Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą administracinę bylą pagal pareiškėjo T. V. skundą atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) dėl kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų bei atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl statutinių valstybės tarnautojų neaprūpinimo tarnybine uniforma laiku (nukrypti nuo tokios suformuotos praktikos, Departamento manymu, nėra jokio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, t. y. Pareiškėjas įgytų nepagrįstą pranašumą prieš kitus statutinius valstybės tarnautojus, kuriems teismai tokio pobūdžio bylose priteisdavo 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos (kompensacijos) atlyginimą), darytina išvada, jog 30 procentų nuo neišduotų tarnybinės uniformos dalių bendros 1392,51 Eur sumos, kurią konkrečiai apskaičiavo Departamentas, t. y. 417,75 Eur (1392,51 X 30%), yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos (kompensacijos) suma.

Pareiškėjas 2016 metais kreipėsi į teismą su skundu dėl kompensacijos priteisimo už laikotarpį nuo 2001-11-02 iki 2015-04-20. Departamentas mano, kad Pareiškėjas pateikė skundą praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui, kildinamam už laikotarpį iki 2013 m. gegužės mėn. pareikšti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 15 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nėra sureguliavę terminų pareikšti reikalavimams dėl išmokų išlaikymo (darbo užmokesčio skolos, pensijų, kompensacijų ar kitų), susijusių su valstybės tarnybos santykiais, priteisimo. Todėl valstybės tarnautojų reikalavimams dėl išmokų, susijusių su tarnybos santykiais, turi būti taikomas DK 27 straipsnio 2 dalyje (šiuo metu galiojančio DK 15 str. 2 d.) nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, t. y. taikant senatį, būtina remtis DK normomis, kurios numatytos taikyti skaičiuojant senaties terminą analogiškoms kompensacijoms (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje kilo ginčas dėl 3 643,36 Eur kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis priteisimo bei kompensacijos už uniforminę aprangą priteisimo laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. balandžio 20 d.

Atsakovas, remdamasi galiojančio Darbo kodekso 15 str. 2 d. (ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos DK 27 str. 2 d.), prašo pareikštam reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos išduoti tarnybinę uniformą ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, todėl ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eiga esant tokioms aplinkybėms prasideda ir turi būti skaičiuojama nuo pareigūno atleidimo iš tarnybos dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-967-756/2018). Atsižvelgiant į šią LVAT praktiką, nustačius, jog pareiškėjas 2016 metais kreipėsi į teismą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą už tarnybos laikotarpį iki 2015 m. balandžio mėnesio imtinai priteisimo, darytina išvada, kad pareiškėjas skundą dėl kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis priteisimo bei kompensacijos už uniforminę aprangą priteisimo laikotarpiu nuo 2001 m. lapkričio 2 d. iki 2013 m. balandžio 20 d. teismui pareiškė nepraleidęs trejų metų skundo (ieškinio) senaties termino. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą bei šiuo pagrindu skundą ar jo dalį atmesti.

Toliau pasisakytina dėl pareiškėjui priteistinos kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis bei kompensacijos už uniforminę aprangą priteisimo ginčo laikotarpiu.

Pareigūnų aprūpinimas tarnybine uniforma ginčo laikotarpiu buvo reglamentuotas Vidaus tarnybos statuto 46 str. (redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2016-01-01), 54 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2019-01-01) sekančiai: pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Tik nuo 2019-01-01 įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto 63 straipsnio 1 dalies nuostata, kad pareigūnai valstybės lėšomis aprūpinami tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas kompensavimas už neišduotas (nesuteiktas) tarnybinės uniformas ar jų dalis, tačiau teismų praktikoje šis kompensavimo mechanizmas nuosekliai ir sistemiškai aiškinant pareigūnų vidaus tarnybose statusą, socialines ir kitas garantijas reglamentuojančius teisės aktų nuostatas, buvo išplėtotas.

