- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- e2YT-655-987/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12235-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Poniškaitytė-Liatukė
- Pareiškėjas
- L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, J. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, J. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti 3 juridinę reikšmę turinčius faktus, kad:
1.1. M. A. K. po sutuoktinės S. K. K. mirties priėmė palikimą, kuris susideda iš 1/2 dalies namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti;
1.2. S. G. po senelio M. A. K. mirties priėmė palikimą, kuris susideda iš namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti;
1.3. pareiškėja L. N. po motinos S. G. mirties priėmė palikimą, kuris susideda iš namo su priklausiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja teigia, jog gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1939 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo sutuoktiniai M. A. K. ir S. K. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties gyvenamuoju namu toliau rūpinosi ir jame nepertraukiamai gyveno M. A. K.. Kartu su juo gyveno anūkė S. G., kuri rūpinosi ir prižiūrėjo savo senelį. S. G. 1971 m. vasario 12 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir faktiškai gyvenamajame name gyveno su M. A. K., sutuoktiniu F. G. ir vaikais S. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir pareiškėja L. G. (dabar – N.), gimusia (duomenys neskelbtini). M. A. K. 1977 m. spalio 5 d. sudarė testamentą ir visą jam priklausiusį turtą, įskaitant ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko savo anūkei S. G.. M. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties S. G. niekur nesikreipė dėl palikimo priėmimo, toliau faktiškai ir nepertraukiamai kartu su sutuoktiniu ir vaikais gyveno name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). S. G. 1993 m. spalio 13 d. nutraukė santuoką su sutuoktiniu F. G.. S. G. mirė (duomenys neskelbtini). S. G. sūnus S. G., kuris ilgą laiką gyveno Rusijoje ir į Lietuvą grįžo tik prieš mirtį, mirė (duomenys neskelbtini). Po S. G. mirties jos įpėdiniai S. G. ir pareiškėja pas notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė. Pareiškėja savo gyvenamąją vietą nuo 1986 m. spalio 23 d. deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad po motinos mirties pareiškėja tvarko ir prižiūri namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 37-41).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra (e.b.l. 53-55).
4. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. rugsėjo 25 d., metu pareiškėja L. N. palaikė savo pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja žodžiu paaiškino, kad neturi jokių duomenų apie savo prosenelių M. A. K. ir S. K. K. vaikus ar giminaičius, su niekuo nebendrauja; pareiškėjos brolis S. G. buvo sakęs, kad Rusijoje vedė, tačiau pareiškėja ar jos mama nėra mačiusi žmonos; brolis nebuvo sakęs, kad turėjo vaikų; brolis grįžęs iš Rusijos gyveno name su mama, po mamos mirties liko gyventi name, vartojo alkoholį, brolį išlaikė bei namą prižiūrėjo pareiškėja; mamą ir brolį savo lėšomis palaidojo pareiškėja; tik ji rūpinasi jų kapais.
5. Teismo posėdžio metu liudytojas V. A. paliudijo, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno pareiškėjos motina, po jos mirties – pareiškėjos brolis, kuris daug gėrė, jį išlaikė pareiškėja. Nurodo, kad pareiškėja rūpinasi namu ir aplinka.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 11 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės bei nustatė pareiškėjai terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, tai yra pateikti teismui duomenis apie M. A. K. mirtį (mirties liudijimą) bei duomenis, patvirtinančius tikrąjį M. A. K. ir S. G. giminystės ryšį.
