių rajono 3-iojo notarų biuro 2013 m. liepos 2 d. vykdomojo įrašo Nr. LP-2037 pagrindu dėl 33 884,90 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0115/13/01486). Vykdomasis įrašas išduotas 2012 m. gruodžio 27 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu. Suinteresuoti asmenys skolininkas E. M. ir V. M. yra sutuoktiniai, jų santuoka nenutraukta. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad V. M. davė sutikimą ir prisiėmė prievolę, kurios pagrindu kreditorė vykdo išieškojimą.Pažymėtina, kad vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai skolininko sutuoktinis pagal prievolės teisinę prigimtį nėra skolininkas, vykdytina CPK 667 straipsnio procedūra, nes priešingu atveju išieškojimas būtų galimas iš bendro sutuoktinių turto ar suinteresuoto asmens V. M. turto. Pažymėtina ir tai, kad būtent skolininko asmeninio prievolės pobūdžio faktas ir sąlygojo būtinybę nustatyti skolininko E. M. turto dalį bendrame turte. Vertinant faktinę situaciją, susiklosčiusią šioje byloje, svarbu yra tai, kad suinteresuotų asmenų E. M. ir V. M. 2017 m. vasario 14 d. sudaryta povedybinė sutartis, nustačiusi sutuoktinių turto režimą (statusą), be kita ko, kad kiekvieno iš sutuoktinių bet kokiu būdu gaunamos pajamos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (povedybinės sutarties 2.3 ir 2.4 punktai), yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu. Šiai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Nepriklausomai nuo to, kad povedybinė sutartis šiuo atveju buvo sudaryta ir įregistruota vedybų sutarčių registre tik po antstolio 2017 m. sausio 4 d. siūlymo šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, povedybine sutartimi sutuoktiniams nustačius kitokį savo turto teisinį režimą ir pakeitus nuosavybės teisinį santykį, išieškojimas iš skolininko nebegali būti nukreipiamas į nebeegzisuojančią skolininko dalį nebeegzistuojančiame bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Atsižvelgiant į minėtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog skolininko sutuoktinės V. M. gaunamos pajamos iš darbinės veiklos pagal sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį yra sutuoktinės asmeninė nuosavybė, o ne bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006 suformuotą praktiką, tačiau nagrinėjamu atveju vadovaujamasi naujesne kasacinio teismo praktika, kurioje buvo sprendžiama dėl vedybų (povedybinės) sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese aiškinimo ir taikymo. Be kita ko, apeliantės nurodytoje kasacinio teismo civilinėje byloje analizuotos faktinės aplinkybės nėra tapačios šioje civilinėje byloje esančioms faktinėms aplinkybėms.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.