Analogiško pobūdžio administracinėse bylose dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybine uniforma Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Sprendžiant ginčus dėl kompensacijų išmokėjimo (žalos atlyginimo) vidaus tarnybos pareigūnams atsižvelgtina į LVAT nuosekliai formuojamą praktiką, taikant patirtos tokio pobūdžio žalos dydžio apskaičiavimo metodą – pareiškėjams šios kategorijos bylose priteistinas 30 proc. nuo bendros neišduotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas (LVAT 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4359-520/2018).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, šioje administracinėje byloje, grąžindamas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartimi (apeliacinės bylos Nr. eA-1201-438/2018) iš naujo nagrinėti administracinę bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė visapusiškai ištirti pareiškėjui priklausiusios išduoti, bet neišduotos, tarnybinės uniformos sudarančių dalių kiekį ir kainas, įvertinus tai, kad pareiškėjas ir VAD pateikė skirtingas neišduotos uniformos ar jos dalių kainas, ir priteistinos kompensacijos dydžio skaičiavimus, susijusius su neišduotomis tarnybinės uniformos dalimis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti nusistovėjusioje teismų praktikoje suformuotas taisykles, skirtas žalai, patirtai dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginti. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas tiesioginius nuostolius dėl to, kad jam buvo neišduota tarnybinė uniforma, patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo – įstatyme nustatytos pareigos nevykdymo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad patyrė 3 643,36 eurų nuostolių dėl neišduotos tarnybinės uniformos, apskaičiavimą grįsdamas VAD 2016-04-11 raštu. Kiekvieno inventoriaus vieneto kaina buvo nustatyta remiantis 2014 m. balandžio 2 d. tarnybiniu pranešimu Nr. TP-786 dėl asmenų apsaugos skyriaus materialinių techninių poreikių bei pareiškėjo asmeninės apskaitos kortelių duomenimis (1 t., e. b. l. 28–30, 32–34, 79–81).

Atsakovas pateikia patikslintą lentelę (lentelė yra identiška Departamento 2017 m. vasario 6 d. rašte Nr. S-188(20) pateiktai lentelei, išbrauktas tik laikotarpis nuo 2001-11-02 iki 2003-07-11), kurioje atsispindi Pareiškėjui neišduotos uniformos ar jos dalių kiekis nuo 2003 m. liepos 11 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. bei kaina, iš viso 1 392,51 Eur. Nurodoma, kad šioje lentelėje tarnybinės uniformos sudedamųjų dalių vertės nurodytos vadovaujantis išlikusių aktualiu laikotarpiu apskaitos kortelių (kurias pavyko rasti Departamente) duomenimis.

Nustatyta, kad Departamentas, įgyvendindamas Statuto 46 str. 1 d., 2003 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-91 „Dėl vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statutinių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo, dėvėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“, įsakymą Nr. 1V-92 „Dėl vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statutinių pareigūnų tarnybinės uniformos ir ekipuotės dėvėjimo normų patvirtinimo“. Iki statuto priėmimo tokio pobūdžio socialinės garantijos, kaip aprūpinimas valstybės lėšomis tarnybine uniforma ar kompensacijos mokėjimo, valstybė ar institucija nebuvo prisiėmusi. Dėl to atsakovo pareigos buvusio pareigūno atžvilgiu pažeidimas konstatuotinas nuo Statuto vidaus tarnyboje įsigaliojimo, atitinkamai skundo reikalavimai priteisti kompensaciją už laikotarpį iki 2003-05-01 atmestini kaip nepagrįsti, nenustačius neteisėto neveikimo ar pareigos netinkamo vykdymo. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad kompensacija skaičiuotina už laikotarpį nuo statutą įgyvendinančių teisės aktų priėmimo, kadangi įstatymas numatė pareigūno socialines ir kitas garantijas, kurios negali būti ribojamos poįstatyminių aktų vėlesniu priėmimu ar nepriėmimu. Tai, kad nuo 2003-05-01 įsigaliojusios Statuto vidaus tarnyboje 46 str. 1 d. įgyvendinantys teisės aktai buvo priimti vėliau, nesudaro pagrindo neginti pareigūnų interesų. Visgi laikotarpis nuo 2003-05-01 iki 2003-07-11 nėra toks reikšmingas sprendžiant dėl kompensacijos ar žalos atlyginimo už neišduotą tarnybinę uniformą ar jos dalis priteisimui, įvertinus skiriamos tarnybinės uniformos tarnavimo laikotarpį (metais) ir tai, kad pats pareiškėjas neišskiria šio laikotarpio.