Motyvuojamoji dalis
7. Pareiškimas tenkinamas.
8. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Pagal S. K. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 587 straipsnį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
10. Tuo tarpu pagal S. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties metu galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
11. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
12. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės po 1/2 dalį registruotos M. K. ir S. K. vardu, kurie namą įsigijo 1939 m. balandžio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (el.b.l. 29). Teismui pateiktoje namų valdos techninės apskaitos byloje namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkais nurodyti M. A. K. ir S. K., kuriems namas priklausė po 1/2 dalį (el.b.l. 12-20). Iš pateikto mirties liudijimo nustatyta, kad S. K. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7-8). Duomenų, kad M. A. K. po S. K. mirties būtų kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo, nėra. M. K. 1977 m. spalio 5 d. testamentu visą savo turtą, įskaitant namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko S. G. (e.b.l. 10-11). Iš Gyventojų registro 2019 m. lapkričio 25 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad S. G. po M. A. K. mirties būtų kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nėra. S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 25). Iš Gyventojų registro tarnybos 2007 m. gruodžio 27 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. G. savo gyvenamąją vietą nuo 1971 m. vasario 12 d. nepertraukiamai deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 26). Iš 2018 m. rugpjūčio 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. G. (duomenys neskelbtini) mirė būdama išsituokusi (el.b.l. 31). Iš teismui pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad S. G. turėjo du vaikus: S. G. ir pareiškėją L. N. (el.b.l. 21-23, 31). Duomenų, kad po S. G. mirties jos vaikai ar kiti įpėdiniai būtų kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo nėra. Iš pateikto medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad S. G. mirė (duomenys neskelbtini). (e.b.l. 30). Iš teismui pateiktų duomenų apie mokėjimus už name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą ir apmokėtą elektros energiją nustatyta, kad sutartis dėl elektros pirkimo-pardavimo sudaryta su S. G., skolų už suvartotą elektros energiją nėra (el.b.l. 80-83).
13. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad M. A. K. 1977 m. spalio 5 d. testamentu palikdamas gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjos motinai S. G., šį turtą suvokė kaip savo nuosavybę (el.b.l. 10-11). Be to, testamente kaip M. A. K. gyvenamoji vieta nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), kas patvirtina jo nepertraukiamą paveldėto turto valdymą jam pačiam gyvenant paveldėtame name. Aplinkybė, kad pareiškėjos motina S. G. nepertraukiamai nuo 1971 m. vasario 12 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), bei būtent ji yra nurodyta kaip elektros, tiekiamos į šį namą vartotoja, patvirtina, kad pastaroji taip pat namą valdė kaip savo nuosavybę, juo rūpinosi iki pat mirties (e.b.l. 31). Pareiškėjos paaiškinimai bei liudytojo parodymai patvirtina, taip pat aplinkybė, kad iki šiol nėra įsiskolinimo už namui tiekiamą elektrą, įrodo, jog po pareiškėjos motinos ir vėliau po pareiškėjos brolio mirties, niekas kitas namu nesirūpino, išskyrus pareiškėją.
14. Bylos duomenimis po S. K. K. mirties (duomenys neskelbtini), jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad M. A. K. pradėjo valdyti mirusios sutuoktinės turtą kaip savo iš karto po palikėjos mirties ir tokiu būdu faktiniu valdymu priėmė mirusios sutuoktinės palikimą; po M. A. K. mirties (duomenys neskelbtini), jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjos motina S. G. pradėjo valdyti kaip savo mirusio testatoriaus turtą iš karto po palikėjo mirties ir tokiu būdu faktiniu valdymu priėmė palikimą pagal testamentą; po S. G. mirties (duomenys neskelbtini), jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėja L. N. pradėjo valdyti mirusios mamos turtą kaip savo ir tokiu būdu faktiniu valdymu priėmė mirusios mamos palikimą.
15. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos L. N. pareiškimą ir konstatuoja tris juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po S. K. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti sutuoktinis M. A. K.; po M. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti S. G.; po S. G. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti pareiškėja L. N. (CK 587 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
16. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po atitinkamų palikėjų mirties įpėdiniai priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendė:
patenkinti pareiškėjos L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, S. K. K. palikimą priėmė jos sutuoktinis M. A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. A. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirties, M. A. K. palikimą priėmė S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, S. G. palikimą priėmė jos dukra pareiškėja L. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdama turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjos L. N. paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.