Tiek pareiškėjas, tiek ir atsakovas remdamiesi VAD pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normomis, patvirtintomis VAD direktoriaus įsakymais sutinka, kad pareiškėjui laikotarpiu (konvertuojant litais nurodomas vieneto kainas imamas oficialus lito ir euro kursas 1:3,4528):

- nuo Statuto įsigaliojimo 2003 m. metais iki 2006-02-08 turėjo būti išduodama (neišduota) tarnybinė uniforma ar jos dalys: vyriškas klasikinio stiliaus civilinis kostiumas (1 vnt. 429,52 Lt, kas atitinka 124,40 EUR); vyriški pusbačiai (3 vnt., 41,30 Lt*3, 123,90 Lt sudarytų 35,88 EUR), vyriški civiliniai žieminiai batai (2 vnt., 47,60 Lt, kas sudarytų 13,79 EUR*2, viso 27,57 EUR), lauko uniformos demisezoninė striukė su pašiltinimu (1 vnt., 149,99 Lt, kas sudarytų 43,44 EUR), lauko uniforminis kostiumas (1 vnt., 125,08 Lt, kas sudarytų 36,23 EUR), lauko uniformos trikotažiniai marškinėliai ilgomis rankovėmis (2 vnt., 16,11 Lt, kas sudarytų 4,67 EUR, viso 9,34 EUR), lauko uniformos trikotažiniai marškinėliai trumpomis rankovėmis (2 vnt., 12,77 Lt, kas sudarytų 3,70 EUR, viso 7,40 EUR), lauko uniformos vasarinė kepurė (1 vnt., 12,50 Lt, kas sudarytų 3,62 EUR), batai pailgintais aulais (1 vnt., 169,99 Lt, kas sudarytų 49,23 EUR); viso neišduota šiuo laikotarpiu tarnybinės uniformos ar jos dalių už 337,11 EUR sumą. Teismas remiasi atsakovo pateiktais tikslesniais paskaičiavimais, paremtais atsakovo tarnyboje išlikusiais tarnybinės uniformos ir jos dalių įsigijimo ir apskaitos duomenimis, dėl kurių ir pareiškėjas neturėjo prieštaravimų. Esant neatitikimų vieneto kainos skaičiavimuose ir tarp paties atsakovo pateiktų procesinių dokumentų, teismas remiasi atsakovo pripažinta didžiausia inventoriaus vieneto kaina. Pažymėtina, kad nors atsakovas paskutiniuose teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose vyriškus civilinius žieminius batus skaičiuoja po 6,67 Lt už vienetą kainą, tačiau ankstesniuose paaiškinimuose ir paskaičiavimuose nurodė protingumo kriterijus atitinkančią didesnę 47,60 Lt už vienetą kainą, kuria teismas skaičiuodamas kompensaciją ir remiasi (e. b. 1 t., l. 148).

- nuo 2006-02-08 iki tarnybos pabaigos turėjo būti išduodama (neišduota) tarnybinė uniforma ar jos dalys: pratybų apranga (apranga pratybų (LU) (neišduota 2 vnt., 229,10 Lt, kas sudarytų 66,36 EUR, viso 132,72 EUR), batai pailgintais aulais (neišduota 2 vnt., 169,99 Lt, kas sudarytų 49,23 EUR, viso 98,46 EUR), batai pailgintais aulais žieminiai (neišduota 3 vnt., 169,99 Lt, kas sudarytų 49,23 EUR, viso 147,69 EUR) ir ši civilinė apranga: civilinis lietpaltis su pašiltinimu (neišduota 3 vnt., 193,60 Lt, kas sudarytų 56,07 EUR, viso 168,21 EUR), civilinis kostiumas (neišduota 2 vnt., 418,90 Lt, kas sudarytų 121,32 EUR, viso 242,64 EUR), marškiniai ilgomis rankovėmis (neišduota 9 vnt., 59,00 Lt, kas sudarytų 17,09 EUR, viso 153,81 EUR), kaklaraištis (neišduota 3 vnt., 7,06 Lt, kas sudarytų 2,04 EUR, viso 6,12 EUR), pusbačiai (bateliai) (neišduoda 9 vnt., 41,30 Lt, kas sudarytų 11,96 EUR, viso 107,64 EUR), batai žieminiai (neišduota 5 vnt., 73,60 Lt, kas sudarytų 21,32 EUR, viso 106,60 EUR), diržas (neišduota 2 vnt., 21,00 Lt, kas sudarytų 6,08 EUR, viso 12,16 EUR). Viso neišduota šiuo laikotarpiu tarnybinės uniformos ar jos dalių už 1176,05 EUR sumą. Teismas remiasi atsakovo pateiktais tikslesniais paskaičiavimais, paremtais atsakovo tarnyboje išlikusiais tarnybinės uniformos įsigijimo ir apskaitos duomenimis. Už šį laikotarpį teismas nesiremia atsakovo nurodoma žieminių batų 6,67 Lt už vienetą nerealia kaina. Skaičiavimuose naudojama protingumo reikalavimus atitinkanti paties atsakovo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodoma 73,60 Lt už vienetą žieminių batų kaina (e. b., 1t., 152).

Tad viso už ginčo laikotarpį pareiškėjas negavo tarnybinės uniformos ar jos dalių už 1513,16 EUR sumą. Remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjui priteistina 30 procentų dydžio, t. y. 453,95 EUR, kompensacija už tarnybos laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalis.

Teismas nesiremia pareiškėjo nurodomu paskaičiavimu, paremtu tarnybiniu pranešimu, kadangi tarnybinis pranešimas ir jame dėstoma informacija nėra paremta apskaitos ar įsigijimo dokumentais, nėra duomenų, jog asmuo, rengęs tarnybinį pranešimą, yra atsakingas už tarnybinės uniformos įsigijimą, apskaitą ar kompensacijų už jas mokėjimą. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jam tiksliai nėra žinoma tarnybinės uniformos kaina, įsigijimo duomenys.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo paskaičiuoti ir priteisti kompensaciją už uniforminę aprangą („paradinė uniforma“), nedetalizuodamas, kokiomis progomis ir atvejais ši uniforminė apranga buvo būtina, o tarnybinė apranga nepakankama vykdant pareigas vidaus tarnyboje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje konstatavo, kad ,,Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. birželio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 748 „Dėl pareigūnų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, kuriuo, vadovaudamasi Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 2 dalimi, nutarė patvirtinti ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų aprašymą, kuriame detaliai aprašytos keturių rūšių VAD pareigūnų tarnybinės uniformos: kasdieninė, specialioji, išeiginė, vakarinė. Kaip minėta, pagal Statuto 46 straipsnio 2 dalį, vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams suteikta teisė iš tarnybinių uniformų pavyzdžių, esančių Apraše, nustatyti konkrečias uniformas, kurios gali būti išduodamos pareigūnams, bei šių uniformų dėvėjimo ir grąžinimo tvarką.“ Todėl sutiktina su atsakovo argumentais, kad minėtas Vyriausybės nutarimas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams suteikė diskrecijos teisę savo vidiniais teisės aktais nuspręsti, kokių tarnybinių uniformų išdavimas yra privalomas, o kokių neprivalomas. VAD, įgyvendindamas minėtą diskrecijos teisę, nustatė, kad VAD pareigūnų pagrindinė uniforma yra vyriškas, klasikinio stiliaus kostiumas (Taisyklių 6.1 papunktis). Tuo tarpu VAD pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1V-51, 7 ir 8 punktai numatė, kad uniforminė apranga išduodama ir dėvima atskiru Departamento direktoriaus įsakymu. Dėl to pritartina argumentui, kad uniforminė apranga Departamento pareigūnams išduodama ir dėvima tik esant poreikiui ir Departamento direktoriui priėmus dėl to įsakymą. Nesant įrodymų apie atskiro VAD direktoriaus įsakymo priėmimą pareiškėjo tarnybos metu, įpareigojantį pareigūną dėvėti tokio stiliaus uniformą, - nėra pagrindo priteisti kompensaciją už paradinės uniformos neišdavimą. Be to, atsakovas pateikia išsamius argumentus, iš esmės nurodydamas, kad uniforminė apranga departamento pareigūnams išduodama ir dėvima tik esant poreikiui ir departamento direktoriui priėmus dėl to atitinkamą įsakymą. Byloje nėra pateikta atsakovo paaiškinimus paneigiančių įrodymų ir įrodymų, jog toks poreikis dėvėti paradinę uniformą pareiškėjui buvo. Dėl fotografavimosi pažymėjimui aplinkybių atsakovo pateikti išsamūs paaiškinimai, iš kurių matyti, kad fotografavimuisi tarnybos yra įsigytos kelios skirtingų dydžių uniformos, kurie saugomi ir išduodami nemokamai nuotraukų gamybai. Įrodymų, kad pareiškėjas būtų patyręs faktinių išlaidų dėl tokio stiliaus tarnybinės uniformos įsigijimo, į bylą taip pat nepateikta. Dėl to reikalavimas dėl kompensacijos už paradinę uniformą priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui už laikotarpį nuo 2003-05-01 iki tarnybos pabaigos 453,93 EUR dydžio kompensaciją už tarnybos laikotarpiu neišduotos tarnybinės uniformos dalis. Kitoje dalyje skundas atmestinas aukščiau nurodytais motyvais ((DK 151 str., 6.271 str., 6.249 str. 1d).

Pareiškėjo naudai priėmus sprendimą, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui atstovavo advokatas Aivaras Gilys pagal 2013 m. balandžio 2 d. atstovavimo sutartis (1 tomas, e. b. l. 22). Iš byloje esančio pajamų orderio už teisines paslaugas (pateiktas 2017 m. vasario 7 d. vykusio pirmosios instancijos posėdžio metu, 1 tomas, e. b. l. 180) matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 800 eurų už šias orderyje nurodytas teisines paslaugas: procesinių dokumentų Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Pajamų orderis išrašytas advokato Aivaro Gilio, su kuriuo pareiškėjas yra sudaręs 2013 m. balandžio 2 d. teisinių paslaugų sutartį.

Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ aktuali redakcija), pareiškėjo prašomos atlyginti byloje patirtos atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus atstovavimo išlaidų už skundo surašymą dydžio vidurkio. Skundą teismui advokatas pateikė 2016 m. gegužės 4 d. (2016 m. II ketvirtį), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2015 m. IV ketvirčio – 756,9 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, vien už skundo (ieškinio) parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5. Be skundo surašymo, pareiškėjas taip pat buvo atstovaujamas teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme. Dėl to, įvertinus byloje suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tai, kad institucija, nors yra suformuota nuosekli administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, nesiėmė aktyvių priemonių taikiai užbaigti ginčą su tarnybą užbaigusiu pareigūnu, tai, kad išlaidos už skundo teismui parengimą iš esmės nepriklausė nuo skundu prašomos priteisti kompensacijos dydžio, - teismas nemato pagrindo mažinti pareiškėjo byloje patirtų ir protingumo bei sąžiningumo principus atitinkančių atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,

nusprendžia:

iš dalies pareiškėjo T. V. skundą patenkinti.

Priteisti pareiškėjui T. V. iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 453,95 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt tris EUR 95 ct) kompensacijos už neišduotą tarnybinę uniformą ir jos dalis ir 800,00 EUR (aštuonis šimtus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.